LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2023 m. vasario 17 d. paduotu ieškovių BTŪB „Energija“, UAB „Egerijos projektai“ ir ieškovės BTŪB „Energija“ teisių perėmėjos UAB „Euromisa“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Kasacinis skundas paduotas, praleidus CPK 345 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis), terminas jai apskųsti kasacine tvarka baigėsi 2023 m. vasario 15 d., o ieškovės kasacinį skundą padavė 2023 m. vasario 17 d. (praleista viena diena). Ieškovės nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.
CPK 345 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Atrankos kolegija, atsižvelgdama į tai, kad terminas kasaciniam skundui paduoti praleistas tik vieną dieną, sprendžia, jog tikslinga atnaujinti praleistą terminą teismo iniciatyva, todėl terminas kasaciniam skundui paduoti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 345 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas jų ieškinys atsakovui S. Š. dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Ieškovių paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią varžytynėse parduodamo turto vertė nustatoma ne tik pagal viešų registrų duomenis, bet ir pagal esamą faktinę situaciją. Todėl antstolis, nustatydamas žemės sklypų kainą, turėjo atsižvelgiant tai, kad juose įrengti vertingi, bet neįregistruoti, tvenkiniai; 2) teismai, padarydami išvadą, kad antstolio nustatytos žemės sklypų kainos teisėtumą patvirtina teismo ekspertizės aktas ir turto vertintojo ataskaitos, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl eksperto išvados vertinimo kitų byloje esančių įrodymų kontekste, nes nepagrįstai ignoravo ieškovių išsakytas abejones bei pateiktus įrodymus dėl šių vertinimų patikimumo; 3) teismai, pripažindami teisėtais antstolio veiksmus, kai jis žemės sklypus įkainojo remdamasis pasenusia turto vertintojo pažyma, netinkamai taikė CPK normas dėl antstoliui keliamų reikalavimų įkainojant varžytynėse realizuojamą turtą bei šiuo klausimu nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 4) teismai, pateisindami antstolio elgesį, kai skelbime apie varžytynes nebuvo pateiktos žemės sklypų nuotraukos, netinkamai aiškino ir taikė CPK 707 straipsnį; 5) teismai be pagrindo nesivadovavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi, kuriuo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021 paliko nepakeistus. Toje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl kito ieškovės turto priverstinio pardavimo teisėtumo labai panašiomis aplinkybėmis ir teismai turto pardavimo aktą pripažino negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktų pagrindais dėl antstolio netinkamai nustatytos turto kainos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas neatitinka ir bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes jame nenurodytas byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo Vivona Estonia OU (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir prie kasacinio skundo nepridėta advokato su ieškovėmis sudaryta atstovavimo sutartis ar jos išrašas (CPK 57 straipsnis).
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 57 straipsnio, 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti.
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Algirdas Taminskas