Civilinė byla Nr. 2A-1450-638/2022

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-01806-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8.;

 (S)

 2.3.2.4.3.; 2.3.2.9.; 2.6.10.2.4.2

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko,  Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. (buvusi S.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, neturtinės žalos priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo atsakovui A. S. bei atsakovo A. S. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, dalies turto pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       I. I. R. (buvusi S.), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nutraukti santuoką tarp jos ir atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.247) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti pavardes R. ir S., priteisti iš atsakovo 19 716,42 Eur iš 39 432,83 Eur pajamų, gautų santuokos metu ir valdomų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priteisti piniginę kompensaciją 135 000 Eur už ieškovei priklausančią nekilnojamojo turto – pastatų dalį, turtą dalinant nelygiomis dalimis, ieškovei paskiriant 2/3 dalis nuosavybės teisės į sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą, tai yra 202 500 Eur vertės gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esantį(duomenys neskelbtini), turtą natūra paliekant atsakovui, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pagal ieškovės pradinio ieškinio reikalavimus, priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinę žalą.

2.       Ieškovė nurodė ir paaiškino, kad šalys susituokė 2015 m. rugsėjo 12 d. Bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados. Tačiau vėliau viskas pradėjo keistis, pradėjo vienas su kitu nesutarti ir vienas kitą erzinti. Laikui bėgant santykiai pradėjo blogėti. Atsakovas ieškovės atžvilgiu pradėjo vartoti psichologinį smurtą, kartais grasindavo nužudyti, dėl ko kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Santuokiniai santykiai yra iširę ir jie vienas su kitu nebendrauja. Santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, jis elgiasi taip, kaip pats nori, visiškai nežiūrėdamas bendrų šeimos poreikių ir interesų, nebando ieškoti jokių kompromisų, nesiėmė jokių priemonių santuokai išsaugoti. Ieškovė įsitikinusi, kad santuoka nutrūko būtent dėl atsakovo kaltės.

3.       Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgyti namų apyvokos daiktai, kilnojamieji daiktai ir nekilnojamieji daiktai atsakovui priklausančiame žemės sklype  - pastatytas gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai.

4.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas, gyvenant santuokoje, pamindamas moralinius, dorovinius principus, padarė ieškovei neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000 Eur. Atsakovui pradėjus visiškai ignoruoti šeimos poreikius, ieškovės asmenines pažiūras ir bendrą šeimos gerovę, ieškovė  sutriko, turėjo kreiptis į medikus, jautė pažeminimą, buvo visiškai sužlugdyti jos teisėti lūkesčiai dėl atsakovo netinkamo elgesio, negerbimo ir dvasinio nepalaikymo, nuolatinių įžeidinėjimų.

5.        Ieškovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą bei apskaičiuojant piniginę kompensaciją. Nurodė, kad sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis.  VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. lapkričio 21 d. išrašo duomenimis, dalintinas šioje byloje bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas - 213,87 kv. m ploto gyvenamasis namas, taip pat 128,00 kv. m ploto ūkio pastatas, kuris stovi ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio (iki santuokos sudarymo asmenine nuosavybės teise įgyto) 0,5179 ha ploto žemės sklypo. Priteisus ieškovei bet kokią dalintino turto dalį natūra, pastarosios laisvo disponavimo savo nuosavybe teisė būtų akivaizdžiai suvaržyta, o gal net perkeltine prasme - atimta, nes norint ateityje parduoti savo dalį, ieškovė realiai negalės to padaryti, kadangi bendrąja daline nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo dalies be žemės sklypo dalies, ieškovė negalės parduoti savo turto dalies tretiesiems asmenims. Taip pat svarbiu kriterijumi, leidžiančiu nukrypti nuo turto lygių dalių principo teismas turėtų pripažinti ir faktą, kuomet vieno iš sutuoktinių (I. S.) giminaičiai asmeninėmis lėšomis prisidėjo įsigyjant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. 

