Civilinė byla Nr. 2-1864/2013

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00160-2013-9

         Procesinio sprendimo kategorijos: 127.2   

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Modus“ civilinėje byloje Nr. B2-1558-324/2013,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovui UAB ,,Modus“ iškelti restruktūrizavimo bylą.

Nurodė, kad atsakovas UAB ,,Modus“ nuo 1990 m. sėkmingai vykdė ir plėtojo ūkinę komercinę veiklą, susijusią su transporto sektoriumi, tačiau pastaruoju metu turi finansinių sunkumų. Atsakovas negali tinkamai vykdyti veiklos ir užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo dėl kilusios pasaulinės ekonominės krizės, negali gauti papildomo finansavimo, yra sudaręs nenaudingą 2009 m. gegužės 28 d. susitarimą su UAB ,,Swedbank lizingas“.

Ieškovo teigimu, atsakovui iškėlus restruktūrizavimo bylą bus toliau vykdoma veikla (pervežimai), naudojant nuomojamas ir lizinguojamas transporto priemones, bus sumažinti veiklos kaštai, optimizuojama valdymo struktūra. Nurodė, kad šiuo metu yra pasirašytos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2013 metais, sustabdžius baudų ir delspinigių skaičiavimus lėšos būtų naudojamos pradinėms įmokoms už transporto priemonių nuomą sumokėti.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AS „Reverta“, UAB „Swedbank lizingas“, AB DNB bankas ir AB DNB lizingas nurodė su ieškiniu nesutinkantys. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus, todėl jam negali būti keliama restruktūrizavimo byla, atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse išvardintos priemonės įmonės mokumui atstatyti yra nekonkrečios, realiai neįgyvendinamos, finansinių įsipareigojimų vykdymo atidėjimas sąlygotų tik dar didesnius nuostolius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB ,,Modus“ restruktūrizavimo bylą.

Teismas nurodė, kad UAB „Modus“ 2013 m. vasario 26 d. balanso duomenimis, atsakovo turto balansinė vertė – 28 581 018 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 19 979 889 Lt; restruktūrizavimo plano metmenyse (toliau – ir Metmenys) nurodyta, kad pradelstų atsakovo įsipareigojimų dydis yra 6 340 234,23 Lt (pirmos eilės kreditoriams atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 91 986 Lt, AB DNB lizingui – 628 840 Lt, AB DNB bankui – 3 195 395 Lt, įsipareigojimai UAB „Swedbank lizingas“ nėra pradelsti, antros eilės kreditoriams atsakovo įmonės pradelsti įsipareigojimai siekia 2 424 013 Lt).

Teismo vertinimu, restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytame kreditorių finansinių reikalavimų sąraše įvardytas atsakovo pradelstų ir nepradelstų skolų sumų santykis neatitinka realios padėties.

Teismas nesutiko su Metmenyse nurodyta informacija, kad atsakovo 9 497 979,74 Lt skola kreditoriui UAB „Swedbank lizingas“ yra nepradelsta. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad teismo sprendimas, kuriuo netenkintas atsakovo UAB ,,Modus“ ieškinys atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl lizingo sutarčių nutraukimo neteisėtumo, yra įsiteisėjęs, todėl pripažino, kad atsakovo skola UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis sudaro 9 497 979,74 Lt ir šiuo skaičiumi turi būti padidinta visų UAB „Modus“ pradelstų įsipareigojimų suma. Teismo vertinimu, atitinkamai 11 180 226 Lt suma turi būti sumažinta UAB „Modus“ balanse įrašyto turto vertė, nes į įmonės atsargas yra įtrauktas UAB „Swedbank lizingas“ priklausantis turtas – transporto priemonės.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad UAB „Modus“ pradelstų įsipareigojimų suma yra 15 838 213 Lt, o į balansą įrašyto turto vertė sudaro 17 400 792 Lt. Pasak teismo, dėl šios priežasties yra pagrindas pripažinti, kad UAB „Modus“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 p.) ir atsisakyti UAB ,,Modus“ iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.).

