Baudžiamoji byla Nr. e1-3230-961/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27649-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.12.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

I. S. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmą šiomis aplinkybėmis:

Jis 2024 m. liepos 5 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), automobilyje BMW X6 smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę V. S. – sudavė vieną smūgį delnu jai į kairį skruostą, padarydamas kairio skruosto sumušimą, po to nusivedė ją į V. S. butą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patalpose sudavė delnu ne mažiau kaip du kartus V. S. į veidą bei kairį petį, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairio peties ir žasto srityje bei nosies sumušimą, tuo nežymiai sutrikdė V. S. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. 

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. S. parodė, kad psichikos ligomis neserga, psichiatrinėje ligoninėje negulėjo, viską suvokia. V. S. yra jo buvusi sutuoktinė, su kuria santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) m. Turi du bendrus vaikus. Su V. S. negyvena kartu jau daug metų, tačiau iki šiol palaikė ryšius ir bendravo. Gyvena atskirai ir jokio bendro ūkio neveda. Dėl pranešimo apie įtarimą gali paaiškinti, kad 2024 m. liepos 5 d. apie 17.30 val. tarp jų su V. S. iš tiesų buvo kilęs konfliktas. Jie buvo susitikę prie jos namų (duomenys neskelbtini). Sukonfliktavo pakeliui į jos butą, kai buvo automobilyje BMW, ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpose. Automobilis BMW ne jo, numerių nežino, negali nurodyti. Konflikto priežasčių jis dabar jau neatsimena. Kaip V. S. nurodo, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, taip galėjo ir būti. Galėjo pasikarščiuodamas suduoti jai porą kartų delnu į veidą ir petį. Pasikarščiavo, negražu kelti ranką prieš moterį. Jam nemalonu, nesmagu ir gėda apie tai kalbėti. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, V. S. atsiprašė ir daugiau tokie dalykai nepasikartos. Sutinka, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašytų skirti jam viešųjų darbų, bausmę atliks. Labai gailisi.

Be I. S. pripažinimo, jo kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

V. S. pareiškime nurodė, kad 2024 m. liepos 5 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) jos buvęs sutuoktinis I. S., su kuriuo kartu negyvena 5 metus, žodinio konflikto metu jo vairuojamame BMW X6 automobilyje sudavė jai vieną smūgį delnu į veido kairės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau pakilus į jos gyvenamą (duomenys neskelbtini) butą, sudavė vieną smūgį delnu į kairės pusės petį bei pataikė į nosį ir lūpą. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja parodė, kad 2024 m. liepos 5 d. apie 17.30 val. susitiko su savo buvusiu sutuoktiniu I. S. pasikalbėti. Su asmeniu kartu negyvena apie 5 metus. Išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais, dabar palaikydavo draugiškus santykius, nes turi du bendrus vaikus. Atsisėdo į I. S. vairuojamą automobilį BMW X6. Ji I. paaiškino, kad jai nepatinka, kad jis nuolat kontroliuoja jos kiekvieną žingsnį, nors jie išsiskyrę, nuolat jai skambina. Įvykus žodiniam konfliktui I. sudavė jai vieną smūgį delnu į kairės veido pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Išėjus iš automobilio I. už rankos nutempė ją į jos gyvenamąjį butą, kur besitęsiant konfliktui sudavė vieną smūgį delnu į kairės pusės petį bei pataikė į nosį ir lūpą. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. 2024 m. liepos 6 d. ji kreipėsi į privačią gydymo kliniką, kur buvo konstatuota nosies paviršinis sužalojimas, kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas bei peties ir žasto paviršinis sužalojimas. Klinikoje sumokėjo 170 eurų už tyrimus. Policijos nekvietė, nes buvo šoko būsenoje.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šalia, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo, yra automobilių stovėjimo aikštelė su joje stovinčiais lengvaisiais automobiliais, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Užėjus į (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) laiptinę, kur butai prasideda nuo (duomenys neskelbtini) buto, ir pakilus į (duomenys neskelbtini) aukštą kairėje pusėje yra durys, pažymėtos (duomenys neskelbtini) numeriu. Užėjus pro duris patenkama į trijų kambarių butą, koridoriaus gale kairėje yra virtuvės erdvė. Koridoriuje, dešinėje yra įėjimas į miegamąjį, kambario viduryje stovi dvigulė lova, dešinėje pusėje nuo įėjimo prie lovos ant žemės yra raudonos spalvos skysčio lašas (paimamas mėginys panaudojant tamponą, supakuota į voką). Koridoriuje tiesiai yra dvejos durys, vedančios į miegamuosius kambarius. Daugiau daiktų ir pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nėra, vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu V. S. dėvi baltos spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos džinsus, apžiūros metu drabužiai apgadinimų ar kitų žymių neturi. Ant kairės pusės rankos peties yra hematoma, daugiau matomų sužalojimų nenustatyta.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų kortelės matyti, kad registruotas įvykis ROIK 0124000441261, pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 5 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) I. S. žodinio konflikto su savo buvusia sutuoktine V. S. metu jo vairuojamame BMW X6 automobilyje sudavė vieną smūgį delnu į veido kairės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Vėliau pakilus į (duomenys neskelbtini) butą sudavė vieną smūgį delnu į kairės pusės petį bei pataikė į nosį ir lūpą. Tokiais savo veiksmais sukėlė V. S. fizinį skausmą.

