Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-07-20][nuasmenintas sprendimas byloje][I-3585-789-2015].docx
Bylos nr.: I-3585-789/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba prie VRM 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

MAdministracinė byla Nr. I-3585-789/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01998-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo R. M. atstovei advokatei Elgei Paulauskytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. V., R. M., S. K., V. J. ir S. Š. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-05-11 nutartimi (t. 1, b. l. 47–48) sujungė į vieną administracinę bylą administracines bylas Nr. I-3585-789/2015 (pareiškėjas A. V.), Nr. I-3772-789/2015 (pareiškėjas R. M.), Nr. I-3978-789/2015 (pareiškėjas S. K.), Nr. I-4028-789/2015 (pareiškėjas V. J.) ir Nr. I-7459-789/2015 (pareiškėjas S. Š.) ir bylai suteikė Nr. I-3585-789/2015 (proceso Nr. 3-61-3-01998-2014-7). Teismas 2014-05-21 nutartimi (t. 1, b. l. 22–23) atnaujino trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti ir terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-05-17 sprendimo Nr. 1D-5146(11) paduoti, priėmė pareiškėjo A. V. 2014-05-08 skundą, teisme gautą 2014-05-15 (t. 1, b. l. 12–14), kuriame prašoma: 1) panaikinti Ministerijos 2013-05-17 sprendimą Nr. 1D-5146(11); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 8 386,13 Lt. Teismas 2014-04-30 nutartimi (t. 1, b. l. 67–69) atnaujino terminą skundui paduoti ir priėmė pareiškėjo R. M. skundą (t. 1, b. l. 50–57), kuriame prašoma: 1) panaikinti Ministerijos 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2610(11); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 16 485,33 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2014-06-20 nutartimi (t. 1, b. l. 149–150) atnaujino trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti ir priėmė pareiškėjo S. K. 2014-06-16 skundą, teisme gautą 2014-06-19 (t. 1, b. l. 143–147), kuriame prašoma: 1) panaikinti Ministerijos 2014-04-24 sprendimą Nr. 1D-3205(11); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-05-01 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 18 464,46 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2014-05-26 nutartimi (t. 2, b. l. 1–2) atnaujino trejų metų terminą skundui dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti ir priėmė pareiškėjo V. J. 2014-05-19 skundą, teisme gautą 2014-05-20 (t. 1, b. l. 184–188), kurį pareiškėjas patikslino (t. 2, b. l. 18–22), prašydamas: 1) panaikinti Ministerijos 2014-05-09 sprendimą Nr. 1D-3559(11); 2) įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką – 11 751,53 Lt; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas 2015-03-05 nutartimi (t. 2, b. l. 69–70) priėmė pareiškėjo S. Š. skundo (t. 2, b. l. 38–43) dalį, kurioje prašoma įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamą Ministerijos, išmokėti laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką.

Pareiškėjai savo skunduose paaiškino, kad Ministerijos sprendimais jiems buvo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kurios nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo mažinamos dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo. Atkreipė dėmesį, kad kreipėsi į Ministeriją su prašymais išmokėti neišmokėtos pensijos dalį, tačiau Ministerija ginčijamais sprendimais atsisakė išmokėti pensijos nepriemokas / nagrinėti prašymų dalis. Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 priimtu nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas).

 

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepimuose (t. 1, b. l. 38, 82, 170, t. 2, b. l. 13, 26, 79) nurodė, kad su skundais nesutinka. Paaiškino, kad pareiškėjai neįrodė, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar šiuo metu galiojančius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. Pažymėjo, kad mokėdama pensijas ir nagrinėdama pareiškėjų prašymus veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Nurodė, kad pensijų perskaičiavimai jau yra įvykdyti. Atkreipė dėmesį, kad pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimų nepateikė.

 

Pareiškėjo R. M. atstovė teismo posėdyje skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėjai A. V. (jo atstovas), R. M., S. K. (jo atstovas), V. J. (jo atstovas), S. Š. (jo atstovas), atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

 

