Administracinė byla Nr. I-17-281/2013
Proc. Nr. 3-61-3-00776-2010-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 29; 74.
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013-04-10
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas P. G. skunde ir patikslintame skunde prašo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-02-23 sprendimą Nr.5-S-1034 ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Zarasų PK) 2010-01-19 sprendimą Nr. 89-58-IL-42 (b. l. 1-3, 12-14).
Pareiškėjas nesutinka su sprendimais panaikinti pareiškėjui 2008-11-26 išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Mano, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos, kai susitaikoma su nukentėjusiuoju, kuria vadovaujantis priimtas sprendimas, nepagrįstai varžo pareiškėjo teises.
Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Zarasų PK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 40-41).
Nurodė, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 4 p., kadangi ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 23-24).
Nurodė, kad leidimas panaikintas nustačius, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus, numatyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 4 p.
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Skundas tenkintinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo atžvilgiu 2008-01-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 58-1-00024-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 str. 1 d. dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta darbuotojos sveikata.
2008-11-26 Zarasų PK pareiškėjui išdavė leidimą laikyti (nešioti) ginklus Nr. 567.
2009-11-30 Zarasų r. apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas baudž. byloje Nr. 58-1-00024-08 pagal BK 176 str. 1 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 5 p. ir BK 38 str., t. y. pareiškėjui ir nukentėjusiajai F. Apanavičienei susitaikius (b. l. 42-46).
2010-01-19 Zarasų PK sprendimu Nr. 89-58-IL-42, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p., atsižvelgiant į tai, kad atsirado Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. pagrindai, panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 567, išduotas pareiškėjui 2008-11-26 (b. l. 48).
2010-02-11 pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas palikti galioti jam išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklą Nr. 567 (b. l. 26).
2010-02-23 Departamento sprendimu Nr. 5-S-1034 pareiškėjo skundas dėl Zarasų PK 2010-01-19 sprendimo Nr. 89-58-IL-42 atmestas (b. l. 49-50).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisėtumo.
Konstitucinis Teismas 2013-01-25 nutarime, išnagrinėjęs Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. nuostatos konstitucingumo klausimą, pažymėjo, kad ši sąlyga nustatyta nediferencijuojant neatsargių nusikaltimų, kuriuos padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nors pagal Baudžiamąjį kodeksą neatsargūs nusikaltimai skiriasi pavojingumu, juos kvalifikuojančiais požymiais, už juos gali būti numatyta diferencijuota terminuoto laisvės atėmimo bausmė, neatsargūs nusikaltimai gali būti padaromi esant skirtingai neatsargumo, kaip kaltės formos, rūšiai. Nutarime pabrėžta, kad, susiejus leidimų nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą su bet kokiais neatsargiais nusikaltimais, yra sudaromos prielaidos taikyti įgytosios teisės įsigyti ir turėti tokius ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, neproporcingas siekiamam tikslui užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklų ir šaudmenų turintį asmenį. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. tiek, kiek jame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris per pastaruosius 3 metus dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo teismo sprendimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, tiek, kiek ši sąlyga susieta su visais neatsargiais nusikaltimais, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Konstitucijos 7 str. 2 d., 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 d., doktrina patvirtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai, jiems nebūdingas grįžtamasis galiojimas, išskyrus išimtis, kurios gali būti taikomos, kai nustatoma, kad jų netaikymas pažeistų teisingumo bei asmenų lygybės prieš įstatymą principus.
Pažymėtina, kad Seimas 2010 m. lapkričio 18 d. priėmė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. Juo Įstatymas (2002 m. sausio 15 d. redakcija) buvo išdėstytas nauja redakcija. Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 str. 2 d. nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; <...> 6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1-4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; <...>.
Taigi įstatymų leidėjas nustatė sąlygą, kuriai atsiradus asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nurodydamas, kokius nusikaltimus padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Pažymėtina, kad pagal Įstatyme (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą nusikaltimai, kuriuos padaręs asmuo, nustatytąja tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, turi būti tik tokie, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir tik tyčiniai smurtiniai arba padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba padaryti naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, arba susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas pagal BK 176 str. 1 d. dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, dėl kurio darbuotojai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi pagal teisinį reguliavimą, nustatytą 2010 m. lapkričio 18 d. Įstatymo redakcija, nurodytos nusikalstamos veikos atveju pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiąja, pareiškėjas nepatenka į asmenų grupę, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje adm. byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Pažeistą pareiškėjo teisę teismas šiuo atveju privalo ginti, nes priešingu atveju asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą būtų fiktyvi. Tokia nuostata atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl asmens pažeistų teisių teisminės gynybos, pripažinus įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 22, p. 318–325; 2010 m. birželio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, p. 261–275).
Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla iš Įstatymo 18 str. 2 d. 4 p. (2002 m. sausio 15 d. redakcija) nuostatų, pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą sprendimą.
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo P. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-02-23 sprendimą Nr.5-S-1034 ir 2010-01-19 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato sprendimą Nr. 89-58-IL-42.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Liuda Arlauskienė
Rūta Miliuvienė
Mefodija Povilaitienė