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų kortelės matyti, kad 2024 m. liepos 18 d. registruotas įvykis ROIK 0124000441115, pranešime nurodyta, kad „2024 m. liepos 18 d. 16:44:43 val. buvo atėjęs buvęs vyras ir beldė į duris, pranešėja V. S. grįžusi pastebėjo, kad sugadinta spyna, dėl ko vėl kviečiasi policiją. Nori pareiškimą rašyti. Vyro šiuo metu šalia nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-07-18 19:05, BPCID=92292641649, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini)“.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus skaitmeninis garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92292641649, skambu io prad ia_ 2024-07-18 19_05_10)“, atsiųstas iš Policijos registruojamų įvykių registro, prie įvykio ROIK 0124000441115. Įrašo trukmė 1 min 1 s. Įrašas perklausomas programa VLC Media Player. Pranešime nurodyta informacija: „Susijęs su SAA 2024-07-18 16:44:43 val. Buvo atėjęs buvęs vyras ir beldė į duris, pranešėja grįžusi pastebėjo, kad sugadinta spyna, dėl ko vėl kviečiasi policiją. Nori pareiškimą rašyti. Vyro šiuo metu šalia nėra. DK (duomenys neskelbtini) aukštas. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m. liepos 18 d. 19:05, BPCID=(duomenys neskelbtini), Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini)“. Paleidus skambučio garso įrašą girdėti BPC operatorės ir moters pokalbis: 112: vienas vienas du, klausau. Moteris: sveiki, aš prieš porą valandų kviečiau policiją, nes buvęs vyras čia laužė duris, dukra viena namuose buvo, o dabar pati grįžau namo ir matau, kad spyna sulaužyta yra mano durų. 112: tai buvo atvykus policija pas jus? Moteris: buvo atvykusi policija, bet dukra buvo viena namuose, tai jinai kalbėjo. 112: tai dabar reikia policijos dėl durų? Moteris: nu aš sakyčiau jo. Ir va parašyčiau pareiškimą, nes čia jau visą savaitę vyksta smurtas. 112: koks adresas? Moteris: (duomenys neskelbtini). 112: kodas? Moteris: (duomenys neskelbtini). 112: aukštas? Moteris: (duomenys neskelbtini). 112: vardas, pavardė jūsų? Moteris: S. 112: vaikų nėra mažamečių? Moteris: dabar ne. 112: greitosios nereikia? Moteris: ne. 112: perduosim. Arba susisieks, arba privažiuos. Moteris: gerai, ačiū labai. 112: viso gero.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja parodė, kad jai išaiškinta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Taip pat išaiškinta, kad liudytojas, kuris yra įtariamojo ir kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Duoti parodymus sutinka. 2024 m. liepos 5 d. apie 17.30 val. susitiko su savo buvusiu sutuoktiniu I. S., ji tuo metu ėjo iš darbo. Tai buvo (duomenys neskelbtini). Ji pati prašė šito susitikimo, nes norėjo pasakyti, kad paliktų ją ramybėje, norėjo su juo pasikalbėti. Jis privažiavo prie jos savo automobiliu BMW X6, numerio nežino. Su I. S. jie kartu negyvena apie 5 metus. Ištuoka buvo (duomenys neskelbtini) metais. Jam privažiavus, ji įsėdo į jo automobilį priekyje šalia jo. Jai įsėdus jis važiavo link jos namų (duomenys neskelbtini). Pakeliui jie kalbėjosi. Ji jam paaiškino, kad jai nepatinka, kad jis nuolat kontroliuoja jos kiekvieną žingsnį, nors jie išsiskyrę, nuolat jai skambina. Jis gal jautėsi, kad yra šeimoje, nes turi buto raktus. Tačiau šeimos nėra. Turi du bendrus vaikus. Parveždavo jų dukrą iš mokyklos į jos namus ir kol jos nebūdavo, leisdavo jos bute laiką. Leisdavo laiką ir kai ji būdavo namuose, nes manė, kad tokią teisę turi. Jokio bendro ūkio jie neveda, jis turi kitą gyvenamąją vietą ir savo gyvenimą. Bekalbant jo vairuojamame automobilyje kilo žodinis konfliktas. Atvažiavo į jos namo kiemą prie (duomenys neskelbtini). Jis sustabdė savo automobilį vidiniame kieme, aikštelėje ir dar sėdint automobilyje, sėdėdamas vairuotojo vietoje jis kaire plaštaka sudavė jai į kairį skruostą. Nuo suduoto smūgio jai labai skaudėjo, o žymė ant kairės pusės veido atsirado maždaug po 5 dienų. Po smūgio jis išlipo iš vairuotojo vietos, apėjo automobilį ir atidarė priekines keleivio duris, paėmęs už dešinės rankos žasto ištraukė ją iš automobilio į lauką ir vedėsi laikydamas už dešinio žasto į jos butą. Kažkiek priešinosi, bet nerėkė ir neprašė pagalbos. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, iki ten jis ją ir vedėsi laikydamas už dešinės rankos žasto. Užėjus į butą sudavė delnu į kairį petį, po to buvo smūgis delnu į nosį ir smūgis delnu į lūpas. Smūgiai buvo suduoti su tarpais. Iš nosies bėgo kraujas po smūgio sudavimo. Prisimena, kad į nosį ir lūpą buvo suduota svetainėje, o į petį – nelabai pamena, kurioje buto vietoje. Jai labai skaudėjo. Galvojo, kaip gintis, kad daugiau jos nemuštų, pasiėmė iš spintelės peilį ir laikydama jį rankoje pagąsdino I. S. Jis nurimo. Ji neturėjo telefono, nes jį pasiėmė I. S., o atidavė tik tada, kai jie abu su juo po konflikto išėjo į lauką. Nežino, kodėl nesikreipė į policiją. Tačiau kitą dieną 2024 m. liepos 6 d. nuėjo į (duomenys neskelbtini) kliniką užfiksuoti žymių ant kūno, nes labai skaudėjo nosį. Jokių lūžių nenustatė. Nustatė nosies paviršinį sužalojimą, peties ir žasto paviršinį sužalojimą, ant jo matėsi hematomos, nosis ir veidas buvo patinę ties kairiu skruostu. Skaudėjo nosį ir kairį skruostą. Po šio įvykio išvyko su dukra atostogų. Grįžo 2024 m. liepos 12 d. Keitė buto durų spyną, kad I. S. nevaikščiotų. 2024 m. liepos 18 d., kai buvo darbe, jai paskambino dukra ir pasakė, kad tėvas I. S. daužo duris ir ji pasakė, kad jo neįleis, tačiau jis vis tiek daužė. Todėl po šio skambučio ji būdama darbe iš karto paskambino į policiją. Kai atvyko policininkai, I. S. buvo pasišalinęs. Grįžusi iš darbo ir pamačiusi, kad buto durų spyna sugadinta, iškvietė policiją ir nurodė aplinkybes apie 2024 m. liepos 5 d. smurtą. Teisė pateikti civilinį ieškinį dėl jai padarytos fizinės ar moralinės žalos jai išaiškinta. Dėl ieškinio pateikimo ji nuspręs tyrimo eigoje.

