Civilinė byla Nr. 2-101-617/2013 m.

( Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01045-2012-9 )

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

75.4.3.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1.; 116.4.

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant ieškovei J. G.

ieškovės atstovei advokatei Rimutei Giruckienei

atsakovui M. G.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės,

n u s t a t ė :

     Ieškovė J. G., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti tarp jos ir atsakovo M. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

     Ieškovė J. G. paaiškino, kad su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Bendru vaikų su atsakovu ji neturi, bet po santuokos sudarymo atsakovas pripažino jos sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini) kaip savo, todėl vaiko gimimo liudijime Luko tėvu yra nurodytas atsakovas M. G.. Po santuokos sudarymo jų santykiai klostėsi gerai, kol atsakovas nebuvo nukreiptas atlikti 80 parų areštą. Grįžęs po arešto atlikimo atsakovas pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus nepagarbiai su ja elgėsi vaiko akivaizdoje, įžeidinėjo keiksmažodžiais, vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, priekaištavo, jog ji jam buvo neištikima. Iš pradžių ji į policiją dėl tokio atsakovo elgesio nesikreipė, tik vėliau, po paskutinio konflikto parašė pareiškimą į policiją. Ji su atsakovu kartu negyvena apie 4 mėnesius. Santuokos metu jie bendro turto neįgijo. Ji taikytis su atsakovu kategoriškai nesutinka. Ieškovė prašo nutraukti tarp jos ir atsakovo M. G. 2011-10-20 sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

     Ieškovės atstovė advokatė R.Giruckienė paaiškino, kad išsaugoti šeimą galimybių nėra, nes abi šalys priešingai nusiteikusios vienas kito atžvilgiu. Sprendžiant dėl kieno kaltės iširo santuoka ji mano, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog santuuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nepateikta jokių jos neištikimybę patvirtinančių įrodymų. Ieškovė pateikė teismui rašytinius atsakovo kaltę patvirtinančius įrodymus. Iš pateiktų nutarimų matyti, kad konfliktinės situacijos šeimoje kildavo, gal nebuvo pagrindo kelti baudžiamasias bylas, nebuvo panaudotas smurtas dėl kurio būtų atsiradusi baudžiamoji atsakomybė, ar ieškovė dėl jai padarytų nežymių sveikatos surtikimų nesikreipė į ekspertą, tačiau pats faktas, kad buvo elgiamasi netinkamai ir smurtaujama šeimoje tai nenuginčijamai įrodyta pateikta policijos medžiaga. Atsakovą charakterizuoja ir arešto bausmė už padarytą nusikaltimą kaip žmogų,

2

linkusį daryti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į rašytinius dokumentus, į charakterizuojančią medžiagą, į ieškovės paaiškinimus šeima iširo ne dėl to, kad ieškovė buvo neištikima, tokių faktų nėra, bet dėl atsakovo kaltės, nes jis elgėsi netinkamai, pažeidė kaip sutuoktinio pareigas, buvo agresyvus, naudojo fizinį smurtą, įžeidinėjo žmoną, problemas sprendė netinkamu būdu. Atsakovo prieštaravimas dėl ieškovei santuokinės pavardės nepasilikimo nepagrįstas, nes galima tik tuo atveju jei įrodoma visiška ieškovės kaltė. Todėl prašo ieškinį patenkinti visiškai, santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, ieškovei palikti santuokinę pavardę, nustatyti sūnaus gyvenamąjąj vietą kartu su ieškove, priteisti vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

     Atsakovas M. G. su ieškiniu iš esmės sutiko ir paaiškino, kad jo ir ieškovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), bet prieš tai jis su ieškove gyveno dar apie pusę metų kartu. Jis pamilo ieškovės sūnų Luką, jį įsivaikino. Smurto prieš ieškovę jis niekada nenaudojo. Būdavo, kad pasakydavo ieškovei blogų žodžių ir nemažai. Ieškovė labai daug kartų buvo jam neištikima, gyvenant kartu ji nuolat keldavo ginčus, triukšmavo namuose. Jis dirbo, visą atlyginimą atiduodavo ieškovei, padarė remontą ieškovės motinos bute, kur jie tuo metu gyveno. Kartais po darbo jis išgerdavo. Jis apie 4 mėnesius kartu su ieškove negyvena. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės potraukio vyrams, dėl nuolatinio melavimo. Jis sutinka, kad būtų nutraukta santuoka, taip pat sutinka, kad vako gyvenamoji vietą būtų nustatyta su motina, sutinka mokėti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, bet nesutinka, kad ieškovei būtų palikta santuokinė pavardė.

     Ieškinys tenkintinas.

    Iš ieškovės, ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2011-10-20 buvo sudaryta santuoka ( įrašo Nr. 119 ). Šalys turi nepilnametį vaiką L. G., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9 ). Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. Ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja, šalys yra priešiškai nusiteikusios, taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma. Todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas nurodė, jog ieškovė pati paliko šeimą, buvo jam neištikima, todėl dėl santuokos iširimo yra ir jos kaltė. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad pastarasis vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas neblaivus nepagarbiai su ja elgėsi vaiko akivaizdoje, įžeidinėjo keiksmažodžiais, vartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą. Iš esmės atsakovas sutiko, jog vadindavo ieškovę įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet neigia vartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą. Pagal LR CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodynėti. Ieškovė teismui pateikė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ( b.l. 16 ), kuriame konstatuota, kad šeimoje kilančių konfliktų metu M. G. grasina susidorojimu, tačiau jokių realių veiksmų jiems įvykdyti nesiėmė. Žmona J. G. buvo nukentėjusi fiziškai, tačiau nežymiai. Taip pat atsakovas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nutarimu yra baustas už tai, jog 2012-09-17 nepilanmečio sūnaus akivaizdoje necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo sutuoktinę J. G. ( b.l. 33 ). LR CK 3.60 str. 2 d. nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pagal LR CK 3.60 str. 3 d. smurto šeimoje naudojimas reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš šeimos narius ( kitą sutuoktinį, vaikus ), kaltės. Akivaizdu, kad alkoholio vartojimas, kuo nepaneigė ir pats atsakovas, fizinis smurtas yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus. Nustačius smurtinio pobūdžio sutuoktinio elgesio šeimoje faktus, neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Tokiu atveju kito sutuoktinio kaltei konstatuoti turėtų būti nustatyti konkretūs šio sutuoktinio pareigų pažeidimo faktai. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo neištikima, tai patvirtinančių įrodymų atsakovas teismui

3

nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokinę pavardę, o ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę. LR CK 3.69 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šio straipsnio 2 d. numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, be to šalys turi sūnų, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliekamos santuokinės pavardės.

     Byloje nustatyta, kad šalys turi sūnų L., gim. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 9 ). Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikia lėšų sūnaus išlaikymui, todėl prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą 300 Lt dydžio kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Įstatymas ( LR CK 3.192 str. ) numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Atsakovas sutinka, kad jis šiuo metu neteikia lėšų sūnaus išlaikymui, bet nurodė, kad sutinka mokėti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl esant tokiam ieškovės prašymui ir atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes iš atsakovo nuo ieškinio teismui pateikimo dienos ( 2012-11-26 ) priteistinas 300 Lt dydžio išlaikymas sūnui iki jo pilnametystės.

     Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina, todėl, atsižvelgiant į tai, jog sūnus nuolat gyvena kartu su motina, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas Luko gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškove.

     Šalys nurodė, kad santuokos metu bendro turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi. Ieškovė sau iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

     Pateikiant teismui ieškinį ieškovė 100 proc. buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 252 Lt ( 144 Lt – už reikalavimą nutraukti santuoką ir 108 Lt ( 300 x 12 x 3 proc. ) – už išlaikymo priteisimą ) žyminis mokestis. Taip pat iš atsakovo priteistinos 12,60 Lt teismo turėtos pašto išlaidos valstybės naudai ( LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d. ).

     Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-31 sprendimu Nr. (1.7.)-S-2465-12 advokatė R.Giruckienė buvo paskirta teikti ieškovei J. G. antrinę teisinę pagalbą, ką ji ir darė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškinį patenkino iš atsakovo valstybės naudai priteistina 400 Lt turėtų išlaidų ( LR CPK 99 str. ). 

     Vadovaudamasis LR CPK 270 str., 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.69, 3.169, 3.192 str., teismas

n u s p r e n d ė :

     Ieškinį patenkinti.

     Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje ( akto įrašo Nr. 119 ) tarp M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl M. G. kaltės.

     Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes, t.y. M. G. – Geglis, J. G. - Geglienė.

     Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus L. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. G..

4

     Priteisti iš M. G. sūnaus L. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo 2012-11-26 iki Luko pilnametystės. Vaiko lėšomis disponuoja jo motina J. G..

     Priteisti iš M. G. 252 Lt ( du šimtus penkiasdešimt du Lt ) žyminį mokestį ir 12,60 Lt ( dvylika Lt 60 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

     Priteisti iš M. G. 400 Lt ( keturis šimtus Lt ) turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

     Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

     Teisėjas                                                                                                      Anatolij Januševskij