Civilinė byla Nr. 2-89-723/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03470-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija:
34.1; 113.1; 114.9.1; 114.9.2;
114.9.3.1; 116.4; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. balandžio 25 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,
sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,
dalyvaujant pareiškėjai H. P.,
suinteresuotam asmeniui R. S.
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų H. P. ir Č. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti - nustatymo,
n u s t a t ė:
pareiškėjai H. P. ir Č. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti (b.l. 3-4).
Nurodė, kad pareiškėjos H. P. mama, pareiškėjo Č. S. žmona, B. S. mirė (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Dėl savo teisinio neišprusimo pareiškėjai nežinojo, jog turi per 3 mėnesius nustatyta tvarka priimti palikimą, todėl laiku nesikreipė. Pareiškėjai palikimą – žemės sklypą, priėmė, pradėję jį faktiškai valdyti. Visu turtu po B. S. mirties rūpinosi kaip savo: buvo dirbama žemė, rūpinamasi sodu, kreiptasi dėl kadastrinių matavimų atlikimo.
2014-03-25 teismo nutartimi suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas R. S., kuris yra mirusiosios B. S. sūnus (b.l. 33).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra (b.l. 21). Suinteresuoto asmens atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu pareiškėja H. P. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti bei palikimą padalinti visiems paveldėtojams, t.y. ir broliui. Nurodė, kad brolis nepriėmė palikimo. Tik ji su tėvu tvarkėsi palikimą. Brolis po motinos mirties nekontaktavo su jais. Brolis tik paėmė indus, po truputėlį išnešė. Ji liko ten tvarkytis. Nebuvo ginčo dėl daiktų po motinos mirties. Baigiamosios kalbos metu pareiškėjas sutiko,kad brolis irgi priėmė palikimą.
Pareiškėjas Č. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų atidėti posėdį nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).
Suinteresuotas asmuo R. S. nurodė, kad su pareiškimu sutinka, tačiau ir jis priėmė palikimą. Jis paėmė kai kuriuos motinos daiktus po jos mirties – indus, malkas, dar kažką tokio per pora kartų. Dėl daiktų ginčo nebuvo ir iki šiol nėra.
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal LR CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Šiuo atveju palikimo atsiradimo diena yra B. S. mirties diena, t.y. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10) (CK 5.3 str.).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad mirusioji B. S. buvo sudariusi santuoką su Č. S., turėjo du vaikus, t.y. H. P. ir R. S., (b.l. 16, 22-23). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad 2005-10-21 apskrities viršininko įsakymu atkurtos B. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės neįregistruotos (b.l. 19). Po B. S. mirties notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 6). H. P., Č. S., R. S. iš karto po B. S. mirties dėl teisinių žinių stokos į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė, tačiau po jos mirties H. P. ir Č. S. prižiūrėjo ir tvarkė palikėjai priklausiusią žemės sklypo dalį, o R. S. pasiėmė dalį palikėjai priklausiusių daiktų (indų, malkų ir pan.), t.y. visi trys pradėjo palikėjos turtą faktiškai valdyti. Teismas pažymi, kad, įstatymas nenumato galimybės faktiniu valdymu priimti dalį palikimo, t.y. priimamas visas palikėjo palikimas. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, yra pagrindas teigti, kad H. P., Č. S.,kuris liko gyventi po žmonos mirties jos gyvenamoje vietoje, R. S. po B. S. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymu nustatyta trijų mėnesių terminą faktiškai priėmė palikimą realiai ėmę valdyti jos palikimą.
Kadangi neįmanoma kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl jis nustatomas teismine tvarka (CPK 445 str., CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 444 - 448 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
pareiškimą tenkinti.
Turto paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) Č. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) po B. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius