Civiline byla Nr. 2-306-723/2011
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01648-2010-4
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
22.4.; 25.1.; 30.3.; 99.7; 113.1;
114.9.1;114.9.3.; 114.11.; 116.4.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkes teismo teisejas Vilmantas Ambrulevicius,
sekretoriaujant D.Dubakienei,
dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovei adv. B.Rutkauskienei,
atsakovo atstovei L.Krezub,treciojo asmens atstovui S.Moroz,
vertejai G.Tijunelienei,
teismo posedyje išnagrinejes civiline byla pagal ieškoves I. K. ieškini atsakovui Nacionalinei žemes tarnybai prie žemes ukio ministerijos, treciajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybes administracijai ir
n u s t a t e:
Ieškove pateike ieškini, kuriuo prašo pripažinti jai teise išpirkti žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurode, kad 1992-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliotinio Vilniaus rajone A.Merkio potvarkiu Nr. 289 p., jai buvo paskirtas žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) apylinkeje Valstybines (duomenys neskelbtini) paukštininkystes imones žemes plotuose, pagal šio potvarkio priedeli Nr. 1; dabartinis šio sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
1992 metu rugsejo menesi ieškove kreipesi i agrarines reformos tarnyba del suteikto ir naudojamo žemes sklypo išpirkimo. Tolesnei procedurai buvo reikalingas žemes sklypo ribu planas, todel kreipesi i reikalingas institucijas, kad butu atlikti žemes sklypo geodeziniai matavimai. Šiuos geodezinius matavimus suderino ir patvirtino: Agrarines reformos tarnyba, Individualiu namu statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (kurios nare yra ieškove), matavimus atlikusi UAB „Alidade“ ir 1993-01-07 Vilniaus rajono žemetvarkos tarnyba. Atlikus šias proceduras, ieškovei žemetvarkos institucijos darbuotoju buvo pranešta laukti sklypo ikainojimo ir sutarties suderinimo, taciau jokios informacijos nei del pareigos nustatytu laiku sumoketi už žemes sklypa, nei del tolimesnes žemes sklypo išpirkimo proceduros iš minetos institucijos ji negavo. Ieškove neturi prašymo agrarinei reformos tarnybai kopijos. Budama Statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nare, ieškove yra sumokejusi 6201 Lt žemes sklypo mokesciu; iki šiol moka eksploatavimo ir keliu mokescius už jai suteikta sklypa.
2008 metais antra karta buvo atlikti mineto žemes sklypo geodeziniai matavimai, nes pirmieji nebuvo iregistruoti Valstybiniame registre. Naujuosius matavimus atliko UAB „Geotera“, sklypui buvo suteiktas kadastrinis numeris. Noredama iregistruoti kadastriniu matavimu byla, ieškove VI Registru centre sužinojo, kad jos nuosavybes teise i žemes sklypa nera iregistruota. 2008-12-12 raštu su prašymu kreipesi i Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemetvarkos skyriu del sklypo išpirkimo, nes nežinojo ir nesuprato, kodel laiku ši procedura nebuvo užbaigta. 2009-01-15 gavo atsakyma, kad turi pateikti dokumenta, patvirtinanti, jog už suteikta sklypa ieškove yra sumokejusi valstybes vienkartinemis išmokomis arba pinigais.Kadangi ieškove negavo jokio mokejimo pranešimo, laiku neigyvendino 1999-03-09 LR Vyriausybes nutarimo Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ 2.3 p. numatytos teises be aukciono isigyti suteikta žemes sklypa.Teigia, jog ši ieškoves teise buvo pažeista del valstybes institucijos kaltes, kuri neatliko butinu veiksmu, kad butu užbaigta sklypo išpirkimo ieškoves nuosavyben procedura.
Akivaizdu, kad ieškove negalejo pateikti Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui 2009-01-15 rašte nurodytu dokumentu, kurie patvirtintu, jog yra sumokejusi už žeme, nes negavusi pranešimo, kiek, kokia tvarka ir iki kada turi sumoketi, ieškove nesumokejo. Del savo amžiaus, teisinio neišprusimo bei žiniu stokos ieškove maniusi, kad pateikusi prašyma išpirkti žeme, atliko visus butinus veiksmus, todel nežinojo, kad turi pati kreiptis i žemetvarkos institucija ir prašyti suderinti su ja sutarties projekta, ikainoti sklypa, pranešti apmokejimo salygas ir t.t, buvo isitikinusi, jog kompetentinga institucija atliks savo darba ir praneš apie tai, jog ieškove turi atlikti papildomus veiksmus, kad butu užbaigta jos namu valdos žemes sklypo išpirkimo procedura.Del šiu objektyviu priežasciu 2009-11-09 antra karta raštu kreipesi i Vilniaus rajono žemetvarkos skyriu su prašymu leisti dabar imoketi imoka už ieškovei suteikta žemes sklypa .Taciau i ši prašyma Vilniaus rajono žemetvarkos skyrius 2009-12-07 raštu atsake, jog parduoti žemes sklypo ieškovei negali, nes iki 2004-02-21 nesumokejo valstybes vienkartinemis išmokomis arba pinigais.
Nurodo, kad asmens teise isigyti valstybei priklausanti žemes sklypa nera prigimtine ar kokia nors kita absoliutine teise. Ji gali atsirasti tik tam tikru teises aktu pagrindu. Šiuo atveju tokiais teises aktais yra LR Žemes istatymas (isigaliojo nuo 2004-02-21) ir Vyriausybes 1999-03-09 nutarimas Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykles.
