Civilinė byla Nr. e2A-132-854/2026

Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00503-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

2.6.10.3; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valvista“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valvista“ dėl nuostolių atlyginimo ir vienašalio darbų perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Valvista“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevalda“ dėl nuostolių atlyginimo ir skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Homanit Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Incorpus“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gevalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė pripažinti negaliojančiu vienašalį 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1, priteisti iš atsakovės UAB „Valvista“ 106 967 Eur nuostolių atlyginimą, 12,25 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistas sumas nuo 2024 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė paaiškino, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudarytos dvi rangos sutartys: 2024 m. vasario 8 d. Rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuovažų betonavimo ant įrengtų pagrindų ir deformacinių siūlų įrengimo (toliau – ir 2024 m. vasario 8 d. sutartis) objekte „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024 m. vasario 15 d. Rangos darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl deformacinių ir temperatūrinių siūlių hermetizavimo darbų atlikimo (toliau – ir 2024 m. vasario 15 d. sutartis) objekte (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Ieškovė reikalavimą atlyginti 83 747,63 Eur nuostolius grindė atsakovės atsisakymu vykdyti 2024 m. vasario 8 d. sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti nuovažų betonavimo ant įrengtų pagrindų ir deformacinių siūlų įrengimo darbus objekte. Sutartimi sulygta darbų pradžia – 2024 m. kovo 12 d., o pabaiga – 2024 m. gegužės 1 d., betono tiekimą sutartimi įsipareigojo užtikrinti ieškovė.

1.2.1.                      Ieškovė paaiškino, kad dėl nepalankių oro sąlygų ir ilgai nepasišalinusio įšalo iš grunto viso objekto darbų pradžia nusikėlė, todėl ieškovė darbus faktiškai galėjo pradėti tik 2024 m. kovo 12 d. vietoje planuotos 2024 m. vasario 19 d. Tam, kad atsakovė galėtų vykdyti darbus, pirmiausia turėjo būti įrengti pagrindai nuovažų betonavimui ir išbetonuoti keliai, kuriems šios nuovažos buvo skirtos, todėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių vėluojant jos darbams, atitinkamai nusikėlė ir atsakovės darbų pradžia. Ši situacija atsakovei buvo žinoma ir ne kartą aptarta, tačiau, nepaisydama to, ji ėmė spausti ieškovę ir reikalauti peržiūrėti sutarties kainas. Be to, atsakovės vadovas savarankiškai kontaktavo su betono gamintojais, domėjosi betono tiekimo terminais ir taip atskleidė skubų betono poreikį, pablogindamas ieškovės derybines pozicijas dėl palankesnių betono kainų.

1.2.2.                      Ieškovei informavus atsakovę, kad ši gali pradėti vykdyti darbus ir kad betono tiekimas bus užtikrintas, atsakovė atsisakė darbus vykdyti, kol nebus iš naujo susitarta dėl darbų kainų. Nepaisydama pakartotinių ieškovės raginimų žodžiu ir raštu, atsakovė darbų nepradėjo, nors turėjo realias galimybes tai padaryti, tai patvirtina ir jos pačios darbų parengiamieji veiksmai.

1.2.3.                      Ieškovė 2024 m. gegužės 7 d. pranešė, kad, nepradėjus vykdyti darbų, sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2024 m. gegužės 10 d. be atskiro pranešimo. 2024 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė savo poziciją, kuri, ieškovės vertinimu, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių.

1.2.4.                      Atsakovė be teisinio pagrindo atsisakė vykdyti sutartį ir, nepaisydama pakartotinių raginimų, vengė ją vykdyti, teikdama nepagrįstus paaiškinimus. Ji teigė, kad dėl pasikeitusių darbų apimčių turi būti peržiūrėti įkainiai, tačiau iš sutarties priedo matyti, kad šalys iš anksto buvo susitariusios dėl skirtingų įkainių, taikomų priklausomai nuo darbų apimties. Be to, pati atsakovė buvo nurodžiusi galinti atlikti mažesnės apimties darbus nei nustatyta minimali riba, todėl jos argumentai dėl apimčių įtakos kainai yra nepagrįsti.

1.2.5.                      Faktiškai darbų apimtys tik didėjo, todėl atsakovės teiginiai, kad darbus vykdo kiti rangovai, taip pat nepateisina atsisakymo vykdyti sutartį. Priešingai, būtent dėl atsakovės neveikimo ieškovė buvo priversta pasitelkti kitus rangovus, kurie iš pradžių atliko tik papildomus darbus, o vėliau perėmė ir atsakovei pavestus darbus.

1.2.6.                      Atsakovei nevykdant darbų ir iš esmės pažeidžiant sutartį, ieškovė, laikydamasi sutarties nuostatų, ją nutraukė dėl atsakovės kaltės, nes tokie atsakovės veiksmai (neveikimas) laikytini esminiu sutarties pažeidimu. Pagal sutartį tokiu atveju atsakovei taikoma 5 proc. bauda nuo sutarties kainos, kuri sudaro 6 951 Eur. 

1.2.7.                      Be to, dėl atsakovės neveikimo ieškovė patyrė konkrečius nuostolius: tris kartus buvo užsakytas, bet dėl atsakovės neatvykimo atšauktas betono tiekimas, dėl to susidarė 14 316,72 Eur išlaidos transportui, kurui ir darbo jėgai. Taip pat, siekiant užtikrinti darbų vykdymą, teko skubiai samdyti kitus rangovus už didesnę kainą, todėl susidarė 69 430,91 Eur skirtumas. Bendra dėl atsakovės neįvykdytos sutarties ieškovės patirtų nuostolių suma sudaro 83 747,63 Eur.

1.3.                      Ieškovė reikalavimą atlyginti 23 218,85 Eur nuostolius grindė atsakovės pareiga atlyginti darbų defektų šalinimo išlaidas, pačiai rangovei (atsakovei) neištaisius nekokybiškai atliktų darbų objekte, t. y. tinkamai neįvykdžius 2024 m. vasario 15 d. sutarties.

1.3.1.                      Ieškovė nurodė, kad 2024 m. vasario 15 d. sutartimi atsakovė įsipareigojo objekte atlikti deformacinių ir temperatūrinių siūlų hermetizavimo darbus.

1.3.2.                      2024 m. gegužės 5 d. atsakovė elektroniniu laišku buvo informuota apie nustatytus atliktų darbų defektus, kurie buvo užfiksuoti nuotraukomis: betono danga išpurvinta hermetiku ir gruntu, taip pat sugadinti kitų rangovų darbai – pažeisti kelio bortai. Į šį pranešimą atsakovė tinkamai nereagavo, nors buvo kviečiama atvykti į objektą kartu su ieškovės atstovais nustatyti defektų mastą, priežastis ir jų šalinimo būdus, tačiau, iš pradžių žodžiu žadėjusi atvykti, atsakovė neatvyko.

1.3.3.                      Ieškovė 2024 m. gegužės 8 d. pretenzija pakartotinai informavo atsakovę apie visus nustatytus darbų defektus ir įpareigojo juos pašalinti per 10 darbo dienų nuo 2024 m. gegužės 5 d. elektroninio laiško, įspėdama, kad nepašalinus defektų jie bus pašalinti kito rangovo, o patirtos išlaidos išieškotos iš atsakovės. Taip pat buvo nurodyta, kad iki defektų pašalinimo sustabdomi darbų garantiniai terminai. Atsakovė per nustatytą terminą defektų nepašalino. 2024 m. gegužės 10 d. atsakovei buvo grąžintas jos vienašališkai pasirašytas 2024 m. balandžio mėn. Darbų aktas Nr. 1.

1.3.4.                      Ieškovė 2024 m. birželio 18 d. reikalavimu pareikalavo atlyginti defektų pašalinimo išlaidas, tačiau atsakovė į tai atsakė įžeidžiančio turinio laišku ir savo prievolių nevykdė. 2024 m. liepos 8 d. atsakovė pranešė apie ketinimą nutraukti sutartį, o ieškovė 2024 m. liepos 9 d. informavo, kad net ir nutraukus sutartį atsakovė išlieka atsakinga už iki sutarties nutraukimo atliktų darbų kokybę ir privalo atlyginti defektų pašalinimo išlaidas.

1.3.5.                      Ieškovė paaiškino, kad pagal nustatytus reikalavimus siūlės turi būti sandarinamos taip, kad transporto priemonių padangos nesiliestų su sandarikliu. Tačiau, kaip nustatyta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, atsakovė šių reikalavimų nesilaikė – siūles užpildė per storai, dėl to sandariklis pateko ant kelio dangos ir ją ištepė. Be to, darbų metu danga buvo užteršta ir pačių atsakovės darbuotojų. Taip pat buvo pažeisti (sutrupinti) keli kelio bortai, todėl būtina juos pakeisti, iš dalies ardant ir vėliau atkuriant betono trinkelių dangą. Išlaidos šiems  trūkumams pašalinti laikytinos ieškovės nuostoliais, atsiradusiais dėl netinkamo atsakovės darbų atlikimo.

1.3.6.                      Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, nesilaikant teisės aktų, projektinių dokumentacijų ir sutarties nuostatų. Dėl to ieškovė patirs išlaidų, reikalingų ištaisyti darbų trūkumus. Be to, darbų atlikimo metu buvo sugadinti ir kitų rangovų atlikti darbai, kuriuos taip pat būtina atstatyti. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovės patirti nuostoliai apima išlaidas darbų defektų pašalinimui bei sugadintų darbų atkūrimui iki pradinės būklės. Bendra nuostolių suma sudaro 23 218,85 Eur.

1.4.                      Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės vienašališkai pasirašytą 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1 (toliau – ir darbų perdavimo–priėmimo aktas).

1.4.1.                      Pažymėjo, kad atliktų darbų aktas yra 2024 m. vasario 15 d. rangos sutarties vykdymo dokumentas, fiksuojantis rangovo darbų rezultatą ir užsakovo valią jį priimti su išlygomis ar be jų. Pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį darbų atlikimą ir perdavimą patvirtina šalių parašai akte, tačiau ieškovė turi teisę kontroliuoti darbų kokybę ir nepriimti nekokybiškai atliktų darbų.

1.4.2.                      Sutarties priede Nr. 3 numatyta, kad siūlės tarpo gylis turėjo būti 10–20 mm, tačiau faktiškai panaudota 30–50 mm hermetiko, dėl to užpildas tapo per aukštas ir buvo išteptas per dangą, be to, atsakovė sugadino kitų rangovų atliktus darbus. Nustačiusi, kad darbai prieštaravo nustatytiems reikalavimams, sutarties priedui Nr. 3 ir projektinei dokumentacijai, ieškovė tai atsakovei nurodė ir turėjo teisę darbų nepriimti, o atsakovės bandymas darbus perduoti vienašališkai laikytinas neteisėtu ir negaliojančiu.

1.4.3.                      Atsakovė trūkumų netaisė, nebendradarbiavo, vengė atvykti jų fiksuoti, siuntė įžeidžiančius laiškus ir ginčijo ieškovės atstovų kompetenciją. Pagal teismų praktiką pareiga įrodyti darbų atlikimą ir jų atitiktį teisės aktams bei sutarčiai tenka rangovui, kuris negali vienašališkai perduoti darbų, nesilaikydamas priešpriešinių įsipareigojimų dėl atliktų darbų kokybės bei atitikties norminių aktų reikalavimams ir sutarties nuostatoms.

1.5.                      Ieškovė prašė priteisti 12,25 procentų metines procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

2.       Priešieškiniu atsakovė UAB „Valvista“ prašė priteisti iš ieškovės UAB „Gevalda“ 82 516,60 Eur (57 757,60 Eur nuostolių atlyginimą (negautą pelną) pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį ir 24 759 Eur skolą pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį), 12,25 procentų procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir kitas išlaidas (žyminį mokestį, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, išlaidas už antstolio paslaugas, teisinės pagalbos išlaidas).

2.1.                      Atsakovė paaiškino, kad tarp jos ir ieškovės buvo sudarytos dvi rangos sutartys: 2024 m. vasario 8 d. sutartis ir 2024 m. vasario 15 d. sutartis. Šalys dar prieš minėtų sutarčių sudarymą bendradarbiavo – atsakovė ieškovei atliko darbus ne pirmą kartą. Iki ginčo sutarčių sudarymo šalys turėjo ginčą dėl kitos rangos sutarties, kurios pagrindu atsakovė ieškovei įrengė lauko aikštelių betono dangą tame pačiame objekte, kuriame vėliau buvo vykdomi 2024 m. vasario 15 d. sutartimi numatyti darbai. Pagal minėtą rangos sutartį ieškovė ilgą laiką neatsiskaitė su atsakove, nepagrįstai reikalavo pateikti besąlyginį draudimą ir grasino nemokėti, jei šis reikalavimas nebus įvykdytas. Pasinaudodama atsakovės sudėtinga finansine padėtimi, ieškovė pasiūlė atsisakyti delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą, o mainais pažadėjo suteikti papildomų darbų kituose objektuose, kuriuose atsakovė galėtų kompensuoti patirtus nuostolius. Atsakovės teigimu, ieškovė, jau sudarydama šias sutartis, neketino tinkamai vykdyti įsipareigojimų, atsiskaityti ar sudaryti sąlygų atlikti darbus, o siekė išvengti atsakomybės pagal ankstesnę rangos sutartį ir padaryti atsakovei nuostolių.

2.2.                      Pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį ieškovė įsipareigojo sudaryti sąlygas darbams, teikti reikalingą informaciją ir užtikrinti betono mišinio teikimą objekte, tačiau savo įsipareigojimų ji neįvykdė.

2.2.1.                      2024 m. kovo 22 d. atsakovės atstovas raštu informavo ieškovę, kad darbų frontas vis dar neperduotas, nors darbai turėjo prasidėti 2024 m. kovo 12 d. ir įspėjo apie galimą termino nesilaikymą, tačiau atsakymo negavo. 2024 m. balandžio 3 d. atsakovė pakartotinai kreipėsi, informuodama apie planuojamą betonavimą 2024 m. balandžio 4 d. ir prašydama užtikrinti nepertraukiamą betono tiekimą. Tą pačią dieną ieškovė pranešė, kad darbai atidedami maždaug dviem savaitėms, nors apie tai iki tol neinformavo, o darbų nukėlimo priežasčių neatskleidė.

2.2.2.                      2024 m. balandžio 8 d. atsakovė informavo ieškovę, kad dėl jos veiksmų gali nespėti įvykdyti sutartinių įsipareigojimų ir pasilieka teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. 2024 m. balandžio 9 d. ieškovė pasiūlė nutraukti sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakovė su tuo nesutiko, laikydama, kad sutarties pažeidimai kilo dėl ieškovės kaltės ir pateiktas pasiūlymas buvo siekis išvengti atsakomybės.

2.2.3.                      2024 m. balandžio 25 d. atsakovė papildomai informavo ieškovę, kad darbai pagal sutartį nėra įvykdyti, nes ieškovė nevykdė pareigos tiekti betoną. 2024 m. balandžio 30 d. atsakovės atstovas pakartotinai ragino perduoti darbų frontą ir organizuoti betono tiekimą 2024 m. gegužės 2 d., tačiau atsakymo nesulaukė ir nurodė, kad dėl to suplanuotų darbų vykdyti negali.

2.2.4.                      2024 m. balandžio 30 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad ši nepateikė informacijos apie sutarties darbų atnaujinimą, ir pranešė pradedanti nuostolių skaičiavimą bei ketinanti reikalauti jų atlyginimo.

2.2.5.                      2024 m. gegužės 3 d. ieškovė raštu nurodė, esą informavusi atsakovę apie sprendimą sumažinti darbų apimtį ir pareikalavo nedelsiant atnaujinti darbus bei juos kuo greičiau užbaigti. Tačiau atsakovė pažymi, kad jokio pranešimo apie darbų apimties mažinimą nebuvo gavusi, nors pagal sutartį ieškovė privalėjo apie tai informuoti raštu prieš 10 kalendorinių dienų. Iš ieškovės buvo gauta tik informacija apie darbų atidėjimą maždaug dviem savaitėms.

2.2.6.                      Tą pačią dieną (2024 m. gegužės 3 d.) atsakovė atsakė, kad atsakymas į raštą yra rengiamas, ir pabrėžė, jog sutarties terminai jau pasibaigę, o ieškovė, nepaisydama pakartotinių kreipimųsi (2024 m. kovo 22 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 26 d.), iki 2024 m. gegužės 1 d. nepateikė informacijos apie darbų atnaujinimą, todėl teiginiai apie atsakovės įsipareigojimų nevykdymą neatitinka tikrovės.

2.2.7.                      2024 m. gegužės 7 d. ieškovė pranešė apie sutarties nutraukimą dėl tariamos atsakovės kaltės, nurodydama, kad neatnaujinus darbų sutartis bus laikoma nutraukta. 2024 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame išsamiai išdėstė faktines aplinkybes ir ieškovės nesąžiningus veiksmus vykdant sutartį.

2.2.8.                      Atsakovė iš trečiųjų asmenų, o ne iš ieškovės, sužinojo, kad ieškovė, galiojant sutarčiai, tiems patiems darbams atlikti pasamdė kitą rangovą. Sužinojusi šias aplinkybes, atsakovė nurodė, kad turi būti perskaičiuota darbų kaina pagal vienašališkai sumažintas darbų apimtis, apie kurias ji nebuvo informuota. Toks ieškovės elgesys – kito rangovo pasitelkimas neinformavus atsakovės ir negavus jos sutikimo – laikytinas neteisėtu ir patvirtina nesąžiningą elgesį bei sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. 2024 m. gegužės 14 d. ieškovė nurodė, kad sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, esą ši nereagavo į raginimus atnaujinti darbus. Atsakovė, nesutikdama su tokiu vertinimu, kreipėsi į antstolį, ir 2024 m. gegužės 16 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad objekte dirba kito rangovo darbuotojai ir darbus vykdo jau kurį laiką. Taip pat nustatyta, kad atsakovė buvo atlikusi paruošiamuosius darbus 6 nuovažų betonavimui, tačiau jų negalėjo tęsti dėl ieškovės veiksmų – betono netiekimo, darbų atidėliojimo ir draudimo juos vykdyti. Protokole užfiksuotos nuotraukos patvirtina, kad didžioji dalis nuovažų jau buvo išbetonuota kito rangovo dar galiojant sutarčiai. 2024 m. gegužės 29 d. ieškovė buvo informuota, kad atsakovei žinoma apie iki 2024 m. gegužės 5 d. objekte kito rangovo atliktus darbus (įrengta 20 nuovažų).

2.2.9.                      Atsakovės teigimu, sutartis neįvykdyta dėl ieškovės kaltės, nes būtent jos veiksmai sutrukdė atlikti darbus. Ieškovė, nevykdžiusi įsipareigojimų, pasitelkusi kitą rangovą, nepagrįstai atsisakiusi vykdyti sutartį ir nebendradarbiavusi su atsakove, privalo atlyginti jos patirtus nuostolius. Atsakovė, planavusi darbus iš anksto, tikėjosi gauti 57 757,60 Eur pelno, šias jos negautas pajamas turi atlyginti ieškovė. 

2.2.10.                      Ieškovei vienašališkai nutraukus faktinį sutarties vykdymą ir darbus perdavus kitai bendrovei, atsakovė negavo sutartyje numatytos 114 887,40 Eur (be PVM) sumos. Atsakovė buvo suplanavusi darbuotojų užimtumą nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. ir tikėjosi gauti 57 757,60 Eur pelno. Dėl ieškovės veiksmų atsakovė prarado galimybę pagerinti savo turtinę padėtį ir patyrė 57 757,60 Eur nuostolių, nors turėjo pagrįstą lūkestį uždirbti. Atsakovė pabrėžė, kad tarp jos patirtų nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovei tinkamai vykdant sutartį, bendradarbiaujant ir neatsisakius jos vykdyti, atsakovė būtų gavusi 57 757,60 Eur pelno.

2.3.                      Atsakovė pažymėjo, kad ji pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį atliko darbus ir 2024 m. balandžio 14 d. bei 2024 m. balandžio 25 d. pateikė jų perdavimo dokumentus (aktus), tačiau už darbus ieškovė neatsiskaitė.

2.3.1.                      2024 m. gegužės 5 d. ieškovė informavo atsakovę apie tariamus darbų defektus, o 2024 m. gegužės 8 d. pateikė pretenziją dėl jų pašalinimo ir garantinio termino sustabdymo. Tačiau defektai nebuvo aiškiai susieti su konkrečia sutartimi. Nurodyti defektai nelaikytini darbų trūkumais pagal minimą sutartį ir nėra pagrįsti techninės priežiūros išvadomis. Be to, darbų vieta yra intensyviai eksploatuojama, todėl paviršiaus užterštumas yra natūralus, o atsakovė neatliko jokių darbų, galinčių pažeisti kelio bortus ar kitus elementus.

2.3.2.                      2024 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad defektus vertino nekompetentingas asmuo, ir pakartotinai pateikė pasirašyti atliktų darbų aktą, pažymą bei geodezinę nuotrauką. Ieškovė dokumentų nepasirašė, nepagrįsdama savo pozicijos, todėl jie buvo pasirašyti vienašališkai. 2024 m. gegužės 14 d. atsakovė pateikė 24 759 Eur (be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) sąskaitą, kurios ieškovė iki nustatyto termino neapmokėjo, todėl ši suma liko skola. 

2.4.                      Atsakovė prašė už priteistas sumas skaičiuoti 12,25 proc. procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, taip pat priteisti 40 Eur kompensaciją už skolos išieškojimo išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies.

4.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl netinkamo 2024 m. vasario 8 d. sutarties, kurią teismas kvalifikavo statybos rangos sutartimi, vykdymo: ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 69 430,91 Eur nuostolių, o atsakovė priešieškiniu reikalavo 57 757,60 Eur negauto pelno.

5.       Pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį darbų pradžia buvo numatyta 2024 m. kovo 12 d., o pabaiga – 2024 m. gegužės 1 d., tačiau darbų frontas atsakovei laiku nebuvo perduotas. Šalių susirašinėjimas įrodo, kad atsakovė ne kartą informavo ieškovę apie negalėjimą pradėti darbų ir to nulemtą galimą terminų nesilaikymą, prašė užtikrinti betono tiekimą, tačiau ieškovė darbus atidėjo ir tik 2024 m. balandžio 30 d. patvirtino betono tiekimą nuo 2024 m. gegužės 2 d., t. y. po sutartyje nustatyto darbų pradžios termino. Teismas konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė 2024 m. vasario 8 d. sutartį – laiku neperdavė darbų fronto ir neužtikrino betono tiekimo, todėl yra kalta dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovės neteisėtų veiksmų nenustatęs, teismas ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Be to, pažymėjo, kad ieškovė neįrodė nuostolių dydžio, nes nepateikė patikimų įrodymų, jog kitiems rangovams sumokėjo daugiau, nei būtų mokėjusi atsakovei.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 57 757,60 Eur nuostolius (negautą pelną) dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo. Ji pateikė duomenis, kad būtų patyrusi 46 822,18 Eur darbo užmokesčio ir 10 672,60 Eur statybinių medžiagų bei įrankių sąnaudų. Kadangi pagal sutartį būtų gavusi 114 887,40 Eur be PVM, minusavus sąnaudas, jos negautas pelnas sudaro 57 332,62 Eur (teismas pažymėjo, kad atsakovė šią sumą buvo apskaičiavusi netiksliai ir ją patikslino). Nors ieškovė su atsakovės sąnaudų ir galimo pelno apskaičiavimais nesutiko, tačiau nepateikė alternatyvių duomenų, todėl teismas rėmėsi atsakovės apskaičiavimais ir nenustatė pagrindo mažinti reikalaujamus nuostolius. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentą, kad 2024 m. vasario 8 d. sutartimi nebuvo susitarta dėl darbų kiekių, nes sutarties priede Nr. 1 aiškiai nurodyta darbų apimtis – 12 556 m2.

7.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė neperdavė atsakovei darbų fronto ir neužtikrino betono tiekimo sutartyje nustatytais terminais, dėl to atsakovė negalėjo vykdyti darbų, o terminai nebuvo pratęsti, pripažino, jog atsakovė patyrė nuostolius. Todėl jos reikalavimą tenkino iš dalies, priteisdamas 57 332,62 Eur nuostolių (negautą pelną).

8.       Teismas konstatavo, kad tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl atliktų darbų, sulygtų 2024 m. vasario 15 d. sutartimi, kokybės ir jų apmokėjimo. Ieškovė teigė, kad darbai atlikti nekokybiškai, su trūkumais, todėl ji pagrįstai jų nepriėmė ir už atliktus darbus nemokėjo. Atsakovė, priešingai, tvirtino, kad darbus atliko tinkamai, be trūkumų, todėl juos teisėtai perdavė (pridavė) vienašališkai ir turi teisę gauti sutartimi suderėtą jų kainą.

9.       Teismas nustatė, kad šalis siejo rangos teisiniai santykiai pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį. Minėtoje sutartyje (jos priede – komerciniame pasiūlyme) buvo numatyta, kad siūlių hermetizavimo darbai turi būt atliekami laikantis specialių taisyklių – Automobilių kelių dangų siūlių, panaudojant sandariklius, įrengimo taisyklių ĮT SS 17 (toliau – ir Taisyklės). Tai reiškia, kad šios Taisyklės buvo privalomos vykdant darbus. Pagal minėtų Taisyklių reikalavimus siūlės turi būti užpildomos taip, kad sandariklis liktų tik siūlės viduje ir nepatektų ant kelio dangos paviršiaus. Tai svarbu todėl, kad jei sandariklis išteka ar yra išteptas ant dangos, važiuojančių automobilių padangos jį liečia, sandariklis limpa prie padangų ir yra ištraukiamas iš siūlių. Dėl to siūlės nebeatlieka savo funkcijos ir danga gali pradėti greičiau irti.

10.       Iš antstolio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad šiuo atveju sandariklis buvo panaudotas netinkamai: jis buvo ne tik siūlių viduje, bet ir išteptas ant dangos paviršiaus. Tai reiškia, kad darbai neatitiko nustatytų reikalavimų ir buvo atlikti nekokybiškai. Be to, tame pačiame protokole užfiksuota, kad atliekant siūlių pjovimo darbus buvo pažeisti kelio bortai. Teismas konstatavo, kad darbai neatitiko sutartyje numatytų techninių reikalavimų: sandariklis panaudotas netinkamai ir papildomai sugadinti kiti objekto elementai (bortai), todėl ieškovės argumentus dėl darbų trūkumų laikė pagrįstais. Teismas nurodė, kad atsakovės argumentai dėl panaudoto sandariklio taip pat nepagrindė darbų kokybės. Nors atsakovė teigė, kad UAB „Bonderus“ nurodė, jog panaudotas sandariklis nelimpa prie padangų, todėl gali liestis su jomis, tačiau iš UAB „Bonderus“ rašto tokios išvados daryti nėra pagrindo. Minėtame rašte nurodyta, kad sandariklis tinkamas naudoti važiuojamosiose ir pėsčiųjų zonose, tačiau nėra patvirtina, kad jis nelimpa prie padangų ar gali būti naudojamas, nesilaikant Taisyklių reikalavimų. Darbų kokybės nepatvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau – VGTU) ataskaita, nes joje nebuvo vertinta siūlių hermetizavimo darbų kokybė – tyrimai atlikti dėl kitų defektų. Taip pat aplinkybė, kad kitoje aikštelės dalyje siūles sandarino pati ieškovė, neįrodo, jog atsakovės darbai atlikti kokybiškai ar galimi atsakovės darbų trūkumai atsirado dėl ieškovės veiksmų. Pastebėjęs, kad atsakovė teigė, jog darbus pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį atliko ne mechanizuotai, tačiau pasitelkdama tik žmogiškuosius išteklius, o siekiant išvengti dėmių, reikėjo siūles apsaugoti lipnia juosta, teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, kad ieškovė apie tai buvo informuota ir paslaugos apklijuoti siūles lipnia juosta atsisakė, į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

11.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčijama, jog atsakovė atsisakė pašalinti siūlų hermetizavimo darbų trūkumus, todėl ieškovė pasirinko reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ir prašo priteisti 23 218,85 Eur. Ši suma pagrįsta reikalingų atlikti darbų sąmata: siūlų valymas – 17 865,88 Eur, bortų keitimas – 1 323,25 Eur, iš viso – 19 189,25 Eur be PVM (23 218,85 Eur su PVM). Atsakovė nurodė, kad pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį už atliktus betono siūlių hermetinimo darbus pateikė ieškovei 2024 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 24 759 Eur be PVM, tačiau ieškovė jos nepamokėjo. Teismas, nustatęs, kad darbų trūkumų šalinimas ieškovei kainuoja 19 189,25 Eur be PVM, iš ieškovės atsakovei priteisė 5 569,75 Eur skolą už atliktus darbus.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu vienašalį 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, argumentuodama tuo, kad šį aktą grąžino nepasirašytą, nurodžiusi darbų trūkumus, kurių atsakovė taip ir nepašalino, o aktą nepagrįstai pasirašė vienašališkai. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad ieškovė atsisakė pasirašyti aktą dėl nustatytų defektų (hermetiku ir gruntu ištepta betono danga, apgadinti bortai ir šuliniai). Atsakovei trūkumų nepašalinus, ieškovės atsisakymą pasirašyti atsakovės parengtą ir pateiktą aktą laikė pagrįstu, todėl vienašališkai atsakovės pasirašytą 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 pripažino negaliojančiu.

13.       Teismas patenkino ginčo šalių prašymą priteisti 12,25 proc. procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, kadangi šalių prievolės viena kitai atitiko pradelsto mokėjimo apibrėžimą. Nustatęs, kad pareiga mokėti palūkanas atsirado 2024 m. birželio 21 d., o tuo metu galiojusi Europos centrinio banko fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,25 proc., abiem šalims priteisė 12,5 proc. metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Teismas, įvertinęs bylos šalių reikalavimų skaičių ir jų dydį, taip pat ieškovės ir atsakovės patenkintus ir atmestus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nusprendė, kad ieškovės ieškinys yra patenkintas 25 proc. ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 384,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat nusprendė, kad atsakovės priešieškinis patenkintas 75 proc. ir priteisė atsakovei iš ieškovės 13 189,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs tarpusavyje mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, teismas atsakovei iš ieškovės priteisė 8 804,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Gevalda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovės teigimu, 2024 m. vasario 8 d. sutartis buvo nutraukta teisėtai, o atsakovės civilinės atsakomybės klausimas buvo įvertintas netinkamai. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė 2024 m. vasario 8 d. sutartį ir atsakovei priteisė 57 332,62 Eur. Ši teismo išvada neišsami, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir šalių komunikacijos. Atsakovės nuostoliai buvo priteisti, nepaisant to, kad: sutartis galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, tačiau jos nepradėjo vykdyti atsakovė, todėl sutarties nutraukimą lėmė jos, o ne ieškovės veiksmai. Nenustačius ieškovės veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo jos civilinei atsakomybei kilti. Be to, atsakovei neprašius pripažinti sutarties nutraukimo neteisėtu, nebuvo pagrindo spręsti dėl su tuo siejamų nuostolių atlyginimo.

15.2.                      Darbų neatlikimas pradiniu sutartyje nustatytu terminu nereiškė sutarties ar įsipareigojimų pabaigos. Bylos įrodymai patvirtina, kad darbų frontas atsakovei buvo perduotas, ji galėjo pateikti į objektą ir net atliko paruošiamuosius darbus. Kadangi sutartis galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, terminų (ne)pratęsimas negali būti laikomas ieškovės neteisėtais veiksmais, lėmusiais atsakovės nuostolius. Šalys bendravo dėl darbų vykdymo ir po pradinio jų atlikimo termino pabaigos. Tik atsakovei nesiėmus veiksmų ir patvirtinus, kad darbai nebus vykdomi, sutartis buvo nutraukta, laikantis joje nustatytos tvarkos. Išvada, kad atsakovė negalėjo atlikti darbų dėl betono neužtikrinimo, neatitinka byloje esančių įrodymų ir nėra teisinga. Byloje neginčijama, kad darbai pagal sutartį nepradėti vykdyti pradiniu terminu, tačiau taip pat nustatyta, jog šalys kurį laiką bendravo, ir tik atsakovei pareiškus, kad darbai nebus vykdomi, net ir ieškovei užtikrinus betono tiekimą sutartu terminu, sutartis buvo nutraukta. Atsakovės atsisakymas vykdyti sutartinius įsipareigojimus jos paties nustatytu terminu po pradinio termino pabaigos nebuvo įvertintas, nors jos neveikimas nepagrįstas objektyviais duomenimis.

15.3.                      Ieškovė 2024 m. vasario 8 d. sutartį nutraukė teisėtai. 2024 m. balandžio 30 d. ieškovė patvirtino atsakovei, kad bus užtikrintas nepertraukiamas betono tiekimas. Nepaisant to, atsakovė į objektą neatvyko, teigė negavusi oficialaus atsakymo dėl naujų terminų ir nurodė darbų nevykdysianti. Ieškovė ne kartą patvirtino betono tiekimą (užsakytą 2024 m. gegužės 2–4 d., ir 6 d.) ir ragino vykdyti darbus, tačiau atsakovė nereagavo ir jų nevykdė, nepateikdama objektyvių priežasčių. Atsakovei nevykdant sutarties nepaisant to, kad 2024 m. gegužės 2 d. (kaip to pareikalavo pati atsakovė) buvo užtikrintas betono tiekimas, ieškovė 2024 m. gegužės 7 d. raštu įspėjo, jog atsakovei neatnaujinus ir neužbaigus darbų per trumpiausią terminą, sutartis nuo 2024 m. gegužės 10 d. bus laikoma nutraukta dėl jos kaltės, reikalaujant netesybų ir nuostolių. 2024 m. gegužės 14 d. atsakovė buvo informuota, kad jai nereaguojant į raginimus, sutartis laikoma nutraukta nuo 2024 m. gegužės 10 d. dėl jos kaltės. Ieškovė sutartį nutraukė joje nustatyta tvarka, remdamasi esminiu pažeidimu, o atsakovė to neginčijo.

15.4.                      Atsakovė priešieškiniu neprašė pripažinti sutarties nutraukimo neteisėtu, o teismas skundžiamu sprendimu tokio fakto nenustatė ir nevertino. Sutarties nutraukimo teisėtumas nebuvo paneigtas, todėl, ieškovės vertinimu, nebuvo pagrindo svarstyti atsakovės tariamų nuostolių atlyginimo. Be to, teisėtas sutarties nutraukimas, kilęs dėl atsakovės kaltės ar net abiejų šalių netinkamo veikimo, negali būti pagrindas taikyti ieškovei sutartinę atsakomybę. Nenustačius neteisėto nutraukimo, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių turėtų būti atlyginami atsakovės nuostoliai.

15.5.                      Teismo išvada, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, yra nepagrįsta ir neatitinka nustatytų aplinkybių, nes vertinta tik tai, kad ieškovė pavėlavo perduoti darbų frontą ir neužtikrino betono tiekimo iki pradinio termino. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad sutartis galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo. Todėl išliko šalių pareigos, kurių nevykdė būtent atsakovė. Darbų frontas buvo perduotas, betono tiekimas užtikrintas, taigi ieškovė savo įsipareigojimus vykdė. Teismas nevertino atsakovės elgesio ir visą atsakomybę už sutarties neįvykdymą, įskaitant nuo ieškovės nepriklausiusius atsakovės veiksmus, nepagrįstai perkėlė ieškovei. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė siekė įvykdyti sutartį, o atsakovė nusišalino nuo ja prisiimtų įsipareigojimų.

15.6.                      Teismas skundžiamame sprendime aptarė atsakovės komunikaciją su ieškove, tačiau nevertino, kad pati atsakovė reikalavo užtikrinti betono tiekimą ir po pradinio darbų vykdymo termino pabaigos. Teismas skundžiamame sprendime sureikšmino pavėluotą betono tiekimą, tačiau neįvertino, kad atsakovė neinicijavo sutarties nutraukimo ir pati reikalavo užtikrinti betono tiekimą 2024 m. gegužės 2 d., jau pasibaigus pradiniam terminui, taip pripažindama sutarties galiojimą. Sutarčiai galiojant ir nenustačius konkrečių darbų apimčių, atsakovė privalėjo vykdyti darbus visą jos galiojimo laikotarpį, įskaitant ir po pradinio termino pabaigos, todėl neturėjo pagrindo atsisakyti įsipareigojimų. Nepradėjusi darbų per 7 dienas, nors betono tiekimas buvo užtikrintas, atsakovė iš esmės pažeidė sutartį, o tai sudarė teisėtą pagrindą ją nutraukti.

15.7.                      Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo informavusi atsakovę apie darbų pradžios atidėjimą bent dviem savaitėms, per kurias atsakovė galėjo nukreipti pajėgumus kitiems įsipareigojimams ir išvengti nuostolių, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Vėlavimas vykdyti sutartį pradiniu terminu savaime nelaikytinas neteisėtu ir negalėjo lemti atsakovei priteistų nuostolių. Sutarties nutraukimo aplinkybės nebuvo tirtos, nes tokio reikalavimo nebuvo pareikšta, todėl susidarė situacija, kai, nekonstatavus nutraukimo neteisėtumo, atsakovei vis tiek priteisti iš to kildinami nuostoliai. Nenustačius ieškovės padaryto pažeidimo, atsakovės reikalavimas tenkintas nepagrįstai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo ginčytas sutarties nutraukimo teisėtumas ir sutartis nenustojo galioti pasibaigus darbų terminui, ieškovės veiksmai dėl betono (ne)tiekimo iki 2024 m. gegužės 1 d. negali būti laikomi neteisėtais ar lėmusiais atsakovės nuostolius.

15.8.                      Ieškovės vertinimu, neegzistavo jos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, jos sprendime apskritai neanalizuotos. Šioje byloje atsakovė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, kad, ieškovei neužtikrinus darbų fronto ir netiekus betono, ji negalėjo vykdyti sutarties ir negavo 57 332,62 Eur pelno. Tačiau 2024 m. vasario 8 d. sutarties nutraukimo neteisėtumas nebuvo konstatuotas, teismas apsiribojo išvada, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį. Tačiau sprendime nurodytos aplinkybės siejamos tik su darbų pradžios terminų praleidimu (vėlesniu įsipareigojimų įvykdymu), o tai savaime nereiškia sutarties pažeidimo ar jos negaliojimo. Be to, atsakovė sutiko su sutarties vykdymu po šių terminų pabaigos, net reikalavo ją vykdyti. Sutarties galiojimas buvo siejamas su visišku įsipareigojimų įvykdymu, o ne darbų pradžios ar pabaigos terminais, tačiau pati atsakovė sutarties taip ir nepradėjo vykdyti. Ieškovės neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, nebuvo pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp prašomų nuostolių ir sutarties neįvykdymo (nutraukimo).

15.9.                      Ieškovė nesutinka ir su atsakovei priteistu nuostolių dydžiu. Atsakovė prašomus priteisti nuostolius iš esmės grindė vieninteliu įrodymu – pačios atsakovės sudaryta pažyma apie išlaidas pagal sutartį. Šis įrodymas nėra informatyvus ar patikimas. Tai pripažino ir teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, kai, užbaigęs bylos nagrinėjimą iš esmės, nusprendė jį atnaujinti. Teismas konstatavo, kad atsakovė negautas pajamas grindė tik subjektyviomis prognozėmis ir savo pačios pažyma, kurioje neatsispindi esminiai duomenys (mokesčiai, darbuotojų skaičius ir kt.), todėl ji nepagrindžia tikėtino pelningumo ir nelaikytina pakankamu bei objektyviu įrodymu. Dėl to atsakovė buvo įpareigota per 14 dienų pateikti negautą pelną pagrindžiančius įrodymus. Taigi, teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pripažino, kad iki šios datos, po bylos išnagrinėjimo iš esmės, atsakovė nebuvo pateikusi patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių prašomų priteisti nuostolių dydį ir pobūdį. Ieškovės nuomone, teismas neturėjo teisės vykdyti įrodinėjimo pareigos už atsakovę ir įpareigoti ją pateikti papildomus įrodymus. Byla nėra nedispozityvi, o šalys – profesionalūs verslininkai, todėl pačios turėjo teisę ir pareigą pasirinkti, kokiais įrodymais grįsti savo pozicijas. Toks teismo įsikišimas į šalių dispozityvumą gali būti vertinamas kaip nešališkumo pareigos pažeidimas.

15.10.                      Po 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties atsakovė, siekdama pagrįsti prašomus nuostolius, pateikė papildomus įrodymus: buhalterinę pažymą, informaciją apie socialinio draudimo įmokas, Nekilnojamojo turto registro išrašą, pranešimą dėl duomenų pateikimo ir preliminariosios sutarties sudarymo įrodymus. Du iš penkių papildomai pateiktų įrodymų nėra susiję su ginčo dalyku ir tik atskleidžia atsakovės nenuoseklumą bei bandymą dirbtinai pagrįsti reikalaujamus nuostolius nauja, anksčiau nepateikta pozicija. Likę įrodymai taip pat nelaikytini tinkamu nuostolių pagrindimu. Papildomai pateikta buhalterinė pažyma, parengta pačios atsakovės, nepatvirtina, kad nurodyti darbuotojai buvo priskirti sutarties vykdymui. Nėra duomenų apie jų funkcijas, o darbo užmokestis pagal darbo sutartis mokamas nepriklausomai nuo vienos sutarties vykdymo, todėl šios išlaidos su ja nesietinos. Be to, pažyma neleidžia nustatyti konkrečių atlyginimų dydžių ar jų kintamumo priežasčių. Joje taip pat pateikiami prieštaringi duomenys: iš pradžių nurodyta 46 457,20 Eur suma, o vėliau – jau 46 822,18 Eur. Papildomai pateikti duomenys apie socialinio draudimo įmokas nelaikytini informatyviu ir tinkamu įrodymu, nes nėra galimybės nustatyti, už kuriuos konkrečius darbuotojus jos mokėtos ir ar jie buvo skirti sutarties vykdymui. Papildomai pateikti duomenys yra tik pačios atsakovės parengta pažyma, kurios šaltinių patikimumo neįmanoma patikrinti. Nepateikta duomenų, pagal kokias sutartis ir laikotarpius išrašytos sąskaitos, nėra skaičiavimų, pagrindžiančių medžiagų poreikį ir kiekius. Taip pat neaišku, iš kur gauti šie duomenys ir kokiais laikotarpiais galiojo nurodytos kainos. Papildomų duomenų apie atsakovės mokėtinus mokesčius ar kitas išlaidas nepateikta. Mažai tikėtina, kad sutarties vykdymas nebūtų pareikalavęs kitų, be darbo užmokesčio ir medžiagų, išlaidų. Atsakovė nenurodė transportavimo, ūkinių ar kitų faktinių išlaidų. Papildomais įrodymais nebuvo paneigtas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pateiktas vertinimas, kad reikalaujamų nuostolių dydis grindžiamas subjektyviomis prielaidomis, ir jis liko nepagrįstas. Todėl negalima laikyti, kad atsakovė įvykdė teismo įpareigojimus ar pateikė objektyvius įrodymus, galinčius iš esmės pakeisti teismo vertinimą. Nepaisydamas to, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė alternatyvaus negautų pajamų skaičiavimo, todėl vadovavosi atsakovės duomenimis ir nemažino jų dydžio. Toks vertinimas prieštarauja tiek 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pateiktai išvadai, kad subjektyvūs skaičiavimai nėra tinkamas nuostolių pagrindimas, tiek įrodinėjimo pareigai – nuostolius turi įrodyti jų prašantis asmuo. Ieškovė neturi ir negali turėti duomenų apie atsakovės veiklą, todėl jų paneigti negali, o pareiga juos pagrįsti teko pačiai atsakovei, kuri tuo nepasinaudojo.

15.11.                      Praktikoje negautas pelnas grindžiamas ankstesnių analogiškų sutarčių pelningumu, finansinėmis ataskaitomis, sąmatomis, kainynais, apskaitos duomenimis ar Sistelos skaičiavimais. Tokie duomenys nepateikti, o vien teoriniai skaičiavimai, kaip šiuo atveju, nelaikomi pakankamais įrodymais.

15.12.                      Ieškovė teigia, kad negautas pelnas buvo nepagrįstai tapatinamas su 2024 m. vasario 8 d. sutarties verte, t. y. atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodyta suma. Atsakovė, grįsdama nuostolių (negautų pajamų) dydį, nurodė, kad jie sudaro 57 757,60 Eur. Ši suma apskaičiuota iš sutarties vertės (114 887,40 Eur) atėmus vykdymo sąnaudas – medžiagas ir darbo užmokestį. Tačiau jokie duomenys nepatvirtino, kad tokia sutarties vertė buvo joje nustatyta ar kad tokia suma realiai būtų atsakovės gauta. Sutarties 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nustatyti tik darbų įkainiai, taikytini faktinei atliktų darbų apimčiai. Teismas nepagrįstai vertino, kad prie sutarties pridėtoje sąmatoje ir komerciniame pasiūlyme nurodyta darbų apimtis – 12 556 kv. m. Dėl konkrečios darbų apimties šalys iš anksto nebuvo susitarusios. Sutarties 10 skyriuje nurodyta, kad jos priedas Nr. 1 yra atsakovės komercinis pasiūlymas dėl darbų įkainio. 2024 m. vasario 8 d. atsakovės komerciniame pasiūlyme nurodytas tik preliminarus būsimų darbų kiekis ir įkainiai, taikytini pagal faktinę betonavimo darbų apimtį. Jei šalys būtų susitarusios dėl darbų apimties, ji būtų tiesiogiai įtvirtinta sutartyje, o ne siejama su įkainiais. Be to, Sutarties 8.3.2 papunktis numatė ieškovės teisę bet kuriuo metu keisti darbų apimtį.

15.13.                      Pavyzdys to, kad atsakovės teiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytos darbų apimtys buvo pateiktos tik kaip preliminarios, siekiant apsibrėžti darbų įkainių ribas, yra kita tarp tų pačių šalių sudaryta šioje byloje vertinta sutartis – 2024 m. vasario 15 d. sutartis: joje darbų apimtys nebuvo nustatytos, o atsakovė buvo pateikusi komercinį pasiūlymą su įkainiais, priklausančiais nuo sutarties apimties. Byloje atsakovė, reikalaudama priteisti skolą pagal šią sutartį, pateikė PVM sąskaitą faktūrą ir vienašalį darbų aktą, iš kurių matyti, kad sutarties komerciniame pasiūlyme nurodyti darbų kiekiai nebuvo įvykdyti: vietoje 10 000 kv. m atlikta 7 074 kv. m darbų kiekis, todėl vietoje 35 000 Eur (be PVM) apskaičiuota 24 759 Eur suma.

15.14.                      Nepaneigtina, kad ir vykdant 2024 m. vasario 8 d. sutartį ieškovė nebūtų įgyvendinusi komerciniame pasiūlyme nurodytos darbų apimties, todėl nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog atsakovė būtų gavusi visą nurodytą sutarties kainą. Ieškovės teigimu, verslo santykiuose pelnas nėra garantuotas net ir aiškiai nustatant sutarties kainą, nes neįmanoma iš anksto numatyti visų kaštų, rinkos pokyčių, kliūčių ar darbų apimties mažėjimo. Sutarties apimtis gali keistis dėl nuo užsakovo ar abiejų šalių nepriklausančių priežasčių.

15.15.                      Ieškovė pažymi, kad atsakovės reikalauti ir teismo priteisti nuostoliai nepagrįsti, nes nurodyto negauto pelno (pajamų) realumas ir tikėtinumas nebuvo įrodyti ir kelia abejonių. Egzistavo objektyvios priežastys laikyti atsakovės reikalaujamą negautą pelną (pajamas) akivaizdžiai neįtikimu. Ieškovė, remdamasi viešai prieinamais duomenimis, nurodė, kad 2024 metais atsakovės pelnas sudarė 136 821 Eur (6,83 proc.). Net ir 2023 metais, pasiekus 4 374 732 Eur pardavimo pajamas (dvigubai daugiau nei 2024 metais), jos grynasis pelnas siekė tik 143 745 Eur. Taigi, nepaisant pardavimo pajamų svyravimų, atsakovės pelnas kasmet išliko gana stabilus. Atsakovė, reikalaudama priteisti negautas pajamas, teigia, kad iš sutarties, kuri būtų vykdyta apie 1,5 mėn. (o gal net tik dvi savaites), būtų uždirbusi 57 332,62 Eur. Tai reikštų apie 50 proc. pelningumą, kuris, vertinant ankstesnius atsakovės finansinius rodiklius, nėra logiškas ar tikėtinas. Vien šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės sąnaudos, vykdant sutartis, įskaitant ginčo atvejį, yra gerokai didesnės, o pelnas – mažesnis. Tikėtina, kad ji patiria ir kitų, neatskleistų, sutarčių vykdymo išlaidų. Atsakovės pateikti darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimai kelia abejonių, nes jie pagrįsti tik deklaratyviomis jos pačios parengtomis pažymomis. Be to, viešai skelbiami duomenys nesutampa su byloje atsakovės nurodytais skaičiais.

15.16.                      Sprendimu priteisti nuostoliai akivaizdžiai viršija tikėtiną realią sumą, kurią atsakovė būtų galėjusi gauti, todėl tokių tariamų nuostolių priteisimas reikštų nepagrįstą atsakovės praturtėjimą. Tokia situacija prieštarauja civilinės atsakomybės esmei – atkurti, o ne pagerinti asmens padėtį kito sąskaita, nes ieškovės padėtis bloginama nepagrįstai gerinant atsakovės padėtį.

15.17.                      Be to, byloje neįvertintas atsakovės elgesys ir komunikacija su ieškove: nenustatyta, kodėl, žinodama apie darbų termino atidėjimą, ji nesiėmė veiksmų perorganizuoti veiklą ir kokios priežastys pateisino jos atsisakymą vykdyti sutartį net po to, kai pati nustatė jos vykdymo terminą (2024 m. gegužės 2 d.). Tokie atsakovės veiksmai sudaro pagrindą mažinti jos nurodomą, realiai nepagrįstą pelną (pajamas), net jei būtų pripažintas pagrindas priteisti nuostolius (su kuo ieškovė nesutinka).

15.18.                      Ieškovė nurodo, kad, priešingai nei teigia atsakovė ir nusprendė pirmosios instancijos teismas, egzistuoja pagrindas priteisti jai iš atsakovės patirtus nuostolius dėl atsakovės netinkamo 2024 m. vasario 8 d. sutarties vykdymo, t. y. kainų, mokėtinos atsakovei ir sumokėtos kitiems rangovams, skirtumą, taip pat nuostolius dėl prastovų. Ieškovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartį, ji buvo priversta samdyti naujus rangovus ir už tuos pačius darbus sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėjusi atsakovei, todėl šis kainų skirtumas laikytinas papildomomis išlaidomis, priteistinomis iš atsakovės. Pažymėtina, kad, priešingai nei atsakovė, ieškovė byloje pateikė išsamius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius visų reikalaujamų nuostolių pobūdį ir dydį. 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartyje teismas nurodė, kad nepakankamai pagrįsti yra tik atsakovės reikalaujami nuostoliai ir įpareigojo ją pateikti trūkstamus duomenis. Ieškovės pateikti dokumentai nebuvo vertinti ne dėl jų nepakankamumo, o dėl nepagrįstos teismo išvados, kad sutartį netinkamai vykdė ieškovė. Ieškovei jokių papildomų įpareigojimų dėl nuostolių pagrindimo teismas nenustatė.

15.19.                      Ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė pažymą dėl nuostolių dydžio. Bylos nagrinėjimo metu, vykdant teismo įpareigojimą, buvo pateikti papildomi nuostolius pagrindžiantys įrodymai, tai yra: sutartys su naujai ieškovės pasitelktais rangovais ir atsiskaitymą su jais patvirtinantys dokumentai, statybos darbų žurnalai, krovinių važtaraščiai, prastovas patvirtinantys dokumentai, sistemos skaičiavimai ir kt. Teismas šių duomenų pagrįstumo nevertino, nes sprendimu pripažino ieškovę atsakinga už sutarties nevykdymą, todėl nusprendė, kad nuostoliai priteistini iš ieškovės, o ne jos naudai. Tinkamai įvertinus ieškovės nurodomas aplinkybes ir paneigus, kad už sutarties nutraukimą atsakinga tik ieškovė, yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, iš naujo įvertinti ieškovės pateiktus nuostolius pagrindžiančius dokumentus ir priimti sprendimą, kuriuo būtų patenkintas jos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo.

15.20.                      Ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė ieškovei 19 189,25 Eur nuostolius už sutarties darbų trūkumų šalinimą, taip pat tenkino atsakovės priešieškinį ir priteisė jai 24 759 Eur skolą (atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteista 5 569,75 Eur). Ieškovės vertinimu, neegzistavo pagrindas priteisti atsakovei skolą pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį, todėl priteistų sumų įskaitymas priešingų šalių atžvilgiu taip pat nebuvo galimas. Priteisdamas abiem šalims jų reikalaujamas sumas ir jas įskaitydamas, teismas iš esmės sumažino atsakovės reikalavimą ieškovės patirtų defektų šalinimo kaštais, laikydamas, kad likutinė suma atitinka tinkamai atliktų darbų vertę, taip sutapatindamas defektų šalinimo kaštus su netinkamai atliktų darbų verte. Ieškovės nuomone, toks sprendimas neatitinka teisės aktų ir teismų praktikos, todėl negali būti laikomas teisingu.

15.21.                      Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pripažintas negaliojančiu ir konstatuota, jog ieškovė pagrįstai atsisakė jį pasirašyti, darytina išvada, kad tinkamai atliktų darbų nėra arba atsakovė jų neįrodė. Atsakovė privalėjo įrodyti, kokius ir kiek darbų atliko tinkamai, ir tik nustačius jų vertę galėjo būti atliekamas sumų įskaitymas. Užsakovo pareiga apmokėti už darbus atsiranda tik juos priėmus. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti priežastis. Jei rangovas tokį atsisakymą laiko nepagrįstu, jis gali, pažymėjęs apie tai akte, pasirašyti jį vienašališkai, tačiau tik tuo atveju, jei pats tinkamai įvykdė pareigą perduoti darbus – laiku ir sutartyje nustatytomis sąlygomis sudarė galimybę juos priimti. Užsakovo mokėjimo prievolė atsiranda tik pateikus ir priėmus darbų aktą arba rangovui jį pasirašius vienašališkai, jei toks aktas nėra nuginčytas ir galioja. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasinaudojo teise ginčyti atsakovės aktą, o teismas pripažino, kad jos atsisakymas jį pasirašyti buvo pagrįstas, todėl aktą pripažino negaliojančiu. Atsižvelgdama į tai, ieškovė mano, kad pripažinus aktą negaliojančiu neliko dokumento, sukuriančio jos mokėjimo prievolę. Sprendimu konstatuota, kad darbai nepriimti dėl kokybės trūkumų, o nenustatęs, kokia jų dalis atlikta tinkamai, teismas neturėjo pagrindo nieko priteisti atsakovei. Ieškovei ginčijus aktą, o teismui jį pripažinus negaliojančiu, turėjo būti laikoma, kad reikalavimas dėl skolos nebuvo įrodytas.

15.22.                      Ieškovės vertinimu, teismas negalėjo savarankiškai laikyti, kad skolos likutis, padengus defektų šalinimo kaštus, yra neginčytinas ir įrodytas. Nesant tokių įrodymų, automatinis sumų įskaitymas negalėjo būti atliktas. Visa pagrindo priteisti skolą įrodinėjimo našta, įvertinant bylos dispozityvų pobūdį, teko pačiai atsakovei, tačiau nei skolos fakto, nei dydžio ar mokėjimo pareigos atsakovė neįrodė ir kaip tik buvo įrodyta priešingai. Byloje jokiais dokumentais nebuvo įrodyta, kokie konkrečiai darbai (jų apimtis ir vertė) buvo atlikti pagal sutartį. Atsakovės darbų perdavimo–priėmimo akte ir sąskaitoje darbai įvardyti abstrakčiai („siūlių hermetizavimo darbai“), todėl nėra pagrindo spręsti, koks jų kiekis iš tikrųjų atliktas ir ar bent dalis jų buvo be trūkumų. Ir priešingai, į bylą pateiktas įkainotų darbų kiekių žiniaraštis Nr. 1, iš kurio matyti, kad atsakovės darbų trūkumų taisymas apėmė iš esmės visus pagal sutartį numatytus darbus ir net daugiau – buvo perdirbti jos atlikti darbai bei pašalinta papildomai padaryta žala.

15.23.                      Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai nesumažino 2024 m. vasario 15 d. sutarties pagrindu atsakovei priteistos sumos pagal sutartį teisėtai sulaikyta suma. Sutarties 4.5 papunktyje numatyta, kad sulaikoma 5 proc. nuo kiekvienos sąskaitos iki garantinio rašto pateikimo, o jo nepateikus – ši suma grąžinama po 3 metų, jei neatsiranda defektų. Byloje nepaneigta, kad atsakovė nepateikė garantinio laidavimo draudimo rašto, todėl neturėjo teisės reikalauti visos sumos. Net ir pripažinus atsakovės reikalavimą dėl skolos pagrįstu, priteista suma turėjo būti mažinama 5 proc. 

16.       Atsakovė UAB „Valvista“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1.                      Atsakovės nuomone, teismas tinkamai išnagrinėjo bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų, visapusiškai įvertino įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

16.2.                      Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad darbai pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį nebuvo pradėti dėl nuo šalių nepriklausančių priežasčių (nepalankių oro sąlygų ir įšalo). Šis teiginys neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos. Pagal sutartį darbai turėjo būti pradėti 2024 m. kovo 12 d., tačiau ieškovė iki šios datos ir vėliau neinformavo atsakovės, kad darbai nukeliami dėl nepalankių oro sąlygų ar nepasišalinusio įšalo. 2024 m. kovo 22 d. atsakovės atstovas raštu kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad objekto darbų frontas vis dar neperduotas, nors darbai turėjo būti pradėti 2024 m. kovo 12 d., ir įspėjo, kad jų nepradėjus laiku atsakovė gali nespėti jų atlikti rangos sutartyje nustatytu terminu. Atsakymo iš ieškovės nebuvo gauta. Po kelių dienų atsakovė iš ieškovės gavo nurodymą atvykti atlikti 6 nuovažų paruošiamuosius darbus, kuriuos 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 29 d. atliko. Ieškovei neteikiant informacijos apie betono tiekimo terminus objekte, 2024 m. balandžio 3 d. atsakovės atstovas pakartotinai kreipėsi raštu, informuodamas apie 2024 m. balandžio 4 d. planuojamą 6 nuovažų betonavimą ir prašydamas užtikrinti nepertraukiamą betono tiekimą pagal rangos sutartį. Paruošiamieji darbai turi būti organizuojami taip, jog betonavimas vyktų nedelsiant ar kuo greičiau, nes naudojamos plonos medinės lentos, ilgai veikiamos drėgmės, gali išsipūsti ir pabloginti darbų kokybę. Dėl to, taip pat siekiant ekonomiškumo, paruošiamieji darbai atliekami tik užtikrinus betonavimo tęstinumą. Ieškovei neužtikrinus nepertraukiamo betono tiekimo, atsakovė negalėjo atlikti didesnės apimties paruošiamųjų darbų.

16.3.                      Nuo 2024 m. kovo 22 d. ieškovė delsė informuoti atsakovę apie darbų nukėlimą ir tai padarė tik 2024 m. balandžio 3 d. (po pakartotinio kreipimosi bei pranešimo apie ketinimą atvykti 2024 m. balandžio 4 d.), pranešdama, kad nuovažų betonavimo darbai atidedami maždaug dviem savaitėms, apie tolesnę eigą bus informuojama papildomai. Atsakovei nebuvo žinomos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių darbai objekte būtų neįmanomi, o nukėlimo priežastys apskritai nebuvo nurodytos.

16.4.                      Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažyma patvirtina, kad 2024 m. kovo 18 d.–2024 m. gegužės 1 d. oro sąlygos buvo tinkamos darbams, todėl teiginys, jog jų nebuvo galima vykdyti dėl oro ar įšalo, yra nepagrįstas. Statybos žurnalai patvirtina, kad nuo 2024 m. vasario 7 d. objekte vyko darbai, o 2024 m. vasario 27, 28, 29 d. ir 2024 m. kovo 14 d., 2024 m. balandžio 17 d. ieškovė ar jos rangovas vykdė nuovažų betonavimą. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė objekte aktyviai vykdė darbus, oro sąlygos buvo tinkamos, buvo atliekami betonavimo ir betono pagrindų įrengimo darbai, todėl teiginys, jog darbams trukdė įšalas ar oro sąlygos, yra nepagrįstas.

16.5.                      Sužinojusi apie naują darbų grafiką, atsakovė operatyviai reagavo: 2024 m. balandžio 8 d. jos atstovas pranešė, kad dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo atsakovė gali nespėti atlikti sutartyje numatytų darbų ir tai gali sutapti su įsipareigojimais kitiems užsakovams, taip pat pasiliko teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. 2024 m. balandžio 9 d. atsakovės atstovas gavo ieškovės pasiūlymą nutraukti 2024 m. vasario 8 d. sutartį šalių susitarimu. Atsakovės vertinimu, ieškovė, teikdama šį pasiūlymą, aiškiai suvokė galimus atsakovės nuostolius, nes nurodė, kad tai padėtų „išvengti nuostolių dėl vėlavimo kituose projektuose“. Sutartinių įsipareigojimų nesilaikymas kilo iš ieškovės pusės, todėl, siekdama išvengti civilinės atsakomybės ir atsakovės nuostolių atlyginimo, ji pasiūlė atsakovei nenaudingą sprendimą – nutraukti sutartį. Atsakovė nesutiko nutraukti sutarties ir 2024 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku pakartotinai kreipėsi į ieškovę dėl darbų eigos ir medžiagų „Betono takas“ tiekimo, tačiau atsakymo negavo ir informacija nebuvo pateikta.

16.6.                      Atsakovė 2024 m. balandžio 25 d. reikalavimu informavo ieškovę, kad sutarties terminas baigiasi 2024 m. gegužės 1 d., tačiau darbai nėra įvykdyti, nes ieškovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. nepateikė betono mišinio, būtino atsakovės darbams atlikti. 2024 m. balandžio 30 d. atsakovės atstovas, atsakingas už darbų vykdymą pagal sutartį, pakartotinai kreipėsi į ieškovę, ragindamas perduoti darbų frontą ir suorganizuoti betono tiekimą 2024 m. gegužės 2 d., nurodydamas planuojamas betonuoti 6 nuovažas, kurių parengiamieji darbai buvo atlikti dar 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. kovo 29 d. 2024 m. balandžio 30 d. atsakovės atstovas visą dieną laukė ieškovės atsakymo ir darbo pabaigoje papildomai pranešė, kad negavo oficialios informacijos dėl naujų terminų, todėl suplanuotų darbų vykdyti negali. Tą pačią dieną atsakovės atstovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad ši nepateikė atsakymo dėl darbų atnaujinimo pagal sutartį, taip pat pranešė, jog atsakovė pradeda nuostolių skaičiavimą ir reikalaus jų atlyginimo. Pabrėžtina, kad ieškovės atstovas atsakymą, jog betono tiekimas bus užtikrintas, pateikė tik po atsakovės atstovų elektroninių laiškų išsiuntimo. Tačiau ieškovė ir jos atstovas buvo aiškiai informuoti, kad 2024 m. gegužės 2 d. objekte darbai nebus atliekami, nes ieškovė iki tol nepateikė atsakymo dėl naujų terminų ir nepatvirtino tolesnio sutarties vykdymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovė vengė bendradarbiauti su atsakove ir teikti prašomą informaciją.

16.7.                      Apeliaciniame skunde ieškovė suabsoliutina vieną 2024 m. balandžio 30 d. atsakovės darbuotojo laišką, jį klaidingai interpretuodama kaip sutikimą vykdyti darbus po sutartyje nustatyto termino. Toks argumentavimas yra nepagrįstas, nes ignoruojama, kad tą pačią dieną ieškovei du kartus patvirtinta, jog 2024 m. gegužės 2 d. darbai nevyks dėl jos nebendradarbiavimo, delsimo derinti naujus terminus ir neapsisprendimo dėl sutarties vykdymo. Atsakovė nepritarė darbų vykdymui po sutartyje nustatytų terminų, todėl tokie teiginiai neatitinka faktinės situacijos. Sutarties darbų atlikimo terminas baigėsi 2024 m. gegužės 1 d. ir nebuvo pratęstas. Ieškovė neinicijavo susitarimo dėl terminų pratęsimo, nors atsakovė šį klausimą kėlė ne kartą. Užuot bendradarbiavusi, ieškovė reagavo neigiamai, atsisakė dialogo ir grasino nutraukti sutartį bei reikalauti tariamų nuostolių atlyginimo. Todėl atsakovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vykdyti darbus pasibaigus sutarties terminui.

16.8.                      2024 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė raštą „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriame nurodė informavusi atsakovę apie sprendimą sumažinti darbų apimtį pagal sutartį ir paprašė nedelsiant atnaujinti bei kuo greičiau užbaigti darbus. Taigi, 2024 m. gegužės 3 d. rašte ieškovė teigia, kad atsakovė prieš 14 kalendorinių dienų buvo informuota apie darbų apimties sumažinimą ir galėjo atitinkamai pakoreguoti darbų užbaigimo terminus pagal sutartį. Taip pat nurodoma, esą žodžiu sutarta, kad atsakovė atliks tik jau pradėtus darbus ir galės tęsti veiklą kituose objektuose. Vadinasi, pati ieškovė pripažįsta, kad sutartyje numatytos darbų apimtys buvo sumažintos.

16.9.                      Gavusi ieškovės 2024 m. gegužės 3 d. raštą, kuriame teigiama, kad atsakovė buvo informuota apie darbų apimties sumažinimą, atsakovė 2024 m. gegužės 5 d. nuvyko į objektą ir nustatė, jog ieškovė jau pasamdė kitą įmonę paruošiamiesiems ir betonavimo darbams atlikti. Paaiškėjo, kad mažiausiai 20 nuovažų betonavimą jau atliko kitas rangovas, o atsakovė apie tai nebuvo informuota – nei apie kito rangovo darbą objekte, nei apie sutartyje numatyto darbų kiekio pokyčius. Atsakovei paaiškėjo, kad ieškovė pasitelkė kitus subrangovus, darbus atlikusius už mažesnę kainą. Tai atsakovės vadovas sužinojo susisiekęs su darbus vykdžiusios UAB „Betono takas“ direktoriumi, kuris nurodė taikomą kainą.

16.10.                      Reaguodamas į paaiškėjusias aplinkybes, atsakovės atstovas 2024 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku aiškiai nurodė, kad atsakovė dirba kitame objekte, turi kitų įsipareigojimų pagal kitas sutartis ir apie tai ieškovė buvo iš anksto įspėta. Taip pat nurodė, kad pagal atsakovės surinktą informaciją ieškovė yra pasamdžiusi kitą bendrovę, vykdančią pagal sutartį atsakovei priklausančius darbus. Nors atsakovė buvo pasirengusi dirbti, dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo ji neteko galimybės vykdyti įsipareigojimų nustatytais terminais. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie darbų apimčių mažinimą ir su tuo nesutinka, todėl pareikalavo pateikti naujas apimtis kainai perskaičiuoti, taip pat informavo, kad dėl sumažėjusių apimčių kaina bus didinama.

16.11.                      Papildomai pažymėtina, kad pati ieškovė 2024 m. gegužės 3 d. nurodė, jog darbų kiekiai pasikeitė, teigdama, esą su atsakove buvo sutarta dėl mažesnių apimčių. Būtent šie teiginiai ir veiksmai lėmė bylos argumentus dėl apimčių sumažėjimo. Atsakovė savavališkai to nenustatė – priešingai, pati ieškovė savo veiksmais ir komunikacija patvirtino, kad darbų kiekiai buvo sumažinti. Vėlesni ieškovės teiginiai, kad darbų kiekiai esą padidėjo, neturi esminės teisinės reikšmės, nes lemiamas buvo pirminis jos elgesys, sukūręs atsakovei pagrįstą įspūdį, jog darbų apimtys yra sumažintos. Apie galimą darbų apimčių padidėjimą ieškovė sužinojo tik 2024 m. birželio mėn., t. y. jau pasibaigus sutartyje nustatytiems darbų atlikimo terminams, tai patvirtina jos pateiktos kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurių duomenys užfiksuoti būtent tuo laikotarpiu.

16.12.                      Ieškovė, supratusi, kad atsakovė nevykdys jos nepagrįstų reikalavimų, 2024 m. gegužės 7 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo nurodė, esą atsakovė pažeidė sutartį ir, neatnaujinus darbų, sutartis bus laikoma nutraukta dėl atsakovės kaltės. Taip pat šiame pranešime ieškovė teigė, kad atsakovė buvo informuota apie darbų apimčių pasikeitimą, taip patvirtindama, jog apimtis pakeitė pati ieškovė. Sutarties 8.3.2 papunktis numato, kad užsakovas gali keisti darbų apimtis, apie tai raštu informavęs rangovą prieš 10 kalendorinių dienų. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų nurodyta tvarka informavusi atsakovę. Nors ieškovė teigia, kad dėl darbų apimčių sumažinimo buvo susitarta žodžiu, tačiau tokio susitarimo nebuvo. Be to, sutarties 9.7 papunktis nustato, kad visi su sutartimi susiję pranešimai turi būti teikiami raštu. Todėl, net jei ieškovė ketino mažinti darbų apimtis, ji privalėjo apie tai informuoti raštu, priešingu atveju laikytina, kad ji pažeidė minėtą sutarties punktą. Nors ieškovė teigia, kad sutarties priedo Nr.1 8 punktas taikomas tik pasikeitus brėžiniams ir kad šiuo atveju jie nesikeitė, todėl darbų apimtys neturėjo keistis, tačiau tame pačiame rašte ji nurodo, kad apimtys keitėsi, o procesiniuose dokumentuose jau teigia, jog jos didėjo, taip pateikdama prieštaringą poziciją. Jeigu, kaip teigia ieškovė, darbų apimtys tik didėjo, turėjo keistis ir brėžiniai, nes atsakovė kainą pagal sutarties priedą Nr. 1 apskaičiavo pagal ieškovės pateiktus brėžinius. Sutarties 9.3 papunktis patvirtina, kad atsakovė, kaip profesionalė, įvertino darbų pobūdį, apimtį, dokumentaciją ir visus kaštus, todėl pasiūlyta kaina buvo pagrįsta būtent pateiktais brėžiniais, kuriuose aiškiai nurodyta darbų apimtis.

16.13.                      2024 m. gegužės 9 d. atsakovė pateikė atsakymą į 2024 m. gegužės 7 d. pranešimą, kuriame išdėstė sutarties vykdymo aplinkybes ir ieškovės nesąžiningus veiksmus, taip pat paprašė pateikti naują darbų planą, apimtis, terminus ir pasirašyti papildomą susitarimą. Nors ieškovė akcentuoja tik kainos peržiūrą, atsakovei nuo pradžių svarbiausi buvo terminai ir darbų apimtys, nes dėl itin mažos apimties (6 nuovažų) ji nebūtų sudariusi sutarties, laikydama tokį darbą nuostolingu.

16.14.                      Kadangi ieškovė neteisėtai pateikė pranešimą apie sutarties nutraukimą ir kaltę siekė perkelti atsakovei, atsakovė kreipėsi į antstolį dėl statybvietės fiksavimo. 2024 m. gegužės 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad objekte dirba UAB „Betono takas“ darbuotojai ir kad jie darbus atlieka jau seniai. Protokolas taip pat patvirtina, kad atsakovė objekte buvo atlikusi visus paruošiamuosius darbus šešių nuovažų betonavimui, tačiau jų tęsti negalėjo dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo – betono netiekimo, terminų atidėliojimo ir draudimo dirbti. Fotonuotraukos įrodo, kad dauguma nuovažų jau išbetonuotos kito rangovo, nors pagal sutartį šie darbai buvo numatyti atsakovei. Protokolo fotonuotraukos patvirtina, kad nuovažų betonavimo darbus kitas rangovas atliko dar iki sutartyje nustatytų terminų pabaigos: 2024 m. gegužės 16 d. fiksuota, jog betonas jau pašviesėjęs ir sutvarkyti kelkraščiai, tai įrodo, kad darbai buvo atlikti iki 2024 m. gegužės 14 d., kai ieškovė pranešė apie sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės. Protokolo fotonuotraukos paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovė galėjo atlikti visą ar net didesnį darbų kiekį. Net ir sutikusi betonuoti 6 nuovažas, atsakovė negalėjo vykdyti likusių darbų, nes jie jau buvo atlikti kito rangovo. Todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvykdyti nei sutartinio, nei didesnio darbų kiekio, juolab kad iki 2024 m. gegužės 16 d. jau buvo sutvarkyti kelkraščiai, tai patvirtina, jog darbai buvo baigti dar iki sutarties termino pabaigos. Tai, kad ieškovė pasitelkė kitą rangovą, patvirtina byloje esanti 2024 m. sausio 30 d. Rangos darbų sutartis su UAB „Betono takas“, sudaryta dėl tų pačių darbų ir tuo pačiu laikotarpiu – nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.

16.15.                      Akivaizdu, kad 2024 m. vasario 8 d. sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovės kaltės, nes jos veiksmai ir neveikimas objektyviai užkirto atsakovei galimybę atlikti sutartus darbus. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovės priešieškinį ir paneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, kuris, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė 2024 m. vasario 8 d. sutartį – laiku neperdavė darbų fronto ir iki 2024 m. gegužės 1 d. neužtikrino betono tiekimo. Kadangi terminai nebuvo pratęsti, teismas pagrįstai pripažino, jog dėl sutarties neįvykdymo kalta ieškovė, o atsakovė įsipareigojimus vykdė tinkamai, ne kartą kreipdamasi dėl darbų fronto ir betono tiekimo, tačiau jie buvo užtikrinti pavėluotai arba visai nebuvo užtikrinti.

16.16.                      Atsakovė tinkamai pagrindė savo nuostolius. Pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį 8.2.2 papunktį ieškovė įsipareigojo sudaryti sąlygas, suteikti darbams atlikti būtiną informaciją ir tiekti betono mišinį, o pagal 5.1 papunktį darbų vykdymo terminas nustatytas laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. sutarties priede nustatyta, jog 9,15 Eur/m² įkainis taikomas visam 12 556,00 m² plotui, esant ne mažesniam kaip 500 m² dienos betonavimo apimčiai, todėl aiškiai sutarta dėl viso darbų kiekio. Atsakovės nuostolius lėmė esminiai ir sistemingi ieškovės sutarties pažeidimai – nepagrįstas atsisakymas ją vykdyti, nebendradarbiavimas ir darbų perdavimas kitam rangovui, dėl to atsakovė negavo sutarto 114 887,40 Eur (be PVM) atlygio. Ieškovės neteisėti veiksmai – sąmoningas nebendradarbiavimas, nepagrįstas darbų stabdymas, informacijos neteikimas, betono netiekimas ir darbų perdavimas kitam rangovui galiojant sutarčiai – laikytini tyčiniais arba bent jau dėl didelio neatsargumo, todėl jai kyla pareiga atlyginti atsakovės nuostolius.

16.17.                      Atsakovės lūkesčio interesas apima visą sutarties vertę – sutartą atlygį už darbus, tačiau dėl ieškovės veiksmų ji neteko galimybės įvykdyti sutarties ir gauti šią naudą, todėl reikalavimas atlyginti 57 332,62 Eur negautą pelną yra pagrįstas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė, kad atsakovė prašomus nuostolius grindė vien savo sudaryta išlaidų pažyma pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį, yra nepagrįsta. Kaip teisingai konstatuota sprendime, atsakovė byloje pateikė duomenis apie planuotas sąnaudas pagal sutartį. Nurodyta, kad darbams būtų pasitelkta 12 darbuotojų, kuriems būtų išmokėta 46 822,18 Eur darbo užmokesčio. Taip pat pateikti statybinių medžiagų ir įrankių sąnaudų skaičiavimai, siekiantys 10 672,60 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal sutartį atsakovė būtų gavusi 114 887,40 Eur (be PVM), atėmus darbo užmokesčio ir statybinių medžiagų sąnaudas, planuotas pelnas būtų 57 332,62 Eur. Papildomai į bylos medžiagą pateikti įrodymai, paaiškinantys 2025 m. vasario 11 d. detalizaciją: pateikti duomenys apie 2024 m. kovo–balandžio mėn. darbo užmokestį su socialinio draudimo įmokomis; sutarties vykdymo atveju darbuotojams būtų sumokėta 46 822,18 Eur; pateiktas „Sodra“ išrašas. Atsakovė turėjo 23 darbuotojus, iš jų 12 būtų dirbę objekte; administracijos darbuotojų atlygis laikytinas netiesioginėmis sąnaudomis, o 7 darbuotojai dirbo kituose projektuose, tai patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys; 10 672,60 Eur statybinių medžiagų ir įrankių suma detalizuota vyr. buhalterės ir vadovo ataskaitoje. Ieškovės užsakymas buvo vienintelis atsakovės pajamų šaltinis, tačiau ji planavo vykdyti darbus ginčo objekte ir gauti pajamas pagal sutartį, o dėl ieškovės nesudarytų sąlygų šią galimybę prarado laikotarpiu, kol laukė kitų sutarčių pradžios.

16.18.                      Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad atsakovės pateikti duomenys apie planuotas darbo užmokesčio ir medžiagų sąnaudas yra nepakankami vien dėl to, jog, ieškovės vertinimu, neįmanoma objektyviai nustatyti, kurie darbuotojai būtų dirbę pagal sutartį ir kokias funkcijas būtų atlikę, yra nepagrįsti. Atsakovė yra veikiantis ūkio subjektas, savarankiškai organizuojantis veiklą, darbuotojų paskirstymą ir funkcijas, todėl būtent ji disponuoja informacija apie konkrečiam projektui pasitelktus darbuotojus ir su tuo susijusias sąnaudas. Ieškovės argumentas, kad darbo užmokesčio išlaidos patiriamos „bet kuriuo atveju“ ir nesusijusios su sutartimi, yra teisiškai nepagrįstas ir prieštarauja negautų pajamų sampratai. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad planavo konkretų darbuotojų užimtumą šios sutarties vykdymui, todėl ją vykdant darbuotojai būtų generavę pajamas, kurios dėl ieškovės neteisėtų veiksmų nebuvo gautos. Be to, darbo užmokestis šiems darbuotojams pagal planą turėjo būti mokamas iš sutarties pajamų. Atmestini ieškovės samprotavimai dėl skirtingose pažymose nurodomo darbo užmokesčio. Skirtumas tarp 46 457,20 Eur ir 46 822,18 Eur yra objektyviai pagrįstas, įvertintas pirmosios instancijos teismo ir neleidžia abejoti viso nuostolių skaičiavimo patikimumu. Priešingai, patikslinti duomenys rodo atsakovės siekį tiksliai pagrįsti reikalavimus. Ieškovės teiginiai, kad socialinio draudimo įmokų duomenys nėra informatyvūs ir tinkami įrodymai, nepagrįsti. Byloje pateikti oficialūs „Sodra“ išrašai įrodo darbuotojų skaičių ir sumokėtų įmokų dydžius. Ieškovės teiginiai, kad socialinio draudimo įmokų ir statybinių medžiagų sąnaudų duomenys yra neinformatyvūs, iš esmės reiškia nepagrįstą reikalavimą atskleisti detalesnius atsakovės vidinius procesus, nei to reikalauja civilinis procesas. Nuostolių atlyginimas nesiejamas su pareiga atskleisti visą vidinę apskaitą ar komercinius sprendimus, jei pateikti duomenys leidžia nustatyti nuostolių realumą, dydį ir priežastinį ryšį, tai atsakovė ir padarė.

16.19.                      Iš viešų duomenų matyti, jog ieškovės pasitelktas rangovas UAB „Betono takas“ turi 14 darbuotojų, todėl jo pajėgumai iš esmės atitinka atsakovės planuotus. Atsakovė numatė 12 darbuotojų darbą objekte, tai yra realistiška, todėl jos skaičiavimai laikytini nuosekliais ir pagrįstais.

16.20.                      Ieškovės argumentai apie galimas papildomas išlaidas (transporto, administracines ar kt.) nepaneigia atsakovės skaičiavimų pagrįstumo. Hipotetiniai svarstymai nėra įrodymai ir nesudaro pagrindo atmesti pateiktus duomenis. Jei ieškovė manė, kad būtų buvę papildomų sąnaudų, ji turėjo tai pagrįsti įrodymais, tačiau to nepadarė. Be to, pati ieškovė nurodė, kad dalį darbų objekte atliko jos darbuotojai, todėl galėjo pateikti savo skaičiavimus – darbuotojų skaičių, darbo laiką ir sąnaudas – ir juos palyginti su atsakovės duomenimis. Tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovės argumentai dėl atsakovės skaičiavimų nepagrįstumo yra spekuliatyvūs. Teisės aktai nenustato pareigos naudoti konkrečią programinę įrangą, įskaitant UAB „Sistela“. Ūkio subjektas, vadovaudamasis sutarčių laisvės ir veiklos savarankiškumo principais, gali pats pasirinkti skaičiavimo metodiką, įkainius ir pasiūlymų rengimo būdą. Be to, ieškovės subjektyvus teiginys, kad „įprasta“ teikti „Sistela“ skaičiavimus, nėra teisinis reikalavimas ar įrodymas ir nesudaro pagrindo abejoti atsakovės skaičiavimų realumu. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad atsakovės skaičiavimo metodika būtų klaidinga ar neatitiktų rinkos sąlygų. Ankstesnių metų finansinių rodiklių skirtumai nepaneigia galimų pajamų realumo, nes jos priklauso nuo konkrečių sutarčių ir rinkos situacijos. Todėl ieškovės abejonės yra grindžiamos prielaidomis, o ne faktais, ir nepaneigia atsakovės skaičiavimų pagrįstumo.

16.21.                      Esminė ginčo aplinkybė – atsakovė pateikė pasiūlymą darbus atlikti už 114 887,40 Eur (be PVM), su kuriuo ieškovė sutiko ir įsipareigojo šią sumą sumokėti. Šios sumos paskirstymas (atlyginimams, medžiagoms, įrangai ar kt.) yra atsakovės ūkinės veiklos ir komercinių sprendimų sritis, į kurią ieškovė neturi teisės kištis. Ieškovės argumentai, grindžiami atsakovės 2024 metų pelningumu, 2023 metų pardavimais ar bendromis pajamomis, šiam ginčui nereikšmingi. Šie duomenys apima visą veiklą ir negali patvirtinti ar paneigti nuostolių, patirtų dėl konkrečios sutarties neįvykdymo.

16.22.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kuria atmesti ieškovės argumentai, kad sutartyje nesusitarta dėl darbų kiekių, yra pagrįsta. Sąmatoje ir komerciniame pasiūlyme aiškiai nustatyta darbų apimtis – 12 556 m². Tai reiškia, kad šalys susitarė dėl darbų apimties ir 1 m² kainos, todėl bendra sutarties kaina yra aiški ir nustatoma pagal apimtį bei vieneto kainą. Sąmatoje numatyti šie dydžiai sudaro pagrindą nustatyti visą sutarties vertę, todėl laikytina, kad šalys susitarė dėl esminių sąlygų – darbų apimties ir įkainio. Atsakovės teiginys, kad pagal sutartį šalys tariamai nesusitarė dėl konkrečių kainų, o tik dėl preliminarių įkainių, yra neteisingas. Nepagrįstas ir teiginys, kad pelnas verslo santykiuose nėra garantuotas ar kad darbų apimtis galėjo keistis dėl įvairių priežasčių. Nors sutarties 8.3.2 papunktis suteikė ieškovei teisę keisti darbų apimtį, ji šia teise nepasinaudojo – iki sutarties pabaigos apimtys nebuvo keičiamos. 

16.23.                      Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti nuostolius pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį. Atsakovė nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad byloje yra pakankamai įrodymų nuostoliams pagrįsti. Visi ieškovės įrodymai buvo išsamiai įvertinti, nė vienas nepatvirtina nei nuostolių fakto, nei jų dydžio. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kurie negali būti laikomi pakankamais ir patikimais nuostoliams pagrįsti. Ieškovės teiginiai apie 83 747,63 Eur nuostolius (69 430,91 Eur kainų skirtumas + 14 316,72 Eur dėl prastovų) nėra pagrįsti įrodymais. 2024 m. liepos 29 d. pažyma „Dėl nuostolių dydžio“ yra vienpusė ieškovės parengta pažyma, o daugiau įrodymų nėra. Ieškovė neįrodė faktiškai patirtų nuostolių, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti šios sumos.

16.24.                      Ieškovė teigia, kad 69 430,91 Eur sumą teko sumokėti kitiems rangovams, tačiau subrangovai UAB „Almosta“ ir UAB „Transeita“ buvo pasitelkti dėl papildomų darbų, kurių atsakovė pagal sutartį neįsipareigojo atlikti. Atsakovė turėjo atlikti tik 12?556 m² nuovažų betonavimo darbų, todėl nėra pagrindo pripažinti nuostolius dėl subrangovų atliktų papildomų darbų. Su UAB „Betono takas“ ieškovė turėjo sutartį, sudarytą 2024 m. sausio 30 d., galiojusią tuo pačiu metu, kaip ir sudaryta su atsakove, todėl šio subrangovo darbų apmokėjimas nėra ieškovės nuostoliai, o jų tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymas. Byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų nutraukta ar sustabdyta. Net jei UAB „Betono takas“ darbų įkainis būtų didesnis nei atsakovės, atsakovė neturi pareigos atlyginti tokių tariamų nuostolių, nes ieškovė su UAB „Betono takas“ dėl darbų susitarė anksčiau.

16.25.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė UAB „Betono takas“ sumokėjo 51 047,55 Eur, tačiau nėra aišku, už kokius darbus. Atsakovės skaičiavimais, tai yra maždaug 63 839,85 Eur mažiau nei būtų buvę mokama pagal sutartį už 12 556 m² nuovažų betonavimo darbų. Net jeigu ieškovė būtų sudariusi sutartis su visais trimis rangovais dėl tų pačių darbų, kuriuos turėjo atlikti atsakovė (tik su UAB „Betono takas“ buvo sudaryta tokia sutartis), bendri mokėjimai pagal pateiktus duomenis sudaro 136 697,55 Eur (neaišku dėl PVM), o atsakovės sutarties bendra kaina buvo 114 887,40 Eur (be PVM). Taigi, maksimalus galimas kainos skirtumas yra apie 21 810,15 Eur, o ne ieškovės nurodyti 69 430,91 Eur. Be to, UAB „Betono takas“ atliko nuovažų betonavimą (12 556 m²), o kiti rangovai atliko tik papildomus darbus, kurių atlikti atsakovė nebuvo įsipareigojusi.

16.26.                      2024 m. liepos 29 d. pažymoje ieškovė nurodo patyrusi 14 316,72 Eur nuostolius dėl prastovų, teigdama, kad 2024 m. gegužės 2, 3 ir 4 d. atsakovė nepasirodė. Tačiau statybos darbų žurnalo išrašai patvirtina, kad 2024 m. gegužės 2, 3 d. vyko nuovažų betonavimo darbai, o tuo pačiu buvo tiekiamas ieškovės turimos mobilios gamyklos betonas. 2024 m. gegužės 4 d. (šeštadienį) statybos darbų objekte nebuvo atliekama, žurnale nėra duomenų apie darbus. Tai rodo, kad prastovų tomis dienomis nebuvo. Ieškovės transporto kelionės lapai prieštarauja statybos darbų žurnalo išrašams ir greičiausiai susiję su kitu objektu. Transporto kelionės lapų prastovos nesutampa su 2024 m. liepos 29 d. pažymoje nurodytomis 144 valandomis – pagal lapus gaunasi tik 96 valandos. Duomenys taip pat neatitinka 2024 m. gruodžio 27 d. pateiktų važtaraščių, nes nuo 2024 m. gegužės 10 d., kai ieškovė nutraukė sutartį, prastovos nebuvo susijusios su atsakove.

16.27.                      Atsakovės teigimu, ieškovės nurodomi apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2024 m. vasario 15 d. sutarties vykdymu taip pat yra nepagrįsti.

16.28.                      Ieškovei 2024 m. gegužės 14 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra 24 759 Eur be PVM (apmokėjimo terminas iki 2024 m. birželio 18 d.), tačiau ji nebuvo apmokėta. Atsakovės pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį atlikti darbai buvo priimti konkliudentiniais veiksmais. Nuo 2024 m. balandžio mėn. ieškovė ir galutinis užsakovas faktiškai naudojasi atsakovės atliktų darbų rezultatu. Nepaisant to, daugiau nei vienerius metus ir devynis mėnesius ieškovė nevykdė mokėjimo pareigos ir neatsiskaitė su atsakove už tinkamai atliktus darbus. Ieškovė perdavė objektą galutiniam užsakovui, gavo sutartyje numatytą atlyginimą, tačiau tyčia nesumokėjo atsakovei, pažeisdama sutarties sąlygas. Ieškovė pagrįstų pretenzijų dėl atliktų darbų nepareiškė, tik pateikė nepagrįstas pastabas dėl estetinio pobūdžio nešvarumų, kurie netrukdo naudotis darbų rezultatu pagal paskirtį. Ieškovės nurodyti darbų trūkumai netrukdo naudoti darbų rezultato pagal paskirtį – aikštelė naudojama ir pretenzijų dėl naudojimo negalėjimo nepareikšta nei ieškovei, nei atsakovei.

16.29.                      Nurodyti defektai yra estetinio, o ne konstrukcinio pobūdžio. Faktinė situacija tai patvirtina – ieškovė ir galutinis užsakovas UAB „Homanit Lietuva“ faktiškai naudojasi atsakovės darbais pagal sutartį: aikštelė eksploatuojama pagal paskirtį, laikomos medžiagos ir vyksta transporto eismas. Be to, objektas yra baigtas, darbai perduoti galutiniam užsakovui, kuris juos priėmė ir atsiskaitė. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų pati šalinusi nurodytus defektus ar patyrusi realias išlaidas, todėl jos reikalavimas nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ieškovės teiginiai apie tariamą defektų taisymą savo jėgomis neatitinka tikrovės, nėra pagrįsti įrodymais ir negali suteikti teisės neatsiskaityti už atliktus ir naudojamus darbus. Todėl ieškovė privalo atsiskaityti už atliktus darbus pagal sutartį.

16.30.                      Ieškovė apeliaciniame skunde kritikuoja atsakovės skaičiavimus dėl nuostolių, tačiau pati nepateikė jokių konkrečių, patikrinamų skaičiavimų, pagrindžiančių tariamai patirtą žalą pagal sutartį. Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių faktiškai patirtas išlaidas – sąskaitų, mokėjimų, medžiagų ar paslaugų pirkimo įrodymų. Vienintelis pateiktas dokumentas – pačios ieškovės sudaryta abstrakti sąmata, paremta prielaidomis ir hipotetiniais dydžiais, kuri nepatvirtina realių nuostolių fakto ar jų dydžio. Jei nuostoliai būtų realūs, ieškovė juos būtų pagrindusi. Pagal 2024 m. vasario 15 d. sutarties 8.3.6 papunktį, jei rangovas per ne trumpesnį nei 5 darbo dienų terminą neištaiso defektų, užsakovė gali juos pašalinti kito rangovo pagalba rangovo sąskaita. Kitų subrangovų pasitelkimas būtų objektyvus ir racionalus būdas, nes darbų kaina būtų nustatyta pagal rinkos pasiūlymus, o ne vienpusę ieškovės sąmatą. Atsakovės pateikti subrangovų pasiūlymai patvirtina, kad rinkos kainos yra žymiai mažesnės nei ieškovės nurodyta sąmata. Ieškovė neįrodė realios žalos fakto, o teismas, remdamasis tokia sąmata, nepagrįstai pripažino būsimus, nepatirtus kaštus kaip realius nuostolius. Be to, ieškovės pateikta sąmata yra deklaratyvi – nenurodytos medžiagos, jų kiekiai, neaiškūs mato vienetai („1 komplektas“), nėra įrodymų apie įrankių įsigijimą ar nuomą. Be to, grindų valymo darbai turėjo būti atliekami mechaniniu būdu, todėl jų kainos negali būti lyginamos su rankiniais, technologiškai sudėtingais siūlių hermetizavimo darbais. Toks sulyginimas iškreipia realią darbų vertę ir nėra objektyvus ar pagrįstas.

16.31.                      Atsakovė faktiškai atliko 7 074?bėginių metrų siūlių hermetizavimo darbus, o ieškovė ketino atlikti tik 5 411?bėginių metrų siūlių valymo darbus. Hermetizavimas yra sudėtingas, rankinis procesas su kvalifikuotu darbu ir brangiomis medžiagomis, tuo tarpu valymas – tik pagalbinis darbas. Nepaisant to, ginčo kontekste darbų vertė sulyginama.

16.32.                      Net pagal ieškovės duomenis, atsakovė tinkamai atliko ne mažiau kaip 1 663 bėginių metrų siūlių hermetizavimo darbus, dėl kurių pretenzijų nebuvo. Nepaisant to, ieškovė iki šiol neatsiskaitė ir atmetė darbų aktą visa apimtimi, tai rodo, kad ginčas nėra dėl darbų kokybės, o dėl nepagrįsto ir nesąžiningo atsiskaitymo vengimo.

17.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Valvista“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai iš atsakovės priteista 19 189,25 Eur nuostolių ir vienašalis 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1 pripažintas negaliojančiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį gamybinės paskirties pastate ji darbus atliko su trūkumais, atsisakė juos pašalinti ir todėl privalo atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Atsakovės vertinimu, teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialiąją teisę, neatsižvelgė į pateiktus argumentus bei įrodymus, kurie paneigia išvadą apie jos darbų trūkumus ir tariamą atsisakymą juos šalinti.

17.2.                      Atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė pašalino darbų defektus savo darbuotojų pastangomis ir dėl to nepagrįstai priteisė iš atsakovės 19 189,25 Eur nuostolius. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad defektai buvo pašalinti: nepateikti darbų šalinimo aktai, priėmimo–perdavimo dokumentai, fotofiksacija ar vidaus apskaitos dokumentai, galintys patvirtinti defektų šalinimo faktą, apimtį ar laiką. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinyje nurodyti defektai iki šiol nėra pašalinti. Ieškovė nepateikė duomenų, kad objektas po tariamo šalinimo būtų apžiūrėtas, priimtas ar pripažintas tinkamu naudoti. Nėra įrodymų apie objekto faktinės būklės pasikeitimą nuo defektų konstatavimo. Ieškovė raštu ir žodžiu teigė, kad defektai buvo pašalinti jos darbuotojų sąskaita prieš perduodant darbų objektą statytojui (2024 m. birželio 27 d.), o darbų šalinimo kaštai pagrindžia galimybę sumažinti atsakovės darbų kainą ir sulaikyti 5 proc. nuo sutarties kainos. Tačiau šie teiginiai prieštarauja pačios ieškovės nuosekliai pozicijai, kad defektai nėra pašalinti, o su tuo susiję nuostoliai yra būsimi ir planuojami.

17.3.                      Pradiniame ieškinyje ieškovė remiasi teismų praktika, taikoma tais atvejais, kai turtas nėra atkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo dar nėra patyręs realių išlaidų bei teismų praktiką, pagal kurią tokiais atvejais žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, remiantis sąmatomis ir kitais apskaičiuojamais duomenimis, o ne faktiškai patirtomis išlaidomis. Ieškovė nurodo, kad nuostolių dydis grindžiamas sąmata, apimančia numatomas išlaidas darbų defektų pašalinimui ir sugadintų darbų atstatymui, prašydama priteisti 23 218,85 Eur. Tai objektyviai patvirtina, kad ieškinio pateikimo metu defektai dar nebuvo pašalinti, nes priešingu atveju nuostoliai būtų grindžiami faktiškai patirtomis išlaidomis. Todėl teiginys, kad defektai buvo pašalinti iki 2024 m. birželio 27 d., prieštarauja pačios ieškovės argumentams ir rodo, jog defektų šalinimas neįvyko. 2024 m. liepos 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir padarytos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad iki 2024 m. birželio 27 d. jokie ieškovės nurodyti defektai nebuvo pašalinti.

17.4.                      2024 m. birželio 18 d. ieškovė atsakovei pateikė reikalavimą sumokėti 23 218,85 Eur defektų pašalinimo išlaidoms (terminas iki 2024 m. birželio 25 d.), nurodydama, kad tokia suma galioja tik jei defektus taisys pati ieškovė, o jei pasitelks kitus rangovus, išlaidos gali keistis. Nesulaukusi atsakymo, 2024 m. birželio 21 d. ji pateikė prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame patvirtino, kad defektai dar neištaisyti, o pašalinti juos ketina pati.

17.5.                      2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovė jau teigė, kad defektai esą buvo jos ištaisyti, remdamasi darbų perdavimo aktu tarp jos ir galutinio užsakovo UAB „Homanit Lietuva“, tačiau į bylą šis aktas nepateiktas. Ieškovė pateikė 2023 m. lapkričio 28 d. Galutinį atliktų darbų perdavimo aktą, tačiau jis susijęs su 2023 m. birželio 12 d. rangos sutartimi, todėl negali būti laikomas įrodymu, kad objekte defektai buvo pašalinti. Ieškovės teiginys apie tariamą darbų perdavimo aktą greičiausiai kyla dėl painiavos tarp objektų ir prieštarauja kitai bylos medžiagai: 2024 m. liepos 16 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kuriame fiksuoti tie patys defektai; pradiniam ieškiniui ir patikslintam ieškiniui, kuriuose ieškovė pripažįsta, kad defektų šalinimas dar neįvykdytas ir numatomos išlaidos dar tik bus patirtos.

17.6.                      Bylos medžiagoje esančios atsakovės fotonuotraukos patvirtina, kad 2025 m. kovo 25 d. betoninė aikštelė naudojama: važinėja sunkioji technika, laikomos pjuvenos, danga nešvari, todėl sunku įžiūrėti ieškovės ieškinyje nurodytus defektus. Fotonuotraukos rodo, kad defektai nėra esminiai, susiję su smulkiais nešvarumais, ir 2025 m. kovo 25 d. dar nebuvo pašalinti. Užsakovas UAB „Homanit Lietuva“ aktyviai naudoja aikštelę, o smulkūs defektai netrukdo naudotis darbu.

17.7.                      Teismas skundžiamame sprendime konstatavo aplinkybes, paneigiančias išvadą apie tariamą defektų pašalinimą 2024 m. birželio 27 d. Vertindamas 2024 m. liepos 16 d. antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas nurodė, kad sandarikliu buvo užpildytos ertmės, ištepta danga ir apgadinti kelio bortai. Tai patvirtina, kad protokole užfiksuoti konkretūs defektai, kurie 2024 m. birželio 27 d. nebuvo pašalinti. Vadinasi, teismo motyvai prieštaringi: jis remiasi protokolu, kaip įrodymu, bet nepagrįstai darė išvadą, kad defektai buvo pašalinti.

17.8.                      Atsakovė apeliaciniame skunde pateikia fotonuotraukas, kurios patvirtina, kad ieškovė nepašalino jokių defektų (nešvarumų) objekte. Fotonuotraukose matomi tie patys nešvarumai, dėl kurių ieškovė grindė reikalavimus, ir jie vis dar egzistavo vėlesniu laikotarpiu. Tai paneigia teiginius apie tariamai atliktus grindų valymo (defektų šalinimo) darbus ir patvirtina, kad realus defektų šalinimo faktas neįvyko.

17.9.                      Sutarties 8.3.6 papunktis numato, kad ieškovė gali pašalinti darbų defektus trečiųjų asmenų pagalba rangovo sąskaita tik jei rangovas jų neištaiso per nustatytą terminą. Pagal sutarties 8.1.7 papunktį, atsakovės pareiga atlyginti nuostolius kyla, kai užsakovas faktiškai patiria išlaidas. Ieškovė nėra pašalinusi defektų objekte, todėl atsakovė neturi sutartinės pareigos atlyginti nuostolių.

17.10.                      Ieškovė, reikalaudama nuostolių atlyginimo, turi būti pati patyrusi žalą. Ieškovė 19 189,25 Eur (be PVM) nuostolių nėra patyrusi, nes iki šiol nepašalino ieškinyje nurodytų darbų defektų (nešvarumų) ir nepatyrė jokių faktiškų išlaidų jų šalinimui. Byloje nėra duomenų, kad galutinis užsakovas UAB „Homanit Lietuva“ būtų kėlęs pretenzijas dėl darbų kokybės ar trūkumų. Skundžiamu sprendimu priteisus ieškovės 19 189,25 Eur (be PVM) nuostolius, ji nepagrįstai praturtėjo, nes turtas, kuriam tariamai padaryta žala, jai nepriklauso. Sutarties darbų rezultatas perduotas galutiniam užsakovui UAB „Homanit Lietuva“, todėl nuostolių priteisimas suteiktų naudą asmeniui, kuris realiai žalos nepatyrė.

17.11.                      Atsakovė yra tinkamai atlikusi 2024 m. vasario 15 d. sutartimi sulygtus darbus. Atsakovė, atlikdama darbus pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį, nenukrypo nuo projektinės dokumentacijos ir laikėsi visų privalomų statybos normatyviniuose dokumentuose esančių reikalavimų. Atsakovės darbai atitinka funkcinę paskirtį, o tariami trūkumai (nešvarumai) netrukdo naudotis darbų rezultatu ir nepatvirtina netinkamo sutarties vykdymo. Ieškovės nurodytų darbų trūkumų – siūlių hermetizavimo metu išteptas betonas – atsakovė nelaiko defektu, dėl kurio būtų galima nepriimti darbų.

17.12.                      Ieškovė pati nusprendė į sutartį neįtraukti papildomo darbo – siūlių apsiklijavimo apsaugine lipnia juosta. Sutarties priede numatyti darbai: siūlių pravalymas, gruntavimas ir sandarinimas. Dauguma darbų atliekami ne mechanizuotai, o žmogiškųjų išteklių pagalba. Siekiant atlikti juos be dėmelių, būtinas siūlių apsiklijavimas apsaugine lipnia juosta. Ieškovė apie tai buvo informuota, tačiau pati atsisakė šios paslaugos ir į sutartį toks darbas nebuvo įtrauktas. Ieškovė žinojo, kaip atliekami tokio pobūdžio darbai, nes pati juos atliko tame pačiame objekte be apsauginės juostos. Tai patvirtina atsakovės fotonuotraukos taip pat 2024 m. liepos 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priede Nr. 1, nuotraukoje, iš kurios matyti, kad ieškovės darbas sandarinant temperatūrines siūles juodos mastikos buvo atliktas nekruopščiai – siūlės lupasi ir kontaktuoja su padangomis.

17.13.                      Nors ieškovė pareiškė pretenzijas dėl sugadintų kelio bortų, tačiau jie galėjo būti (ir tai nėra įrodyta) atsakovės pažeisti dar vykdant darbus pagal 2023 m. birželio 12 d. rangos sutartį, kurios darbai buvo užbaigti ir patvirtinti galutiniu darbų aktų, kuriame ieškovė pasirašė be pastabų ar pretenzijų dėl kokybės. Hermetizuodama siūles pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį atsakovė negalėjo pažeisti bortų ar šulinių, nes darbams naudotas hermetikas ir specialus įrenginys įterpė medžiagą į siūlę, be jokios galimybės mechaniškai pažeisti paviršių.

17.14.                      Ieškovės nurodomi defektai neatleidžia jos nuo prievolės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnį ir sutartį, pagal kurią už tinkamą darbo rezultatą reikia sumokėti sulygtą kainą. Pareiga atsiskaityti ieškovei atsirado pradėjus faktiškai naudotis atsakovės atliktais darbais. Atsakovė perdavė darbus vienašaliu atliktų darbų aktu, o ieškovė nuo 2024 m. balandžio mėn. faktiškai naudojasi darbų rezultatu ir perdavė jį galutiniam užsakovui UAB „Homanit Lietuva“. Tai rodo, kad darbų rezultatas buvo priimtas konkliudentiniais veiksmais, atitiko sutarties sąlygas ir patvirtina ieškovės pareigą atsiskaityti su atsakove. Kadangi darbų rezultatas faktiškai priimtas ir naudojamas pagal paskirtį, nėra teisinio pagrindo pripažinti vienašalį atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu. Ieškovei 2024 m. gegužės 14 d. buvo pateikta PVM sąskaita faktūra (apmokėjimo terminas iki 2024 m. birželio 18 d.), kurios ieškovė neapmokėjo.

17.15.                      2024 m. birželio 18 d. ieškovė pateikė atsakovei reikalavimą sumokėti 23 218,85 Eur tariamų defektų šalinimo išlaidoms, kartu pridėdama 2024 m. birželio 14 d. sąmatą, kurioje detaliai išvardijo, jos teigimu, būtinuosius darbus defektams ištaisyti.

17.16.                      2024 m. birželio 27 d. objekte buvo atliktas tyrimas, kurio metu apžiūrėtos betono aikštelės ir fiksuota jų faktinė būklė, įskaitant betonavimo technologinius sprendinius. VGTU eksperto vertinime nėra konstatuoti 2024 m. birželio 18 d. reikalavime ir 2024 m. birželio 14 d. sąmatoje nurodyti tariami defektai. Ekspertai nekonstatavo grunto dėmių ant pramoninių betoninių grindų kaip rangos darbų defekto, nenustatė, kad grindų deformacinės siūlės būtų įrengtos nekokybiškai ar pažeidžiant technologiją, ir nepateikė rekomendacijų dėl betono dangos valymo ar mechaninio apdorojimo, numatyto ieškovės sąmatoje. Deformacinės (susitraukimo) siūlės nebuvo paminėtos kaip defektas, ekspertai jas aprašė kaip technologinį sprendinį, bet neįvardijo jų kaip netinkamai įrengtų ar nekokybiškai užsandarintų, ir nepateikė jokių rekomendacijų dėl jų taisymo ar pertvarkymo. Teismas neteisingai interpretavo VGTU ekspertinio vertinimo apimtį, o tai lėmė klaidingą vertinimą dėl tariamų deformacinių siūlių defektų ir nepagrįstą jų pripažinimą galimais atsakovės rangos darbų trūkumais.