6.       Atsakovas, patikslinęs priešieškinio reikalavimus, prašė santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti, kad gyvenamojo namo 6Alb, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)baigtumas iki 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo 41 procentas ir tai yra asmeninis atsakovo turtas, kurio vertė 32 269 Eur. Padalinti santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo A. S. asmenine nuosavybe priteisti gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius(duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 48 931 Eur. Taip pat prašė priteisti kilnojamuosius daiktus  (duomenys neskelbtini).Iš atsakovo ieškovei priteisti 21 680,50 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turto dalį.

7.       Atsakovas nurodė ir paaiškino, kad santuoka iširo ne vien dėl atsakovo kaltės, ieškovė taip pat buvo nelojali, nes jį apgavo, o būtent tvirtino, jog ketina su juo susilaukti vaikų, po to paaiškėjo, kad negali dėl savo sveikatos, susijusios su širdies ligomis, būklės. Ieškovė buvo labai pavydi, linkusi konfliktuoti, jau vestuvių pokylio metu kėlė pavydo scenas, taip elgėsi ir vėliau, be perstojo atsakovui skambino ir pan. Atsakovas nesutiko, jog padarė ieškovei neturtinę žalą, nesutiko, jog būtų priteista pusė jo gautų pajamų gyvenant santuokoje, nes pinigai buvo naudojami buitiniams poreikiams ir namo statybai. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti dalinamas lygiomis dalimis, nes nėra pagrindų nukrypti nuo jų ir palikti ieškovei daugiau turto.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovės I. R. (buvusi S.) ir A. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 247, dėl atsakovo A. S. kaltės. Teismas po santuokos nutraukimo paliko pavardes: vyrui – S., moteriai – R.. Teismas padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis ir po santuokos nutraukimo atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise natūra paliko nekilnojamąjį turtą, tai yra gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą, esančius(duomenys neskelbtini), bendros 81 300 Eur vertės. Teismas priteisė ieškovei I. R. 40 650 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovo A. S. už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, tai yra už ½ nekilnojamojo turto dalį. Teismas padalino santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra lygiomis dalimis ir ieškovei I. R. paskyrė (duomenys neskelbtini).Teismas priteisė iš atsakovo A. S. 563 Eur piniginę kompensaciją ieškovei I. R. už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Teismas bylą dalyje dėl išlaikymo ieškovei I. R. priteisimo iš atsakovo A. S. nutraukė ieškovei šioje dalyje atsisakius ieškinio reikalavimo ir teismui atsisakymą priėmus. Teismas netenkino ieškovės I. R. ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos jai priteisimo 5 000 Eur iš atsakovo A. S.. Teismas netenkino ieškovės I. R. ieškinio reikalavimo dėl priteisimo iš atsakovo S. S. 19 716, 42 Eur, tai yra pusės pajamų,  gautų atsakovo 2015-2016 metais ir valdomų bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas netenkino atsakovo A. S. patikslinto priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad gyvenamojo namo, esančio(duomenys neskelbtini), baigtumas iki 2015 m. rugsėjo 12 dienos (santuokos sudarymo diena) buvo 41 procentas ir tai yra asmeninis atsakovo turtas, kurio vertė 32 269 Eur. Teismas priteisė iš atsakovo A. S. 646 Eur ieškovei I. R. bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Teismas priteisė iš ieškovės I. R. 827,94 Eur atsakovui A. S. bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė iš ieškovės I. R. 1 863,72 Eur žyminį mokestį ir 14,16 bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei. Teismas priteisė iš atsakovo A. S. 1 142,28 Eur žyminį mokestį ir 14,16 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

9.       Teismas, spręsdamas dėl šalių kaltės nurodė, jog byloje esantys įrodymai leidžia teismui teigti jog ieškovė yra savotiško charakterio, jausminga (b. l. 161, t. 2 ir kiti laiškai baudžiamojoje byloje, bei susirašinėjimas SMS žinutėmis), savaip suprantanti ir priimanti kitų asmenų elgesį, tačiau bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas bei ieškovė gyveno bendrai iki santuokos ir atsakovas matė bei turėjo matyti ieškovės charakterio ir elgesio ypatumus, suvokti jog ji mano, kad sutuoktinis turi rodyti nuolat dėmesį jai ir būti pasiruošęs atliepti jos poreikius, todėl apsispręsdamas vesti ieškovę, jis prisiėmė ir tai, kad norėdamas išsaugoti santuoką turės derintis prie ieškovės. Atsakovas nenurodė ir neįrodė, kad buvo susitarimas tarp jo ir ieškovės dėl elgesio koregavimo po santuokos sudarymo. Atsakovas kaip ieškovės kaltę įrodinėja tai, kad ieškovė jį apgavo, nes neinformavo jog dėl širdies ligos negalės susilaukti vaikų, kurių jis vėliau (pradėjus gyventi skyrium su ieškove) susilaukė su kita moterimi. Teismas pažymėjo, kad byloje yra duomenys, jog ieškovė tuo metu, kai susipažino ir pradėjo bendrauti, o vėliau ir kartu gyventi su atsakovu, ieškovė buvo dalinai darbinga dėl susirgimų, susijusių su širdies veikla. Byloje nėra konkrečių duomenų, jog ieškovė negalėjo susilaukti vaikų dėl šios ligos ar kitų susirgimų, faktiškai sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, duomenų, jog susituokdamas atsakovas nežinojo apie ieškovės sveikatos būklę, jis nepateikė, ir teismas vertino, jog tai nebuvo tiesiogine priežastimi santuokai iširti ir nepripažino šios aplinkybės ieškovės kalte dėl santuokos iširimo. Teismas nurodė, kad atsakovas, vertindamas, jog ieškovė netinkama jam kaip sutuoktinė dėl savo sveikatos būklės, vaikų nebuvimo santuokoje, netoleruodamas ieškovės charakterio ypatybių, galėjo kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, o ne smurtauti, grasinti ieškovei ir ją gąsdinti, jog nužudys ir pan. Tokie atsakovo veiksmai yra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir teismas šias aplinkybes laikė nustatytas, atsakovas yra nuteistas už tyčinius nusikaltimus, žiauriai elgėsi su sutuoktine ir teismas preziumavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

10.       Teismas nurodė, kad ieškovė neturtinės žalos faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, kitų įrodymų, išskyrus įsiteisėjusį nuosprendį baudžiamojoje byloje neteikė. Nuosprendžiu ieškovei buvo priteista 9 000 Eur neturtinės žalos, apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, jo netenkino, tačiau neturtinę žalą sumažino iki 4 500 Eur. Teismo vertinimu, tai, kad buvo nesunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata nusikalstamais atsakovo veiksmais, yra nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ir dėl to ieškovei pagal pareikštą ieškinį baudžiamojoje byloje buvo priteista neturtinė žala.

11.       Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog gyvenamojo namo 41 procentas buvo pastatytas jo lėšomis. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir iki santuokos sudarymo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. ir net jeigu vertinti, jog namo pamatai buvo išlieti ir jis pastatytas iki stogo (gegnių), neuždengiant stogo (nepritvirtinant stogo dangos) iki 2015 m. rugsėjo 12 d. (santuokos sudarymo diena), tai buvo daroma iš bendrų lėšų, nes byloje nėra ginčo, kad buvo naudojamos tiek ieškovės darbo užmokestis, tiek atsakovo pajamos gyvenamojo namo statybai, tiek ieškovės tėvo, tiek atsakovo tėvų padovanoti pinigai. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina to, kad namas pradėtas statyti 2014 ar 2015 metais, kadangi statybos leidimas išduotas 2016 m. spalio 5 d., kadastriniai matavimai atlikti 2018 m. gegužės 10 d., statybos pradžios metai nurodyti 2017-2018 metai. Aplinkybę, kad namas pradėtas statyti iki santuokos, patvirtina ir teismui atsakovo pateikta vaizdo medžiaga, tačiau nepatvirtina, jog namo pastatyta 41 procentas ir pastatyta vien ieškovo lėšomis ir jo asmeniniams poreikiams tenkinti, nes jeigu būtų buvę taip, atsakovas tokį reikalavimą jau būtų formulavęs ir pradiniu priešieškiniu ir sudarant santuoką sudaręs vedybų sutartį dėl turto atskirumo pasisakęs vienu ar kitu būdu, tačiau to nebuvo padaryta. Teismas vertino, kad gyvenamasis namas, jei ir buvo statomas iki santuokos sudarymo, tai buvo statomas bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovo gautos pajamos iš darbinės veiklos buvo naudojamos ne šeimos poreikiams tenkinti, o išimtinai jo asmeniniams poreikiams tenkinti ir taip buvo sumažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantis turtas. Ieškovė iš atsakovo pinigų sumą prašė priteisti ne kaip piniginę kompensaciją dėl netinkamai tvarkytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o kaip pinigines lėšas, tačiau neįrodė, kad jos yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tai yra sprendimo priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad sutinkant abiem ginčo šalims, teismas gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą natūra palieka atsakovui, o už ½ dalį šio turto ieškovei priteisia piniginę kompensaciją.

13.       Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto atkuriamosios vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas Nr. 1811-0049, kuriame nurodyta, kad išlaidų (kaštų) metodu 2018 m. lapkričio 21 d. nustatyta atkuriamoji turto vertė buvo 202 500 Eur (gyvenamojo namo 177 000 Eur, ūkio pastato 25 500 Eur. Atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2019-013 turto rinkos vertė vertinimo dieną -2019 m. kovo 12 d.- nurodyta 96 400 Eur, iš jų 14 600 Eur  žemės sklypo, kuris yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nedalinamas bei 500 Eur pirties pastatas, kuris taip pat yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nedalinamas, tokiu būdu dalintino turto rinkos vertė nurodyta 81 300 Eur. VĮ Registrų centras duomenimis 2019 m. kovo 13 d. gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė nurodyta 26 400 Eur, ūkio pastato 856 Eur, tai yra viso 27 256 Eur. Atkuriamoji namo vertė nurodyta tokia pati, kaip ir ieškovės pateiktame vertinimo akte, tai yra namo -177 000 Eur, tačiau turtas dalinamas ne pagal statybos (atkuriamąją) vertę, bet pagal vidutinę rinkos vertę. Teismas pažymėjo, kad vadovaujasi individualiu turto vertinimu, atliktu UAB „IdeArt“. Teismas konstatavo, kad dalintino nekilnojamojo turto vertė yra 81 300 Eur. Teismas sprendė, kad turtas dalinamas lygiomis dalimis, tokiu būdu teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 40 650 Eur piniginę kompensaciją. Teismas vertino, kad atsakovas nenurodė, kad jis negalėtų išmokėti kompensacijos ieškovei, toks padalinimas atitinka byloje esančius įrodymus ir dalinamas būtent paliekant turtą natūra atsakovui, o už ½ turto dalį priteisiant piniginę kompensaciją ieškovei.

14.       Teismas nurodė, kad atsakovas tvirtino, jog virtuvinio komplekto kaina įeina į namo kainą, tačiau byloje esantys įrodymai to nepatvirtina, ir teismas atsižvelgdamas į tai, kad namas natūra lieka atsakovui, virtuvinį komplektą palieka atsakovui.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo dalį ir nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini)Vilkaviškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažinti, kad gyvenamojo namo 6Alb, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), baigtumas iki 2015 m. rugsėjo 12 d. buvo 41 procentas ir tai yra asmeninis atsakovo turtas, kurio vertė 32 269 Eur, iš atsakovo A. S. ieškovei I. R. priteisti 21 680,50 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą per 24 mėnesius, mokant ieškovei kas mėnesį po 903,36 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Ieškovė iki santuokos sudarymo elgėsi priešingai, nei po santuokos sudarymo. Atsakovas sužinojo, jog ieškovė negalės gimdyti, ir dėl to pasijuto apgautas. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad ne kartą atsakovas prašė skirtis geruoju, bet ieškovė nesutiko. Baudžiamoji byla buvo ieškovės kerštas. Ieškovės charakteris yra labai spontaniškas ir neprognozuojamas. Teismas nevertino 2021 m. rugpjūčio 31 d. kartu su patikslintu priešieškiniu pateikto liudytojos L. S. apklausos duomenų, kuri nurodė, jog „prieš santuoką buvo viskas gerai <..>“. Teismas nevertino liudytojos A. B. liudijimo, jog ieškovė yra konfliktiška asmenybė.

