Civilinė byla Nr. 2-119/2013

Proceso Nr. 2-55-3-01604-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giloja“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės DNB lizingas ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Giloja”, V. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Gilojos transportas”.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB “Giloja” 36 862,90 Lt pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis, 130 748,75 Lt nuostolius, 6 procentų procesines palūkanas; priteisti solidariai iš atsakovų UAB “Giloja” ir V. Ž. 628 084,84 Lt pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartis, 225 471,24 Lt nuostolius ir 6 procentų procesines palūkanas.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovas UAB „Giloja“ dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą ir prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl blogos turtinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė, įpareigojo atsakovą sumokėti 13 211,68 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad 2011 metų balansas patvirtina, jog atsakovo turto vertė sudaro 2 667 571 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 840 415 Lt. Duomenų, kad visi šie įsipareigojimai yra pradelsti, nėra. Tai, kad atsakovas 2011 metais patyrė 240 021 Lt nuostolį, nėra pagrindas atleisti atsakovą nuo 13 211,68 Lt žyminio mokesčio mokėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus: atsakovo 2012 m. birželio 30 d. balansą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties kopiją; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iš dalies atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Prašymą priimti naujus įrodymus atsakovas motyvuoja tuo, kad neturėjo galimybės pateikti bendrovės balanso 2012 m. birželio 30 d., kuris buvo patvirtintas 2012 m. liepos 10 d. Taip pat prašo kaip įrodymą priimti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį, priimtą trečiojo asmens „Gilojos transportas“ bankroto byloje (bylos Nr. B2-807-623/2010), kuri patvirtina, kad šioje bankroto byloje yra patvirtintas 1 245 365,99 Lt dydžio atsakovo finansinis reikalavimas. Atsakovui atgauti šią pinigų sumą iš bankrutavusios bendrovės yra mažai tikimybių, todėl šios reikalavimo teisės dydžiu faktiškai sumažėja atsakovo gautinos sumos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas  nevertino atsakovo bendros turtinės padėties, o apsiribojo tik pastebėjimu, jog bendrovė patyrė nuostolį, o per vienerius metus mokėtinos sumos santykinai nėra didelės. Tačiau iš  balanso matosi, jog 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas beveik prilygo įsipareigojimams.

2. 2012 m. birželio 30 d. balansas rodo, kad įmonės finansinis turtas, kuris susidarė iš 250 000 Lt sumos (ji atsispindėjo ir 2011-12-31 balanse), yra eliminuotas iš balanso, kadangi šis turtas yra bankrutavusios UAB „Gilojos transportas“ akcijos, kurios yra bevertės, nes ši įmonė neturi turto ir artimiausiu metu bus likviduota pabaigus bankroto procesą.

3. Atsakovas neturi piniginių lėšų, per ataskaitinius metus patyrė 258 584 Lt nuostolių. Įmonės turto ir įsipareigojimų santykis yra neigiamas. Iš įmonės balansinio turto vertės atėmus aukščiau minėtus 1 495 365,99 Lt (1 245 365,99 + 250 000), įmonės turto masė tampa gerokai mažesnė už įsipareigojimus. Todėl įmonė objektyviai negali sumokėti reikiamo dydžio žyminį mokestį.

4. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, todėl vienintelė atsakovo galimybė apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus yra instancinė teismo sprendimo kontrolė, kuri neturi būti nepagrįstai varžoma ir eliminuojama dėl asmens objektyvaus negalėjimo ir nesugebėjimo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį. Priešingu atveju teisingumo vykdymas pasibaigia pirmosios instancijos teisme.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantas prašo priimti prie atskirojo skundo pateikiamus įrodymus – 2012 m. liepos 10 d. bendrovės balansą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs 2011 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansą, tačiau pasikeitus finansiniams rodikliams, iškilo būtinybė pateikti bendrovės balansą su atnaujintais duomenimis, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priimti atsakovo pateiktą 2012 m. liepos 10 d. bendrovės balansą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties priėmimas bylos nagrinėjimo neužvilkins.  Šia nutartimi atsakovas įrodinėja finansinio reikalavimo dydį skolininkui UAB „Gilojos transportas“, todėl kolegija sprendžia, jog yra pagrindas priimti su atskiruoju skundu pateiktą ir minėtą teismo nutartį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Taigi pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Tačiau teismas turi ne tik formaliai įvertinti asmens turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą.

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimą dėl 1 021 167,73 Lt priteisimo. Žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 14 212 Lt (CPK 80 str. 1 d., 4 d.). Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti (22 b. l.). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas savo sunkios finansinės padėties neįrodė, todėl atsakovo prašymą atmetė. Minėta, kad asmuo, norintis pasinaudoti CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise būti atleistam nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, privalo įrodyti savo sunkią turtinę padėtį (CPK 178 str.). Tai įrodinėdamas, atsakovas pateikė naują balansą ir Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri įrodo, jog trečiojo asmens UAB „Gilojos transportas“ bankroto byloje atsakovas turi patvirtintą 1 245 365,99 Lt finansinį reikalavimą.

Iš pateikto balanso matyti, kad atsakovo turto vertė siekia 2 670 875 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 241 301 Lt. Į atsakovo turimo turto sudėtį įeina ir skolininkų mokėtinos sumos, kurios siekia 2 320 305 Lt ir iš kurių daugiau nei milijonas yra atsakovo patvirtintas reikalavimas bankroto byloje. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog yra labai maža tikimybė, kad šis finansinis reikalavimas bus iš skolininko atgautas. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartis patvirtina, jog atsakovas yra trečios eilės kreditorius, todėl yra pagrindas pritarti minėtiems atsakovo argumentams. Balanso grafoje „per vienerius metus gautinos sumos“ nurodyta 2 320 305 Lt suma, taigi darytina išvada, kad atsakovas turi ne vienintelį skolininką su vieną milijoną litų viršijančiu reikalavimu. Taigi pagal atsakovo pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir įpareigojimas sumokėti 13 000 Lt žyminį mokestį jam yra per didelė finansinė našta bei apriboja tiesę kreiptis teisminės gynybos. Minėta, jog žyminio mokesčio mokėjimo prievolė neturi užkirsti asmeniui kelio kreiptis į teismą.

Išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su apelianto turtinės padėties nustatymu, ir dėl to nepagrįstai neatleido apelianto nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Tokiu atveju yra pagrindas skundžiamą nutartį naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Pagal byloje esančius duomenis, teisėjų kolegijos sprendžia, kad dėl sunkios turtinės padėties apeliantas nėra pajėgus sumokėti visą įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, įpareigojant papildomai sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.). Toks žyminio mokesčio dydis neužkirs atsakovui galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies  2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovą UAB „Giloja“ nuo 12 212 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo.

Nustatyti atsakovui UAB „Giloja“ terminą iki 2013 m. sausio 31 dienos sumokėti 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) žyminio mokesčio valstybei ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjai                                                                                            Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                                                            Danutė Gasiūnienė

                                                                          Egidijus Žironas