Administracinė byla Nr. eI-3802-484/2019

            Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01973-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija  19.3.1; 19.3.6; 55.1.1   

 (S)

               VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

            2019 m. spalio 23 d.                

           Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.

            Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kamesta“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. S-27438(1.10E) „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ginčijamas sprendimas) ir priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, I t., 1-4 psl.).

Skunde paaiškino, kad ginčijamu sprendimu Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Komisija) panaikino VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. SPR4-40(14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ ir priėmė naują sprendimą: tenkinti pareiškėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 60-2-253 „Dėl 2005-09-30 žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-01 koncesijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“: iš Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/410846 išregistruoti juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartis – ir iš Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. 44/1339205, Nr. 44/188714 išregistruoti žymas – sudaryta koncesijos sutartis. Išregistravimo juridiniai pagrindai: pareiškėjos 2019 m. vasario 25 d. prašymas Nr. 60-2-253 „Dėl 2005-09-30 žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2005-08-01 koncesijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) išregistravimo Nekilnojamojo turto registre“, UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. raštas Nr. 818 „Dėl 2005-08-01 Koncesijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir sutaikinimo komiteto sušaukimo 47.2.4. punkto pagrindu“ ir UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 961.

Bendrovė patvirtina, kad vienašališkai nutraukė su Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarytą Koncesijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Koncesijos sutartis) 2018 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus 60 (šešiasdešimčiai) dienų po pranešimo – UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. 818 „Dėl 2005-08-01 Koncesijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir sutaikinimo komiteto sušaukimo 47.2.4. punkto pagrindu“ Kauno miesto savivaldybės administracijai įteikimo. Teigia, kad Koncesijos sutartis yra nutraukta dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos kaltės, kai Suteikiančioji institucija vėluoja sumokėti koncesijos mokestį ilgiau kaip 120 dienų (Koncesijos sutarties 44.3.1. papunktis) ir kai jos suteikti pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės (Koncesijos sutarties 44.3.2. papunktis). Nurodo, kad esminiai Koncesijos sutarties pažeidimai yra detalizuoti minėtame Bendrovės 2018 m. kovo 5 d. rašte Nr. 818.

Pareiškėja pažymi, kad pagal Koncesijos sutarties 34.8. papunktį, pasibaigus Koncesijos laikotarpiui, Koncesijos ruožas perduodamas Suteikiančiajai institucijai (Kauno miesto savivaldybės administracijai), jei Suteikiančioji institucija įvykdė visus finansinius įsipareigojimus. Vadinasi, šalys yra sutarę, jog Koncesijos sutartis pasibaigia, ir šį juridinį faktą galima viešinti įstatymų nustatyta tvarka tik tuomet, kai jos visiškai atsiskaito tarpusavyje. Tvirtina, kad nuo 2016 metų II ketvirčio iki šios dienos Kauno miesto savivaldybės administracija nevykdo savo pareigos mokėti koncesijos mokestį. Dėl to Bendrovė 2018 m. birželio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė eilinį raštą sumokėti priskaičiuotą koncesijos mokestį. Kauno miesto savivaldybės administracija, vietoj to, kad tinkamai vykdytų Koncesijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl atitinkamų juridinių faktų išregistravimo. Bendrovė pastebi, kad Kauno apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1029-413/2019) ji yra pareiškusi ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Koncesijos sutarties nutraukimo sumų priteisimo. Mano, kad esant šioms aplinkybėms konstatuoti, jog Koncesijos sutartis yra tinkamai pasibaigusi, nėra pagrindo.

Nurodo ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau - NTRĮ) 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Analogišką nuostatą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.262 straipsnis. Kadangi dėl tinkamo tarpusavio atsiskaitymo, o tuo pačiu Koncesijos sutarties tinkamo baigimo vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme, vadovaudamasi NTRĮ 2 straipsniu ir 16 straipsnio 2 dalimi, teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, nes nekilnojamojo turto duomenų registre turi būti užregistruoti tik tokie duomenys, dėl kurių nėra ginčų. Pažymi, kad tokia pozicija formuluojama administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-920-11; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2872-11).

Pažymi, kad juridinis faktas gali būti išregistruojamas tik esant įstatyme numatytam teisiniam pagrindui, patvirtinančiam jo pasibaigimą, o tokio dokumento nesant, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas kaip viešojo administravimo subjektas negali priimti jokio savarankiško sprendimo dėl juridinio fakto pasibaigimo. Nurodo, kad NTRĮ 22 straipsnyje yra išvardinti juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai. Pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą šiame sąraše nenumatytas. Taigi, nesant dokumentų, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registro duomenys galėjo būti įrašyti į registrą, ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas. 

Pareiškėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors NTRĮ 22 straipsnyje nurodytų dokumentų tikrumo, turinio vertinimas, jų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė neįeina į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijas, tačiau juridinių faktų įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant juridinius faktus patikrinti juridinio fakto pabaigos pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą.  Teigia, kad atsakovas, tinkamai ištyręs Kauno miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus apie vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą, turėjo atsisakyti įregistruoti šį juridinį faktą, nes dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos (NTRĮ 29 straipsnio 3 punktas). Taip pat mano, kad atsakovas  nepagrįstai suteikė prioritetą Koncesijos sutarties nutraukimui pagal įstatymą, t. y. pagal LR CK 6.218 straipsnio 1 dalį, visiškai ignoruodamas rašytinio sandorio galimybę. Teigia, jog prioritetas turėjo būti teikiamas Koncesijos sutarties nutraukimui joje numatytais pagrindais ir tvarka. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal Koncesijos sutarties 34.8. papunktį pasibaigus Koncesijos laikotarpiui Kauno miesto savivaldybės administracija turi įvykdyti savo visus finansinius įsipareigojimus, tik tuomet laikytina, kad Koncesijos sutartis pasibaigė ir šis juridinis faktas gali būti viešinamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl atsakovo sprendimas, kuriuo viešinami neteisingi duomenys, turi būti panaikintas.

Atsakovas VĮ Registrų centras su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/410846, 2,7525 ha ploto žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005 m. rugsėjo 30 d. žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis) pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis. Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/1339205 kitiems inžineriniams statiniams (unikalus Nr. 4400-2005-2432), keliui (gatvei) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įraše Nr. 44/188714 keliui (gatvei) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, pagrindu buvo padarytos žymos – sudaryta Koncesijos sutartis. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius (buvęs Registrų centro Kauno filialas, toliau – teritorinis registratorius), gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) 2019 m. vasario 25 d. prašymą Nr. 60-2-253 dėl Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/410846 juridinio fakto – sudaryta nuomos sutartis išregistravimo ir registro įrašuose Nr. 44/1339205, Nr. 44/188714 žymų – sudaryta Koncesijos sutartis išregistravimo, 2019 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-40(14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“, kuriuo atsisakė tenkinti Savivaldybės prašymą. Sprendime teritorinis registratorius nurodė, kad 2019 m. sausio 28 d. jau yra priimtas sprendimas Nr. SPR1-206(307.1E) „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo“ atsisakyti išregistruoti juridinį faktą ir žymas tų pačių dokumentų pagrindu. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi Savivaldybės 2019 m. balandžio 8 d. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti teritorinio registratoriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimą, nustatė, kad Savivaldybė kartu su 2019­ m. vasario 25 d. prašymu pateikė papildomą dokumentą – UAB „Kamesta“ 2019 m. birželio 1 d. raštą Nr. 961, kurio nebuvo teikusi su 2019 m. sausio 18 d. prašymu. Taip pat 2019 m. vasario 25 d. prašymas yra ne tik dėl juridinio fakto – sudaryta nuomos sutartis – išregistravimo, bet ir dėl žymų apie Koncesijos sutartį išregistravimo. Esant nurodytoms aplinkybėms Komisija sprendė, kad teritorinis registratorius priėmė 2019 m. kovo 6 d. sprendimą neįsigilinęs į Savivaldybės 2019 m. vasario 25 d. prašymą ir neišnagrinėjo su šiuo prašymu pateiktų dokumentų, todėl Komisija teritorinio registratoriaus 2019-03-06 sprendimą panaikino. Komisija nustatė, kad UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. raštu informavo Savivaldybę, jog „atsižvelgiant į tai, kad vienašalis Koncesijos sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų gynybos priemonė įtvirtinta tiek Koncesijos sutartyje (44.1. papunktis), tiek įstatyme ( LR CK 6.217 straipsnis) ir pripažįstamas proporcinga reakcija į esminį sutarties pažeidimą padariusios ir jo nepašalinusios šalies elgesį, Savivaldybės atstovams neatvykus į Sutaikinimo komiteto posėdį, taip pat, jeigu Sutaikinimo komitete nebus išspręstas klausimas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo sąlygų, ar tolimesnio Sutarties vykdymo sąlygų, vadovaujantis Koncesijos sutarties 41.1. papunkčiu ši Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl Savivaldybės kaltės po 60 (šešiasdešimt) dienų po šio pranešimo gavimo dienos“. UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 961 patvirtina, kad UAB „Kamesta“ laiko Koncesijos sutartį nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d. Pažymi, kad Savivaldybė, kaip kita Koncesijos sutarties ir Nuomos sutarties šalis, teikė prašymą išregistruoti atitinkamą juridinį faktą ir žymas iš Nekilnojamojo turto registro, tuo patvirtindama, kad sutinka, jog Koncesijos sutartis yra nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kamesta“ 2018­ m. kovo 5 d. raštas, 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 961 ir Savivaldybės 2019 m. vasario 25 d. prašymas patvirtino, kad Koncesijos sutartis yra nutraukta, o pagal Nuomos sutarties 2 punktą žemės sklypas išnuomojamas Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui, Komisija sprendė, kad yra nutraukta ir Nuomos sutartis.

Pažymi, kad pareiškėja Komisijai pateikė 2019 m. gegužės 14 d. skundą, kuriuo prašė ištaisyti Komisijos 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. CSPR-137. Komisija 2019 m. gegužės 14 d. skundą atsisakė priimti, nes pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus negali priimti sprendimo dėl 2019 m. gegužės 14 d. skunde išdėstyto reikalavimo.

Pabrėžia, kad ginčo, jog Koncesijos sutartis yra nutraukta 2018 m. gegužės 5 d., nėra, tačiau kyla ginčas, kada juridinis faktas ir žymos iš Nekilnojamojo turto registro išregistruojamos – nutraukus Koncesijos sutartį ar įvykdžius iš Koncesijos sutarties kilusias šalių prievoles. Paaiškina, kad pagal NTRĮ 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir  LR CK 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis norminiais teisės aktais, atlieka teisinį registravimą pateiktų prašymų ir NTRĮ 22 straipsnyje nurodytų dokumentų pagrindu. Registro tvarkytojas neatsako už pateiktų registravimui dokumentų ar juose esančių įrašytų duomenų tikrumą, jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio, įstatymas jam nesuteikia teisės vertinti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo. Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą (analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Nuostatų 100 punkte).

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad juridinio fakto pasibaigimui konstatuoti nepakako dokumentų, kad turėjo būti pateiktas rašytinis sandoris dėl Koncesijos sutarties nutraukimo. Nurodo, kad LR CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą numato ir Koncesijos sutarties 44.1 papunktis, kuriame numatyta, kad: „bet kuri Šalis turi teisę nutraukti šią Sutartį prieš Koncesijos laikotarpio pasibaigimą šios Sutarties 47 punkte nustatyta tvarka, apie tai pranešdama raštu kitai Šaliai, jeigu kita Šalis iš esmės pažeidžia šią Sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios Šalies pranešimo apie Sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso“. Nustatyta, kad pati pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. pranešimu Nr. 818 „Dėl 2005-08­01 Koncesijos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir Sutaikinimo komiteto sušaukimo 47.2.4 punkto pagrindu“ informavo Savivaldybę, kad vienašališkai nutraukia Koncesijos sutartį dėl Savivaldybės kaltės praėjus 60 dienų po pranešimo gavimo, t. y. buvo išlaikyta tiek LR CK, tiek Koncesijos sutartyje numatyta vienašalio sutarties nutraukimo procedūra – įteiktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. Papildomi dokumentai – UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 961 „Dėl koncesijos mokesčio“ ir Savivaldybės 2019 m. vasario 25 d. prašymas patvirtina, kad tiek UAB „Kamesta“, tiek Savivaldybė tikrai laiko Koncesijos sutartį nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d. Atsakovo teigimu, šių dokumentų pakako patvirtinti faktą, kad pasibaigė Koncesijos sutartis, reikalauti papildomų dokumentų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi teisės. Pažymi, kad NTRĮ  22 straipsnio 10 punktas ir LR CK 4.255 straipsnio 9 punktas numato, jog juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami registre, yra ir kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Kaip nurodyta anksčiau, pagal LR CK 6.218 straipsnio 1 dalį tokiu dokumentu yra pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą. 

Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas Koncesijos sutarties 34.8 papunktis. Nurodo, kad Koncesijos sutarties 34 punkte numatytos sąlygos yra taikomos tuo atveju, kai Koncesijos sutartis baigiasi pasibaigus jos laikotarpiui, numatytam Koncesijos sutarties 7.1 papunktyje. Sutarties 34.8 papunktis numato, kad „pasibaigus Koncesijos laikotarpiui Koncesijos ruožas perduodamas Suteikiančiajai institucijai, jei Suteikiančioji institucija įvykdė visus finansinius įsipareigojimus, numatytus šioje Sutartyje“. Koncesijos sutarties nutraukimo atveju turi būti taikomos jos 45 punkto nuostatos, pagal kurias „jeigu Sutartis baigiasi nutraukimu, Koncesininkas privalo perduoti Koncesijos ruožą Suteikiančiajai institucijai ir perduoti ar suteikti visas kitas nutraukimo momentu egzistuojančias teises, susijusias su Koncesijos ruožu“. Pažymi, kad šiuo atveju Koncesijos ruožo perdavimas nėra saistomas su šalių tarpusavio atsiskaitymais, o pareigą kompensuoti galimus nuostolius, padengti išlaidas ar kitokius mokėjimus numato Koncesijos sutarties 45.1.1, 45.1.5 - 45.1.8 papunkčiai. Be to, kaip nurodyta anksčiau, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šiuo atveju neturėjo įstatymuose numatytos teisės reikalauti perdavimo-priėmimo akto, nes pagal LR CK 4.218 straipsnio 1 dalį ir Koncesijos sutarties papunktį juridinį faktą – vienašalį sutarties nutraukimą patvirtina šalies pranešimas, o ne perdavimo-priėmimo aktas ar koks kitas dokumentas.

Taigi, šiuo atveju teritoriniam registratoriui Savivaldybės kartu su 2019 m. vasario 25 d. prašymu pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB „Kamesta“ laiko Koncesijos sutartį nutraukta (kaip nurodyta, kad Koncesijos sutartis nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d. patvirtina ir pati pareiškėja). Ginčo atveju Nekilnojamojo turto registre tik išviešinta aplinkybė, kad iš Koncesijos sutarties (atitinkamai ir Nuomos sutarties) kilusios pareiškėjos teisės į nekilnojamuosius daiktus yra pasibaigusios. Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nevertina ir negali vertinti Koncesijos sutarties šalių prievolių, kilusių iš Koncesijos sutarties, taip pat neviešina Nekilnojamojo turto registre duomenų apie tokias prievoles. Pareiškėjos argumentas, kad tik Savivaldybei atsiskaičius pagal Koncesijos sutartį (dėl to vyksta ginčas teisme) galima išregistruoti juridinius faktus ir žymas, kurie registruoti Koncesijos sutarties pagrindu, nes tik tada bus galima konstatuoti, kad Koncesijos sutartis pasibaigė, atsakovo nuomone, yra nepagrįstas.

Pabrėžia, kad neaiškumų sandorio šalių materialiniuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į Registrų centro kompetenciją. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos apsiriboja vien tik duomenų apie nekilnojamąjį daiktą, daiktinių teisių į juos, jų suvaržymų bei kitų juridinių faktų perkėlimu iš registro tvarkytojui pateiktų dokumentų į jo tvarkomą registrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492- 3130/2011). Taigi, teismine tvarka nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimai dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo (išregistravimo) Nekilnojamojo turto registre gali būti ginčijami tik dėl to, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai buvo įregistruoti (išregistruoti) be pagrindo (pvz. nesant dokumento, kurio pagrindu šie duomenys galėjo būti įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą; įrašant į Nekilnojamojo turto registrą duomenis, kurių nėra dokumente, kuris buvo pagrindas atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimą ir pan.) arba pažeidžiant nustatytą tvarką. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1764/2014). Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre tik išviešinta aplinkybė, kad sutartiniai santykiai tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracijos yra pasibaigę vienašaliu UAB „Kamesta“ sprendimu. Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurias nustačius prašymo nagrinėjimo metu, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, komisijos sprendimo priėmimo metu nebuvo.

Atsakovas laiko nepagrįstą ir pareiškėjos argumentą, kad tik išnagrinėjus tebevykstantį ginčą teisme dėl atsiskaitymo pagal Koncesijos sutartį, bus galima išregistruoti juridinį faktą ir žymas iš Nekilnojamojo turto registro. VĮ Registrų centras neginčija, kad po Koncesijos sutarties nutraukimo tarp Savivaldybės ir pareiškėjos yra išlikę neišspręstų klausimų – prievolės sumokėti tam tikras sumas pagal Koncesijos sutartį, perduoti dokumentus, daiktus ar kita. Visi tarp Koncesijos sutarties šalių išlikę po Koncesijos sutarties nutraukimo santykiai yra prievoliniai ir jie nėra registruojami Nekilnojamojo turto registre (NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas juridinių faktų, kurie gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre). Todėl mano, kad juridinio fakto ir žymų išregistravimas nėra niekaip susijęs su prievolėmis kylančiomis dėl sutarties vykdymo, kadangi nepaisant to, ar juridinis faktas ir žymos išregistruotos ar ne, šalys nėra atleistos nuo prievolių pagal galiojusią sutartį vykdymo.

           Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde išdėstė vieną kitai akivaizdžiai prieštaraujančias aplinkybes: skundo 2 punkte ji patvirtina, kad Koncesijos sutartis nutraukta, tačiau jau skundo 4 punkte nurodo, kad Koncesijos sutartis nėra tinkamai pasibaigusi. Pažymi, kad Bendrovė skunde neneigia ir nekvestionuoja savo raštų Savivaldybei, kuriais ji ne kartą informavo apie vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą.

           Dėl skunde nurodyto Koncesijos sutarties 34.8 papunkčio nuostatų, kaip ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindo, Savivaldybė pažymi, kad nuodytas sutarties punktas kalba apie Koncesijos ruožo perdavimą, o ne apie Koncesijos nutraukimą ar šio nutraukimo viešinimo galimybes. Nurodo, kad Koncesijos sutarties pasibaigimo pagrindai yra aptarti šios sutarties 7 ir 44 punktuose ir negali būti siejami su visišku atsiskaitymu pagal sutartį. Pabrėžia, kad Koncesijos sutarties nutraukimas ir Koncesijos sutarties nutraukimo pasekmės yra du visiškai skirtingi dalykai. Tai, kad ne visos Koncesijos sutarties nutraukimo pasekmės yra išspręstos, nepaneigia paties Koncesijos sutarties nutraukimo fakto. Pažymi, kad nei viena šalis neginčija, kad Koncesijos sutartis yra laikoma nutrūkusia nuo 2018 m. gegužės 5 d., todėl pareiškėjos skundo argumentas, kad ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, nes Nekilnojamojo turto duomenų registre turi būti užregistruoti tik tokie duomenys, dėl kurių nėra ginčų, yra nepagrįstas.

Nurodo, kad teikdama prašymą dėl juridinių faktų išregistravimo atsakovui, Savivaldybė pateikė visus reikiamus ir pakankamus įrodymus bei dokumentus, liudijančius faktinį Koncesijos sutarties ir 2005 m. rugsėjo 30 d. Žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigimą. Šių abiejų sutarčių nutraukimą patvirtina vienašaliai UAB „Kamesta“ sandoriai: 2018 m. kovo 5 d. Bendrovės pranešimas Nr. 818 ir 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 961, kuriuo Bendrovė patvirtina, jog laiko Koncesijos sutartį nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d. Pažymi, kad pagal NTRĮ 22 straipsnio nuostatas, kaip vienas iš teisinių pagrindų, t. y. daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai. Mano, kad UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. pranešimas Nr. 818 ir 2018 m. birželio 1 d. raštas Nr. 961 yra priimtini dėl paties Koncesijos sutarties nutraukimo fakto, nepaisant to, kad dėl nutraukimo priežasčių šalys nesutaria.

             Savivaldybės administracija nesutinka su pareiškėjos skundo argumentu, kad dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos, kad prioritetas turėjo būti teikiamas Koncesijos sutarties nutraukimui joje numatytais pagrindais ir tvarka. Pabrėžia, kad tarp šalių sudaryta sutartis gali pasibaigti ne tik ją pilnai įvykdžius ar šalių tarpusavio (dvišaliu) susitarimu, bet ir įstatymo pagrindu, teismo sprendimu arba – kaip šiuo atveju – vienašaliu šalies sprendimu, kuris taip pat laikytinas rašytiniu sandoriu. Vienašalis sandoris atlieka teisinio santykio sustabdymo (nutraukimo) funkciją, t. y. sutartiniai santykiai, sieję teisinio santykio šalis, pasibaigia vienos iš šalių valia. Finansinis atsiskaitymas tarp šalių po sutarties nutraukimo yra sprendžiamas teisme  nepriklausomai nuo fakto, jog Koncesijos sutartis yra faktiškai pasibaigusi. Todėl pareiškėjos motyvus, jog skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, nes tariamai yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, Savivaldybė laiko nepagrįstais.

Dėl 2005 m. rugsėjo 30 d. Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo paaiškina, kad šia sutartimi buvo sutarta, kad žemės sklypas išnuomojamas be aukciono Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 25 metams ir tik koncesijos ruožui įrengti. Taip pat numatyta, kad, jeigu sutartis baigiasi nutraukimu, koncesininkas privalo perduoti Koncesijos ruožą Suteikiančiajai institucijai ir perduoti ar suteikti visas kitas nutraukimo momentu egzistuojančias teises, susijusias su Koncesijos ruožu. Taigi, Koncesijos sutarties nutraukimas sąlygoja automatinį žemės nuomos sutarties nuraukimą-pasibaigimą.  

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybės įmonės Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos priimto sprendimo, kuriais išregistruoti juridiniai faktai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005 m. rugpjūčio 1 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kamesta“ buvo pasirašyta Koncesijos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Koncesijos ruožo – Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos (toliau – Koncesijos sutartis; el. byla, I t., 55-85, 98 psl.). Koncesijos sutarties galiojimo terminui 2005 m. rugsėjo 30 d. tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuomos sutartis; el. byla, I t., 88-90 psl.). Koncesijos sutartis ir Nuomos sutartis buvo įregistruotos viešajame registre, padarant atitinkamus įrašus apie juridinius faktus.

UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. raštu Nr. 818 informavo Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad Koncesijos sutartis nutraukiama vienašališkai (el. byla, I t., 93-97 psl.).

UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 1 d. raštu Nr. 961 kreipėsi į Savivaldybės administraciją dėl koncesijos mokesčio pagal Koncesijos sutartį apmokėjimo, pateikdama PVM sąskaitą faktūrą ir nurodydama, kad mokesčiai apskaičiuoti iki sutarties nutraukimo, t. y. 2018 m. gegužės 5 d. (el. byla, I t., 99 psl.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui 2019 m. sausio               18 d. VĮ Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą dėl Nuomos sutarties išregistravimo. Prie prašymo pridėjo UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. raštą Nr. 818 ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašo Nr. 44/410846 kopiją (el. byla, I t., 34-41 psl.).

VĮ Registrų centro Kauno filialas 2019 m. sausio 28 d. priėmė sprendimą Nr. SPR1-2016 (307.1E), kuriuo netenkino Savivaldybės administracijos prašymo išregistruoti juridinį faktą – Nuomos sutartį, kadangi Savivaldybės administracijos pateikti dokumentai nepatvirtina juridinio fakto – nuomos pasibaigimo (el. byla, I t., 102-103 psl.).

Kauno miesto savivaldybės administracija VĮ Registrų centro Kauno filialui 2019 m. vasario 25 d. pateikė prašymą Nr. 60-2-253 dėl Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/410846 juridinio fakto – sudaryta nuomos sutartis – išregistravimo ir registro įrašuose Nr. 44/1339205, Nr. 44/188714 žymų – sudaryta Koncesijos sutartis – išregistravimo (el. byla, I t., 110-112). Prie prašymo Savivaldybės administracija, be kita ko, pridėjo UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. rašto Nr. 818 ir 2018 m. birželio 1 d. rašto Nr. 961 kopijas.

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyrius 2019 m. kovo 6 d. priėmė sprendimą Nr. SPR4-40(14.5E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“, kuriuo atsisakė tenkinti Savivaldybės prašymą (el. byla. I t., 52-53 psl.).

Savivaldybė 2019 m. balandžio 8 d. Komisijai pateikė skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. SPR4-40(14.5E) (el. byla, I t., 117-123 psl.).

Komisija, išnagrinėjusi Savivaldybės 2019 m. balandžio 8 d. skundą „Dėl 2019-03-06 valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus sprendimo Nr. SPR4-40(14.5E) panaikinimo“, 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. CSPR-137 teritorinio registratoriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimą panaikino, Savivaldybės 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 44/410846 juridinio fakto – sudaryta nuomos sutartis – išregistravimo ir registro įrašuose Nr. 44/1339205, Nr. 44/188714 žymų – sudaryta Koncesijos sutartis – išregistravimo tenkino (el. byla, I t., 11-13, 106-109 psl.).

             Ginčo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, reglamentuojančio žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę (toliau – ir NTRĮ) ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Nuostatai) normos.

             Pagal NTRĮ 2 straipsnį, nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, daiktinių teisių suvaržymai, įstatymų nustatyti juridiniai faktai yra registruojami nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – duomenų apie nekilnojamuosius daiktus išviešinimas. NTRĮ 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje. NTRĮ 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

         Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1312/2014; 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2976/2012; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Neaiškumų sandorio šalių materialiniuose teisiniuose santykiuose vertinimas neįeina į teritorinio registratoriaus kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-233/2012).

NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Nuostatų 100 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, išvardinti Registro įstatymo 22 straipsnyje.

Nustatyta, kad juridinio fakto pasibaigimui pagrįsti Savivaldybė kartu su 2019 m. vasario 25 d. prašymu teritoriniam registro tvarkytojui pateikė UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. raštą Nr. 818, kuriuo Bendrovė informavo Savivaldybę, jog „atsižvelgiant į tai, kad vienašalis Koncesijos sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų gynybos priemonė įtvirtinta tiek Koncesijos sutartyje (44.1. p.), tiek įstatyme (CK 6.217 str.) ir pripažįstamas proporcinga reakcija į esminį sutarties pažeidimą padariusios ir jo nepašalinusios šalies elgesį, KMSA atstovams neatvykus į Sutaikinimo komiteto posėdį, taip pat, jeigu Sutaikinimo komitete nebus išspręstas klausimas dėl Koncesijos sutarties nutraukimo sąlygų, ar tolimesnio Sutarties vykdymo sąlygų, vadovaujantis Koncesijos sutarties 41.1. p. ši Sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl KMSA kaltės po 60 (šešiasdešimt) dienų po šio pranešimo gavimo dienos“, bei  UAB „Kamesta“ 2018 m. birželio 1 d. raštą Nr. 961, kuris patvirtina, kad UAB „Kamesta“ laiko Koncesijos sutartį nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d. 

LR CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.   

           Koncesijos sutarties, kurios įregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas buvo panaikintas ginčijamu Komisijos sprendimu, 44.1 papunktyje buvo numatyta, jog, bet kuri šalis turi teisę nutraukti šią sutartį prieš Koncesijos sutarties pasibaigimą šios sutarties 47 punkte nustatyta tvarka, apie tai pranešdama raštu kitai šaliai, jeigu kita šalis iš esmės pažeidžia šią sutartį ir per 60 dienų nuo nukentėjusios šalies pranešimo apie sutarties pažeidimą tokio pažeidimo neištaiso.

Pagal Nuomos sutarties 2 punktą žemės sklypas išnuomojamas Koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiui. Tai reiškia, kad nutraukus Koncesijos sutartį, yra nutraukiama ir Nuomos sutartis.