1.2.                      P. N. turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyną (NTK 2015) pamatai sudaro 9 proc. pastato, sienos 17 proc., perdangos 10 proc., stogo konstrukcija 5 proc. daikto atkuriamosios vertės, iš viso 41 procentas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir dabar galioja tokie pastato baigtumą nustatantys procentai. Atsakovas įrodinėjo, kad daug darbų padaryta iki santuokos. Santuokos sudarymo dienai turėjo 17 963,60 Eur, Luminor banko sąskaitoje matyti, kad 2015 m. sausio 1 d. atsakovas turėjo 23 543 Eur. Teismo posėdžio metu liudytojas D. B. patvirtino, kad jis buvo paprašytas iškasti gyvenamojo namo pamatus ir tai buvo 2015 m. pavasarį. Todėl teismo teiginiai, kad atsakovas neįrodė, kad tai buvo pastatyta už jo asmenines lėšas, nepagrįsti.

1.3.                      Teismas, dalindamas kilnojamąjį turtą, nepagrįstai priteisė atsakovui virtuvės komplektą įvertindamas jį 5 000 Eur. Šis turtas buvo vertintas kartu su gyvenamuoju namu, kadangi  virtuvinis komplektas įmontuotas ir sudaro virtuvės visumą. Be to, teismas už kilnojamąjį turtą iš atsakovo ieškovei priteisdamas 563 Eur piniginę kompensaciją padarė klaidą, nes šią sumą turėjo padalinti pusiau, t. y. 281,50 Eur.

1.4.                      Šiuo metu atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, augina 13 metų berniuką ir mažametę dukrą. Lietuvoje išaugo visos kainos, todėl įvykdyti teismo sprendimą iš karto labai sunku. Atsižvelgiant į tai atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą per 24 mėnesius.

1.5.                      Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 38 procentais, o atsakovo priešieškinis tenkinamas 17 procentų, bet nepaaiškino, kokiu būdu būtent taip išskaičiavo tuos procentus, nors tai būtina padaryti, kad teisingai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Atsakovo teiginiai, jog po santuokos sudarymo ieškovė pasikeitė, yra tik atsakovo subjektyvus vertinimas, neparemtas jokiais įrodymais. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu įrodytas atsakovo smurtas šeimoje įrodo, jog pasikeitė ne ieškovė, tačiau pats atsakovas ne vieną kartą pakėlęs ranką prieš ieškovę pakeitė savo paties įsivaizdavimą apie santuoką ir sutuoktinių pareigas. Aplinkybė, jog atsakovas sužinojo, kad ieškovė negalės gimdyti ir dėl to pasijuto labai apgautas, yra tik apeliacinėje bylos instancijoje atsakovo sugalvotas skundo motyvas, kurio byloje atsakovas neįrodinėjo. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovės ir atsakovo santuoka būtų nutrūkusi dėl bendrų vaikų šeimoje nebuvimo.

2.2.                      Atsakovas kainyną taikė atsakovui priklausančios daikto rinkos vertės dalies apskaičiavimui, tačiau ne mokestinei vertei apskaičiuoti. Be to, atsakovo pritaikytas kainynas galėjo būti taikomas tik pabaigtiems statyti ginčo pastato elementams, kurių baigtumas yra nustatytas kadastriniais matavimais. Atsakovas pateikė tik nuotraukas apie namo statybos pradžią iki santuokos dienos, tačiau pagal nuotraukas neįmanoma įvertinti nei atliktų darbų masto, nei darbų vertės, nei panaudotų medžiagų kiekių, nei jų vertės. Atsakovo įrodinėtos asmeninės nuosavybės dalies skaičiavimams naudoti sąmatiniai dydžiai (teorinės išlaidos) ir pagal jas apskaičiuota ieškovo įrodinėjamo 41proc. reikalavimo piniginė vertė buvo dirbtinai didinama.

2.3.                      Atsakovui nenurodžius jokių priežasčių, kodėl virtuvės komplektas turėtų būti priteistas ieškovei, visam gyvenamajam namui atitekus atsakovui, atsakovui nepateikus įrodymų, jog virtuvės komplekto (baldų) rinkos vertę nekilnojamojo turto vertintojai buvo įtraukę į vertinamo gyvenamojo namo rinkos vertę, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo virtuvės komplekto priteisimo atsakovui atmestini.

2.4.                      Pirmosios instancijos teisme reikalavimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atsakovas nereiškė. Apeliacinės instancijos teisme yra neleidžiama reikšti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, dėl to šis atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmestini, kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinė instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

18.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kaltės nutraukiant santuoką (CK 3.60 straipsnis), dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo (CK 3.117straipsnis), asmeninės nuosavybės išskyrimo (CK 3.89 straipsnis).

19.       Apeliantas nesutinka, kad jis yra pripažintas kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad jeigu sutuoktinis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, tai jis laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. ir 138 str. būtent už smurtą prieš sutuoktinę, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Apelianto teiginiai, kad „baudžiamoji byla yra kerštas“, laikytini deklaratyvia gynybine pozicija. Apeliantas prašo vertinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu 2020 m. kovo 2 d. Kauno apygardos teismo posėdyje liudytojų L. S. ( apelianto mamos) ir A. B. (apelianto buvusios mokytojos) duotus parodymus. Liudytojos pasakojo, kad tam tikrose situacijose matė ieškovę kaip konfliktišką, valdingą, tačiau šie parodymai nepaneigia fakto, kad apeliantas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos nepaneigė, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo.

20.       Apeliantas pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad iki santuokos sudarymo (2015 m. rugsėjo 12 d.) jis jau buvo pastatęs 41 proc. ginčo gyvenamojo namo, todėl tokią dalį atitinkanti vertė turi būti atimta iš bendros dalintinos namo vertės. Apeliantas teikė tokius įrodymus: fotonuotraukas, pastato dalių procentinės vertės teorinį paskaičiavimą, duomenis apie lėšas sąskaitose 2015 m., liudytojo D. B. parodymus, kad jis 2015 m. iškasė namo pamatams tranšėjas. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto pateikti įrodymai yra nepakankami konstatuoti, kad iki šalių santuokos buvo pastatyta 41 proc. ginčo namo. Fotonuotraukų atlikimo laikas nėra užfiksuotas, todėl negalima spręsti, kada konkrečiai ir kur buvo fotografuota. Lėšų buvimas sąskaitoje neįrodo, kad tos lėšos buvo panaudotos būtent namo statybai ir sukūrė 41 proc. pastato. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitų išklotinių matyti, kad 2014 m. iš Swedbank sąskaitos buvo panaudota apie 550 Lt už pirkinius iš UAB „Vilkasta“ (prekiauja statybinėmis medžiagomis), iš banko „Luminor“ sąskaitos išklotinės matyti, kad iki šalių santuokos sudarymo apie 21 000 Eur buvo išimta grynaisiais, tačiau vėlesnis šių lėšų panaudojimas nenustatytas. Po šalių santuokos sudarymo lėšų sąskaitoje judėjimas neįrodo, kad buvo naudojamos asmeninės atsakovo lėšos. Nekilnojamojo turto atkūrimo kaštų (statybinės vertės) kainyno nustatytos normos, kad pamatai sudaro 9 proc. pastato, sienos 17 proc., perdangos 10 proc., stogo konstrukcija 5 proc. daikto atkuriamosios vertės, yra teorinio pobūdžio normos, kurios šioje byloje nėra susietos su ginčo namu, kitaip tariant, lieka neaišku, kada konkrečiai buvo pastatyti pamatai, sienos, perdangos, stogas. Dar daugiau, atsakovo paaiškinimus, kad iki santuokos jis jau buvo pastatęs 41 proc. namo, paneigia faktai, kad leidimas statybai buvo išduotas tik 2016 m., šalių skyrybų byla pradėta 2017 m. gruodžio 8 d., atsakovas deklaraciją apie statybos pabaigą pateikė 2018 m. Taigi, esminiai statybos darbai buvo atlikti nuo 2016 m. iki 2017 m. gruodžio mėn., kas paneigia ir atsakovo priešingus teiginius, kad šalių skyrybų pradžioje namo apskritai nebuvo.