Skundai tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjams paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio ribojimo 2010–2012 m. taikant Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. teisėtumo.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui A. V. nuo 2000-05-29 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, pagal 2001-01-29 Ministerijos sekretoriaus patvirtintą išvadą Nr. 16603 pareiškėjui A. V. nuo 2001-01-01 buvo paskirta perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 432,27 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 28). Ministerija 2004-06-17 priėmė sprendimą Nr. 2/17-1351 mokėti pareiškėjui nuo 2004-05-01 1 568,67 Lt dydžio pensiją (t. 1, b. l. 29). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. (t. 1, b. l. 32). 2013-02-15 Tarnyboje gautas 2013-02-12 prašymas apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2010-01-01 susidariusią pensijos nepriemoką (t. 1, b. l. 30). Tarnyba 2013-02-27 rašte ir pažymoje pateikė su pensijos mažinimu susijusią informaciją (t. 1, b. l. 31–32). 2013-04-26 Ministerijoje, o 2013-04-30 Tarnyboje gautas pareiškėjo 2013-04-25 prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (t. 1, b. l. 33). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2013-05-17 sprendime Nr. 1D-5146(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, tačiau nurodė, kad neturi galimybės išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 5 str. susidariusios nepriemokos (t. 1, b. l. 34–35). 2014-04-23 Ministerijoje gautas pakartotinis prašymas išmokėti pensijos nepriemoką, tačiau Ministerija 2014-05-12 raštu Nr. 1D-3619(11) atsisakė ją išmokėti (t. 1, b. l. 36–37).

Ministerijos 2007-07-18 sprendimu Nr. 11SP-2049 pareiškėjui R. M. nuo 2007-06-29 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 660,05 Lt (t. 1, b. l. 73). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 – pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (t. 1, b. l. 80–81). 2014-03-14 Ministerijoje, o 2014-03-18 Tarnyboje gautas pareiškėjo 2014-03-12 prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo ir Valstybinių pensijų įstatymo taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (t. 1, b. l. 74–76). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-03-31 sprendime Nr. 1D-2610(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. susidariusios nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką (t. 1, b. l. 78–79). Be to, Ministerija pateikė Tarnybos pažymą apie 2010–2013 m. pensijos dydį (t. 1, b. l. 80–81).

Ministerijos 2005-12-28 sprendimu Nr. 2/17-3790 pareiškėjui S. K. nuo 2005-12-01 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 066,13 Lt (t. 1, b. l. 154). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str., o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 – pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (t. 1, b. l. 168–169). 2011-01-18 Ministerijoje, o 2011-01-21 Tarnyboje gautas pareiškėjo 2010-12-20 prašymas paaiškinti pensijos perskaičiavimo metodiką ir nurodyti, ar rengiamas pensijų kompensavimo mechanizmas (t. 1, b. l. 160–161). Ministerija 2011-02-18 rašte paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, nurodė, kad teisės aktai kompensavimo mechanizmo nenustato (t. 1, b. l. 162–163). 2014-04-07 Ministerijoje, o 2014-04-10 Tarnyboje gautas pareiškėjo 2014-04-04 prašymas apskaičiuoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (t. 1, b. l. 164–165). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-04-24 sprendime Nr. 1D-3205(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. susidariusios nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką (t. 1, b. l. 166–167). Be to, Ministerija pateikė Tarnybos pažymą apie 2010–2013 m. pensijos dydį (t. 1, b. l. 168–169).

Ministerijos 2001-05-21 sekretoriaus patvirtinta išvada Nr. 17084 pareiškėjui V. J. nuo 2001-01-22 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 483,20 Lt (t. 2, b. l. 6). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. (t. 2, b. l. 9–10). 2014-04-07 Ministerijoje, o 2014-04-10 Tarnyboje gautas pareiškėjo 2014-04-04 prašymas apskaičiuoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (t. 2, b. l. 11–12). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-05-09 sprendime Nr. 1D-3559(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. susidariusios nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką (t. 2, b. l. 7–8). Be to, Ministerija pateikė Tarnybos pažymą apie 2010–2012 m. pensijos dydį (t. 2, b. l. 9–10).

Ministerijos 2007-08-13 sprendimu Nr. 11SP-2230 pareiškėjui S. Š. nuo 2007-07-31 paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą – 1 245,90 Lt (t. 2, b. l. 73). Pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str., o laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 – pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (t. 2, b. l. 77–78). 2014-09-01 Ministerijoje, o 2014-09-03 Tarnyboje gautas pareiškėjo 2014-08-28 prašymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo ginčijamu laikotarpiu neišmokėtą valstybinės pensijos dalį (t. 2, b. l. 74). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Ministerija 2014-09-11 sprendime Nr. 1D-6477(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažėjimą ir šios pensijos perskaičiavimo metodiką, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. atsisakė nagrinėti prašymo dalį dėl pagal Laikinojo įstatymo 5 str. susidariusios nepriemokos išmokėjimo ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pensijos nepriemoką (t. 2, b. l. 75–76). Be to, Ministerija pateikė Tarnybos pažymą apie 2010–2013 m. pensijos dydį (t. 2, b. l. 77–78).

Ribojimas taikant Laikinojo įstatymo 5 str. pareiškėjams buvo taikomas tuo metu, kai: pareiškėjas A. V. dirbo UAB „Marijampolės pieno konservai“ (t. 1, b. l. 45–46), pareiškėjas R. M. dirbo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 104–105, 111–113), pareiškėjas S. K. dirbo VĮ „Regitra“ (t. 1, b. l. 177–178), pareiškėjas V. J. dirbo VĮ „Regitra“ (t. 2, b. l. 35–36), pareiškėjas S. Š. dirbo UAB „Klaipėdos vairavimo mokykla“ (t. 2, b. l. 86–88),

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pabrėžė, kad suinteresuoti asmenys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismą privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminą. Pažymėtina, kad teismas 2014 m. nutartimis tenkino pareiškėjų A. V., R. M., S. K., V. J. prašymus ir atnaujino praleistą 3 metų terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo paduoti (t. 1, b. l. 22–23, 67–69, 149–150, t. 2, b. l. 1–2). Be to, teismas priėmė pareiškėjo S. Š. skundo dalį, kurioje terminas nebuvo praleistas (t. 2, b. l. 69–70). Taigi nėra procesinių kliūčių pareiškėjų skundus nagrinėti iš esmės.

Ginčui dėl pareiškėjams paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Jei išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.

Valstybinių pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31) 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–5 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Lietuvos statistikos departamento) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU) 1,3 dydžio. Nuo 2012-09-01 įsigaliojo minėtos nuostatos pakeitimas, nustatantis, kad kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 d. valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti 1,5 VDU dydžio.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatuota, kad asmuo gali kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkūrimas reiškia pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimą.

Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundų išnagrinėjimo teisme atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiškėjų valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjų teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Jau minėta, kad Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Iš Tarnybos pažymų ir pareiškėjų reikalavimų matyti, kad pareiškėjų skunde prašomos priteisti pensijos nepriemokos sumos susidarė 2010–2012 m. dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo (R. M. atveju ir dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. taikymo), o dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo pareiškėjai ginčo nekelia.

Nors Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau nustatė, kad Konstitucijos 23, 29, 52 str. ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas. Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjams nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalys, susidariusios nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio (S. Š. atveju nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31) taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytą ribojimą (R. M. atveju ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytą ribojimą): pareiškėjui A. V. nepagrįstai neišmokėta 8 386,13 Lt (40 740,16 Lt – 32 354,03 Lt) dydžio pensijos dalis (t. 1, b. l. 32), pareiškėjui R. M. nepagrįstai neišmokėta 16 485,33 Lt dydžio pensijos dalis (t. 1, b. l. 80–81), pareiškėjui S. K. nepagrįstai neišmokėta 18 464,46 Lt dydžio pensijos dalis (t. 1, b. l. 168–169), pareiškėjui V. J. nepagrįstai neišmokėta 11 751,53 Lt dydžio pensijos dalis (t. 2, b. l. 9–10), pareiškėjui S. Š. nepagrįstai neišmokėta 1 892,10 Lt (352,68 Lt + 215,32 Lt + 217,90 Lt + 215,32 Lt + 217,90 Lt + 215,32 Lt + 2015,32 Lt + 242,34 Lt) dydžio pensijos dalis (t. 2, b. l. 77–78).

Pažymėtina, kad Ministerija savo atsiliepimuose neginčija pensijos nepriemokos dydžių, kurie nurodyti Tarnybos pažymose. Atsižvelgęs į oficialų euro kursą (1 Eur = 3,45280 Lt), teismas konstatuoja, kad: A. V. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 2 428,79 Eur (8 386,13 Lt), R. M. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 4 774,48 Eur (16 485,33 Lt), S. K. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 5 347,68 Eur (18 464,46 Lt), V. J. priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 3 403,48 Eur (11 751,53 Lt), S. Š. priteistina laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 547,99 Eur (1 892,10 Lt).

Pareiškėjai pensijos nepriemoką prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos. Pažymėtina, kad byloje atsakovėmis yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, ir Ministerija. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (LVAT 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Teismas daro išvadą, kad toks LVAT išaiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjams pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalys buvo neišmokėtos ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl anksčiau nurodytos neišmokėtos pensijos dalys pareiškėjams priteistinos ne iš Ministerijos, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Pareiškėjai taip pat prašo panaikinti Ministerijos 2013-05-17 sprendimą Nr. 1D-5146(11), 2014-03-31 sprendimą Nr. 1D-2610(11), 2014-04-24 sprendimą Nr. 1D-3205(11), 2014-05-09 sprendimą Nr. 1D-3559(11). Teismas pažymi, kad visais minėtais sprendimais suteikta pareiškėjų prašyta informacija, tačiau atsisakyta išmokėti pareiškėjams pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, be to, atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymų dalis dėl taikant Laikinojo įstatymo 5 str. negautos pensijos dalies išmokėjimo kaip pateiktą praleidus Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintą 6 mėnesių terminą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamos atsakovės sprendimų dalys dėl 6 mėnesių termino praleidimo yra nepagrįstos, nes pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose šiuo atveju minėtas terminas netaikytinas. Taigi Ministerija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymų dalis dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (R. M. atveju ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.) nuostatas, išmokėjimo kaip priežastį nurodydama termino praleidimą. Teismas taip pat pažymi, kad skundžiamų sprendimų dalys dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri 2010–2012 m. buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str. (R. M. atveju ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.), neišmokėjimo prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikiamiems išaiškinimams. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos sprendimų dalys, kurios grindžiamos Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis, todėl skundžiamų Ministerijos sprendimų dalys, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjų reikalavimus išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo, naikintinos. Pareiškėjai nenurodė, kad Ministerija, suteikdama prašomą informaciją, būtų pažeidusi jų teisę gauti informaciją, be to, atsisakymas išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią pensijos nepriemoką yra teisėtas, taigi ginčijamų sprendimų dalys, kuriomis suteikta su pensijos mažinimu susijusi prašoma informacija ir atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo susidariusią pensijos nepriemoką, yra teisėta, šios pareiškėjų skundų dalys atmestinos kaip nepagrįstos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d. įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pareiškėjų skundai tenkintini iš dalies, todėl jie turi teisę į savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjo R. M. atstovė advokatė Eglė Paulauskytė 2015-05-27 teismo posėdyje pateikė prašymą priteisti 722,79 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 95). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėją R. M. šioje byloje atstovavo advokatai Tomas Bagdanskis ir Eglė Paulauskytė iš Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ (t. 1, b. l. 66 ir t. 2, b. l. 94). Pareiškėjo atstovai detalizavo patirtas išlaidas ir nurodė, kad: 525,66 Eur (1815 Lt) yra už skundo su priedais parengimą, sugaišta 6 val. (t. 1, b. l. 84–86); 14,60 Eur (50,43 Lt) – už bylos eigos stebėjimą ir informacijos paiešką, kliento informavimą, sugaišta 40 min., 51,11 Eur (176,48 Lt) – už bylos eigos stebėjimą, kliento informavimą, jo pateiktos medžiagos analizę ir atsakymo parengimą, sugaišta 1 val. 25 min., 21,90 Eur – už bylos eigos stebėjimą ir sutikimo dėl bylų sujungimo parengimą, sugaišta 25 min. (t. 1, b. l. 92–102), 109,52 Eur – už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, bylos eigos stebėjimą, kliento pateiktų dokumentų analizę ir kliento informavimą, prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo parengimą, atsiliepimo analizę, apsirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, sugaišta 2 val. 15 min. (t. 2, b. l. 95–98). Iš pateiktų mokėjimus patvirtinančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas R. M. Advokatų profesinei bendrijai „iLAW“ už šioje byloje suteiktas teisines paslaugas realiai sumokėjo 722,79 Eur.

Pagal LVAT praktiką ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje. Teismas turi nustatyti, ar šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo realiai patirtos, būtinos ir protingo dydžio. Taigi teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas už teisinę pagalbą bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (LVAT 2015-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1570-520/2015).

Pažymėtina, kad 2015-05-27 teismo posėdis, kuriame dalyvavo pareiškėjo R. M. atstovė advokatė Eglė Paulauskytė, truko 8 min. (t. 2, b. l. 99–101), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 9 p., bylinėjimosi išlaidos už jį nepriteistinos. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju vertinant patirtų išlaidų pagrįstumą, svarbu atsižvelgti į tai, kad byla yra nesudėtinga, ginčijamais klausimais egzistuoja didelis kiekis panašaus pobūdžio bylų, LVAT praktika yra susiformavusi, skunde ir kituose advokatų rengtuose procesiniuose dokumentuose nagrinėjami teisiškai nesudėtingi klausimai, todėl jų parengimas nereikalavo didelių atstovų darbo laiko sąnaudų ar specialių žinių. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasi patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo, būtinumo ir protingo dydžio kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo R. M. prašymas priteisti 722,79 Eur atstovavimo išlaidų tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui R. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamo Ministerijos, 240 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjai S. K. ir V. J. savo skunduose suformulavo prašymus priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundų ir prašymų atnaujinti praleistą terminą surašymą.

Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas S. K. pateikė: 2014-04-04 atstovavimo sutartį Nr. 35/14, sudarytą tarp pareiškėjo S. K. ir advokato Albino Miliausko, iš kurios matyti, kad pareiškėjas pavedė advokatui surašyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (t. 1, b. l. 121). Iš 2014-04-04 pinigų priėmimo kvito Nr. 690673 matyti, kad pareiškėjas S. K. už dokumentų surašymą vykdant sutartį Nr. 35/14 advokatui Albinui Miliauskui sumokėjo 500 Lt (t. 1, b. l. 120). Pareiškėjas skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo teismui išsiuntė 2014-05-13 (t. 1, b. l. 131).

Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas V. J. pateikė: 2014-04-04 atstovavimo sutartį Nr. 39/14, sudarytą tarp pareiškėjo V. J. ir advokato Albino Miliausko, iš kurios matyti, kad pareiškėjas pavedė advokatui surašyti Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl termino atnaujinimo ir skundą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo (t. 1, b. l. 189). Iš 2014-04-04 pinigų priėmimo kvito Nr. 690677 matyti, kad pareiškėjas V. J. už dokumentų surašymą vykdant sutartį Nr. 39/14 advokatui Albinui Miliauskui sumokėjo 500 Lt (t. 1, b. l. 199). Pareiškėjas skundą ir prašymą dėl termino atnaujinimo teismui išsiuntė 2014-05-19 (t. 1, b. l. 200).

Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas, be kita ko, iš esmės vyko dėl pareiškėjams S. K. ir V. J. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė 2010–2012 m. pensiją mokančiai institucijai taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, priteisimo, o šioje byloje ginčyti Ministerijos sprendimai priimti atsakant į pareiškėjų prašymus, t. y. pareiškėjams įgyvendinant pretenzijos pareiškimo pensiją mokančiai institucijai procedūrą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra konstatavusi, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė nei Rekomendacijose nustatyta maksimali suma, pareiškėjus atstovavęs advokatas parengė ne tik skundus, bet ir prašymus dėl termino atnaujinimo, kuriuos skundas tenkino. Teismas, įvertinęs prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį (po 500 Lt) ir jų ryšį su nagrinėjama administracine byla, daro išvadą, kad pareiškėjai S. K. ir V. J., nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, turėjo po 500 Lt pagrįstų išlaidų. Kadangi pareiškėjų S. K. ir V. J. skundo reikalavimai atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, atžvilgiu buvo visiškai patenkinti, pareiškėjų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintini ir jiems iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteistina po 144,81 Eur (500 Lt) atstovavimo išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Pažymėtina, kad priteistinos sumos dydis, atsakovas, iš kurio priteistinos bylinėjimosi išlaidos, atitinka LVAT praktiką (2014-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-810/2014, 2014-11-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1571/2014).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ė:

 

Pareiškėjų A. V., R. M., S. K., V. J. ir S. Š. skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-05-17 sprendimo Nr. 1D-5146(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti A. V. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-03-31 sprendimo Nr. 1D-2610(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti ir tenkinti R. M. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-04-24 sprendimo Nr. 1D-3205(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti ir tenkinti S. K. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-05-09 sprendimo Nr. 1D-3559(11) dalį, kuria atsisakyta nagrinėti ir tenkinti V. J. reikalavimą išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str.

Priteisti pareiškėjui A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 2 428,79 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus septyniasdešimt devynis euro centus) (8 386,13 Lt).

Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 4 774,48 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) (16 485,33 Lt).

Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 5 347,68 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus šešiasdešimt aštuonis euro centus) (18 464,46 Lt).

Priteisti pareiškėjui V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 3 403,48 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus tris eurus keturiasdešimt aštuonis euro centus) (11 751,53 Lt).

Priteisti pareiškėjui S. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2012-01-01 iki 2012-08-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką – 547,99 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus devyniasdešimt devynis euro centus) (1 892,10 Lt).

Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) (828,67 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt vieną euro centą) (500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Priteisti pareiškėjui V. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt vieną euro centą) (500 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Kitas pareiškėjų skundų dalis atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai               Egidija Puzinskaitė

 

 

              Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

              Ernestas Spruogis


Paminėta tekste:
  • I-3772-789/2015
  • I-3978-789/2015
  • I-4028-789/2015
  • I-7459-789/2015
  • A-1570-520/2015