Civilinė byla Nr. e2-1462-516/2018

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01173-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1. 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Agma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4182-661/2018 pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės prekybos namų „Agma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Via Sportas“ dėl jungtinės veiklos sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo ir teisėtumo.

2.       Ieškovė likviduojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) prekybos namai „Agma“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2000 m. birželio 21 d. UAB prekybos namai „Agma“ ir UAB „Via Sportas“ sudarytą Jungtinės veiklos sutartį nutraukta dėl UAB „Via Sportas“ įvykdyto esminio sutarties pažeidimo; priteisti ieškovei iš atsakovės 3 197 676,65 Eur nuostolių.

3.       Ieškovė savo reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, leidžiant atsakovei atsiskaityti su kreditoriais ir darbuotojais.

4.       Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra labai didelė. Ieškovė akcentavo atsakovės nesąžiningumą, vykdant Jungtinės veiklos sutartį, nebendradarbiavimą, aplinkybę, kad atsakovė negrąžino ieškovės įnašo į jungtinę veiklą ir hipoteka apsunkino žemės sklypą savo asmeninei naudai gauti. Ieškovės teigimu, atsakovė tiesiog užvaldė savo reikmėms ir naudai visą jungtinei veiklai perduotą žemės sklypą ir iš to visą gautą naudą pasisavino, nesumokėdama ieškovei priklausančios dalies. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad Jungtinės veiklos sutartis būtų vykdoma ar pradėta vykdyti. Šie atsakovės nesąžiningi veiksmai, ieškovės nuomone, rodo, kad atsakovė gali vengti įvykdyti prievoles, paslėpti turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl kyla didelė grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pretenzija, nesutiko atlyginti net mažos dalies ieškovės patirtų nuostolių. Ieškovė taip pat pastebėjo, kad 2016 m. atsakovė turėjo turto už 41 383 541 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 18 372 450 Eur, t. y. beveik pusę turimo turto. Esant tokiai situacijai, patenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų reali atsakovės nemokumo grėsmė, o tai apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą. Be to, didžioji dalis atsakovės turimo turto yra įkeista.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.

6.       Teismas pažymėjo, jog ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos ir kartu nesudaro pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmė nėra preziumuojama, todėl asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realią ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmę.

7.       Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovė galimai yra skolinga ieškovei ar nesutinka su ieškovės pretenzija, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovės piktybiškumui, leidžiančiam daryti prielaidą, jog atsakovė nevykdys būsimo teismo sprendimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų duomenų apie atsakovės finansinę padėtį negalima daryti jokios išvados apie sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo grėsmę, nes šie duomenys nei patvirtina, nei paneigia atsakovės piktybiškumą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Ieškovė LUAB prekybos namai „Agma“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

8.1.                      Teismas skundžiamą nutartį grindė tik neįrodytu atsakovės nesąžiningumu, tačiau neatsižvelgė į kitas faktines aplinkybes ir į jų visumą, į atsakovės finansinę būklę, skolos dydį, patį atsakovės elgesį. Teismas ieškovės prašymą atmetė formaliais pagrindais.

8.2.                      Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes. 2017 metais atsakovė turėjo turto už 41 383 541 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 18 372 450 Eur. Didžioji dalis atsakovės turimo turto yra įkeista, todėl ieškovė, kuri nėra įkaito turėtoja, neturės jokių galimybių patenkinti savo reikalavimų iš šio, kad ir didelės balansinės vertės, turto. Ieškovės reikalavimas byloje didelis, o atsakovės turtinė padėtis nėra gera dėl jos turimų didelių įsipareigojimų ir turto apsunkinimo įkeitimu (hipoteka), todėl tenkinus ieškovės ieškinį, kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimas nebus įvykdytas. Pagal 2017 m. balansą vien ilgalaikis atsakovės turtas sumažėjo 5 545 098 Eur, piniginių lėšų atsakovė turi tik 73 232 Eur, kurios per pastaruosius metus sumažėjo net 63 505 Eur, padidėjo atsakovės įsiskolinimai. Šie faktoriai rodo, kad atsakovė nuosekliai mažina savo turimą turtą, o tai dar labiau apsunkina teismo sprendimo vykdymą.

8.3.                      Vertindamas atsakovės (ne)sąžiningumą, teismas neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus atsakovės nuoseklius ir itin nesąžiningus veiksmus, vengiant vykdyti Jungtinės veiklos sutartį, nors šie veiksmai leidžia teigti, kad atsakovė vengs vykdyti ir teismo sprendimą dėl tos pačios sutarties. Atsakovė tiesiog užvaldė savo reikmėms ir naudai visą žemės sklypą ir iš to visą gautą naudą pasisavino, nesumokėdama ieškovei net mažos jai priklausančios dalies. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, kad Jungtinės veiklos sutartis būtų vykdoma ar realiai pradėta vykdyti. Šie atsakovės nesąžiningi veiksmai rodo, kad atsakovė gali vengti įvykdyti prievoles, paslėpti turtą, jį perleisti tretiesiems asmenims, todėl kyla didelė grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui.

8.4.                      Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis proporcingumo principo, nes ieškovės pasirinktas antstolis, atsižvelgdamas į atsakovės pageidavimus, apribos disponavimą tik tuo atsakovės turtu, kuris netrukdys atsakovei toliau vystyti savo ūkinę komercinę veiklą. Ieškovė nėra suinteresuota atsakovės veiklos apsunkinimu, nes tai apsunkintų ir teismo sprendimo vykdymą. Ieškovės interesai ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinti tik prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

9.       Atsakovė UAB „Via Sportas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Atskirojo skundo pagrindas analogiškas ieškovės prašymo pagrindui, nors atskirųjų skundų pagrindui taip pat galioja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimai nurodyti konkrečias bylos aplinkybes, įrodymus bei teisinius argumentus, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo ar nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Argumentų, kuriais būtų įrodinėjamas skundžiamos nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, atskirajame skunde nėra. Skundu siekiama, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertintų ieškovės prašymo pagrindą, kuris jau įvertintas ir kurį vertinti pakartotinai apeliacinės instancijos teismui nepriklauso. Vien dėl to nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės skundo. Apeliacinės instancijos teismas nėra bylos proceso šalies advokatas, todėl jam nepriklauso teisė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pačiam ieškoti nutarties panaikinimo pagrindų.

9.2.                      Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nebendradarbiavimo su ieškove, vykdant ginčo sutartį, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir pan., priskirtinos argumentams dėl tarp šalių kilusio ginčo esmės, o tai reikalauja bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško ir objektyvaus išnagrinėjimo bei teisinio įvertinimo teismo sprendime dėl ginčo esmės. Šios ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra joks nustatytas faktas, kuris pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei CPK 144 straipsnio aspektu.

9.3.                      Ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 197 676,65 Eur sumą nuostoliams atlyginti negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu, todėl nėra ir pirmosios CPK 144 straipsnyje nustatytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

9.4.                      Lietuvos teismų praktikoje nėra išaiškinta, kad vien didelė ieškinio suma visais atvejais objektyviai padidina ieškovei palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Pasak Lietuvos teismų, vien didelė suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Apie tai, ar ginčas yra dėl didelės pinigų sumos spręstina kiekvienu atveju konkrečiai (ad hoc), atsižvelgiant į konkretų atsakovą. Būtent ieškovei tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Atsakovė daugiau nei 17 metų užsiima ūkine komercine veikla. 2016–2017 metais vidutinis samdomų darbuotojų skaičius siekė 20 asmenų, atsakovė, 2018-07-24 duomenimis, neturėjo įsiskolinimų valstybės ar savivaldybės biudžetams, pinigų fondams, taip pat neturėjo skolų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie įregistruotus atsakovės turto arešto aktus. 2017-12-31 duomenimis, atsakovės įstatinis kapitalas sudarė 1 158 480 Eur. 2017 m. pabaigoje atsakovė turėjo iš viso 41 383 541 Eur vertės turto, kai 2016 m. pabaigoje iš viso – 39 418 962 Eur. Ilgalaikis turtas sudarė 2/3 viso atsakovės turto. 2017 m. pabaigoje atsakovės nepaskirstytas pelnas siekė 19 565 120 Eur, o nuosavas kapitalas nuo 2016 metų padidėjo beveik 1,5 mln. Eur. 2017 m., palyginus su 2016 m., metinis atsakovės veiklos grynasis pelnas padidėjo nuo 1 010 707 Eur iki 1 367 491 Eur. Laikotarpiu per 2018 m. pirmąjį pusmetį atsakovės veiklos rezultatai išliko iš esmės nepasikeitę, palyginus su 2017 m. rezultatais. Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovė turi didelių įsipareigojimų, nėra pakankama teigti, jog atsakovės turtinė padėtis nėra gera. Pradelstų skolų pagal atsakovės turimas investicinio kredito sutartis su bankais atsakovė neturi, todėl ta aplinkybė, kad daug atsakovės turto įkeista bankui, taip pat neįrodo, jog jos turtinė padėtis nėra gera. Be to, ieškovės balanse nurodytos įsipareigojimų sumos negalima prilyginti pradelstiems įsipareigojimams. Trumpalaikių ir per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma sudaro tik 5,32 proc. nuo atsakovės turto vertės, todėl ieškovei nėra jokio pagrindo teigti, kad gali atsirasti atsakovės nemokumo grėsmė.

9.5.                      Pastaruoju metu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Taigi, ieškovė, prašydama taikyti turto areštą, turi pareigą pateikti teismui įrodymus, kurie patvirtintų nesąžiningą atsakovės elgesį iki bylos iškėlimo, kuriuo kryptingai būtų siekiama išvengti prievolės vykdymo ieškovei ateityje. Vien pats faktas, kad tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs ginčas, kuris iki šiol teismo sprendimu nėra išspręstas, nereiškia, jog atsakovės veiksmai neatitinka sąžiningumo reikalavimo. Ieškovė įrodymų, liudijančių atsakovės nesąžiningą elgesį, nėra pateikusi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų nepriėmimo

11.       Atsakovė 2018 m. spalio 29 d. 16.51 val. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus – UAB „Via Sportas“ 2018 m. spalio 26 d. pažymos kopiją, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 22 d. pažymos kopiją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. spalio 26 d. suvestinės kopiją, 2018 m. spalio 26 d. Turto arešto aktų registro išrašo kopiją, o taip pat 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas – kuriais siekia įrodinėti, kad ir šiuo metu jos turtinė būklė nepablogėjo ir pripažintina gera.

12.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai pateikti faktiškai likus tik vienai darbo dienai iki paskirtos atskirojo skundo nagrinėjimo datos (skundo nagrinėjimas paskirtas 2018 m. spalio 31 d. 9 val.), neužtikrinant nei teismui, nei tuo labiau priešingai šaliai protingo termino su šiais įrodymais susipažinti, ir atsakovei nenurodžius jokių svarių argumentų, kodėl tokie duomenys negalėjo būti paruošti ir pateikti teismui anksčiau, priėjo išvadą, jog naujų įrodymų priėmimas neatitiktų proceso operatyvumo, koncentruotumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų, todėl su 2018 m. spalio 29 d. prašymu pateikti nauji atsakovės įrodymai, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, nepriimtini.

Dėl ginčo esmės

13.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovei, teismo vertinimu, neįrodžius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

15.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė formaliais pagrindais, nes skundžiamą nutartį grindė tik neįrodytu atsakovės nesąžiningumu, tačiau neatsižvelgė į kitas faktines aplinkybes ir į jų visumą, inter alia, į atsakovės finansinę būklę bei į itin didelę ieškinio sumą, nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

16.       Nesutikdamas su apeliantės pozicija, apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia ieškovės dėmesį, kad naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta vien didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip absoliutus ir savaime pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018 ir joje nurodytą teismų praktiką). Kaip išaiškinta teismų praktikoje, finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

17.       Remiantis naujausia ir aktualiausia Lietuvos apeliacinio teismo formuojama aiškinimo taisykle, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. bent tikėtinai pagrindžiančių sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; kt.).

18.       Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu ir naujausia teismų praktika, skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai nurodė, jog ieškinio suma, kad ir kokia didelė bebūtų, savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo pasunkėjimo rizikos, bei pagrįstai akcentavo ir vertino tai, ar byloje yra atsakovės nesąžiningą siekį išvengti jai nepalankaus sprendimo vykdymo patvirtinančių įrodymų.

19.       Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).

20.       Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės nesąžiningumą įrodinėja Jungtinės veiklos sutarties, dėl kurios nutraukimo bei nuostolių priteisimo pateiktas ieškinys, netinkamo vykdymo ir (ar) nevykdymo aplinkybėmis, teigdama, kad atsakovė nebendradarbiavo, vengė vykdyti Jungtinės veiklos sutartį ir naudoja išimtinai savo asmeninei naudai gauti ieškovės įnašą į planuotą bendrą veiklą. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, įrodinėdama, kad ieškovės reikalavimas net prima facie negali būti laikomas pagrįstu, teigia visiškai priešingai, argumentuodama, jog neatliko jokių neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, akivaizdu, kad Jungtinės veiklos sutarties sudarymo bei (ne)vykdymo aplinkybės ir priežastys, kiekvienos iš šalių interpretuojamos sau palankia linkme, negali būti laikomos vienos iš šalių (t. y. šiuo atveju atsakovės) nesąžiningumą įrodančiais faktais, nes, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo atsakovė savo atsiliepime į atskirąjį skundą, jos sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti laikomos jau įrodytomis.

21.       Nors, kaip minėta, atsakovės turtinė būklė, ieškovei neįrodžius pastarosios nesąžiningumo, negali būti savaime pakankama grėsmei, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės nepakankamai gerą turtinę būklę, iškreiptai interpretuoja atsakovės finansinių dokumentų turinį. Nemokumo rizikai identifikuoti svarbus ne bendras bendrovės turimų įsipareigojimų santykis su turto verte, bet būtent pradelstų skolų santykis su viso turimo turto verte, todėl ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad visų atsakovės turimų įsiskolinimų suma sudaro beveik pusę jos turimo turto vertės, priešingai nei samprotauja apeliantė, neleidžia daryti išvados, kad atsakovės turtinė būklė nėra gera. Nesutiktina ir su atskirajame skunde esančiu teiginiu, kad atsakovė nuosekliai mažina savo turimą turtą. Nors 2017 metais, palyginus su 2016 metais, kaip ir pastebėjo ieškovė, sumažėjo pinigų ir jų ekvivalentų suma, taip pat ilgalaikis turtas, tuo pačiu metu padidėjo gautinų per vienerius metus sumų dydis, nepaskirstytas pelnas ir grynasis bendrovės pelnas, taigi, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra jokio faktinio pagrindo daryti prielaidą, kad atsakovė mažina savo turimą turtą, tuo labiau piktybiškai, turėdama nesąžiningų tikslų, o ne tiesiog vykdydama savo įprastą ūkinę komercinę veiklą.

22.       Apibendrindamas pirmiau išdėstytus teisinius ir faktinius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

23.       Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nedaro įtakos bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Rasa Gudžiūnienė