Civilinė byla Nr.2A-1175-656/2014

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01230-2013-4

        Procesinio sprendimo kategorijos:  121.21.

(S)

                                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

                            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (apeliantės) J. D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos „Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“.

                            Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

                            n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

                            Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai buvo skirtas 0,06 ha žemės sklypas, esantis sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 1983 metais Gamybinio meno verslų ir suvenyrų susivienijimo „Dovana“ profsąjungos vietos komiteto buvo suteiktas 0,06 ha sodo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1991-12-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu dėl Vilniaus rajono sodininkų bendrijų registravimo buvo įregistruota sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kur pareiškėja buvo įrašyta į narių sąrašus kaip sklypo naudotoja. Pareiškėja nurodė, kad nuo 1991 metų buvo šio žemės sklypo teisėta naudotoja ir per visą šį laikotarpį mokėjo sodų bendrijai rinkliavą ir mokesčius.  2000 m. gegužės 31 d. S/B (duomenys neskelbtini) įvyko valdybos posėdis, kuriame buvo nutarta leisti pareiškėjai išsipirkti papildomą 316 kv. m. žemės plotą, kuris yra šalia jos 0,06 ha žemės sklypo. Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. birželio 06 d. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl leidimo išsipirkti papildomą 316 kv. m. žemės sklypą S/B (duomenys neskelbtini), tačiau jokio atsakymo dėl žemės išpirkimo iš žemėtvarkos skyriaus negavo. 2012 m. lapkričio 30 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, kuriame buvo nuspręsta nepradėti valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros, kadangi pareiškėja nepateikė dokumentų, kurių pagrindu pareiškėja naudojasi valstybinės žemės sklypu. Atsižvelgiant į tai, kad nėra išlikusių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjai sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) skyrimo, pareiškėja norėdama įteisinti žemės sklypą, kreipėsi į dėl juridinio fakto nustatymo.

                            Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, vadovaujantis įrodymais ir tikimybių pusiausvyros principu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

                            Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju patikimų duomenų  (dokumentų), galinčių patvirtinti, jog pareiškėjai konkrečiu 1991-12-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio „Dėl sodų pardavimo“ pagrindu, buvo skirtas 0,06 ha žemės rajone, nėra pateikta (CPK 12 str., 178str.). Teismas nurodė, kad 2000-05-31 SB „Dovana“ valdybos sprendimas leisti pareiškėjai išpirkti papildomą 316 kv. m. žemės plotą ir įteisinti 916 kv. m. žemės plotą, neįrodo, kad pareiškėja turėjo būtent teisėto valdymo pagrindais 0,06 ha žemės sklypą. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei sąlygas nustatė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (1991 m. įstatymo 6 str.). Pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji buvo minėtos sodininkų bendrijos „Dovana“ narė iki 1991 metų, kad ji turėjo realią teisę įgyti sklypą iš valstybės pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. 1991-12-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu dėl Vilniaus rajono sodininkų bendrijų registravimo buvo perregistruota Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 311 sklypelių, 43,8 ha plote. Šiame potvarkyje ir prie jo esamuose dokumentuose nėra nurodyta, kad pareiškėja buvo įrašyta sklypo naudotoja.

                            Teismas nurodė, kad pareiškėja grindė sklypo suteikimo faktą be teisės jį įgyti įrodymų, tik nurodė buvus žemės sklypo įkainojimo aktą, mokėjimo pranešimą ir taupomosios knygelės duomenis. Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas žemės sklypo įkainojimo aktas, skirtingai nei nurodyta pareiškime, nebuvo patvirtintas Vilniaus rajono valdybos vadovo. Todėl teismas darė išvadą, kad šis aktas nebuvo galiojantis ir tinkamas pagal savo turinio prasmę, kaip įrodymas byloje (CPK 185str.). Į bylą pateiktas mokėjimo pranešimas datuotas 1992-10-06, kuriame nurodomas pirkėjas „J. P.“. Teismas nustatė, kad prieš tai aukščiau nurodytą aktą ir šį pranešimą surašė tas pats asmuo (P. pavardė surašyta 3 kartus ir beveik identiškai). Tačiau tokio darbuotojo parašo, koks yra mokėjimo pranešime nėra įkainojimo akte. Pateiktoje taupomosios knygelės kopijoje, kurioje pirma atžyma datuota 1991-08-23, indėlininku nurodoma „J. J.“. Teismas nurodė, kad Taupomąją knygelę galėjo gauti tik realus tuo metu identifikuotas asmuo (CPK 182 str.). Teismas konstatavo, kad 1992 metais žemės sklypą negalėjo įsigyti P., nes pareiškėja tuo metu buvo santuokoje su G. J., su kuriuo išsiskyrė 1994-08-09, ir jos pavardė nebegaliojo su P. ar D. pavarde. Taigi pareiškėja jos buvusios pavardės P. vardu nieko negalėjo iš valstybės įsigyti 1992 metais ir konkrečiai 1992-10-06. Teismas pagal pateiktus įrodymus negalėjo objektyviai konstatuoti, kad žemės sklypo įkainojimo akto, mokėjimo pranešimo ir atžymų taupomoje knygelėje pagrindu pareiškėja turėjo teisę pirkti iš valstybės 0,06 ha žemę ir sumokėjo už ją pagal mokėjimo pranešimą, kas patvirtina, kad jai, kaip bendrijos narei suteiktas sklypas 1992 metais.  

