Civilinė byla Nr. e2YT-12204-446/2022

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01191-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 7 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas         

n u s t a t ė :

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo sutuoktinės R. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti visą jos paliktą turtą.  

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jis su R. A. susituokė (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė, jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) mirė. Gyvendami santuokoje jie įsigijo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu, todėl po žmonos mirties pas notarą jis nenuvyko. Jam niekas netrukdė visą jų bendrai užgyventą turtą – ne tik gyvenamąjį namą, bet ir namų apyvokos, buities daiktus – valdyti ir tvarkyti taip, kaip jis norėjo. Norėdamas namą parduoti iš notaro sužinojo, kad pirmiausia turi susitvarkyti žmonos palikimą, tik po to galės laisvai disponuoti visu turtu, dėl ko buvo priverstas kreiptis į teismą.  

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija nėra pradėjusi palikimo perėmimo veiksmų į R. A. turtines teises ir turtą, likusį po jos mirties, taip pat nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos R. A. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą dėl prašymo nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėjas S. A. po žmonos R. A., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiniu valdymu priimti teismo nuožiūra.

 Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad Turto bankas paveldėjimo santykiuose nuo 2015 m. kovo 20 d. atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas. Įmonė nėra gavusi parnešimo apie galimą palikėjos R. A. palikimo perėjimą valstybei, neprieštarauja pareiškėjo S. A. pareiškimo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad valstybės paveldėto turto tvarkymą ir realizavimą reglamentuoja Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Nuo 2015 m. kovo 20 d. pagal šių taisyklių 2 punktą valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal minėtas taisykles. Palikimo parėjimo valstybei procedūros dėl R. A. priklausančio nekilnojamojo turto pagal minėtų taisyklių nuostatas Nacionalinėje žemės tarnyboje nėra pradėtos. Prašo pareiškėjo S. A. pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.  

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš santuokos sudarymo ir mirties įrašų matyti, kad pareiškėjas S. A. ir R. A. susituokė (duomenys neskelbtini), R. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš pažymų apie asmenų deklaruotas gyvenamąsias vietas matyti, kad abu sutuoktiniai savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini)kur šiuo metu tebegyvena S. A., R. A. gyveno iki savo mirties. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad gyvendami santuokoje S. A. ir R. A. įsigijo 0,0911 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas viešame registre registruotas S. A. vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjos R. A. testamentų, jos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų registre nėra įregistruotų.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnis). Iš įrašų nekilnojamojo turto registre matyti, kad R. A. ir S. A. santuokos metu įgyto turto teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, duomenų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. Pagal R. A. palikimo atsiradimo metu ((duomenys neskelbtini)) galiojančio 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. S. A. – mirusios R. A. sutuoktinis, kuris, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad po R. A. mirties nei įstatyminiai įpėdiniai, nei ją pragyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė. Duomenų, kad sutuoktinis S. A. būtų atsisakęs palikimo ar pirmos eilės įpėdiniai pretenduotų į palikėjos R. A. palikimą, nėra.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą jame, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad S. A. po savo sutuoktinės R. A. mirties priėmė jos palikimą aktyviais veiksmais – gyvendamas name, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdamas, savo nuožiūra tvarkydamas, naudodamasis žemės sklypu, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkas ir palikimą priimdamas faktiškai pradėdamas jį valdyti. Palikėją R. A. pergyvenusio sutuoktinio veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, pirmos eilės įstatyminių įpėdinių neatsirado. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad po R. A. mirties jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis S. A.. 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, tačiau pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei atleistas, todėl iš pareiškėjo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė