Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-09-06][nuasmenintas nutarimas byloje][AN2-391-383-2019].docx
Bylos nr.: AN2-391-383/2019
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 191008196 institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415-417, 420-433 str.):
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų
Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 428 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu (ANK 370-463 straipsniai)
Administracinių nusižengimų teisena



                                                                    Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-391-383/2019

                                                                    Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00986-2019-7

                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 16.9.12;

                                                                    21.11.10

 

img1 

 

Kauno apygardos teismas

 

N u T A R I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. rugsėjo 6 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Institucijos 2019 m. balandžio 26 d. nutarimu G. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 3 dalį, 428 straipsnio 1 dalį, 5 dalį už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 19 d. 16.00 val., vairuodamas dviratį, būdamas neblaivus (daugiau, nei 0,40 promilių), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į sankryžą, kur eismas vyksta ratu, neįvykdė kelio ženklo Nr. 20, ,,Duoti kelią“ reikalavimų, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsitrenkė, dėl ko buvo apgadintas automobilis ir dviratis. Nesutaręs dėl eismo įvykio aplinkybių su automobilio vairuotoju, neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Už šių administracinių nusižengimų padarymą G. G. buvo paskirta 170 eurų bauda.

2.       Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 4 d. nutarimu skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.

3.       Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Institucijos nutarimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1.                      Institucijos teigimu, teismas nevertino pareigūno tarnybiniame pranešime nurodomų aplinkybių, kad apie 16 val. 15 min. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra įvykęs eismo įvykis, kuriame dalyvauja dviratininkas ir automobilis. Nuvykus į įvykio vietą, eismo įvykio dalyviai konfliktavo ir nurodė, kad eismo įvykis buvo ne ten kur jie buvo, tačiau pačiame (duomenys neskelbtini) žiede. Dviračio vairuotojui nustatytas 0,31 promilės girtumas. Jis paaiškino, kad įvažiavo į žiedą iš antros eismo juostos bei ja važiavo norėdamas išsukti į (duomenys neskelbtini). Tuo metu iš paskos važiavęs automobilis naudojo garsinį signalą, kad jis pasitrauktų į šalį. Jam pasitraukus dešiniau, vairuotojas, važiuodamas pro šalį, kliudė jį dešinės pusės veidrodėliu. Automobilio vairuotojas L. U. buvo blaivus, teigė, kad, jam važiuojant žiedu, dviratininkas įvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į žiedą, nedavė kelio, dėl ko kliudė jį veidrodėliu. Eismo įvykio metu dviratininkas G. G., esant intensyviam eismui prireikus kirsti važiuojamąją dalį, nebuvo nulipęs nuo dviračio ir nepersivedė jo per pėsčiųjų perėją, nevažiavo prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto bei atsitrenkė į sankryžoje pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Pareigūnas įvertino transporto priemonės ir dviračio apgadinimus po eismo įvykio, iš apgadinimų nustatė, kad dviratis turėjo važiuoti greičiau už automobilį ir rankena trenktis į veidrodėlio stiklą, o pedalu į duris, dėl šios priežasties asmeniui buvo surašytas protokolas. Taip pat G. G. po eismo įvykio nuvažiavo toliau, automobilio vairuotojas jį pasivijo ir sustabdė (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini). G. G. ant protokolo nepasirašė, nurodęs, kad jis sutinka dėl to, kad važiavo, kur jam negalima, tačiau dėl eismo įvykio kaltės nepripažįsta.

3.2.                      Skunde teigiama, kad specialistas, remiantis specialiomis žiniomis bei susipažinęs su bylos medžiaga, teigė, jog G. G. neblaivumas eismo įvykio metu, buvo daugiau, nei 0,40 promilių. Eismo įvykio liudytojas S. S. atvyko po eismo įvykio, pats eismo įvykio nematė, eismo įvykio dalyvių parodymai skyrėsi jam atvykus. Kitą dieną darbe papasakojo apie įvykį, jo bendradarbis papasakojo, kad matė automobilio ir dviratininko eismo įvykį, tačiau pačio susidūrimo taip pat nematė. Kitas liudytojas A. F. važiavo tuo žiedu, kur įvyko eismo įvykis, matė susidūrus dviratį su automobiliu, tačiau pačio susidūrimo nematė.

3.3.                      Skunde nurodoma, jog siekiant policijos įstaigoje išsamiai ištirti administracinio nusižengimo bylą, praėjo daug laiko nuo nusižengimo padarymo dienos iki skundo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau tai nėra argumentas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pažeidėjo kaltė yra pilnai įrodyta, nėra jokios protingos abejonės dėl asmens kaltės. Teismas, teigdamas, kad medžiaga surinkta nepakankamai išsamiai, nerinko įrodymų savo iniciatyva.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

4.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkintinas.

5.       Institucijos skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka G. G. pripažinti kaltu, padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6.       ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

7.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad surinktų įrodymų visetas nepatvirtina G. G. kaltės, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 3 dalyje, 428 straipsnio 1 ir 5 dalyse. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti Institucijos 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, kadangi Institucija išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė pagrįstas išvadas, jog G. G. vairuodamas dviratį, būdamas neblaivus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, neįvykdė kelio ženklo Nr. 20, ,,Duoti kelią“ reikalavimų, neduodamas kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui ir į jį atsitrenkė, ko pasekoje buvo apgadintas automobilis ir dviratis. Be to, jis nesutarė dėl eismo įvykio aplinkybių su automobilio vairuotoju, neužsipildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį nepranešė policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 3 dalyje bei 428 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje.

8.       ANK 426 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė  <...> dviračius vairuojančiam asmeniui <...> už nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą <...>. To paties straipsnio 5 dalis užtraukia administracinę atsakomybę tam, kas, padarydamas nusižengimą, numatytą straipsnio 1 dalyje, nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, sugadino (apgadino) transporto priemones ir pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus.

9.       Minėta, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta pakankamai G. G. kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau su tokiu vertinimu apygardos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, byloje yra surinkta pakankamai G. G. kaltę, padarius inkriminuojamus administracinius nusižengimus, patvirtinančių įrodymų. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, visų pirma, G. G. kaltę patvirtina 2018 m. rugsėjo 19 d. policijos pareigūno L. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuvykus į įvykio vietą, eismo įvykio dalyviai konfliktavo ir nurodė, kad eismo įvykis buvo ne ten, kur jie buvo, tačiau pačiame (duomenys neskelbtini) žiede. Dviračio vairuotojui nustatytas 0,31 promilės girtumas. Jis paaiškino, kad įvažiavo į žiedą iš antros eismo juostos bei ja važiavo norėdamas išsukti į (duomenys neskelbtini), tuo metu iš paskos važiavęs automobilis naudojo garsinį signalą, kad jis pasitrauktų į šalį. Jam pasitraukus dešiniau, vairuotojas važiuodamas pro šalį kliudė jį dešinės pusės veidrodėliu. Automobilio vairuotojas L. U. buvo blaivus, teigė, kad jam važiuojant žiedu, dviratininkas įvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į žiedą, nedavė kelio, dėl ko kliudė jį veidrodėliu (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 29). Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes ir aplinkybę, kad nusižengimo padarymo metu G. G. buvo neblaivus, patvirtina 2019 m. kovo 15 d. specialisto paaiškinimų protokolas, kuriame nurodoma, jog dviratininko G. G. neblaivumas eismo įvykio metu buvo didesnis, nei 0,40 prom. (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 12-13). Aplinkybę, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė, patvirtina nukentėjusiojo L. U. paaiškinimai bei fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apgadintas automobilio ,,Mercedes Benz“ dešinės pusės veidrodėlis (veidrodėlis užlenktas, stiklas suskilęs (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 23-25)). 

10.       Paties eismo įvykio fakto nuo pat pradžių neginčijo ir administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G., tačiau, policijos pareigūnui atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis L. U. ir G. G. eismo įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. Transporto priemonę susidūrimo metu vairavęs nukentėjusysis L. U., po eismo įvykio atvykus policijos pareigūnui, paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini), esančiu žiedu, o iš (duomenys neskelbtini) į žiedinę sankryžą įvažiavo dviratininkas. Jam sukant į dešinę, dviratininkas atsitrenkė į jo vairuojamos transporto priemonės šoną, sugadino veidrodėlį (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 27). Nukentėjusiojo L. U. nurodytos aplinkybės atitinka eismo įvykio faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. G. savo paaiškinime nurodė, kad važiavo dviračiu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) esančios žiedinės sankryžos. Į ją įvažiavo įsitikinęs, kad iš kairės pusės nėra kliūties, tačiau iš paskos važiavęs vairuotojas pradėjo signalizuoti, spausti savo dešine puse ir su veidrodėliu kliudė ranką (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 28). Administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. paaiškinimus paneigia administracinio nusižengimo byloje esančios aukščiau minėtos fotonuotraukos, iš kurių matyti pats eismo įvykio mechanizmas (faktas, kad su dviračio rankena buvo atsitrenkta į automobilio šoninį veidrodėlį). Be to, atsiradus prieštaravimams tarp eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, policijos pareigūnas apžiūrėjo eismo įvykio metu apgadintą transporto priemonę ,,Mercedes Benz“ ir G. G. dviratį. Apžiūros metu nustatytas aplinkybes pareigūnas užfiksavo tarnybiniame pranešime, kuriame nurodė, jog ant veidrodžio sudužusio stiklo matosi gumos braukimo žymė, ant dviračio rankenos rasta stiklo dalelių, dviratininko dešinė plaštaka buvo įbrėžta nuo stiklų. Šios aplinkybės rodo, kad dviratis turėjo važiuoti greičiau už automobilį ir rankena trenktis į veidrodėlio stiklą, o pedalu – į duris. Jei automobilis būtų važiavęs greičiau ir kliudęs dviratininką – veidrodėlis būtų užlinkęs link durelių lango. Be to, pažymėta, kad dviračio vairuotojas sutiko, kad važiavo ten, kur jam negalima (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 20). Tuo remiantis, priešingai, nei teigiama skundžiamame nutarime, G. G. kaltę pagrindžia ne tik nukentėjusiojo L. U. parodymai, tačiau ir eilė kitų objektyvių rašytinių įrodymų, kurie vieni kitiems neprieštarauja ir nekelia abejonių jų teisingumu.

11.       G. G. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, patvirtina jo paties parodymai, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, įvykus eismo įvykiui (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 29). Šią aplinkybę savo paaiškinime nurodė ir nukentėjusysis L. U. (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 18091950628, b. l. 27). Nukentėjusiojo L. U. ir G. G. nurodytą aplinkybę dėl eismo įvykio vietos patvirtina ir liudytojo A. F. parodymai. Nors ir sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad šis liudytojas paties eismo įvykio mechanizmo nematė, tačiau jis nurodė, kad matė žiedinėje sankryžoje važiuojanti ,,Mercedes“ kabrioletą, kuris prie (duomenys neskelbtini) esančios salelės buvo susidūręs su dviratininku. Tuo remiantis, šio liudytojo parodymai patvirtina ir eismo įvykio dalyvių nurodytą aplinkybę, kad transporto priemonės ir dviračio susidūrimas įvyko žiedinėje sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. jis, įvykus eismo įvykiui, pasišalino iš eismo įvykio vietos, o šio fakto, kaip minėta, pažeidėjas ir pats neneigė.

12.       Įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog G. G., vairuodamas dviratį, buvo neblaivus, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė. Be to, neginčijamai įrodyta ir tai, kad G. G. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nesusitaręs su transporto priemonės vairuotoju, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai. Jo veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 3 dalyje, ANK 428 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

 

n u t a r i a :

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK 18091950628 ir G. G. skundo netenkinti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

 

 

Teisėjas Valdas Vitunskas