                            Teismas nurodė, kad pareiškėja pateikė 2000-06-06 prašymo leisti išpirkti 316 kv. m. žemės sklypą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui kopiją, tačiau byloje ir kopijoje nėra jokių duomenų, kad šis prašymas tikrai buvo pateiktas žemėtvarkos skyriui. Teismas nelaikė šį įrodymą objektyviu, pagrindžiančiu jame nurodomas aplinkybes apie teisėtą žemės valdymą. Priešingai, teismui kilo abejonės, kodėl prie šio prašymo nebuvo pridėti mokėjimo pranešimas ir taupomoji knygelė, kai pateiktas tik įkainojimo aktas, nors pareiškėja laikė, kad už 0,06 ha sklypą buvo sumokėjusi. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus pateiktos informacijos nustatyta, kad sodininkų bendrijai „Dovana“ žemės sklypai buvo skiriami pagal 1992 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkį „Dėl sodų pardavimo“, tačiau skyrius neturi šio priedo, o Gamybinio meno verslų ir suvenyrų susivienijimo „Dovana“ profsąjungos vietos komiteto 1983 m. dokumentai nebuvo perduoti saugoti Vilniaus apskrities archyvui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

                            Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą patenkinti. Pareiškėja nurodo, kad teismas nesilaikė LAT suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo taisyklių, t.y. nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai tyrė ir vertino rašytinius įrodymus pateiktus byloje, vertindamas juos kiekvieną atskirai taip sumenkindamas jų įrodomąją galią, nors kaip nurodo pats teismas savo sprendime, pagal suformuotą teismų praktiką teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą. Pareiškėja nurodo, kad teismui nagrinėjant bylą, iškilus abejonėms dėl įrodymų tikrumo ar pakankamumo teismas privalėjo prašyti pateikti reikiamų dokumentų originalus, iškviesti į posėdį liudytojus, t.y. teismas privalėjo atlikti visus veiksmus, reikalingus, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės ir teismo sprendimas būtų teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėja nurodė, kad dėl neišlikusių dokumentų susijusių su S/B „Dovana“, ji kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo ir pateikė visus turimus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos teisėtą skyrimą ir naudojimąsi sklypu Nr. 56, o teismas turėjo spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turintiems faktams nustatymo (CPK 445 str.). Pareiškėjos teigimu, teismo motyvas, kad būdama J., buvusios pavardės P. vardu nieko negalėjo iš valstybės įsigyti 1992-10-06. Pareiškėja nurodė, kad teisė įsigyti valstybės žemės sklypą yra subjektinė teisė ir pavardės pasikeitimas niekaip negali atimti ar panaikinti teisės į suteikto valstybinės žemės sklypo išpirkimą.

                            Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėja nepateikė nei vieno įrodymo, kad ji buvo minėtos sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė iki 1991 metų. Pareiškėja įrodinėjo, kad bendrijos nare ji buvo nuo bendrijos įkūrimo, t.y. iki 1991 metų, ir ši aplinkybė pareiškėjai suteikia teisę įgyti sklypą iš valstybės pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Bylą nagrinėjant teisme Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini) nebuvo į bylą įtrauka suinteresuotu asmeniu, nors teismas sprendė dėl pareiškėjos narystės bendrijoje atsiradimo laiko bei pagrindo ir tokiu būdu pasisakė dėl Sodininkų bendrijos  (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p., nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Ši išvada sudaro besąlygišką pagrindą naikinti teismo spendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėti iš naujo.

              Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes netinkamai vertino įrodymus, suabsoliutino ir taip negausių įrodymų nepatikimumą patvirtinančias aplinkybes, tačiau nevertino pareiškėjos ir bendrijos santykių konteksto, tai, kad pareiškėja daugelį metų faktiškai valdė žemės sklypelį bendrijoje. Nesant tiesioginių įrodymų, kad ieškovei žemės sklypas buvo suteiktas teisėtam valdymui teisės aktų nustatyta tvarka, šią aplinkybę galima nustatyti tik netiesioginiais įrodymais.