V. S. ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja parodė, kad, kad kai I. S. suėmęs jai už dešinės rankos žasto ištraukė ją iš automobilio į lauką, jai neskaudėjo dešinio žasto suėmimo vietoje, jokių žymių suėmimo vietoje neliko, jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Kai jis laikydamas už dešinio žasto vedė ją į jos butą, tai tokiu veiksmu fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Kaip ir minėjo, kažkiek priešinosi, buvo nemalonu, tačiau ji nerėkė ir neprašė pagalbos. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte, iki ten jis ją ir vedėsi laikydamas už dešinės rankos žasto, tačiau tai nesukėlė jai fizinio skausmo ir sužalojimų nepadarė. Buto patalpose I. S. sudavė delnu jai į kairį petį, dėl to ir atsirado sužalojimas kairio peties ir žasto srityje, po to buvo suduotas vienas smūgis delnu į veidą, pataikė į nosies ir lūpų sritį, po šio smūgio pasipylė iš nosies kraujas ir buvo sužalota nosis. Jei ji gerai atsimena, bute jis jai sudavė mažiausiai du kartus delnu – į veidą ir į kairį petį. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta.

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. savo iniciatyva pateikė 2024 m. liepos 6 d. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš „(duomenys neskelbtini) Klinika“ (1 lapas) ir PVM sąskaitą faktūrą (1 lapas).

Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. medicininių dokumentų apžiūros, kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R., protokolo matyti, kad susipažinęs su 2024 m. liepos 6 d. V. S. E025 ambulatorinio apsilankymo aprašymu iš „(duomenys neskelbtini) Klinika“ bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis daro išvadą, kad V. S. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairio peties ir žasto srityje, nosies ir kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs nežymiu patinimu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu, trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai: 1. PSS-20240718-194131UTC+0300; 2. PSS-20240718-194148UTC+0300; 3. PSS-20240718-195359UTC+0300.

Vaizdo ir garso įraše PSS-20240718-194131UTC+0300 (trukmė yra 17 s) nieko reikšmingo nefiksuota. Matyti, kaip policijos pareigūnai įeina į namo laiptinę.

Vaizdo ir garso įraše PSS-20240718-194148UTC+0300 (trukmė yra 7 min 13 s) matyti, kaip policijos pareigūnai pasibeldžia į buto duris, jas atidaro moteris – V. S. Paprašyta paaiškinti, kas nutiko, ji nurodo: „prieš kelias valandas skambinau, kad buvęs vyras laužėsi, čia dukra viena buvo, vakar spyna buvo pakeista ir jis sulaužė tą spyną“. Nurodo, kad tai buvęs vyras, jis smurtauja jau nuo praeito penktadienio. Nurodo, kad dukrai (duomenys neskelbtini) metų, tačiau ji jam durų neatidarė. V. S. nurodo, kad „praeitą penktadienį jis sumušė mane, bet aš buvau išvykusi, tai (duomenys neskelbtini) užfiksuota viskas“. Moteris nurodo, kad dėl durų nori parašyti pareiškimą ir todėl, kad jis visą savaitę ją terorizuoja. Į klausimą, kaip vertina žalą, nurodo, kad spyna kainuoja 7 Eur. Policijos pareigūnas pasitikslina, kad policija pas ją buvo 16.44 val., moteris nurodo, kad ji skambino 16.41 val., kai buvo darbe. Policijos pareigūnas telefone randa pranešimą, kad buvęs vyras beldėsi į duris, nes norėjo pasiimti daiktus. V. S. nurodo, kad nėra čia jo daiktų, jis niekada čia negyveno. V. S. pasako, kad nori rašyti pareiškimą. Nurodo, kad už spyną sumokėjo 8,25 Eur, spyną įdėjo mamos draugas, darbas nekainavo. Policijos pareigūnai išeina iš buto. Įrašas baigtas.

