Civilinė byla Nr. e2KT-26-790/2021

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04433-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.6.3

                                                                    (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras,

susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT-5-1092/2021,

n u s t a t ė :

1.       Klaipėdos apygardos teismui buvo perduotas nagrinėti atsakovo A. S. pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-282-328/2021 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo „kitos apskrities teismams“. Įvertinęs atsakovo prašymo turinį, Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atsakovas abejoja ne tik Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų, bet ir Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu, kadangi savo prašymą dėl nušalinimo jis grindžia aplinkybėmis, kad kituose teismuose yra nagrinėjamos jo inicijuotos civilinės bylos dėl šių teismų teisėjų veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2KT‑28‑538/2020, atsakovo pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo jau buvo atmestas; Klaipėdos apygardos teismas šiuo atveju taip pat neturi pagrindo nusišalinti nuo bylos ar nušalinimo pareiškimo nagrinėjimo. Vis dėlto, siekdamas nesudaryti prielaidų kilti abejonėms dėl Klaipėdos apygardos teismo nešališkumo, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nutarė nušalinimo pareiškimo pagrįstumo klausimo nagrinėjimą perduoti spręsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Prašymas dėl teismų nušalinimo netenkinamas.

2.       Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, turi būti įvertinta, kaip susidariusi situacija ir aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). 

4.       Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

5.       Kaip matyti iš atsakovo prašyme dėl nušalinimo išdėstytų aplinkybių, atsakovas reiškia nepasitikėjimą visais Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjais ir siekia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-282-328/2021 būtų perduota nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje. Grįsdamas savo prašymą, atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme yra iškeltos civilinės bylos, kuriose atsakovas yra pareiškęs reikalavimus Lietuvos valstybei dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjų priimtais procesiniais sprendimais sukeltos žalos atlyginimo. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas jau buvo pripažinęs, jog Klaipėdos apylinkės teisme ir Klaipėdos apygardos teisme negalės būti nagrinėjamos pirmiau minėtos atsakovo inicijuotos civilinės bylos, nes jose yra keliami klausimai dėl šiuose teismuose dirbančių teisėjų veiksmų, ir yra kreipęsis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu perduoti šias bylas nagrinėti kitam teismui. Atsakovas nurodo esąs įsitikinęs, kad ir ši byla nebus išnagrinėta objektyviai, išsamiai ir nešališkai, todėl bus pažeista jo konstitucinė teisė į nešališką teismą.

6.       Vertinant atsakovo išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusios aplinkybės, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonė dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019). Kita vertus, ta aplinkybė, kad asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl teismo veiksmais galimai sukeltos žalos atlyginimo, savaime neeliminuoja teismo, iš kurio veiksmų yra kildinama žala, galimybės nagrinėti kitas, su žalą galimai sukėlusiais veiksmais nesusijusias bylas, kuriose dalyvauja reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad tokioje byloje nebūtų keliami klausimai dėl teismo ar jame dirbančių teisėjų veiksmų teisėtumo ir teismui nekiltų poreikio vertinti šias aplinkybes.

7.       Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-282-328/2021, nuo kurios nagrinėjimo atsakovas prašo nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus, nėra reiškiami reikalavimai dėl minėtų teismų veiksmais ar neveikimu atsakovui galimai sukeltos žalos atlyginimo. Ši byla yra iškelta pagal ieškovo G. B. ieškinį, kuriame jis suformulavo reikalavimą iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančios buto dalies. Nagrinėdamas šią bylą, teismas neturės vertinti aplinkybių, susijusių su kitomis, anksčiau išnagrinėtomis bylomis, iš kurių atsakovas kildina savo galimai patirtą žalą, spręsti dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir (ar) Klaipėdos apygardos teismo teisėjų veiksmų teisėtumo ar šiais veiksmais atsakovui sukeltų padarinių. Todėl, nesant byloje jokių kitų duomenų, kad kuris nors teismo narys stokoja nešališkumo atsakovo atžvilgiu, turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, pašaliniam stebėtojui šiuo atveju neturėtų kilti abejonių dėl to, kad atsakovo atžvilgiu iškelta civilinė byla Nr. e2-282-328/2021 galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta teisme, kuriam ji yra teisminga.

8.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo prašymas nušalinti visus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. e2-282-328/2021 nagrinėjimo ir perduoti šią bylą nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Netenkinti atsakovo A. S. prašymo nušalinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus ir Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. e2-282-328/2021 nagrinėjimo.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                              Marius Bajoras