                                   Bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka teismas turi būti aktyvus ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.), nežiūrint į tai, kad pačią pareiškėją atstovaujantis advokatas nevykdė pareigos įrodinėti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Bylą grąžinus nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir išklausius naujai įtraukos į bylą Sodininkų bendrijos  (duomenys neskelbtini) nuomonę dėl pareiškimo, būtina išreikalauti iš Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) duomenis, kurie patvirtintų pareiškėjos santykių su bendrija istoriją. Būtina išreikalauti bendrijos įstatus, galiojusius 1991 metai ir vėliau ir nustatyti narystės bendrijoje pagrindus. Byloje siūloma ištirti, kada ir kokius mokesčius mokėjo pareiškėja, pasiūlyti pareiškėjai pateikti bendrijos nario pažymėjimą. Esant poreikiui, apklausti liudytojus – kitus bendrijos narius, ypač valdymo organų narius. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-15215-465/2012  2012 m. lapkričio 6 d. sprendimu ir civilinėje byloje Nr. 2-2459-600/2012 sprendimu 2012 m. kovo 29 d., kurie nebuvo skundžiami ir įsiteisėjo, nustatė, kad kitiems dviem Sodininkų bendrijos  (duomenys neskelbtini) nariams teisėtai buvo skirti žemės sklypai. Išnagrinėtose bylose taip pat nebuvo tiesioginių įrodymų dėl sklypų skyrimo pareiškėjams - 1992 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio „Dėl sodų pardavimo“ priedo, kuriame būtų nurodyti žemės sklypus valdantys asmenys. Byloje būtina išklausyti pareiškėjos paaiškinimus dėl įrašų apie operacijas nurodytas pareiškėjos taupomoje knygelėje, pašalinti teismo abejones dėl pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytų skirtingų pareiškėjos pavardžių, ištirti pareiškėjos žemės sklypo įkainojimo akto (nurodyta data 1993 m.) bei 1992-10-12 mokėjimo pranešimo originalus, šių dokumentų surašymo aplinkybes.

Kaip matyti iš pareiškimo reikalavimo, jo turinio ir prie pareiškimo pridėtų dokumentų, pareiškėja siekia lengvatinėmis sąlygomis, t.y. ne aukciono tvarka, įsigyti valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kuris jai buvo galėjo skirtas naudojimuisi iki 1991 metų. Tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsisako pareiškėjai šį sklypą parduoti dėl to, kad jis nepateikė dokumento, įrodančio šio žemės sklypo suteikimo faktą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t.y. pripažinimo, kad jai yra skirtas naudotis valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pareiškimu nėra siekiama nustatyti žemės sklypo valdymo nuosavybės teise fakto (LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.), taip pat valdymo fakto patvirtinimo (CPK 526 – 529 str.). Pareiškimu siekiama, kaip ir suformuluotas reikalavimas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas 0,06 ha žemės sklypas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Teismui šį juridinį faktą patvirtinus, pareiškėja, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. ir Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1443 (toliau - Taisyklės), 3.1.1, 25 ir kt. punktais turėtų teisę kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių dėl aptariamo žemės sklypo įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis, t.y. ne aukciono tvarka, be kitų dokumentų pateikiant ir teismo sprendimą (25.5 p.). Būtent toks ir yra pareiškėjos galutinis tikslas, t.y. įgyti nuosavybės teises į aptariamą žemės sklypą, jį lengvatinėmis sąlygomis išperkant iš valstybės. Pareiškėja nesiekia nuosavybės teises įgyti į minėtą žemės sklypą kitu pagrindu, pvz., įgyjamosios senaties. Pareiškėjos teisių įgyvendinimui pilnai užtenka tik juridinio fakto nustatymo, kad aptariamas žemės sklypas pareiškėjos nurodomu laikotarpiu priimtu administraciniu aktu buvo suteiktas jai naudotis. Tačiau, pareiškėjos pareiškimas teismui yra pareikštas LR CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu (pareiškėja pareiškime netiksliai nurodo CPK 444 str. 5 p.), todėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme būtina pasiūlyti pareiškėjai patikslinti pareiškimo faktinį ir teisinį pagrindą, ir spręsti klausimą dėl bylos teismingumo. Jei pareiškimas reiškiamas CPK CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu byla teisminga Vilniaus rajono apylinkės teismui pagal žemės sklypo buvimo vietą, o jei pareiškimas reiškiamas CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal pareiškėjos gyvenamosios vietos adresą netaikant išimtinio teismingumo (CPK 446 str.).

                       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 4 p.,

                                                              n u t a r i a :

              Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

           Kolegijos pirmininkas                                                                           Andrius Ignotas

          Kolegijos teisėjos                                                          Asta Radzevičienė

                                                                                                                                                                                                                                                    Aldona Tilindienė