Pabreže, kad ieškove del jai suteikto žemes sklypo išpirkimo kreipesi 1992 m. rugsejo menesi. Tada galiojusiu Vyriausybes 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 patvirtintos Žemes sklypu ne žemes ukio veiklai bei sodininku bendriju nariu sodu sklypu pardavimo ir nuomos tvarkos 10.6.5 punkte (galiojo iki 1993 m. gruodžio 30 d.) buvo nustatyta, kad iš asmenu, naudojanciu jiems nustatyta tvarka suteiktus žemes sklypus, prašymai pirkti šiuos sklypus priimami nuo 1992-02-25. Tvarkos 10.6 punktas nustate, kad (...) Rajonu miestuose ir kitose vietovese iki 1992-03-15 žemes sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti bei kitai ne žemes ukio veiklai vietos savivaldybes sprendimu gali buti suteikiami naudotis ta tvarka, kuri galiojo iki šio nutarimo priemimo dienos. Daro išvada, kad žemes sklypas ieškovei buvo suteiktas nepažeidžiant mineto nutarimo nuostatu; ieškove atitiko visas nurodytu teises aktu salygas, turedama tiksla ir siekdama isigyti jai suteikta žemes sklypa, atliko butinas proceduras del jo išpirkimo iš valstybes, teises aktu nustatyta tvarka ir laiku kreipesi i kompetentingas institucijas taip išreikšdama savo valia ir ketinimus isigyti žeme nuosavybes teise. Mano, kad po kreipimosi i žemetvarkos institucija su prašymu parduoti jos naudojama žemes sklypa, tolesnis šios teises igyvendinimas priklause nuo viešojo administravimo subjekto, t.y. žemetvarkos institucijos veiksmu. Žemes sklypo išpirkimo proceduros užbaigimas, ieškovei kreipusis, nebepriklause nuo jos valios.
Ieškoves atstove teismo posedžio metu palaike ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad ieškove 1992 m. kreipesi i agrarines reformos tarnyba, jai buvo paaiškinta, jog reikia atlikti geodezinius matavimus.Tokie matavimai atlikti 1992 metais, 1993 m. jie suderinti žemetvarkos skyriuje.Tuomet ieškove paraše prašyma del sklypo išpirkimo, jai buvo paaiškinta, jog bus atliktas ikainojimas.Sutartis jai bus išsiusta paštu, taciau iki šios dienos ieškove jokio pranešimo negavo. Tuomet ieškovei buvo 65 metai, ji pasitikejo institucija.Suprato, jog ji viska atliko, kas reikalinga sklypo išpirkimui. Ieškove, istojusi i bendrija „(duomenys neskelbtini)“ mokejo mokescius. Teigia, jog ieškove terminu nepraleido, nes ne del jos kaltes neivyko žemes pirkimas.Mano, jog lengvatine išpirkimo teise jai išliko. Nurode, kad 2008 metu raštuose buvo prašoma pateikti atsiskaitymo kvitus, taciau nenurodyta, kad ieškove prarado teise sklypa išsipirkti lengvatinemis salygomis. Ieškove nuo 1993 m. yra bendrijos nare. Teigia, jog ieškove prašyma išpirkti sklypa paraše 1992 m..Atliko geodezinius matavimus, o atsakovas neparuoše ikainojimo, sutarties, mokejimo dokumentu. Del to ieškoves kaltes nera. Rašytiniu irodymu, kad 1992 m. ieškove raše prašyma del žemes išpirkimo, neturi – archyvuose duomenys neišliko. Iš žemetvarkos skyriaus ieškove atsieme tik plana. Mano, jog vadovaujantis protingumo kriterijumi, institucija, pastebejusi, jog del suteiktos žemes asmuo nesikreipia, turetu ji informuoti apie pasekmes, t.y. išsiaiškinti, ar jis žeme pirks, ar ne. Ieškove bendravo su kaimynais, suprato, kad sklypa reiks išsipirkti.Kaimynai išsipirko, statesi. Ieškove sklype nieko nedare.Pabreže, jog ieškove del žemetvarkos skyriaus aplaidumo neteko teises lengvatine tvarka išsipirkti sklypo. Prašo vadovautis Aukšciausiojo teismo praktika ir 2008-03-31 nutartimi byloje 3K-3-198/2008, ginti silpnesne šali ir ieškini tenkinti.
Ieškove I. K. paaiškino, jog sklypa namo statybai skyre tarybinis ukis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ieškove dirbo.Sklypas nuo namu apie 5 kilometrus. 1992 m. išskyre sklypa ir išdave leidima statybai.Pardave,kad istotu i bendrija.Tuomet pasake parašyti prašyma del žemes išpirkimo.Sklypo plana jai dave bendrija „(duomenys neskelbtini)“, ieškove ji atidave Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui, kuriame buvo pasakyta, jog ieškovei, jos namu adresu bus atsiusti dokumentai del sklypo išpirkimo. Teigia Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui prašyma del žemes išpirkimo pateikusi 1992 metais rudeni, plana – metu pabaigoje. 1992 metais ieškove buvo pensininke, niekur nedirbo. 1996 metais mire vyras, šeimoje buvo problemu. Lauke, nes nebuvo pinigu.Veliau mire vyras; sunus vede, 2005 m. grižo(gyventi), tuomet nusprende pastatyti nama sklype.
Prašo ieškini tenkinti.
Atsakovas Nacionaline žemes tarnyba prie žemes ukio ministerijos atsiliepime (b.l. 48-51), nesutikdama su ieškiniu nurode, kad pareiškeja siekia isigyti iš valstybes kitos paskirties žemes sklypa, skirta individualiai statybai, kuriame nera pastatytu ar statomu statiniu, ne aukciono tvarka.Valstybines kitos paskirties žemes sklypu pardavima reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemes istatymas (Žin.,1994, Nr.34-620; 2004, Nr.28-868), kurio 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybines žemes sklypus kitu asmenu nuosavyben istatymu ir kitu teises aktu nustatyta tvarka perleidžia Nacionaline žemes tarnyba.Sprendima parduoti valstybines žemes sklypa priima ir valstybines žemes pirkimo-pardavimo sutarti sudaro Nacionalines žemes tarnybos vadovas arba jo igaliotas teritorinio padalinio vadovas.Šio straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybines žemes sklypai parduodami be aukciono, jeigu teises aktu nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovese ir už šiuos sklypus nustatyta tvarka imoketos imokos pinigais ar valstybes vienkartinemis išmokomis.Žemes istatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybines žemes sklypu pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybe.
