Administracinė byla Nr. ATP-89-195/2012
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-01321-2011-0
Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1., 62.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. Š. , išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo A. D. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus L. R. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 str. 1 d., 187 str. 2 d., ir nubaustas pagal ATPK 131 str. 110 Lt bauda, pagal ATPK 187 str. 2 d. 400 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinė nuobauda pagal ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. paskirta 400 Lt bauda,
n u s t a t ė :
A. D. nubaustas už tai, kad jis, 2011 m. spalio 19 d., apie 7.40 val., prie Kazokiškių sąvartyno, esančio Elektrėnų savivaldybėje, stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje ir tokiu būdu tyčia užtvėrė įvažiavimą į Kazokiškių sąvartyno teritoriją, neleisdamas krovininiams automobiliams įvažiuoti į sąvartyno teritoriją, dėl ko kelyje Vievis-Kazokiškės-Paparčiai susidarė automobilių spūstis, be to, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, nepakluso policijos pareigūnų nurodymui nutraukti neteisėtus savo veiksmus, sėsti į policijos automobilį ir vykti į policijos įstaigą, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 131 str. 1d., 187 str. 2 d.
Apeliaciniu skundu A. D. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apelianto teigimu, jokių jam inkriminuojamų neteisėtų veiksmų neatliko, o jam pareikšti kaltinimai yra grindžiami tik policijos pareigūnų parodymais. Pažymi, kad stovėjo pikete prie Kazokiškių sąvartyno įvažiavimo vartų, norėdamas atkreipti valdžios institucijų ir visuomenės dėmesį į galimai vykdomą neteisėtą veiką – šiukšlių pylimą neleistinoje vietoje, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-18 sprendimu. Bendravo su pareigūnais dėl jų nurodymo pasitraukti nuo įvažiavimo vartų ir supratęs, kad pareigūnai priešiškai nusiteikę piketuotojų atžvilgiu, provokuoja konfliktui, pakluso pareigūnų nurodymui ir iš piketo vietos pasitraukė, mašinų judėjimui daugiau netrukdė. Mano, kad atliko pilietinę pareigą, užstodamas policijos pareigūnų žalojamą moterį, vieną iš piketo dalyvių – L. P. . Tai matydami pareigūnai užsipuolė jį, išsuko dešinės rankos pirštą, vesdami į policijos tarnybinį automobilį sulaužė dešinę ranką. Nuvežus į komisariatą, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame neteisingai nurodė jo sulaikymo aplinkybes, priežastį ir vietą.
Tai, kad pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose ir duodami paaiškinimus teisme klaidingai nurodė esmines faktines aplinkybes, matyti iš teismui pateikto vaizdo įrašo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas prašo A. D. skundo netenkinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą kaip teisėtą ir pagrįstą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. D. kaltė, padarius ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus, visiškai įrodyta. A. D. veika kvalifikuota ir nuobauda paskirta, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.
ATPK 131 str. 1 d. nustato, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, pėsčiųjų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų.
ATPK 187 str. 2 d. numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
A. D. jam inkriminuotus pažeidimus neigia iš esmės teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai surinkęs, o surinktus įvertinęs, įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, pateiktais vaizdo įrašais, darytais įvykio vietoje, bei apklausė administracinio policijos pareigūnus E. T. , S. G. , E. J. ir A. K. , taip pat patį pažeidėją ir jo iniciatyva iškviestus liudytojus S. V. , L. K. ir L. P. .
Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad A. D. stovėdamas važiuojamoje kelio dalyje užtvėrė įvažiavimą į Kazokiškių sąvartyno teritoriją, neleisdamas krovininiams automobiliams įvažiuoti į sąvartyno teritoriją, dėl ko kelyje Vievis-Kazokiškės-Paparčiai susidarė automobilių spūstis, be to, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymą pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies ir nepakluso pareigūno nurodymui nutraukti neteisėtus veiksmus ir sėsti į policijos automobilį bei vykti į policijos įstaigą.
Liudytojas (policijos pareigūnas) E. T. teisme parodė, kad su kitais pareigūnais atvyko palaikyti viešosios tvarkos prie Kazokiškių sąvartyno, kur susirinko minia žmonių. A. D. stovėjo važiuojamoje kelio Vievis-Paparčiai dalyje ir trukdė eismui. Krovininiai automobiliai pravažiuoti pro įvažiavimo vartus negalėjo ir stovėjo išsirikiavę eilėje. Pareigūnai per garsiakalbį prašė piketuotojus išsiskirstyti ir atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį ir įvažiavimą į sąvartyno teritoriją. Į jų prašymus piketuotojai nereagavo ir nesiskirstė nuo važiuojamosios kelio dalies. A. D. taip pat nepakluso tokiam reikalavimui, pareigūnams nurodė, kad jam piketuoti leidimo nereikia. A. D. taip pat trukdė policijos pareigūnams sulaikyti L. P. , kurios sulaikymo metu A. D. pastūmė pareigūną A. G. . Tuomet buvo panaudoti kovos-imtynių veiksmai ir A. D. buvo jėga įsodintas į policijos automobilį (b.l. 42-43).
Analogiškas A. D. sulaikymo aplinkybes nurodė liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. G. , kuris papildomai paaiškino, kad buvo uniformuoti, prisistatė policijos pareigūnais ir norėjo išsiaiškinti kokiu tikslu susirinko žmonės, kurių buvo apie 30. Tačiau į jų prašymus buvo nereaguojama, pareigūnų atžvilgiu buvo kalbama nepagarbiai. Pareigūnai kalbėjo taktiškai ir pagarbiai susirinkusiųjų atžvilgiu. A. D. elgėsi nepagarbiai ir įžeidžiančiai. Atsisakė pateikti pareigūnams savo asmens dokumento, reikalavo iš pareigūnų parodyti tarnybinius pažymėjimus, o pareigūnams bendraujant su L. P. , kuri taip pat atsisakė pateikti dokumentą ir eiti į policijos automobilį, kliudė pareigūnams ją sulaikyti, isteriškai šaukė, paėmė L. P. už rankos ir nepaleido, pastūmė jį, A. G. . A. D. ignoravo pareigūnų nurodymą paleisti L. P. ranką. Dėl tokių veiksmų, buvo nuspręsta A. D. sulaikyti, sulaikymui jis priešinosi, todėl buvo panaudoti kovos-imtynių veiksmai (b.l. 43).
Analogiškas A. D. sulaikymo aplinkybes nurodė ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. J. ir A. K. (b.l. 43).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų E. T. , S. G. , E. J. ir A. K. parodymai paneigia apelianto teikiamą įvykių versiją. Jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t.y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Aplinkybę, kad A. D. stovėjo važiuojamoje dalyje prie įvažiavimo į sąvartyno teritoriją su kitais piketo dalyviais ir nevykdė pareigūnų nurodymo pasitraukti nuo kelio važiuojamosios dalies, be to, aktyviais veiksmais, laikydamas L. P. , trukdė policijos pareigūnams vykdyti savo pareigas, o pareikalavus nutraukti savo neteisėtus veiksmus ir eiti su policijos pareigūnais į tarnybinį automobilį, nepakluso, bandant jį nuvesti – pasipriešino policijos pareigūnams, taip pat patvirtina byloje esantys pažeidimus ir pareigūnų veiksmus užfiksavę vaizdo įrašai (b.l. 32, 33), kurie taip pat paneigia A. D. iniciatyva liudytojais teisme apklaustų S. V. , L. K. ir L. P. parodymus, jog pareigūnai piketuotojų atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai nuo pat pradžių, elgėsi agresyviai ir juos stumdė (b.l. 41-42).