Vaizdo ir garso įraše PSS-20240718-195359UTC+0300 (trukmė yra 6 min 15 s) matyti, kad įrašas daromas moters bute. V. S. nurodo, kad 6 d., šeštadienį, ji buvo klinikoje, kad viską užfiksuotų, gavo išrašą. Policijos pareigūnas pasiteirauja, ar dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji nurodo, kad dėl įvykio į policiją nesikreipė, nes neturėjo kada, tik kreipėsi į privačią kliniką, nes Lazdynuose nenorėjo visą dieną sėdėti. Su buvusiu vyru negyvena kartu penkis metus, išsituokė anksčiau – (duomenys neskelbtini) m. Moteris nurodo, kad buvusio vyro smurtas prasidėjo automobilyje, tai buvo 5 dieną, jis sudavė jai delnu vieną smūgį į kairę veido pusę. Tuomet jis nusitempė ją į butą ir tęsė smurtą toliau.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog įrodyta, kad I. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. liepos 5 d. tarp jo ir buvusios sutuoktinės V. S. pakeliui į jos butą kilo konfliktas. Pasikarščiavęs galėjo suduoti delnu jai porą kartų į veidą ir į petį. Daugiau tai nepasikartos. I. S. kaltę taip pat įrodo bei jo paaiškinimus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusios V. S. pareiškimas ir duoti parodymai apie tai, kad 2024 m. liepos 5 d. buvusio sutuoktinio vairuojamame automobilyje įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jiems tebebūnant automobilyje I. delnu jai sudavė į kairį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą, tada nutempė į jos butą, kur tęsiantis žodiniam konfliktui sudavė dar vieną smūgį į kairį petį, nosį ir lūpą, vėl sukeldamas fizinį skausmą bei sužalodamas nosį, petį, žastą bei galvos paviršius, kas buvo konstatuota privačioje gydymo klinikoje, į kurią ji kreipėsi kitą dieną dėl besitęsiančio nosies skausmo ir nosies bei veido ties kairiuoju skruostu patinimo. Nuo smūgio iš nosies jai bėgo kraujas. Dėl šoko policijos ji tądien neiškvietė. Iš klinikos (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nukentėjusiajai užfiksuotos poodinės kraujosruvos kairio peties ir žasto srityje, nosies ir kairio skruosto nežymus patinimas. Įvykio vietos apžiūros metu miegamajame buvo rastas raudono skysčio lašas. Asmens apžiūros metu pareigūnai ant nukentėjusiosios peties užfiksavo išlikusią hematomą. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi, todėl darytina išvada, kad įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku I. S. sudavė V. S. kaltinime nurodytus smūgius, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu išreikalavus ir teismo medicinos specialistui apžiūrėjus nukentėjusiosios V. S. medicininius dokumentus konstatuota, jog jai buvo padaryti poodinės kraujosruvos kairio peties ir žasto srityje, nosies ir kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs nežymiu patinimu, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, galimai tyrimo nurodomomis aplinkybėmis. Tokiu būdu byloje surinkti duomenys, sužalojimų lokacija ir pobūdis atitinka nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes apie jos atžvilgiu kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus. Kaltinamasis ir nukentėjusioji yra buvę sutuoktiniai, tačiau kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, todėl kaltinamojo veika neturi smurto artimoje aplinkoje požymio. I. S. veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Kaltinamasis I. S. neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusioji prokurorės sprendimo kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat neskundė. Byloje ieškinių dėl turtinės ar neturtinės žalos nepareikšta. Bylos aplinkybės aiškios. Procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas I. S. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia, jog kaltinamasis anksčiau du kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau baudžiamieji procesai nutraukti pagal laidavimą ar susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl asmuo teistumo neturi. Per pastarųjų vienerių metų laikotarpį jis tik vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (kalbėjo mobiliu telefonu vairuodamas). Paskirta bauda sumokėta. Kaltinamasis dirba. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigoje, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta I. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą švelniausios rūšies bausmę – viešuosius darbus. I. S. atlikti viešuosius darbus sutinka.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Prokurorė, prašydama vienu trečdaliu mažinti bausmės terminą, prašė trečdaliu mažinti ir dirbtinų valandų skaičių, tačiau pagal BK 46 straipsnio 2 dalies nuostatas viešosios bausmės dydį apsprendžia jos trukmė (mėnesiai), o ne valandų skaičius. Pritaikius prokurorės siūlomą bausmės mažinimo tvarką išdirbtinas 270 valandų skaičius sumažėtų iki 120 valandų, t. y. daugiau nei per pusę, vietoj įstatymo numatyto trečdalio. Atitinkamai teismas, mažindamas vienu trečdaliu bausmę, mažina tik bausmės terminą, o ne ir dirbtinų per vieną mėnesį valandų skaičių.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vokas ir jame esantis raudonos spalvos skysčio mėginys, paimtas įvykio vietoje ir perduotas saugoti į daiktų saugyklą, adresu Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. sav. (PADIS ID: 213834), sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. S. (I. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti voką ir jame esantį raudonos spalvos skysčio mėginį, paimtą įvykio vietoje ir perduotą saugoti į daiktų saugyklą, adresu Vilniaus 69, Nemenčinės II kaimas, Vilniaus r. sav. (PADIS ID: 213834).

Išaiškinti I. S., kad:

Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 14 – 18 straipsniai. Nuosprendis (šiuo atveju – teismo baudžiamasis įsakymas), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje (toliau – Probacijos tarnyba) dienos.

Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti I. S., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė