Pranešėjas Almantas Padvelskis

Teisėjas Darius Kurpavičius                                 Civilinė byla Nr. 2S-842-538/2015

                                  (Proceso Nr. 2-06-3-00438-2015-4)

                                               Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                               128.11; 122.3

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. S.,

n u s t a t ė :

pareiškėja kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti turto areštą bei pripažinti antstolio veiksmus prieštaraujančiais Konstitucijos 109 straipsniui ir CPK 586 straipsniui. Nurodė, kad antstolis be pagrindo areštavo jai priklausančias . (duomenys neskelbtini) 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų.

Antstolis A. S. 2015-01-14 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 str. 2 d. skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

              Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-02-20 nutartimi pareiškėjos N. S. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolis areštavo būtent N. S. ir A. S. turtą - bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kreipėsi į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Kaip nustatyta iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. P2-70-796/2015, teismas jau padalijo sutuoktinių turtą.

              Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą neįsigilinęs į teismų praktiką, nutartis nėra motyvuota, byla išnagrinėta šališkai. Teismas nemotyvavo, kodėl vadovavosi sprendimo už akių pagrindu išduotu vykdomuoju raštu, nes Klaipėdos apygardos teismas  byloje Nr. 2S-749-253/2013 nutartimi panaikino 2013-01-17 nutartį ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išduotas vykdomasis raštas byloje Nr. 2-4606-777/2012 negalėjo būti galiojantis, nes regreso būdu dėl panaikinto sprendimo tapo niekiniu ir antstolis privalėjo jį grąžinti teismui. Mano, kad teismas negalėjo nagrinėti suinteresuotų asmenų atsiliepimų, kadangi jie nebuvo pateikę tokio prašymo. Teismas vadovavosi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutartimi byloje Nr. P2-70-796/2015, kurioje teismas padalijo sutuoktinių turtą, tačiau ši nutartis nėra įsiteisėjusi. Nėra paaiškinimo, jei turtas buvo areštuotas 2012-11-27, kodėl toks areštas dar galioja turtui nors terminas yra tik vienas mėnuo. Teismas motyvuotai neišaiškino, kas sieja ją su vykdomosiomis bylomis 0010/13/00788, 0010/12/03029, 0010/12/01095, 0010/12/03564, ar yra teismo sprendimas, ar vykdomasis raštas išduotas jos atžvilgiu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis A. S. prašo skundą atmesti., Nurodo, kad antstolis nevykdo išieškojimo iš pareiškėjos turto, antstolis tik siekia nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje.

              Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nurodė, kad nenustatyta pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N. S. priklausantis turtas, t.y. 2012-11-27 turto arešto aktu Nr. S1-172736 areštuotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-11-27 turto arešto aktu Nr. S1-172735 areštuota transporto priemonė M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/2 buto, esančio . (duomenys neskelbtini); 2012-11-28 turto arešto aktu Nr. S1-172928 areštuota 1/2 buto, esančio . (duomenys neskelbtini); 2012-12-07 turto arešto aktu Nr. S1-174954 areštuotas darbo užmokestis, VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė mokamas skolininko sutuoktinei N. S., išskaičiuojant 1/2 dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (MMA) ir 1/2 dalį nuo 20 proc. pajamų dalies, neviršijančios MMA; 2014-11-24 turto arešto aktu Nr. S1-312400 areštuota 100 vnt. . (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. 2014-11-24 patvarkymu antstolis įpareigojo išieškotoją VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka iki 2014-12-20 kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies areštuotame turte nustatymo. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ antstolio nustatytu terminu, t.y. 2014-12-03 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti skolininko A. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutartyje civ. b. Nr. P2-70-796/2015 nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis transporto priemonės. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis sutuoktinės N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, di. (duomenys neskelbtini) videndų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ir 50 vnt. , paprastųjų vardinių akcijų.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).

Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Vadovaujantis CK nuostatomis iš asmeninio sutuoktinio turto išieškomos šios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės: pirma, sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), antra, iš vienam sutuoktiniui padovanoto ar paveldėto turto kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip sutuoktinių bendras turtas CK 3.111 straipsnis), trečia, teismo išlaidos, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais (CK 3.112 straipsnio 2 dalis), ketvirta, bendrosios prievolės, tačiau tik tuo atveju, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). CK 3.110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta papildoma nuostata, kad bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Ši taisyklė netaikoma įkeitimo (hipotekos) kreditoriams. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

Kaip byloje nustatyta, skundžiamu patvarkymu vykdant išieškojimą areštuotas skolininkui A. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su N. S. priklausantis turtas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-06 nutartyje civ. b. Nr. P2-70-796/2015, kuri įsiteisėjo 2015-04-16, nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis transporto priemonės . (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės M. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis transporto priemonės M. G., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalis sutuoktinės N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, ir 50 vnt., . (duomenys neskelbtini) paprastųjų vardinių akcijų. Byloje nėra duomenų, kad antstolis vykdo išieškojimą iš pareiškėjos turto. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia nukreipti išieškojimo į bendrame turte esančią skolininko dalį, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti skundžiamus antstolio patvarkymus.

Atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartis nemotyvuota ir teismas išnagrinėjo jos skundą šališkai.

Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso teisės normas ar netinkamai jas taikęs, ar būtų buvęs šališkas. Pabrėžtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą teismo nutartį aptariamu aspektu, konstatuoja, kad ji yra pakankamai motyvuota, joje įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad skundžiama nutartis nemotyvuota ir teismas išnagrinėjo jos skundą šališkai.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio  1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 – 339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                             Almantas Padvelskis