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Del nauju kitos
paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ bendrosios dalies 2.1 punkte
nustatyta, kad naujais kitos paskirties žemes sklypais laikomi pagal teritoriju detaliojo
planavimo dokumentus kitai paskirciai suplanuoti žemes sklypai, kuriuose nera Lietuvos ar
užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar
irenginiu. Šio nutarimo 2.3 punktas nustato, kad nauji žemes sklypai parduodami ir
išnuomojami aukcione, išskyrus istatymu nustatytus atvejus. Parduodant ar išnuomojant be
aukciono naujus žemes sklypus, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09
nutarimo Nr. 260 „Del naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir
nuomos“ nuostatos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Del naudojamu kitos
paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ patvirtintu Naudojamu kitos
paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2 punkto
2.3 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal šias taisykles gali isigyti nuosavyben suteiktus iki
1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 - kitose vietovese žemes sklypus individualiems
(vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkiu tarybu
sprendimu iki 1993-07-28 suteiktus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams)
gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovese žemes sklypus, kuriuose nera
asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu (statomu ar pastatytu) ir už
kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemes istatymo pakeitimo istatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868.)
isigaliojimo dienos (2004-02-21) imoketos imokos valstybes vienkartinemis
išmokomis ar pinigais.Atsakovas daro išvada, kad naujas kitos paskirties žemes sklypas gali buti parduotas ne aukciono tvarka tik tuo atveju, jeigu už ši žemes sklypa 2004-02-21 dienai yra imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais. Tik esant šiai salygai valstybei atsiranda pareiga parduoti pilieciui nustatyta tvarka skirta žemes sklypa, kuriame nera pastatytu ar statomu statiniu.Atsakovas nesutinka su ieškoves teiginiu, kad ieškove 1992 m. kreipesi su prašymu parduoti jai skirta sklypa individualiai statybai, taciau savo teises lengvatinemis salygomis pirkti ši sklypa neigyvendino del viešojo administravimo subjektu - atsakovu šioje byloje veiksmu (neveikimo).Ieškoves prašymo padavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-02-07 nutarimo Nr. S9 „Del žemes sklypu ne žemes ukio veiklai bei sodininku bendriju nariu sodu sklypu pardavimo ir nuomos tvarkos“ 2.1 punkte buvo nustatyta, kad parduodant (nuomojant) valstybine žeme ne žemes ukio veiklai bei sodininku bendriju nariu sodininkystes reikmems, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba, išskyrus atskirus žemes sklypus, kuriais disponuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybe.
Apskriciu administracijoms Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995-03-29 nutarimu Nr. 451 „Del vietos savivaldos institucijoms istatymais nedeleguotu funkciju perdavimo apskriciu valdytojams“ buvo perduotos tik valstybines žemes patiketiniu funkcijos. Vilniaus apskrities viršininko administracijos kaltes del to, kad ieškove nesumokejo už jai skirta sklypa individualiai statybai, kad nebuvo sudaryta valstybines žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nera. I Vilniaus apskrities viršininko administracija arba teritorini žemetvarkos skyriu ieškove kreipesi tik 2008-12-12. Teigia, jog ieškove pati elgesi neapdairiai ir nerupestingai realizuodama savo teise ne aukciono tvarka pirkti jai skirta sklypa. Vilniaus apskrities viršininko administracija nera miestu (rajonu) valdybu teisiu peremeja. Miestu (rajonu) valdybu teisiu peremejai yra savivaldybes.
Nutarimo 4.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybines žemes sklypai ne žemes ukio veiklai privatinen nuosavyben parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalia žemes sklypo kaina, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 „Del perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuota priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainu indekso Lietuvos-Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka pilieciams, kuriems iki šio nutarimo priemimo dienos suteikti žemes sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatu, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama.
Taisykliu 4 punkte buvo nustatyta, kad asmuo, turintis teise isigyti privatinen
nuosavyben jo naudojama žemes sklypa ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemetvarkos
tarnybai turi pateikti: prašyma isigyti privatines nuosavybes teise žemes sklypa, kuriame taip
pat turi buti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už isigyjama sklypa forma (iš karto ar
išsimoketinai) bei priklausancios lengvatos, dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi
žemes sklypu, sklypo plana. Sklypo plana sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo,
projektavimo ir paslaugu biuras ar kita Žemes ukio ministerijos igaliota tarnyba pagal asmens
užsakyma, notariškai patvirtinta susitarima, jeigu naudojama žemes sklypa turi teise pirkti keli
asmenys.
Taisykliu 6 punkte buvo nustatyta, kad gavusi asmens prašyma parduoti naudojama žemes sklypa privatines nuosavybes teise, miesto (rajono) žemetvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per menesi surašo sklypo ikainojimo akta bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projekta ir supažindina su šiais dokumentais pirkeja. Sklypo ikainojimo aktas surašomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 „Del perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos bei iišpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos nustatymo metodika kaina indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka. Žemes sklypo pirkejas savo parašu patvirtina sutinkas su sklypo ikainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties salygomis.
Taisykliu 8 punkte buvo nustatyta, kad supažindinusi pirkeja su žemes sklypo ikainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemetvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai. Miesto (rajono) valdyba leidima isigyti žemes sklypa privatines nuosavybes teise tvirtina savo potvarkiu.
Vilniaus rajono Vyriausybes igaliotinio 1992-03-09 potvarkiu Nr. 289 p. I. K. buvo leista privatizuoti žemes sklypa Nr. 396. Pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškove neapmokejo už parduodama žemes sklypa ikainojimo akte nurodytos sumos. Nuo ieškoves prašymo padavimo iki ieškinio pateikimo praejo 18 metu. Atsižvelgiant i tai, jog mokejimo pranešimai buvo surašomi viename egzemplioriuje, kuris buvo perduodamas pirkejui, o pastarasis gražindavo žemetvarkos tarnybai su banko atžymomis apie apmokejima sutarties pasirašymo diena neimanoma pateikti irodymu, jog pranešima ieškove gavo.Teise privatizuoti žemes sklypa nera absoliuti, taigi Taisykliu 2.3 punkte yra numatytos salygos, isigyjant žemes sklypa: žemes sklypas turi buti suteiktas iki nustatyto termino; jame nera asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu; iki nustatyto termino imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais. Ši teises norma taip pat nustato termina imokoms imoketi - 2004-02-21. Ieškove neivykde Taisykliu 2.3 punkte imperatyviai nurodytos salygos - iki nustatyto termino nesumokejo imokos, nepasinaudojo teise privatizuoti žemes sklypa, todel ši teise išnyko. Kadangi ieškove teises aktu nustatytu laiku nesumokejo ir nesikreipe i Vilniaus apskrities viršininko administracija del žemes sklypo pardavimo, Vilniaus apskrities viršininkas neprieme sprendimo parduoti pareiškejai žemes sklypa ir nerenge valstybines žemes pirkimo - pardavimo sutarties projekto. Remiantis LR CK 1.117 str. 6 dalimi, naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civiline teise ar pareiga. Naikinamieji terminai negali buti teismo ar arbitražo atnaujinti. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas 2006-12-20 nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-663/2006, bei 2000-10-1S nutartyje civilineje byloje Nr. 3K-3-1025/2000 išaiškino, kad naikinamojo termino negali pakeisti nei šalys susitarimu, nei teismas, todel prašo ieškinio netenkinti.
Teismo posedžio metu atsakovo atstove palaike atsiliepime išdestyta pozicija, paaiškino, jog žemetvarkos skyrius išsiunte raginima sumoketi pinigus.Jai buvo leista privatizuoti sklypa potvarkiu.Sutartis del žemes išpirkimo lengvatinemis salygomis nebuvo sudaryta, nes ieškove nesumokejo.Ieškove nepateike irodymu, kad iki 2004 m. sumokejo už sklypa. Nurode, kad ikainojimo aktas turejo buti perduotas ieškovei. Negali pasakyti, ar atsakovas privalo siulyti žeme išsipirkti. Sklypas iki šiol neparduotas, nes jis buvo skirtas ieškovei.Iki šiol aukcionai neorganizuoti. Teigia, jog jei ieškove butu kreipusis su prašymu išsipirkti sklypa, butu sudarytas sutarties projektas,tuomet pranešama, kad turi teise sumoketi.
Treciojo asmens atstovas(Vilniaus rajono savivaldybes administracijos atstovas) i teismo posedi 2011-04-15 neatvyko, apie posedžio laika ir vieta pranešta tinkamai, todel byla nagrinejama treciojo asmens atstovui šiame posedyje nedalyvaujant (CPK 247 str.).Posedyje(2011-04-06) laikesi nuomones kuri išdestyta atsiliepime. Atsiliepime (b.l. 38-39) nurode, kad 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr.89 patvirtinti Žemes sklypu suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestu pletimo pirmaeiles statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietese taisykliu 4 p. buvo nustatyta, kad asmuo, turintis teise isigyti privatinen nuosavyben jo naudojama žemes sklypa ir norintis tai padaryti, miesto (rajono) žemetvarkos tarnybai turi pateikti prašyma isigyti privatines nuosavybes teise žemes sklypa, kuriame taip pat turi buti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už isigyjama sklypa forma (iš karto ar išsimoketinai) bei priklausancios lengvatos, dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemes sklypu, sklypo plana. To paties nutarimo 5 p. nurodoma, kad, jeigu asmuo, turintis teise isigyti naudojama žemes sklypa privatinen nuosavyben, nepateikia miesto (rajono) žemetvarkos tarnybai prašymo tai padaryti, jis laikomas naudojamo sklypo nuomininku. Tokiam asmeniui taikomos šiu taisykliu nuostatos, reglamentuojancios žemes sklypu nuomos santykius. Išanalizavus šias nuostatas darytina išvada, kad valstybines žemes pirkimo-pardavimo procedura pradedama esant pareiškejo prašymui, jo nepateikus, asmens ir valstybes santykius reglamentuoja žemes sklypu nuomos nuostatos. Atsižvelgiant i tai, kad prie bylos medžiagos nera pateikti irodymai, kad I. K. pateike nustatytos formos prašyma su priedais, daro išvada, kad ieškove nepasinaudojo 1992-02-07 nutarimo Nr.89 suteiktomis teisemis ir ginco sklypas liko neprivatizuotas.
1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr.260 patvirtintose Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisyklese nurodoma, kad asmenys gali isigyti nuosavyben suteiktus iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 -kitose vietovese žemes sklypus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkiu tarybu sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo papildymo ir pakeitimo istatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) isigaliojimo dienos (1993-07-28) suteiktus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovese žemes sklypus, kuriuose nera asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu (statomu ar pastatytu) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemes istatymo pakeitimo istatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) isigaliojimo dienos (2004-02-21) imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais. Taigi, tam, kad isigytu žemes sklypa pagal šio nutarimo nuostatas, asmuo privalejo ivykdyti butinaja salyga - sumoketi už perkama sklypa valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais. Atsižvelgdami i tai, kad su ieškiniu nebuvo pateikti dokumentai, irodantys, kad ieškove laiku ir tinkamai ivykde pinigine prievole, mano, jog 1999-03-09 nutarimo Nr.260 2.3 p. nuostatos ieškovei negali buti taikomos.
Taip pat nurode, kad ieškinyje konstatuojama, kad atlikus žemes sklypo geodeziniu matavimu ir derinimo proceduras, žemetvarkos specialistai ieškovei nurode laukti sklypo ikainavimo ir sutarties suderinimo, taciau jokios informacijos nei del pareigos sumoketi už žemes sklypa nei del žemes sklypo išpirkimo proceduros ieškove negavo. Tuomet galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 86 str. nurodyta, kad ieškinines senaties termino eiga prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos; teise i ieškini atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Pažymejo, kad prie bylos medžiagos yra pateiktas I. K. namu valdos žemes sklypo planas. Ivertinus tai, kad Vilniaus rajono Žemetvarkos tarnyba mineta plana suderino 1993-01-07, o po to, kaip teigia ieškove, žemetvarkos specialistai nurode laukti sklypo ikainavimo, mano, kad ieškinines senaties terminas turi buti skaiciuojamas nuo 1993-01-08 ir pasibaige 1996-01-08. Ieškove ieškinio reikalavimus pareiške praejus 18 metu nuo žemes sklypo suteikimo, 17 metu nuo ginco sklypo geodeziniu matavimu derinimo. Mano, kad ieškove, kaip vidutiniškai atidus asmuo turejo dometis, kodel žemes sklypo pardavimo procedura nera tesiama ir nera tvarkomi reikalingi dokumentai. Mano, kad ieškove nebuvo tiek atidi ir rupestinga, kiek atitinkamomis aplinkybemis buvo butina ir praleido 3 metu ieškinio senaties termina. Ieškoves nerupestinguma papildomai irodo tas faktas, kad 2008 metais, mokedama sodininku bendrijos nario mokesti, pastaraji mokejo net už 10 metu. Prašo taikyti ieškinio senati, mano, kad ieškinys negali buti patenkintas.
Atstove teismo posedžio metu palaike atsiliepime išdestyta nuomone, paaiškino, kad turejo buti ivykdytos 2 salygos – pateiktas prašymas del sklypo pirkimo ir per nustatyta termina už ji sumoketa. Kadangi byloje nera irodymu apie tokiu veiksmu atlikima, prašo ieškini atmesti. Nurode, kad institucijos prievole pranešti apie sumokejima bei atvykima pasirašyti sutarti atsirastu, jei ieškove butu pateikusi prašyma išsipirkti sklypa. Taip pat atstove paaiškino, kad planas sudarytas dar iki sklypo skyrimo. 1992-02-07 nutarime numatyta, kad pilietis turi pateikti prašyma, plana ir sklypo skyrimo dokumenta.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliotinio Vilniaus rajone A.Merkio 1992-03-09 potvarkiu Nr. 289 p., pagal priedeli Nr. 1, ieškovei I. K. buvo paskirtas žemes sklypas Nr. (duomenys neskelbtini))apylinkeje Valstybines (duomenys neskelbtini) paukštininkystes imones žemes plotuose (b.l. 9-13, 57-61). (duomenys neskelbtini) apylinkes taryba 1992-03-14 sprendimu nusprende paskirti 1500 kv.m. dydžio žemes sklypus (duomenys neskelbtini) apylinkes tarybos (duomenys neskelbtini) kaime, be kitu asmenu, Nr. 57 - I. R. K. – sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Taipogi nuspresta ipareigoti nurodytus asmenis statybos projekta suderinti su rajono vyriausiuoju architektu (b.l. 82-84)
Ieškove pateike UAB „Alidade“ parengta I. K. skirto 1522 m2 namu valdos žemes sklypo ribu plana, kuris suderintas ir patvirtino (duomenys neskelbtini) apylinkes Agrarines reformos tarnyba (1993-01-05), Vilniaus rajono žemetvarkos tarnyba (1993-01-07), Individualiu namu statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (1993-01-05) (b.l. 14).
Aplinkybes, jog sklypa Nr. 396, ieškove mokejo mokescius, ji grindžia pateiktu 2008-08-20 Statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ mokamuoju pranešimu, kuriame nurodyti gatviu priežiuros darbu, elektros energijos už gatviu apšvietima ir kitos bendrijai moketinos išlaidos ( mokesciai) už 2003-2007 metus; be to nurodyta, jog I. K. isiskolinimas už elektros tinklu, dujotiekio, gatviu apšvietimo tinklu statyba, taip pat nario mokescio už 1999-2007, 2008 metus sudaro 6201 Lt (b.l. 15).Taciau šio pranešimo 4.5 punkte nurodyta,kad asmenys,kurie nera bendrijos nariai,bet turintys nuosavybe taip pat turi moketi pagal pateiktas saskaita. 6201 Lt suma bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ieškove sumokejo 2008-08-28 (b.l. 160).Iš šiu irodymu teismas negali padaryti objektyvios išvados,kad ieškove buvo ir yra bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nare.Priešingai,teismas gali padaryti priešinga išvada,nes ieškove be jokiu apribojimu turi ir turejo galimybe pateikti kada ir kokiu pagrindu ji buvo priimta i bendrija ir yra jos nare,nes tokio pobudžio irodymai yra bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.Nepateikus šiu irodymu teismas kritiškai vertina ieškoves parodymus del tariamos narystes ir pateikta apmokejima už naryste atgaline data.
UAB „Geotera“ parenge sklypo Nr. 396, esancio (duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniu matavimu byla (b.l. 17-26).Šie planai patvirtina,kad sklypas yra bendrijoje,yra tušcias,bet jame nurodomas savininkas teisiškai nera pagristas,kas tik patvirtina,kad pateikus privaciam juridiniam asmeniui užsakyma,galima surašyti duomenis,kuriu oficialiai nera(b.l.17).
Ieškove I. K. 2009-11-09 pateike Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui prašyma leisti dabar imoketi imoka už jai suteikta sklypa (duomenys neskelbtini) Nr. 393, žemes sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirta Vyriausybes igaliotinio Vilniaus raj. 1992-03-09 potvarkiu Nr. 289p., už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemes istatymo pakeitimo (Žin. 2004, Nr. 28-868), isigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21), imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais. Prašyme taip pat nurodyta, kad ieškove nuo 1993 m. yra statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nare, moka eksploatavimo ir keliu mokescius už jai suteikta sklypa. Prašo atkreipti demesi kad 1992 m. buvo padaryti sklypo geodeziniai matavimai ir visos reikalingos institucijos patvirtino ir suderino (tame tarpe ir Vilniaus rajono žemetvarkos tarnyba 1993.01.07). Šie geodeziniai matavimai nebuvo iregistruoti Valstybiniame registru centre. Šiuo metu padaryti nauji geodeziniai matavimai, tikisi ju patvirtinimo (b.l. 27).Jokiu irodymu,kad byloje ne tik nera,bet ir negali buti,nes to nenurodo ir pati ieškove.Taip pat nera jokiu irodymu apie jos naryste bendrijoje nuo 1993 metu.Šis prašymas atsirado po to,kai 2008-12-12 ieškove kreipesi su analogišku prašymu ir gavo atsakyma.
2009-01-15 Vilniaus rajono žemetvarkos skyrius atsakydamas i 2008-12-12 ieškoves I. K. prašyma, informavo, kad pagal Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu, patvirtintu 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 28-868), 2.3 punkta asmenys be aukciono gali isigyti suteiktus iki 1992-02-07 miestuose ir iki 1992-03-15 - kitose vietovese žemes sklypus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkiu tarybu sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo papildymo ir pakeitimo istatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) isigaliojimo dienos (1993-07-28) suteiktus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovese žemes sklypus, kuriuose nera asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu (statomu ar pastatytu) ir už kuriuos iki Lietuvos
Respublikos žemes istatymo pakeitimo istatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) isigaliojimo
dienos (2004-02-21) imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar
pinigais.Atsakyme nurodyta, jog ieškove Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui turi pateikti dokumenta, kad už suteikta žemes sklypa Nr. 396 ji sumokejo vienkartinemis išmokomis ar pinigais, taip:pat: pateikti asmens tapatybes patvirtinancio dokumento kopija (b.l. 28).Kaip mineta aukšciau,ieškove prašyme tik deklaravo,kad sumokejo imokas,o teisme aiškino,kad negalejo moketi,nes nebuvo pinigu ir ji nežinojo kada,kiek turinti sumoketi,ir lauke oficialaus pranešimo iš valstybiniu instituciju.
2009-12-07 Vilniaus rajono žemetvarkos skyrius atsakydamas i 2009-11-09 ieškoves I. K. prašyma informavo, kad 2009-01-15 raštu Nr. SR-211 (1.12), ieškove buvo informuota, kad del žemes sklypo Nr. 396, esancio (duomenys neskelbtini), skirto Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliotinio Vilniaus rajone 1992-06-09 potvarkiu Nr. 289 p, individualiai namu statybai, išsipirkimo turejo pateikti dokumenta, kad už suteikta žemes sklypa Nr. (duomenys neskelbtini) ji sumokejo vienkartinemis išmokomis ar pinigais.Kadangi už suteikta sklypa ieškove iki 2004-02-21 nesumokejo valstybes vienkartinemis išmokomis arba pinigais, todel parduoti suteikto sklypo, ieškovei negali (b.l. 29-30, 42-43).Gavusi atsakymus ieškove žemes sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus 2010-02-09 atsieme (b.l. 41).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banke 2010-05-11 duomenu apie I. K. nuosavybes teise iregistruotus, isigytus iš valstybes žemes sklypus, esancius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nera ir nebuvo (b.l. 31).
Ieškove teisingai ir objektyviai nurodo,kad asmens teise isigyti valstybei priklausanti žemes sklypa nera prigimtine ar kokia nors kita absoliutine teise.Tokia teise valstybe suteike ieškovei 1992 metais ir istatymu ir poistatyminiu aktu pagrindo leido LR pilieciams ja pasinaudoti.Taciau tai buvo ne imperatyvas,o teise ir galimybe.
Teismas,atsižvelgdamas i atsakovo ir treciojo asmens argumentus, turi pagrinda juos ir palaikyti ir jais remtis.
Lietuvos Respublikos žemes istatymo 10 str. 5 d. 3 p. nustatyta, kad valstybines žemes sklypai parduodami be aukciono, jeigu teises aktu nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovese ir už šiuos sklypus nustatyta tvarka imoketos imokos pinigais ar valstybes vienkartinemis išmokomis. Šio straipsnio Žemes istatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Valstybines žemes sklypu pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybe.
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Del žemes sklypu ne žemes ukio veiklai bei sodininku bendriju nariu sodu sklypu pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4.1 punkte buvo nustatyta, kad valstybines žemes sklypai ne žemes ukio veiklai privatinen nuosavyben parduodami ne konkurso tvarka, taikant nominalia žemes sklypo kaina, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991-11-18 nutarimu Nr. 473 „Del perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ patvirtinta Perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos nustatymo metodika ir indeksuota priklausomai nuo skelbiamo bendrojo kainu indekso Lietuvos-Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka pilieciams, kuriems iki šio nutarimo priemimo dienos suteikti žemes sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti (4.1.2. p.). Šiame punkte taip pat nurodyta, jog jeigu tokio sklypo nuomininkas per vienerius metus nuo sklypo suteikimo naudotis dienos nepaklojo namo pamatu, šis sklypas jam neparduodamas, o sklypo naudojimo (nuomos) sutartis miesto (rajono) valdybos potvarkiu nutraukiama.Šis nutarimas neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 (nuo 1993 m. liepos 29 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Del naudojamu kitos
paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos“ patvirtintu Naudojamu kitos
paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilieciai pagal šia tvarka isigyti nuosavyben gali suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovese žemes sklypus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkiu tarybu sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemes reformos istatymo papildymo ir pakeitimo istatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) isigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus individualiems (vienbuciams ir dvibuciams) gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovese žemes sklypus, kuriuose nera asmenims nuosavybes teise priklausanciu statiniu ar irenginiu (statomu ar pastatytu) ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemes istatymo pakeitimo istatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) isigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais.
Minetu taisykliu 12 punkte (originalios redakcijos 13 punkte) nustatyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teise pirkti naudojamus žemes sklypus, žemetvarkos skyriui pagal žemes sklypu buvimo vieta pateikia prašyma parduoti žemes sklypa, dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemes sklypu (jeigu žemes sklype nera statiniu ir irenginiu), fizinio asmens tapatybe patvirtinanti dokumenta, pagal patvirtinta detaluji plana arba žemevaldu projekta (plana) (kai parduodamas žemes sklypas yra kaimo gyvenamojoje vietoveje) asmenu, pageidaujanciu pirkti žemes sklypa, lešomis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539) (toliau vadinama - Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), nustatyta tvarka parengtas naudojamo žemes sklypo planas su nustatytais žemes sklypu ribu posukio taškais ir riboženkliu koordinatemis valstybineje koordinaciu sistemoje bei pažymetais tame žemes sklype esanciais statiniais ir irenginiais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 Žemes sklypu suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nekonkurso tvarka miestuose, miestu pletimo pirmaeiles statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietese taisykles: 4. Asmuo, turintis teise isigyti privatinen nuosavybenjo naudojama žemes sklypa ir norintis tai padaryti, miesto(rajono) žemetvarkos tarnybai turi pateikti: 4.1. prašyma isigyti privatines nuosavybes teise žemes sklypa, kuriame taip pat turi buti nurodyta pageidaujama atsiskaitymo už isigyjama sklypa forma (iš karto ar išsimoketinai) bei priklausancios lengvatos; 4.2. dokumenta, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemes sklypu; 4.3. sklypo plana. Sklypo plana sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugu biuras ar kita Žemes ukio ministerijos igaliota tarnyba pagal asmens užsakyma;4.4. notariškai patvirtinta susitarima, jeigu naudojama žemes sklypa turi teise pirkti keli asmenys;4.5. dokumenta, patvirtinanti teise isigyti naudojama žemes sklypa neatlygintinai, jeigu prašyma pateikia šia teise turintis asmuo. 5. Jeigu asmuo, turintis teise isigyti naudojama žemes
sklypa privatinen nuosavyben, nepateikia miesto (rajono) žemetvarkos tarnybai prašymo tai padaryti, jis laikomas naudojamo sklypo nuomininku. Tokiam asmeniui taikomos šiu taisykliu nuostatos, reglamentuojancios žemes sklypu nuomos santykius. 6. Gavusi asmens prašyma parduoti naudojama žemes sklypa privatines nuosavybes teise, miesto (rajono) žemetvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per menesi surašo sklypo ikainojimo akta bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projekta ir supažindina su šiais dokumentais pirkeja. Sklypo ikainojimo aktas surašomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. lapkricio 18 d. nutarimu Nr. 473 "Del perkamos žemes, miško ir vandens telkiniu nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo" patvirtinta Perkamos žemes,miško ir vandens telkiniu nominalios kainos nustatymo metodika (kaina indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka). Žemes sklypo pirkejas savo parašu patvirtina sutinkas su sklypo ikainojimu ir pirkimo-pardavimo sutarties salygomis. Jeigu pirkejas su nustatytaja žemes sklypo kaina ar pirkimo-pardavimo sutarties salygomisnesutinka, jis per 10 dienu nuo supažindinimo su šiais dokumentais turi teise kreiptis motyvuotu raštu i miesto (rajono) valdyba, kuri per 15 dienu privalo išnagrineti pirkejo pareiškima ir duoti motyvuota atsakyma. Miesto (rajono) valdybos sprendimas yra galutinis.
Taigi pagal nustatyta tvarka, siekiant privatizuoti suteikta žemes sklypa, visu pirma buvo butina pateikti prašyma isigyti privatines nuosavybes teise žemes sklypa.
Taisykliu 10 punkte buvo nustatyta, kad pirkejas, gaves miesto (rajono) valdybos pranešima iki žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodyta sklypo kaina (arba privalomaja jos dali, jeigu žemes sklypas perkamas išsimoketinai) ir su apmokejima patvirtinanciu banko istaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Jeigu pirkejas per nustatyta laika nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamu priežasciu neatvyksta pasirašyti žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma.Šiu aplinkybiu ieškove nepagrinde ir neirode.
Ieškoves teiginys,kad „žemes sklypo išpirkimo proceduros užbaigimas, ieškovei kreipusis, nebepriklause nuo jos valios“.Teismas nesutinka su tokiu argumentu ir konstatuoja,kad net ir kreipusis ieškovei del žemes išpirkimo nustatyta tvarka,be ieškoves valios ir noro ir veiksmu,siekiant išpirkti žeme-atliekant visus butinus veiksmus ir tik sumokant pinigus ir vienkartines išmokas-imanomas žemes sklypo igijimas asmeninen nuosavyben.
Aukšciau minetuose norminiuose aktuose nurodomos salygos,kokiu budu ieškove butu gavusi mokejimo pranešima del žemes išsipirkimo,todel teismas neturi šioje byloje jokiu irodymu,kad valstybines institucijos neatliko savo pareigu ir tuo pagrindu ieškove nesumokejo už žeme,t.y. ne ji kalta kad 12 metu nesikreipe ir nemokejo,o valdžios institucijos del to kaltos.
Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybemis, kuriu CPK tvarka nereikia irodineti (CPK 178 str.). Ieškove ieškinyje bei teismo posedžio metu teigdama, jog prašyma pirkti suteikta žemes sklypa Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui pateike 1992 metais, tokiu irodymu teismui nepateike ir net nepagrinde galimu aplinkybiu,nes be sklypo plano,kuris buvo sudarytas 1993 metu sausio menesi nebuvo prasmes kreiptis su prašymu,kurio butinais priedas ir yra šis planas.Pažymetina, jog atsakove pati nurodo, jog už suteikta žemes sklypa nera sumokejusi, taigi neivykdyta ir kita Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintu Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisykliu 2.3 p. nustatyta salyga - iki Lietuvos Respublikos žemes istatymo pakeitimo istatymo isigaliojimo dienos, t.y. 2004-02-21, imoketi imokas valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais.
Ieškoves teiginys,kad“ noredama iregistruoti kadastriniu matavimu byla, ieškove VI Registru centre sužinojo, kad jos nuosavybes teise i žemes sklypa nera iregistruota“ vertinamas kritiškai,nes ieškove nebuvo igijusi jokiu nuosavybes teisiu i ginco žeme ir kaip tik priešingai ji nori pradeti nuosavybes isigijimo procedura.
Ieškoves atstoves argumentas del AT praktikos konkrecioje byloje nera pagristas,nes pažymetina, kad ieškoves nurodytoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-03-31 nutartyje Nr. 3K-3-198/2008 bylos aplinkybes nera tapacios aplinkybems nagrinejamoje byloje – nutartyje aptariamu atveju pareiškeja praše atnaujinti praleista termina sumoketi už jai suteikta žemes sklypa; be to byloje buvo nustatyta, jog pareiškeja buvo pradejusi žemes sklypo išpirkimo procedura, t.y. 1992 m. ji buvo pasirašiusi susitarima del žemes sklypo išpirkimo, buvo sudarytas sklypo ikainojimo aktas.
Ieškove nurodydama,kad „negavusi pranešimo, kiek, kokia tvarka ir iki kada turi sumoketi, ieškove nesumokejo. Del savo amžiaus, teisinio neišprusimo bei žiniu stokos ieškove maniusi, kad pateikusi prašyma išpirkti žeme atliko visus butinus veiksmus, todel nežinojo, kad turi pati kreiptis i žemetvarkos institucija ir prašyti suderinti su ja sutarties projekta, ikainoti sklypa, pranešti apmokejimo salygas ir t.t, buvo isitikinusi, jog kompetentinga institucija atliks savo darba ir praneš apie tai, jog ieškove turi atlikti papildomus veiksmus, kad butu užbaigta jos namu valdos žemes sklypo išpirkimo procedura“,teismo padarytu irodymu,faktiniu aplinkybiu analize daro išvada,kad 1992 metais ieškovei buvo 60 metu,t.y. ne amžius jai trukde suvokti vykstamus procesus.Akivaizdu,kad ji žinojo,kad kaimynai išsiperka žeme. Nagrinejamu atveju, kaip mineta, byloje nera jokiu irodymu, jog ieškove buvo pateikusi prašyma išpirkti jai suteikta žemes sklypa. Be to, iš pateiktu dokumentu matyti, jog po pirminiu sklypo matavimu atlikimo, ieškove tik nuo 2008 metu rugpjucio menesi atliko su sklypu susijusius veiksmus, t.y. sumokejo bendrijos nario mokescio isiskolinima už 1999-2008 metus, taip pat kitus mokescius,bei atliko sklypo kadastrinius matavimus, kreipesi i Vilniaus rajono žemetvarkos skyriu. Svarbu pamineti, kad ieškove teismo posedžio metu pati pripažino, jog lauke, nes nebuvo pinigu, ir tik 2005 metais grižus sunui, nutare sklype pasistatyti nama. Taigi tokie paaiškinimai, bei aukšciau nurodyti ieškoves veiksmai paneigia pastarosios nurodytas aplinkybes, jog žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta del to, jog atsakovas nepateike ikainojimo, nenurode imokos dydžio ir mokejimo tvarkos bei pirkimo-pardavimo sutarties projekto. Be to, ieškoves atstove paaiškino, jog ieškove bendravo su kaimynais, kurie sklypus išsipirko, state namus, todel nera pagrindo tiketi, kad ieškove, padavusi prašyma 1992 metais, iki pat 2008 metu lauke sklypo ikainojimo akto bei sutarties projekto.
Atsižvelgiant i nustatytas bylos aplinkybes, surinktus irodymus, šaliu paaiškinimus, darytina išvada, kad nesant irodymu, kad ieškove Vilniaus rajono žemetvarkos skyriui pateike prašyma pirkti jai suteikta sklypa bei kitus reikiamus dokumentus; taipogi irodymu, kad už žemes sklypa yra sumoketa, pripažinti teise išpirkti žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirta I. K. 1992-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliotinio Vilniaus rajone A.Merkio potvarkiu Nr. 289 p., (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintu Naudojamu kitos paskirties valstybines žemes sklypu pardavimo ir nuomos taisyklemis,tame tarpe 2.3 punktu, ir už kuriuos iki Lietuvos Respublikos žemes istatymo pakeitimo istatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) isigaliojimo dienos (2004-02-21) imoketos imokos valstybes vienkartinemis išmokomis ar pinigais) nera pagrindo pripažinti jai teise išpirkti lengvatinemis salygomis žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),todel ieškinys atmestinas (CPK 185 str.).
Iš ieškoves priteistina 2,80 Lt pašto išlaidu valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str.,
n u s p r e n d e :
Ieškini atmesti.
Priteisti iš ieškoves I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2,80 Lt (du litus 80 ct) pašto išlaidu valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.
Teisejas Vilmantas Ambrulevicius