Be to, teismas sutiko su trečiųjų asmenų AS „Reverta“, UAB „Swedbank lizingas“, AB DNB bankas, AB DNB lizingas argumentais, kad atsakovo UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenys praktiškai neįgyvendinami, juose nurodytos priemonės nėra realios, jos negali atkurti bendrovės mokumo, normalios veiklos, sumažinti įsiskolinimų bei išsaugoti bendrovės konkurencingumo.

Pažymėjo, kad UAB „Modus“ restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad per restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpį už kainas, suderintas su UAB „Swedbank lizingas“, numatoma realizuoti transporto priemones už preliminarią 4 000 000 Lt (plius PVM) kainą. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės, kurias restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu planuoja parduoti atsakovas, yra UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybė, todėl UAB „Modus“ jų negalės parduoti ir negaus planuojamų pajamų. Restruktūrizavimo plano metmenyse taip pat nurodyta, kad pilnai įvykdžius lizingo sutartis su AB DNB lizingu, lizinguojamos transporto priemonės taps UAB „Modus“ nuosavybe, dalis šių transporto priemonių bus parduotos, gautomis lėšomis atsiskaitant su kreditoriais, o įmonės veikloje bus naudojamos išnuomotos transporto priemonės. Tačiau visos tarp atsakovo ir AB DNB lizingas sudarytos lizingo sutartys yra nutrauktos nuo 2013 m. vasario 23 d., dėl vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo šiuo metu vyksta teisminis ginčas Vilniaus apygardos teisme.

Teismo vertinimu, pagal pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, nebus įmanoma atkurti normalios įmonės veiklos, ją vykdyti ir iš gaunamų pajamų atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

Teismas taip pat pažymėjo, kad restruktūrizavimo planui nepritariant pagrindiniams kreditoriams AS „Reverta“, UAB „Swedbank lizingas“, AB DNB bankas ir AB DNB lizingas, sėkmingas UAB „Modus“ restruktūrizavimo procesas nėra įmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma turi būti padidinta 9 497 979,74 Lt (atsakovo skola lizingo davėjui UAB ,,Swedbank lizingas“), o atsakovo turtas turi būti sumažintas 11 180 226 Lt suma (lizingo davėjui UAB ,,Swedbank lizingas“ grąžintino turto verte). Metmenyse nurodyta atsakovo 9 497 979,74 Lt dydžio įsipareigojimo suma UAB ,,Swedbank lizingas“, tačiau ši suma buvo apskaičiuota remiantis sąlyga, kad visos lizingo sutartys bus toliau vykdomos ir atsakovas lizingo bendrovei išmokės visas priklausančias įmokas. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo lizingo sutarčių nutraukimas pripažintas teisėtu, nėra pagrindo atsakovui palikti tokius pat įsipareigojimus, kokie būtų visiško lizingo sutarčių įvykdymo atveju (9 497 979,74 Lt). 2010 m. spalio 19 dieną neišpirkta visų lizingo sutarčių vertė sudarė 8 649 787,62 Lt, o neapmokėta sąskaitų buvo už 953 035,22 Lt. Be to, lizinguojamas turtas atsakovo balanse apskaitytas 10 979 188 Lt suma, o ne 11 180 226 Lt suma.

2) Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys neatitiko ĮRĮ reikalavimų, nuodydamas, kad jie praktiškai neįgyvendinami, juose numatytos priemonės nerealios ir kt. UAB ,,Swedbank lizingas“ lizinguojamų transporto priemonių pardavimas Metmenyse buvo numatytas tik kaip pagalbinis pajamų šaltinis. Pagrindinis šaltinis, iš kurio būtų gaunamos pajamos būtų atsakovo ūkinės-komercinės veiklos, susijusios su transporto sektoriumi, vykdymas. 2012 m. atsakovas gavo virš 20 mln. Lt pajamų ir nėra pagrindo abejoti atsakovo galimybe generuoti tokias lėšas ateityje. Teismas, nurodęs, kad visos lizingo sutartys, sudarytos su AB DNB lizingu, yra nutrauktos, neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovo ūkinė-komercinė veikla grindžiama ne tik galimybe naudoti dabartines lizinguotas transporto priemones, bet ir galimybe taikyti naują transporto priemonių naudojimo formą – paprastą nuomą.

3) Teismas prioritetą atidavė likvidaciniam tikslui, nevertino aplinkybių, kad atsakovas nuolat ir sistemingai gauna pajamas iš savo veiklos, turi pasirašęs ilgalaikes sutartis su tarptautiniais partneriais dėl vežimo sutarčių 2013 metams.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo AS ,,Reverta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo balanse nurodytas turtas nėra pagrįstas, nėra aišku kas konkrečiai sudaro atsakovo turtą. Be to, atsakovas nepagrįstai įtraukė į atsakovo turtą 11 159 000 Lt (transporto priemonių, lizinguojamų AB ,,Swedbank lizingas“, vertė). Atsakovas nurodo turintis transporto priemonių už 8,47 mln. Lt, tačiau nuosavybės teise valdo tik 15 transporto priemonių, todėl kyla abejonių dėl atsakovo deklaruojamų transporto priemonių vertės; neaišku, kas sudaro atsakovo 2,28 mln. Lt finansinį turtą, kokį materialųjį turtą jis įvertina 2,34 mln. Lt suma. Pažymi, kad atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio. Nurodo, kad atsakovo veikla yra nuostolinga – 2012 metais pajamų gauta 20 mln. Lt, tačiau pardavimo savikaina siekė 19 mln. Lt, o veiklos sąnaudos 1,37 mln. Lt ir iš viso 2012 m. atsakovo veikla atnešė 1,6 mln. Lt nuostolių. Pažymi, kad atsakovas abstrakčiai nurodo, kad ketina transporto priemones nuomotis ir tai sumažins atsakovo kaštus, tačiau nėra jokių ekonominių skaičiavimų, kaip toks verslo modelis sumažins kaštus. Nurodė, jog didieji atsakovo kreditoriai nepritaria atsakovo restruktūrizavimui.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretieji asmenys AB DNB bankas ir AB DNB lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Pasisakydami dėl atsakovo pradelstos skolos UAB ,,Swedbank lizingas“ pagal nutrauktas lizingo sutartis, tretieji asmenys nurodė, kad apelianto pareiga pateikti įrodymus, kiek lizingo įmokų sumokėjo lizingo gavėjas, kokia yra susigrąžintų transporto priemonių vertė ir kokie yra lizingo davėjo patirti nuostoliai. Net ir pripažinus, kad UAB ,,Modus“ įsipareigojimų UAB ,,Swedbank lizingas“ dydis yra mažesnis nei nurodyta įmonės metmenyse atitinkamai 11 180 226 Lt suma sumažėja UAB ,,Modus“ balanse įrašyto turto vertė. Pažymi, kad atsakovas 2008-2010 metais ir 2012 metais veikė nuostolingai, nuo 2009 metų nevykdo AB DNB bankui įsipareigojimų, taip pat nevykdo įsipareigojimų AB DNB lizingas ir kitiems kreditoriams. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurie bent preliminariai galėtų patvirtinti atsakovo planuojamas gauti pajamas, be to, 2014 metais planuoja patirti 5 120 057 Lt nuostolių. Nors atsakovas nurodo, kad dalį pelno gaus pardavęs AB DNB lizingas nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, tačiau šis į atsakovo balansą įtrauktas turtas nuosavybės teise priklauso ne atsakovui, bet kreditoriui AB DNB lizingui. Pažymi, kad transporto priemonių nuoma taip pat reikalauja papildomų išlaidų, atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams AB DNB bankui, AB DNB lizingas, UAB ,,Swedbank lizingas“, todėl abejotina, ar sugebės vykdyti kitiems kreditoriams. 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo balanse nurodyto turto vertė neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodo, kad jo 4 842 753,36 Lt įsiskolinimo kreditoriui UAB ,,AS24“ mokėjimo terminas sueina 2016 m. birželio 25 d., tačiau metmenyse nurodoma, kad dar tik siekiama susitarti su UAB ,,AS24“ dėl skolos išdėstymo ir tolimesnių atidėjimų. Pažymi, kad Metmenyse atsakovas nepagrįstai padidino bendrovės balanse įrašyto turto vertę, ir nepagrįstai sumažino pradelstų įsipareigojimų sumą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis,  kuria atsakovui UAB ,,Modus“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui UAB ,,Modus“ restruktūrizavimo bylą, nustatęs, kad įmonė yra nemoki ir kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ reikalavimų, kadangi realiai neįgyvendinami.

Galima sutikti su apelianto teiginiu, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus, kad lizingo sutartys, sudarytos su UAB ,,Swedbank lizingas“, nutrauktos teisėtai, pirmosios instancijos teismas į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą nepagrįstai įtraukė 9 497 979,74 Lt sumą, kurios didžiąją dalį sudaro įmokos, kurios būtų mokamos nenutraukus lizingo sutarčių. Sutiktina su apeliantu, kad šiuo atveju į atsakovo pradelstų įsipareigojimų sąrašą turėtų būti įtraukiamos iki sutarčių nutraukimo pradelstos mokėti įmokos (pagal apelianto pateiktus duomenis jos sudaro 1 080 497,89 Lt; 3 t., b. l. 138), o ne visos likusios mokėti įmokos. Aplinkybės, kad atsakovo balanse nurodyta turimo turto vertė turi būti sumažinta balanse nurodyta lizinguojamo turto verte (10 979 188 Lt) apeliantas neginčijo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo įsipareigojimų lizingo bendrovei AB DNB lizingas, nurodydamas kad lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumą atsakovas ginčija teisme. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodė, kad skolininko ginčijamos sumos neturėtų būti įtraukiamos į pradelstų įsipareigojimų sąrašą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant, ar ginčijamas kreditoriaus reikalavimas turi būti įtrauktas į skolininko pradelstų įsipareigojimų sąrašą, kiekvienu konkrečiu atveju situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad AB DNB lizingas su atsakovu sudarytas lizingo sutartis nutraukė pastarajam nemokant įmokų, lizingo sutarčių nutraukimas bylos nagrinėjimo metu nėra pripažintas negaliojančiu. Vien aplinkybė, kad UAB ,,Modus“ kreipėsi į teismą dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nepaneigia lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir atsakovo pareigos vykdyti dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsiradusias prievoles. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad teismas, vertindamas atsakovo mokumą, be pagrindo nevertino atsakovo įsipareigojimų AB DNB lizingui.

Bylos duomenys patvirtina, kad tretieji asmenys (kreditoriai) bylos nagrinėjimo metu kėlė klausimą tiek dėl tikrosios atsakovui priklausančio turto vertės, tiek dėl atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditorių abejonės dėl atsakovo tikrosios turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų dydžio yra pagrįstos. Pavyzdžiui, pagal atsakovo kreditorių sąrašą, atsakovo 4 842 753,36 Lt įsiskolinimas kreditoriui UAB AS24 Lietuva priskirtas prie nepradelstų įsipareigojimų, tačiau iš Metmenų 3.4 punkto matyti, kad su minėtu kreditoriumi dar tik planuojam vykdyti susitarimą dėl skolų išdėstymo; iš Kelių transporto priemonių registro matyti, kad atsakovas yra tik 15 transporto priemonių savininkas, tačiau ilgalaikiame atsakovo sąraše kaip atsakovo turtas yra nurodyta daugiau transporto priemonių (2 t., b. l. 28-30, 146-173) ir kt.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui priklausančio turto reali vertė ir pradelsti įsipareigojimai byloje nebuvo nustatyti.

Kita vertus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo Metmenys yra praktiškai neįgyvendinami, o juose nurodytos priemonės nėra realios.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, be kita ko, turi įvertinti, ar numatomos restruktūrizavimo priemonės yra realios, galinčios bendrovės ūkinės veiklos srityje ir verslo konkurencinėje aplinkoje atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą, kartu sumažinti skolas, išsaugoti bendrovės konkurencingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2011).

