Civilinė byla Nr. e2S-2230-933/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02134-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.5.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „MARGUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „DOMASTA“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „MARGUS“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
Teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė UAB „DOMASTA“ pateikė pareiškimą skolininkei UAB „MARGUS“ dėl teismo įsakymo išdavimo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-01-26 išdavė teismo įsakymą, o 2021-02-26 teismo įsakymą panaikino bei patvirtino proceso dalyvių sudarytą taikos sutartį.
3. Kreditorė UAB „DOMASTA“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 919,70 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „MARGUS“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Nurodė, kad skolininkė iki 2021-05-19 nesumokėjo 2 000 Eur skolos.
4. Skolininkė UAB „MARGUS“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-22 nutartimi kreditorės UAB „DOMASTA“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino – išdavė kreditorei UAB „DOMASTA“ vykdomąjį raštą dėl 5 919,70 Eur skolos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutartimi patvirtintą taikos sutartį išieškojimo iš skolininkės UAB „MARGUS“.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad teismas 2021-02-26 nutartimi patvirtino tarp kreditorės UAB „DOMASTA“ ir skolininkės UAB „MARGUS“ sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 1 punkte šalys nurodė, kad skolininkė pripažįsta pareiškimo reikalavimą ir įsipareigoja sumokėti kreditorei 5 771,70 Eur skolą ir 148 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 5 919,70 Eur. Skolininkė įsipareigojo pirmą 2 000 Eur mokėjimą atlikti ne vėliau kaip iki 2021-05-19; antrą 2 000 Eur mokėjimą ne vėliau kaip iki 2021-06-21 ir trečią 1 919,70 Eur mokėjimą ne vėliau kaip iki 2021-07-19. Taikos sutarties 4 punkte šalys susitarė, kad tuo atveju, jei skolininkė neįvykdys ar įvykdys netinkamai sutarties 1 punkte nurodytą prievolę (įskaitant atvejį, kai bus praleistas ar įvykdytas ne pilnai bent vienas mokėjimas), kreditorė įgis teisę kreiptis į teismą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas visai nesumokėtai sutarties 1 punkte nurodytai sumai. Kreditorės teigimu, skolininkė iki taikos sutartyje numatyto pirmosios įmokos mokėjimo termino (2021-05-19) numatytos 2 000 Eur įmokos nesumokėjo, todėl prašė išduoti vykdomąjį raštą 5 919,70 Eur sumai.
5.2. Šalys taikos sutartyje susitarė dėl įsiskolinimo apmokėjimo termino, susitarė, jog skolininkei netinkamai vykdant prievolę, kreditorė įgyja teisę visai nesumokėtai sumai, todėl teismas tenkino kreditorės UAB „DOMASTA“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 5 919,70 Eur skolos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skolininkė UAB „MARGUS“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-22 nutartį – pripažinti, kad UAB „MARGUS“ sutarties nevykdo dėl susidariusių nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų ir pratęsti sutarties vykdymą, leidžiant ją vykdyti 202102-26 nutartyje numatytomis sąlygomis, pradedant nuo 202110-19, o jei apeliacinės instancijos teismas manys, kad yra procesinių kliūčių tokiam sprendimui priimti – grąžinti vykdomojo rašto išdavimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
6.1. Vyriausybė 2020-11-04 priėmė nutarimą Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Dėl COVID-19 viruso pandemijos, Vyriausybė paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną ir patvirtino karantino režimą, paskelbdama karantiną, kuris tebesitęsia ir šiuo metu, Vyriausybė nustatė privataus ir viešojo sektoriaus veiklos apribojimus. Tai ir padarė esminę įtaką UAB „MARGUS“ veiklai, kuri tebesitęsia iki šiol, nors sudarant sutartį buvo tikimasi, kad karantino apribojimai bus panaikinti. Tokia situacija atitinka nenugalimos jėgos aplinkybes. Valstybės teisėti veiksmai gali būti pripažįstami nenugalima jėga.
6.2. UAB „MARGUS“ veiklą vykdo jau 10 metų nuo 20100517, pagrindinė veikla – (duomenys neskelbtini). Dėl karantino stojo daugelio tiekėjų ir gamintojų veikla, nevykdomi (duomenys neskelbtini) įrengimo darbai. Dėl darbų stokos ir su tuo susijusių piniginių įplaukų neturėjimo, karantino sąlygų vykdymo ir sąlygų darbuotojų saviizoliacijai įmonė buvo priversta tenkinti darbuotojų prašymus dėl nemokamų atostogų, o vėliau ir atleidimus iš darbo, tokiu būdu UAB „MARGUS“ likę tik 2 darbuotojai.
6.3. UAB „MARGUS“ pateko į juridinių asmenų, kuriems, be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID19, grupę, t. y. valstybė pripažino, kad UAB „MARGUS“ veikla yra tiek paveikta pandemijos, kad jai taikė visas valstybės pagalbos priemones, kurios bus tęsiamos net ir pasibaigus karantinui. Skolininkė nesiekia ir nevengia sutarties vykdymo, tiesiog mano, kad esant susidariusiai situacijai, prioritetas turėtų būti teikiamas būtent sutarties išsaugojimui, mokėjimų atkūrimui, o ne kraštutinėms priemonės, tokioms kaip vykdomojo rašto išdavimas visai sumai, kas vestų prie UAB „MARGUS“ bankroto. UAB „MARGUS“ pasibaigus karantinui atnaujins veiklą ir per porą mėnesių planuoja sugrįžti prie buvusių darbų apimčių ir galės mokėti taikos sutartyje numatytas sumas sutartyje numatytais terminais tik su 5 mėnesių vėlavimu.
7. Kreditorė UAB „DOMASTA“ atsiliepime prašė atskirąjį skundą atmesti, nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo palikti nepakeistą, priteisti iš skolininkės kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo surašymu. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytais argumentais:
7.1. Šalys laisva valia ir niekieno neverčiamos sudarė taikos sutartį. Sudarant taikos sutartį, skolininkė pati pasiūlė, kad gali pradėti mokėti skolą nuo balandžio mėnesio. Pateikus šalių suderintą taikos sutartį pasirašyti, kurioje pirmas mokėjimas buvo nurodytas nuo balandžio mėnesio 19 d., skolininkė, nederindama su kreditore ar jos atstovu, vienašališkai vienu mėnesiu pavėlino pirmo mokėjimo datą, vienašališkai įrašydama gegužės 19 dieną. Kreditorė tokio pakeitimo per klaidą nepastebėjo ir pasirašė taikos sutartį su naujuoju gegužės terminu. Tokiu būdu, skolininkė gavo dar papildomą vieną mėnesį pradėti vykdyti prievolę. Taigi nuo vasario mėnesio, kuomet buvo pasirašyta taikos sutartis, turėjo net 5 mėnesius įvykdyti visą prievolę (neskaičiuojant laiko, buvusio iki taikos sutarties pasirašymo). Tai daugiau nei pakankamas terminas nedidelio dydžio skolai sumokėti, tačiau net nedidelė prievolės dalis, nėra įvykdyta iki šios dienos.
7.2. Kadangi skolininkė negali įvykdyti finansinės prievolės, neturėdama, kaip ji pati teigia, pakankamai lėšų, vien todėl negali remtis CK 6.212 straipsniu, numatančiu atleidimo nuo prievolės įvykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių institutu. Net jei potencialiai galėjo egzistuoti aplinkybės, atitinkančios nenugalimos jėgos aplinkybių požymius, skolininkės nurodomi motyvai neatitinka CK 6.212 straipsnio taikymo sąlygų: pirma, šalims sudarant taikos sutartį, karantinas dėl COVID-19 Lietuvos Respublikoje jau buvo įvestas ir tai yra aplinkybė, kuri taikos sutarties sudarymo metu jau egzistavo; antra, skolininkė su atskiruoju skundu nepateikia realių įrodymų, savo įmonės finansinių duomenų, kad dėl įvesto karantino ji negali įvykdyti finansinės 5 919,70 Eur prievolės, kad jos finansinė padėtis pablogėjo. Karantino metu Vyriausybė veiklos statybų sektoriuje nebuvo nei uždraudusi, nei esmingai apribojusi. Kreditorė taip pat veikia statybų sektoriuje ir gali patvirtinti, kad esminio sulėtėjimo šiame sektoriuje nebuvo ir nėra – užsakovai toliau vykdo projektus, vyksta statybinių medžiagų pardavimas, didėja nekilnojamojo turto ir statybų kainos. Skolininkės nurodoma aplinkybė nėra aplinkybė, dėl kurios taikos sutarties objektyviai negalima įvykdyti; trečia, sudarant taikos sutartį, skolininkė, kuri yra verslininkė, pati pasiūlė skolos mokėjimo terminus, todėl jai pačiai tenka neigiamų padarinių kilimo rizika.
7.3. Skolininkė nepateikė atsikirtimų, kuomet teismas nagrinėjo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Taip pat, nepateikė įrodymų su atskiruoju skundu, savo pablogėjusią finansinę padėtį patvirtinančių finansinių duomenų, nesumokėjo net nedidelės skolos dalies nuo pat vasario mėnesio. Visa tai rodo nesąžiningą bandymą prisidengiant karantinu vilkinti prievolės įvykdymą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
10. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo 2021-06-22 nutarties, kuria buvo tenkintas kreditorės UAB „DOMASTA“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-26 nutartimi, susijusios su skolos išieškojimu iš skolininkės UAB „MARGUS“.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Kreditorė UAB „DOMASTA“ su atskiruoju skundu teikė naują įrodymą – kreditorės ir skolininkės susirašinėjimą laiškais elektroniniu paštu. Nurodė, kad iš susirašinėjimo turinio matyti, jog sudarant taikos sutartį, atsakovė pati pasiūlė pradėti mokėti skolą nuo balandžio mėnesio, nes taip dėliojasi įmonės būsimos pajamos.
12. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), išskyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas išimtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).
13. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomas prijungti naujas įrodymas yra nedidelės apimties, gali padėti tiksliau atskleisti faktines bylos aplinkybes, todėl prijungtinas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-26 nutartimi patvirtino kreditorės UAB „DOMASTA“ ir skolininkės UAB „MARGUS“ taikos sutartį, sudarytą 2021-02-25, kurios 1 punkte šalys susitarė, jog – atsakovė (skolininkė) pripažįsta ieškinio reikalavimą ir įsipareigoja sumokėti ieškovei (kreditorei) 5 771,70 Eur skolą ir 148 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso 5 919,70 Eur tokiomis sąlygomis: 1.1. pirmas mokėjimas 2 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2021-05-19; 1.2. antras mokėjimas 2 000 Eur – ne vėliau kaip iki 2021-06-21; 1.3. trečias mokėjimas 1 919,70 Eur – ne vėliau kaip iki 2021-07-19.“ Taikos sutarties 4 punkte proceso dalyviai taip pat susitarė, jog „tuo atveju, jei Atsakovė (skolininkė) neįvykdys ar įvykdys netinkamai Sutarties 1 punkte nurodytą prievolę (įskaitant atvejį, kai bus praleistas ar įvykdytas ne pilnai bent vienas mokėjimas), ieškovė (kreditorė) įgis teisę kreiptis į teismą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas visai nesumokėtai Sutarties 1 punkte nurodytai sumai“. Skolininkė nesumokėjo skolos ir bylinėjimosi išlaidų taikos sutarties 1 punkte nurodytais terminais, todėl kreditorė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
16. Teismas pažymi, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
17. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
18. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą).
19. Ginčas kilo dėl to, jog skolininkė nevykdo proceso dalyvių sudarytos ir teismo 2021-02-26 nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. nustatytu terminu nesumokėjo kreditorei taikos sutartyje numatytos sumos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-22 nutartimi kreditorei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl visos 5 919,70 Eur skolos išieškojimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pažymi, kad tarp šalių sudaryta taikos sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo 2021-02-26 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkte yra aiškiai nustatyti periodiniai mokėjimai dėl skolos grąžinimo iki 2021-07-19. Taikos sutartis buvo sudaryta suteikiant skolininkei galimybę skolą grąžinti dalimis, t. y. numatant skolos mokėjimą dalimis iki atitinkamo mėnesio tam tikros dienos, taip skolos grąžinimo klausimą išsprendžiant taikiai. Tokia sąlyga dėl skolos mokėjimo pagal taikos sutarties 1 punkte nustatytus terminus yra esminė, kadangi jos nesilaikymas suteikė kreditorei teisę CPK 646 straipsnio pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai skolininkės nesumokėtai skolos sumai (Taikos sutarties 4 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkės nurodytos aplinkybės dėl Vyriausybės šalyje paskelbto karantino režimo, sąlygoto COVID-19 pandemijos, darbų stokos ir su tuo susijusių piniginių įplaukų neturėjimo, nepaneigia fakto, kad skolininkė atliko teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkto (nesumokėjo skolos pagal nustatytus terminus) pažeidimą, dėl kurio kreditorė įgijo teisę į vykdomojo rašto išdavimą dėl skolos išieškojimo. Taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2021-02-25, o teismo patvirtinta 2021-02-26 nutartimi, t. y. tuo metu, kai egzistavo visos skolininkės nurodytos priežastys bei nenugalimos jėgos aplinkybės, kuriomis ji argumentuoja savo prievolių pagal taikos sutartį nevykdymą, todėl tokios priežastys negali pateisinti taikos sutarties sąlygų nesilaikymo. Skolininkės argumentai, susiję su Vyriausybės 2020-11-04 priimtu nutarimu Nr.1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, jai žinant apie susiklosčiusią situaciją šalyje sudarant taikos sutartį yra nepagrįsti, t. y. skolininkės nurodytos aplinkybės dėl taikos sutarties nevykdymo, jai jau turėjo būti žinomos taikos sutarties sudarymo metu.
22. Teismas pažymi ir tai, jog šalys laisva valia ir niekieno neverčiamos sudarė taikos sutartį, o iš byloje esančių įrodymų matyti, kad skolininkė pati pasiūlė galėsianti pradėti mokėti skolą nuo atitinkamo mėnesio. Be kita ko, teismas pažymi, jog skolininkė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų apie įmonės finansinę padėtį, dėl kurios ji negali įvykdyti taikos sutartyje numatytos 5 919,70 Eur prievolės, bei įrodymų, kad jos finansinė padėtis esant įvestam karantino režimui pablogėjo. Teismas akcentuoja, jog skolininkė, nesumokėdama skolos pagal nustatytus terminus, pažeidė esminę taikos sutartyje numatytą pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018; 2020-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; 2020-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020). Teismas kritiškai vertina skolininkės argumentus dėl jos noro pratęsti taikos sutarties vykdymą, leidžiant ją vykdyti teismo 202102-26 nutartyje numatytomis sąlygomis, pradedant nuo 202110-19, t. y. su 5 mėnesių vėlavimu, nes skolininkė neįrodė, kad po kreditorės pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo būtų atlikusi kreditorei bent vieną dalį mokėjimo. Aptariami skolininkės argumentai dėl jos galimybių skolą sumokėti vėliau yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės pozicija nevykdyti taikos sutarties jokia apimtimi, patvirtina, jog mokėjimo terminų pakeitimas iš esmės paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pažeistų kreditorės teises ir interesus bei teisėtus lūkesčius.
24. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
26. Kreditorė UAB „DOMASTA“ prašė priteisti iš skolininkės UAB „MARGUS“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu.
27. Netenkinus skolininkės UAB „MARGUS“ atskirojo skundo kreditorei UAB „DOMASTA“ priteistina 340 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš skolininkės UAB „MARGUS“ (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininkės UAB „MARGUS“, juridinio asmens kodas 302509650, 340 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme kreditorei UAB „DOMASTA“, juridinio asmens kodas 301149815.
Teisėjas Irmantas Šulcas