Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [T-575-40-14].docx
Bylos nr.: T-575-40-14
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 193322893 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Valstybės tarnyba
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas
Bylos perdavimas kitam teismui
Pirmosios instancijos teismo nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

 

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su pareiškėjo J. K. pareikštu nušalinimu visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams nuo administracinės bylos (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

 

 

              Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis, kuria nutarta, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas J. K. administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškė nušalinimą teisėjai Irenai Varžinskienei ir visiems Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjams, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 471, 105-106 straipsniais, perduoti pareikšto nušalinimo klausimo nagrinėjimą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui.

Nušalinimą teisėjai Irenai Varžinskienei pareiškėjas grindė tuo, kad ši teisėja išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, kurią nagrinėdama buvo neobjektyvi, ignoruodama pareiškėjo nuomonę, nepagrįstai atsisakė ištirti aplinkybes, kuriomis minėtoje byloje rėmėsi pareiškėjas, pakeitė iš esmės pareiškėjo suformuluotą reikalavimo pagrindą ir dalyką, neišklausė pareiškėjo motyvų. Nuspręsdama negrąžinti pareiškėjo į tarnybą, teisėja priėmė jo atžvilgiu labai neteisingą sprendimą, sukėlusį jam daug skausmo, didžiulį nusivylimą, depresiją ir sveikatos sutrikimus. Toks teisėjos sprendimas neatitinka suformuotos teismų praktikos, yra neproporcingai griežtas, jo dėka jis neteko darbo ir pragyvenimo šaltinio. Priėmusi tokį sprendimą, teisėja Irena Varžinskienė negali objektyviai spręsti ginčo dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš jo neteisėto pašalinimo iš valstybės tarnybos, t. y. teisėja negali objektyviai vertinti savo „žiauriai neteisingo“ pareiškėjo atžvilgiu priimto  sprendimo pasekmių.

Nušalinimą visam Panevėžio apygardos administraciniam teismui pareiškėjas grindžia tuo, kad šiame teisme pagal jo skundus buvo nagrinėtos bylos (duomenys neskelbtini) ir kt., kuriose teismas visuomet priimdavo pareiškėjui nepalankius sprendimus, ir toks pastovus teismo neigiamas išankstinis nusistatymas sudarė pareiškėjui pagrindą manyti, kad pareiškėjas neturi galimybių realizuoti savo konstitucinės teisės į teisingą ir nešališką teismą šiame teisme. Teismas su stulbinančiu pastovumu visose bylose atmesdavo visus pareiškėjo prašymus, versdavo pareiškėją įrodinėti aplinkybes, kurias įrodinėti privalėjo atsakovas, netirdavo ginčijamo santykio atsiradimo priežasčių, o tik jo pasekmes, tenkindavosi darbdavio pateiktais įrodymais. Priimdamas sprendimą administracinėje byloje (duomenys neskelbtini), teismas sukėlė pareiškėjui dar didesnį nusivylimą, nei ilgai trukusios darbdavio patyčios. Savo nušalinimą visam teismui grindė ir kitais teisėjai Irenai Varžinskienei pareikšto nušalinimo motyvais. Pasak pareiškėjo, teismas jo prašymų negirdi, jo teikiamų įrodymų nemato, jo teikiamų paaiškinimų nesupranta, todėl pareiškėjas turi pagrindo manyti, kad teismas, vadovaujamas teisėjos Irenos Varžinskienės, jam yra neobjektyvus, nepagrįstai nusiteikęs jo atžvilgiu šališkai. Pareiškėjas tokiu teismu nepasitiki, reiškia jam nušalinimą ir prašo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui.

Pareiškėjo J. K. prašymas netenkinamas.

ABTĮ 471 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai apygardos administraciniame teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas arba teismo pirmininko pavaduotojas, arba teismo pirmininko ar teismo pirmininko pavaduotojo paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos. Atsižvelgus į šią nuostatą, pareiškėjo prašymas dėl visų Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nušalinimo nagrinėtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje yra tiesiogiai įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime išaiškino, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių, teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Be to, ABTĮ 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu. Taigi, įvertinus paminėtas teisės normas, darytina išvada, kad įstatymai nenustato baigtinio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tų asmenų samprotavimais ar prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas, išanalizavęs pareiškėjo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad tiek teisėja Irena Varžinskienė, tiek kiti Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai, turi išankstinį nusistatymą ar yra suinteresuotas bylos baigtimi (subjektyvusis teisės į nešališką teismą aspektas), ar kad yra kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo. Pažymėtina, kad pareiškėjo J. K. pareiškimas dėl teisėjos Irenos Varžinskienės ir kitų Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų nešališkumo grindžiamas tik deklaratyviomis prielaidomis ir yra paremtas iš esmės vien tik pareiškėjo nesutikimu su teismo priimtais procesiniais sprendimais kitose pareiškėjo bylose, t. y. iš esmės pareiškime yra keliamos abejonės dėl teisėjų vykdomos jurisdikcinės veiklos – teisingumo vykdymo. Konstatuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pažymėta, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma - atskirų procesinių veiksmų atlikimais ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas.

Taigi, atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymo nuostatas ir susiformavusią praktiką, teisėjas (teismas) gali būti nušalinimas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, jo prašymas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisėja Ireną Varžinskienę ir visus Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus netenkinamas.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 471 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo J. K. prašymo nušalinti visus Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjus nuo administracinės bylos (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

Teismo pirmininkas                                                                                                             Ričardas Piličiauskas