Nagrinėjamu atveju, pagal Metmenis restruktūrizavimo laikotarpiu atsakovas ketina toliau vykdyti pagrindinę veiklą – tarptautinius pervežimus (Metmenų 4.8 p., 4.12 p.); nurodyta, kad veiklai vykdyti bus naudojamos tiek lizinguojamos, tiek nuomojamos transporto priemonės (Metmenų 4.12 p.). Be to, įmonės mokumas ketinamas atkurti parduodant transporto priemones, lizinguojamas iš UAB ,,Swedbank lizingas“ (už 4 000 000 Lt sumą) ir dalį transporto priemonių, lizinguojamų iš AB DNB lizingas (už 780 000 Lt sumą) (Metmenų 4.4 p.).

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovo numatomos gauti 4 780 000 Lt pajamos realizavus transporto priemones yra nepagrįstos, kadangi lizingo sutartys su lizingo gavėjais yra nutrauktos.

Faktas, kad lizingo sutartys yra nutrauktos, kartu paneigia Metmenyse nurodytos pagrindinės veiklos, kuri būtų vykdoma restruktūrizavimo laikotarpiu – tarptautinių pervežimų – galimybę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pagal Metmenis atsakovo ūkinė komercinė veikla būtų grindžiama ne tik galimybe naudoti lizinguojamas transporto priemones, bet ir galimybe nuomotis transporto priemones, nesudaro pagrindo spręsti, jog įmonė turi realią galimybę atkurti savo mokumą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, didžioji dalis transporto priemonių atsakovo veiklai vykdyti buvo naudojamos lizingo sutarčių, kurios šiuo metu yra nutrauktos, pagrindu. Apeliantas nurodo, kad UAB ,,Modus“ šiuo metu nuomoja 19 transporto priemonių ir planuoja didinti nuomojamų transporto priemonių skaičių. Apeliantas nurodo, kad tokiu būdu būtų mažinami įmonės veiklos kaštai, tačiau nepateikia duomenų, kokios būtų planuojamos nuomos sutarčių vykdymo išlaidos ir pajamos.

Nors apeliantas nurodo, kad įmonės pajamos 2012 metais buvo 20 mln. Lt., nepaisant to,  bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo veikla buvo nuostolinga, nors tuo metu atsakovas dar turėjo galimybę vykdyti veiklą naudojantis pagal lizingo sutarčių pagrindu atsakovui perduotomis transporto priemonėmis. Akivaizdu, kad esant nutrauktoms lizingo sutartims atsakovo veiklos, kuri ir iki šiol buvo nuostolinga, apimtys žymiai sumažės.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nurodytos įmonės mokumo atkūrimo priemonės nėra realiai įgyvendinamos. 

Pagrįstas apelianto teiginys, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nereikalaujama tokio įmonės verslo plano detalumo, kokio reikalaujama vėliau tvirtinamame restruktūrizavimo plane, tačiau iš restruktūrizavimo plano metmenų turi matytis realios įmonės veiklos perspektyvos. Šiuo atveju iš Metmenyse nurodytų priemonių matyti, kad įmonė neturi realių galimybių sėkmingai plėtoti ūkinę komercinę veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais (CPK 185 str.).

Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad teismas prioritetą atidavė likvidaciniam tikslui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teisės aktai įtvirtina restruktūrizavimo prioriteto principą (ĮBĮ 9 str. 6 d.). Kartu pažymėtina, kad esminis vaidmuo sprendžiant, ar restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, tenka įmonės kreditoriams, nes jų reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, be to, kreditorių dauguma turi pritarti restruktūrizavimo planui (ĮRĮ 14 str. 3 d.). Restruktūrizavimo proceso pradėjimas neturint didžiųjų bendrovės kreditorių paramos būtų iš esmės formalus ir pasmerktas žlugti (ĮRĮ 28 str. 1 d. 1 p.). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-821/2012). Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, kad pagrindiniai įmonės kreditoriai nesutinka su atsakovo restruktūrizavimu, nurodydami, kad atsakovo restruktūrizavimo planui pagal Metmenyse nurodytas atsakovo veiklos atkūrimo priemones, nepritars.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikti atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys yra visiškai neįgyvendinami, o pagal tokius metmenis negali būti keliama restruktūrizavimo byla. Priešingu atveju restruktūrizavimas taptų priemone skolininkams vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais ir kliūtimi kreditoriams išieškoti skolas iš skolininko turto.

Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovui atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

         Teisėjas                                                                                                         Vigintas Višinskis