Kaip matyti, Savivaldybė, būdama kita Koncesijos sutarties ir Nuomos sutarties šalimi, teikė teritoriniam registro tvarkytojui prašymą išregistruoti atitinkamus juridinius faktus ir žymas iš Nekilnojamojo turto registro, tuo iš esmės patvirtindama, kad sutinka, jog Koncesijos sutartis yra nutraukta. Taigi, ginčo tarp šalių, kad Koncesijos sutartis nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d., nėra.

Pareiškėjos skunde minimos Koncesijos sutarties 34.8 papunkčio nuostatos aktualios tik sprendžiant klausimą dėl Koncesijos sutarties tinkamo įvykdymo, tačiau nenustato Koncesijos sutarties nutraukimo pagrindų. Jie yra numatyti Koncesijos sutarties 44 skyriuje „Sutarties nutraukimo pagrindai“.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir Koncesijos sutarties nuostatas dėl vienašališko sutarties nutraukimo, darytina išvada, kad Savivaldybė teritoriniam registro tvarkytojui kartu su 2018 m. vasario 25 d. prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Koncesijos sutartis, vadovaujantis LR CK 6.217, 6.218 straipsniais, buvo vienašališkai nutraukta ir tuo pačiu pasibaigė Nuomos sutartis. UAB „Kamesta“ 2018 m. kovo 5 d. pranešimas apie vienašalį Koncesijos sutarties nutraukimą formaliuoju aspektu pripažintinas tinkamu dokumentu, kuriuo remiantis gali būti nutraukiama Koncesijos sutartis (NTRĮ 22 straipsnio 7 punktas). Taigi, pareiškėjos skundo argumentas, kad Bendrovės 2018 m. kovo 5 d. raštas Nr. 818 neatitiko įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos, todėl NTRĮ 29 straipsnio 3 punkto pagrindu turėjo būti atsisakyta išregistruoti juridinį faktą, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovas nėra kompetentingas vertinti ar minėtas dokumentas yra teisėtas civilinės teisės normų kontekste, ar civiliniu teisiniu aspektu pripažintinas juridiniu faktu, kuriuo remiantis pasibaigia ar pasikeičia civiliniai teisiniai santykiai tarp Savivaldybė ir pareiškėjos, atsiradę pagal Koncesijos sutartį.

Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, kad Kauno apygardos teisme (civilinės bylos Nr. e2-1029-413/2019) ji yra pareiškusi ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Koncesijos sutarties nutraukimo sumų priteisimo, todėl konstatuoti, jog Koncesijos sutartis yra tinkamai pasibaigusi, nėra pagrindo, taip pat neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui. Kaip matyti, tiek pati pareiškėja, tiek Savivaldybė pripažįsta, kad Koncesijos sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. gegužės 5 d. Civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl atsiskaitymo tarp sutarties šalių, jau nutraukus Koncesijos sutartį, t. y. pripažinus faktą, kad Koncesijos sutartis nutraukta.

Taip pat pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos civilinių teisių pagal Koncesijos sutartį pasibaigimo ar pasikeitimo pagrindas yra ne ginčijamas atsakovo sprendimas dėl juridinio fakto išregistravimo, o įstatyme bei Koncesijos sutartyje numatyta aplinkybė (vienos šalies pranešimas apie sutarties nutraukimą), su kuria siejamas civilinių teisinių santykių pasibaigimas ar pasikeitimas. Civiliniai teisiniai santykiai pasibaigia teisės aktuose nustatytais pagrindais, o nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimais yra tik išviešinami juridiniai faktai dėl civilinių teisinių santykių pasibaigimo ar pasikeitimo.

Taigi, Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai laikė teritorinio registro tvarkytojo 2019 m. kovo 6 d. sprendimą neteisingu, jį panaikino ir priėmė naują sprendimą tenkinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. vasario 25 d. prašymą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. 44/410846 juridinį faktą – sudaryta nuomos sutartis – ir iš Nekilnojamojo turto registro įrašų Nr. 44/1339205, Nr. 44/188714 išregistruoti žymas – sudaryta Koncesijos sutartis.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas dėl sprendimo panaikinimo ir išvestiniai reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti reikalavime nurodytus veiksmus, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. 

Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

            Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,  

n u s p r e n d ž i a : 

Uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ skundą atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui  per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                Ina Kirkutienė