Tuo pačiu pažymėtina, kad vaizdo kamera užfiksuota, kaip pareigūnai mandagiai prašė piketo dalyvių pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies ir nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau susirinkusieji nei į pareigūnų prašymus, nei į vėliau per garsiakalbį išsakytus nurodymus, nereagavo. Pareigūnų reikalavimai pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, nepažeidinėti Kelių eismo taisykles ir viešosios tvarkos, buvo kartojami nuolat, tačiau piketo dalyviai teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė. Policijos pareigūnai taip pat įspėjo apie poveikio priemones, kurios bus taikomos asmenims, nepaklususiems teisėtiems policijos reikalavimams.
Nustatyta, kad piketo dalyviai piktybiškai nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, o keli asmenys, aktyviai besireiškiantys piketo metu, tarp jų ir A. D. , ginčijosi su policijos pareigūnais, atsisakė pateikti asmens dokumentus, eiti į policijos automobilį, vykti kartu į policijos komisariatą, trukdė sulaikyti L. P. , t.y. buvo konflikto iniciatoriai.
Nors apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai viršijo savo tarnybinius įgaliojimus, prieš jį ir kitus asmenis vartojo smurtą (sumušė), tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal R. U. , A. D. ir L. P. skundus dėl neteisėtų Elektrėnų policijos komisariato pareigūnų veiksmų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nenustatyta, kad policijos pareigūnai vykdydami savo funkcijas būtų pažeidę Policijos veiklos įstatymą. Be to, kaip matyti iš atlikto patikrinimo išvados tiriamosios dalies, A. D. ir kitų piketo dalyvių įvardijami sužalojimai, padaryti policijos pareigūnų, buvo vertinami susipažįstant su VšĮ Elektrėnų ligoninės, į kurią minėti asmenys jų prašymu buvo nuvežti, medicininiais (apžiūros) dokumentais, kuriais vadovaujantis nustatyta, jog 2011-10-19 R. U. , A. L. ir A. D. kūno sužalojimai nebuvo konstatuoti.
Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. parodymus, matyti, kad jis neigė padaręs administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad laikėsi nuošaly, kiek toliau nuo minios. Anot jo, kelias buvo tuščias, mašinos galėjo laisvai judėti, įvažiavimas į sąvartyną buvo atviras, todėl nesutinka, kad stovėjo važiuojamoje kelio dalyje ir trukdė eismui bei nevykdė pareigūnų nurodymų pasitraukti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia A. L. pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės už savo veiksmus, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklausti S. V. , L. P. ir L. K. parodymai prieštarauja filmuotai bylos medžiagai, todėl jais nesivadovaujama.
Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog A. D. kaltė, padarius ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytus pažeidimus, įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Apelianto prašymas iš naujo atlikti įrodymų tyrimą bei iškviesti į teismo posėdį jo nurodytus liudytojus yra atmestinas, kadangi A. D. dalyvavo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, kur turėjo galimybę pateikti prašymus, tarp jų ir prašymą apklausti atitinkamus liudytojus, šia galimybe pasinaudojo, kaip matyti iš bylos medžiagos, du iš apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų buvo apklausti, o kviesti į posėdį ir apklausti R. U. apeliantas teismo neprašė. Teismui abejonių dėl A. D. kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 131 str. 1 d., 187 str. 2 d., nekilo, todėl šiuo atveju iš naujo atlikti įrodymų tyrimą kviečiant apelianto prašomus liudytojus, netikslinga.
Atsakant į apelianto skundo argumentus dėl A. L. atžvilgiu priimto sprendimo vertinimo, pažymėtina, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimas, kuriuo administracinė byla A. L. atžvilgiu pagal ATPK 131 str. 1 d., 187 str. 2 d. buvo nutraukta, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimu panaikintas ir A. L. nubaustas pagal ATPK 131 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. 400 Lt bauda. Todėl apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Teismas, vadovaudamasis L. R. ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas A. Š.