Baudžiamoji
byla Nr. 2K-197 / 2007
Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.23.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 30 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininkės Lidijos Liucijos Žilienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Viktoro
Aiduko,
sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
dalyvaujant prokurorui A. Japertienei,
nuteistajam D. S.,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Utenos
rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK):
BK 259
straipsnio 1 dalį areštu 60 parų;
BK 260
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir
galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Taip pat
skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendis, kuriuo Utenos rajono apylinkės
teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis pakeistas. Pripažinta D. S.
atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi
nusikaltęs.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio skundą tenkinti,
prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė:
D. S. nuteistas už
tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio 23 d., apie 12.30 val., Vilniaus m., Lazdynų
mikrorajone, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo nenustatyta, iš nenustatyto
asmens už 560 Lt neteisėtai įgijo: 73 tabletes su psichotropine medžiaga – MDMA,
kurios bendroji masė 5,626 g; psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, kurios
bendroji masė 0,118 g, ir neteisėtai jas laikė prie savęs iki 2005 m. rugpjūčio
23 d., kai apie 17 val., Vilniaus m., Architektų g. prie prekybos centro
,,Rimi“, už 500 Lt pardavė U. B.
Be to, jis 2005 m.
rugpjūčio 28 d., apie 03 00 val., Trakų m., Trakų pilyje, vykusios šventės
metu, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo: džiovintų grybų, kurių sudėtyje
yra psichotropinė medžiaga – psilocinas, kurios bendroji masė ne mažiau kaip
5,181 g; 28 tabletes su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurios bendroji
masė 0,124 g; narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurios bendroji masė
0,955 g; narkotinę medžiagą – kokainą, kurios bendroji medžiaga 0,164 g, ir jas
iki 2005 m. rugpjūčio 31 d., 11.30 val., neteisėtai laikė savo namuose,
Vilniaus m., Erfurto g. (duomenys neskelbtini).
Kasaciniu skundu
nuteistasis D. S. prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m.
rugpjūčio 16 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir jam paskirti
bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Kasaciniame skunde
kasatorius nurodo, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino
pilnai, nusikaltimai, už kuriuos nuteistas, nesukėlė jokių žalingų pasekmių,
jis sugebėjo atsikratyti narkotikų vartojimo, mokosi, dirba, padeda sunkiai
sergančiai motinai, todėl mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pakankamą
teisinį pagrindą taikyti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę. Teismai,
netaikydami jo atžvilgiu BK 62 straipsnio taisyklių, netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą, t. y. pažeidė BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2
dalies nuostatas.
Nuteistojo D. S. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 62
straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius skunde,
neginčydamas savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, teigia, kad teismai
jam nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepaskyrė
švelnesnės bausmės rūšies, negu įstatymo numatyta. Kolegija pažymi, kad
analogiškas prašymas ir jį pagrindžiantys argumentai buvo nurodyti ir D. S.
apeliaciniame skunde.
Teismas, vadovaudamasis
BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik
nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nustatytos BK 62 straipsnio 1,
2 ar 4 dalyse. Tačiau net ir esant visoms šiame straipsnyje (BK 62) numatytoms
sąlygoms, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę teismas gali, bet
neprivalo. Šią bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad yra pagrindas taikyti D.
S. BK 62 straipsnį. Kolegija su šiomis išvadomis sutinka, nes BK 62 straipsnio
2 dalyje nustatytų būtinų sąlygų visumos, kuriai esant teismas gali paskirti
švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę šioje byloje nėra.
Taikyti 62 straipsnio
2 dalį teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę
lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala,
jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6
punktuose nurodytų alternatyvių aplinkybių. Nors apeliacinės instancijos
teismas ir pripažino, kad yra viena D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė –
nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir
nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustačius tik
vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę BK 62 straipsnio 2 dalis jam negali
būti taikoma.
D. S. paskirta
minimali BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė
atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją
švelninti nėra įstatyminio pagrindo.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Lidija
Liucija Žilienė
Alvydas
Pikelis
Viktoras
Aidukas