21.       Liudytoju apklaustas D. B. 2022 m. balandžio 26 d. posėdyje parodė, kad atsakovui padėjo statybose. Tai buvo 2015 m. pavasarį. Liudytojas turėjo techniką, padėjo nuvalyt senos sodybos pamatus, surinko akmenis. Dirbo vieną pusdienį. Paskui pamokė A. (atsakovą) kaip reikia dirbti, A. pats toliau dirbo. Dalį seno namo nugriovė ir pradėjo statyti naują namą.  Tuo metu S. gyveno su R. Rodė liudytojui namo projektą. Iš kokių lėšų statė namą, nežino. Iki rudens buvo stogas iškeltas, patikslino, kad iki 2015 m. rudens. Apsigyveno naujame name po dviejų metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojo D. B. parodymai yra abstraktūs, jis statyboje dirbo tik vieną pusdienį, konkrečios pastato būklės nefiksavo, todėl parodymai yra nepakankami daryti išvadą, kad iki šalių santuokos buvo pastatyta 41 proc. namo.

22.       Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui virtuvės komplektą įvertindamas jį 5 000 Eur, nes šio komplekto vertė buvo įtraukta į namo vertę. Teisėjų kolegija nemato pagrindo pritarti tokiam apelianto teiginiui. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „ideArt“ atliktu vertinimu, kurį užsakė atsakovas (t.3, b. l. 10-49). Iš šios įvertinimo ataskaitos nematyti, kad gyvenamasis namas buvo įvertintas kartu su integruotu virtuvės komplektu. Vertinimo ataskaitos 10 lape detaliai aprašytas vertinamas turtas: gyvenamojo namo sudedamųjų konstrukcijų pagrindiniai elementai: pamatai - betonas, sienos - blokelių mūro, apšiltintos, perdanga - gelžbetonio, pertvaros - blokelių, langai - plastikinių rėmų su stiklo paketu, lauko durys - plastikinės su stiklo paketu, vidaus durys - medinės, stogas - šlaitinis, dengtas beasbesčio stogo danga; patalpų vidaus apdaila: virtuvės patalpos: grindys - laminato dangos, sienos - dažytos, lubos - gipso kartono, dažytos, kambarių patalpų grindys - laminato ir t.t. Duomenų, kad turto vertinimas atliktas įskaičiuojant virtuvės baldus, ataskaitoje nėra.

23.       Apeliantas nurodė, kad teismas už kilnojamąjį turtą iš atsakovo ieškovei priteisdamas 563 Eur piniginę kompensaciją padarė klaidą, nes šią sumą turėjo padalinti pusiau, t. y. 281,50 Eur. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kilnojamasis turtas dalinamas lygiomis dalimis, paskyrė ieškovei 8863 Eur vertės turto, atsakovui - 9426 Eur vertės turto, ir priteisė iš atsakovo ieškovei 563 Eur piniginę kompensaciją. Teismas padarė aritmetinę klaidą, nes išlyginti šalims paskirtas turto vertes reikalinga priteisti iš atsakovo ieškovei 281,50 Eur. Todėl teismo sprendimas iš dalies pakeistinas sumažinant iš atsakovo ieškovei priteistos kompensacijos sumą iki 281,50 Eur vietoje 563 Eur.

24.       Apeliantas taip pat kelia ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijų klausimą, nesupranta, kaip teismas paskaičiavo proporcijas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio yra tenkinama 38 proc., priešieškinio - 17 proc., paskaičiavimo eigos nenurodė.  

25.       Teisėjų kolegija patikslina proporcijų paskaičiavimą. Ieškovė reiškė 5 reikalavimus: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti 19 716 Eur piniginių lėšų; priteisti 2/3 dalis nekilnojamojo turto, priteisti pusę kilnojamojo turto, priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Kiekvienas reikalavimas vertinamas po 20 proc. ( 100/5). Pilnai tenkinami du reikalavimai - dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir dėl pusės kilnojamojo turto priteisimo (iš viso 40 proc.). Du reikalavimai atmetami (dėl piniginių lėšų priteisimo ir dėl neturtinės žalos). Reikalavimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo yra tenkinamas iš dalies ( prašė priteisti 2/3 dalis, priteisiama ½ , patenkinimo procentas 6,6 proc. nuo 20 proc.) Vadinasi, ieškovės reikalavimai tenkinami 46,6 proc. (40+6,6) arba suapvalinus 47 proc.

26.        Atsakovas reiškė tokius reikalavimus: nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, pripažinti, kad 41 proc. nekilnojamo turto (namo) yra jo asmeninė nuosavybė, priteisti iš jo ieškovei 20 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (nekilnojamojo ir kilnojamojo). Kiekvienas reikalavimas vertinamas po 33 proc. ( 100/3). Du reikalavimai atmetami (dėl abiejų kaltės ir dėl 41 proc. namo pripažinimo asmenine nuosavybe ). Likęs reikalavimas priteisti ieškovei 20 000 Eur kompensaciją už nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą yra tenkinamas iš dalies, nes ieškovei priteisiama 40 650 Eur kompensacija už nekilnojamąjį turtą ir 9144,50 Eur vertės kilnojamojo turto, iš viso 49794,5 Eur. Taigi, atsakovo prašoma priteisti suma (20 000 Eur) sudaro 40,16 proc. nuo faktiškai priteistos sumos (49 794,50 Eur), kitaip tariant nuo šio 33 proc. lyginamosios vertės reikalavimo yra tenkinama 40,16 proc., tai yra 13,25 proc. ( 20000x33/49794,50). Suapvalinus priešieškinio patenkinimo procentas sudaro 13 proc.

27.       Pagal patikslintas ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijas perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.  Iš atsakovo ieškovei priteistina 799 Eur už advokato pagalbą. Iš ieškovės atsakovui priteistina 178 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 455 Eur už advokato pagalbą, iš viso 633 Eur.

28.       Žyminio mokesčio valstybei mokėjimo proporcija pakeičiama: iš ieškovės priteistina 1593,18 Eur, iš atsakovo 1412,82 Eur. Pašto išlaidų paskirstymas per pusę nekeičiamas (lieka mokėti po 14,16 Eur).

29.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas yra netenkinamas, nes atliekamas tik aritmetinės skaičiavimo klaidos ištaisymas priteistos už kilnojamąjį turtą sumos dalyje, iš esmės proporcijų tai nekeičia. Todėl atsakovo išlaidos už apeliacinį skundą nepriteisiamos. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 847 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

30.       Atliekamas tarpusavio reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų dalyje: ieškovei iš atsakovo priteistina 1 013 Eur (799+847-633).

31.       Apeliantas savo skunde iškėlė teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, nurodė, kad gyvena su nauja šeima, augina du nepilnamečius vaikus, viskas pabrango, todėl sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstytas 24 mėnesiams. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reglamentuojamas CPK 284 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad teismas turi teisę išdėstyti sprendimo vykdymą atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį, klausimas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems asmenims. Kitaip tariant, sprendimo vykdymo išdėstymo klausimui spręsti nustatyta atskira procedūra, turi būti vertinami šalių pateikti įrodymai, suteikiama galimybė atsiliepti ir pan. Prašymas pirmiausia teikiamas pirmosios instancijos teismui, teismo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas gali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesant priimtos išdėstymo klausimu pirmosios instancijos teismo nutarties, tokio prašymo spręsti negali. Todėl šioje dalyje apeliacinis procesas nutraukiamas. Tai neužkerta kelio atsakovui iš naujo kreiptis dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.   

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Iš atsakovo A. S. priteistą 563 Eur piniginę kompensaciją ieškovei I. R. už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį sumažinti iki 281,50 Eur.

Pakeisti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1013 Eur (tūkstantį trylika eurų) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1593,18 Eur žyminio mokesčio ir 14,16 bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1412,82 Eur žyminio mokesčio ir 14,16 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

 Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nutraukti.

       Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                   Evaldas Burzdikas

                                               Diana Labokaitė

                Lina Žemaitienė