17.17.                      Teismas nagrinėdamas bylą rėmėsi Taisyklėmis, reglamentuojančiomis sandarintų siūlių įrengimą vietinės reikšmės keliuose ir kitose eismo zonose. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai konstatuodamas, kad dėmės ant betoninės aikštelės dangos atsirado dėl „išteplioto hermetiko“, teikdamas, jog siūlės buvo įrengtos per aukštai ir transporto priemonių padangos kontaktavo su grindiniu. Fotonuotraukos rodo, kad dėmės ant betoninės dangos atsirado ne dėl per aukštai įrengtos siūlės, o dėl siūlių gruntavimo darbų, kurių metu rangovas galėjo palikti grunto pėdsakus, vizualiai primenančius šlapias vietas. Fotonuotraukos rodo, kad siūlė yra įgilinta, kaupia mikrošiukšles, todėl nėra iškilusi. Tai patvirtina, kad kontakto tarp siūlės sandariklio ir transporto priemonių padangų nebuvo ir objektyviai negalėjo būti. Teismas neatsižvelgė, kad hermetikas įgilintas pagal technologinius reikalavimus. Ieškovė nepateikė objektyvių matavimų ar duomenų, patvirtinančių, kad siūlė įrengta per aukštai. Siūlės kraštuose matomi pašviesėję hermetiko likučiai nėra dėl per aukštai užpildyto hermetiko. Atliekant siūlių hermetizavimo darbus, specialus trikampio formos įrankis įterpia hermetiką į siūlę, o perteklius natūraliai išstumiamas į kraštines. Atsakovė pažymi, kad hermetiko džiūvimo laikas – iki 24 valandų. Sukietėjusi medžiaga tampa standi ir netepli, todėl kontaktas su transporto priemonių padangomis negali jos išteplioti ar paveikti betoninės dangos. Ieškovės teiginys, kad dėmės atsirado dėl padangų išteplioto hermetiko, neturi faktinio pagrindo. Fotonuotraukose nėra vaizdų, patvirtinančių, kad aikštelė buvo eksploatuojama džiūstant hermetikui. Dėmės vizualiai atitinka išsiliejusio grunto paliktus pėdsakus ir nėra susijusios su per aukštai įrengta siūle ar hermetiko kontakto su transporto priemonių padangomis procesu.

17.18.                      2024 m. birželio 18 d. ieškovė pateiktame reikalavime dėl darbų defektų šalinimo išlaidų, nurodė būdus defektams šalinti (betono dangos valymas vieliniu šepečiu su cheminiais reagentais, siūlių valymas mechaniniu būdu su tirpikliu). Atsakovė 2024 m. liepos 5 d. elektroniniu laišku informavo, kad tokie darbai yra negalimi ir draudžiami, įvertino grindų būklę ir konstatavo, kad grindys tinkamos naudoti pagal paskirtį, o valymas nebūtinas, nes galėtų pažeisti dangą ir padaryti didesnę žalą nei naudą. Betono dangos paviršius buvo paruoštas šiauštas, todėl likusių grunto dėmių pašalinimas cheminėmis ar mechaninėmis priemonėmis techniškai neįmanomas be dangos pažeidimo. Dėmės natūraliai išblunka veikiamos ultravioletinių spindulių, kritulių ir transporto apkrovų. Grindų danga eksploatuojama pagal paskirtį, kokybė nesuprastėjusi, naudojimasis objektu nėra trikdomas. Atsakovė informavo ieškovę, kad metaliniu šepečiu valyti draudžiama, todėl tikėtina, kad ieškovė sąmatoje nurodytu būdu dangos nevalė, nes tai būtų akivaizdžiai pažeidę dangą.

17.19.                      Galutinis užsakovas UAB „Homanit Lietuva“ nei ieškovei, nei atsakovei nepateikė pretenzijų dėl betono dangos kokybės ir nereikalavo atlikti grindų valymo ar kitų defektų šalinimo darbų. Atsakovė negavo pastabų iš ieškovės ar statybos techninę priežiūrą vykdžiusios UAB „Incorpus“. Objekte darbų priežiūrą vykdęs statybos techninis prižiūrėtojas, pastebėjęs netinkamus darbus, turėjo pateikti pastabas, tačiau bylos medžiagoje pretenzijų ar pastabų nėra. 2025 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje UAB „Incorpus“ atstovas patvirtino, kad objekte defektų nebuvo fiksuota, statybos darbai priimti be pastabų, galutinis darbų užbaigimo aktas pasirašytas.

17.20.                      Iš ieškovės sąmatos dėl betono dangų ir bordiūrų defektų taisymo, matyti, kad ji sudaryta pačios ieškovės, o nurodytos sumos neatitinka tikrovės. Betono dangos paviršiaus ir siūlių valymo darbų kaina sąmatoje siekia 17 865,88 Eur, joje taip pat pateikti netikslūs duomenys apie darbų apimtį (siūlių ilgį) ir neaiškus jų pagrindimas. Atsakovė kreipėsi su užklausomis į kitus rangovus dėl dėmių pašalinimo, siekdama nustatyti realią kainą ir nustatė, kad rinkoje betono dangos valymas kainuoja nuo 500 Eur iki 2 000 Eur, taigi, jeigu trūkumai ir būtų nustatyti, galimai nuostoliai siektų iki 3 500 Eur.

17.21.                      Atsakovė nesutinka su teismo pozicija neatsižvelgti į atsakovės komercinius pasiūlymus dėl siūlių valymo darbų. Teismo teiginys, kad pasiūlymai „neinformatyvūs“, yra nepagrįstas: atsakovės pasiūlymai, nors kainos skiriasi, pateikia realų rinkos vaizdą ir rodo, kad ieškovės sąmatoje nurodyta kaina yra nepagrįstai didelė. Teismas nepagrindė, kodėl pačios ieškovės sąmata turėtų būti laikoma informatyvia. Kelio bortų keitimo kainą teismas galėjo palikti kaip nurodyta sąmatoje, tačiau dėl valymo darbų turėjo remtis atsakovės pateiktais rinkos duomenimis arba įpareigoti ieškovę pateikti dokumentus, patvirtinančius faktinę darbų kainą. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovės vienašališkai parengtą sąmatą tiksliu defektų šalinimo kaštų įvertinimu, nors byloje nėra dokumentų, skaičiavimų ar metodikos, patvirtinančių kainos pagrįstumą.

17.22.                      Ieškovės reikalaujama 19 189,13 Eur suma sudaro apie 77,5 proc. atsakovės atliktų darbų kainos (24 759,30 Eur), tai akivaizdžiai rodo nuostolių neproporcingumą ir nepagrįstumą. Ieškovės sąmatoje nurodyta, kad nešvarumai šalinami 5,411 m dangos, nors faktiškai atlikta 7,047 m. Taigi 19 189,13 Eur nuostoliai apskaičiuoti tik daliai darbų, o vieno metro kaina siekia apie 3,55 Eur. Taikant tą pačią kainodarą visam faktiškai atliktų darbų kiekiui, nuostoliai viršytų 24 990 Eur – daugiau nei visų darbų vertė.

17.23.                      Atsakovės vertinimu, teismas priimdamas skundžiamą sprendimą dėl 19 189,25 Eur ieškovės nuostolių ir vienašalio 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo–priėmimo akto negaliojimo, pažeidė CPK įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles bei savo vidinį įsitikinimą. Be kita ko, nepagrįstai ignoravo atsakovės paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, faktiškai priteisdamas nuostolius, kurių ieškovė nepatyrė. Atsakovės vertinimu, teismas pažeidė CPK 185?straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes. Teismas selektyviai vertino tik ieškovės vienašališkus teiginius ir netinkamai konstatavo faktines ginčo aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus ir rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė nepašalino trūkumų ir nepatyrė nurodytos nuostolių sumos.

17.24.                      Atsakovės teigimu, teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų proporcijas, todėl netinkamai atliko bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apskaičiavimus. Atsakovės priešieškinis formaliai buvo patenkintas iš dalies, tačiau faktiškai jo reikalavimai buvo patenkinti beveik visiškai. Teismas, iš prašytos bendros 82 516,60 Eur sumos, priteisė 82 091,62 Eur, t. y. buvo nepriteista 424,98 Eur, t. y. suma, sudaranti 0,5 proc. priešieškinio reikalavimų dalį. Todėl teismo išvada, kad priešieškinis buvo patenkintas tik 75 proc., yra nepagrįsta ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių.

18.       Ieškovė UAB „Gevalda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1.                      Ieškovė pažymi, kad egzistuoja objektyvus pagrindas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl atsakovei priteistų nuostolių ir skolos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, o tai sudarys pagrindą iš naujo įvertinti šalių patirtų išlaidų kompensavimo klausimą, todėl su tuo susiję skundo argumentai netenka teisinės reikšmės. Kita vertus, ieškovė nesutinka su argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų proporcijos apskaičiavimo, o priteista suma (62 902,35 Eur) atitinka tinkamai nustatytą proporciją nuo bendro atsakovės reikalavimo (82 516,60 Eur).

18.2.                      Byloje surinktų įrodymų visuma, įskaitant šalių susirašinėjimą, patvirtina, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo vykdant 2024 m. vasario 15 d. sutartį. Jos atsisakymas taisyti defektus ir vienašališkas darbų aktavimas nebuvo objektyviai pagrįsti. Defektų pobūdis ir apimtis nebuvo paneigti, o jų pagrindimas buvo aiškus. Nors atsakovė pripažino defektus, ji jų netaisė ir tik teigė, kad šalinimo kaštai sudaro nedidelę dalį sutarties vertės. Taigi atsakovė nevykdė savo pareigų: nebendradarbiavo, netaisė defektų ir neatlygino jų šalinimo išlaidų.

18.3.                      Atsakovės kartu su apeliacinius skundu pateikti nauji rašytiniai įrodymai negali būti priimti, nes neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo kriterijaus ir negali patvirtinti ar paneigti bylai reikšmingų aplinkybių. Jie pateikti nepagrindus jų teikimo faktinio ir teisinio pagrindo bei pavėluotai, nepaaiškinus, kodėl nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti priimti. Be to, pateikti įrodymai nėra objektyvūs ir patikimi, nes neaišku, kas, kada ir kokiomis aplinkybėmis atliko fotofiksaciją, taip pat neįmanoma identifikuoti nuotraukose užfiksuotų objektų ir jų susieti su ginčo objektais. Nėra aišku, kaip 2025 m. liepos 15 d. fiksuota situacija galėtų paneigti ar patvirtinti faktą, kad skundžiamo sprendimo priėmimo dieną (2025 m. gruodžio 1 d.) defektai nebuvo pašalinti.

18.4.                      Teismas pagrįstai laikė ieškovės nurodytus 2024 m. vasario 15 d. sutarties defektus įrodytais, todėl teisingai nustatė atsakovės pareigą atlyginti su šių defektų taisymu susijusius nuostolius, kurie taip pat buvo įrodyti.

18.5.                      Ieškovė pažymi, kad: defektų faktinis pašalinimas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, todėl atsakovės pozicija grindžiama netinkamu šių sąlygų supratimu; šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl ieškovė (užsakovė) yra tinkamas subjektas reikalauti nuostolių atlyginimo; teisė tai daryti nepriklauso nuo to, ar defektai šalinami pasitelkus kitą subjektą, ar savarankiškai; esminės aplinkybės yra defektų buvimas ir jų šalinimo kaštai, kurie buvo pagrįsti objektyviais įrodymais, kurių atsakovė nepaneigė ir pati pripažino defektų egzistavimą; ieškovė turi įrodyti tik defektų faktą, o atsakomybę šalinančias aplinkybes ir kitas galimas priežastis privalo įrodyti atsakovė; byloje nėra duomenų apie kitų asmenų veiksmus, galėjusius lemti defektus.

18.6.                      Nėra pagrindo teigti, jog nuostoliai gali būti atlyginti tik realiai pašalinus nustatytus darbų defektus bei patyrus išlaidas šiam procesui. Reikalavimo pagrįstumas siejamas su pažeidimo egzistavimu jo nustatymo metu, o ne su vėlesniais jo šalinimo veiksmais. Pats netinkamo prievolės įvykdymo faktas suteikia kitai šaliai teisę ginti pažeistus interesus pasirinktu būdu, nepriklausomai nuo defektų pašalinimo. Teisinis reguliavimas ir teismų praktika patvirtina, kad nustačius darbų trūkumus gali būti priteisiami tiek patirti nuostoliai, tiek būsimos jų šalinimo išlaidos.

18.7.                      Atsakovės pareigų pažeidimas ir konkretūs defektai buvo įrodyti (žiniaraščiu, sąmata ir protokolu), todėl pagrindinės sąlygos – defektų faktas ir nuostolių tikėtinumas bei realumas – yra nustatytos. Ieškovė pateikė objektyvius įrodymus dėl defektų šalinimo įkainių, kurie nebuvo paneigti, todėl nėra pagrindo abejoti išlaidų dydžiu, nepriklausomai nuo to, ar defektai jau pašalinti. Nustačius atsakovės pažeidimą, pagrįstai priteistas nuostolių atlyginimas, o ieškovės teisė jį gauti nepriklauso nuo faktinio defektų pašalinimo.

18.8.                      Vien naudojimasis darbų rezultatu, nesant pasirašyto darbų priėmimo–perdavimo akto ir esant nustatytiems darbų trūkumams, nelaikytinas tinkamu darbų priėmimu ir nepanaikina atsakovės atsakomybės už defektus. Atsakovės argumentai grindžiami klaidinga prielaida, jog trūkumai siejami tik su visišku netinkamumu naudoti. Funkcinis naudojimas nereiškia tinkamo prievolės įvykdymo. Rangovo pareigos nesibaigia užbaigus statybos darbus – taikomi garantiniai terminai.

18.9.                      Ieškovės reikalavimas kildinamas iš sutartinių santykių, dėl to ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Teisė reikalauti nuostolių dėl defektų šalinimo buvo tiesiogiai įtvirtinta sutartyje, todėl atsakovės teiginiai, kad tokią teisę turi tik ieškovės užsakovas, yra nepagrįsti ir prieštaringi, ypač teigiant, jog ieškovė galėtų reikalauti nuostolių tik pasitelkusi defektams šalinti trečiuosius asmenis. Sutartyje numatyta ieškovės teisė defektų šalinimui pasitelkti kitą rangovą, tačiau nenumatyta, kad tokius darbus jai būtų draudžiama atlikti pačiai. Ieškovė, kaip rangovas, vykdo transporto infrastruktūros statybą, susijusių procesų valdymą bei kitų statinių, dangų ir inžinerinių tinklų įrengimą. Sutartimi numatyti darbai patenka į ieškovės veiklos sritį, todėl ji turi reikiamus pajėgumus ir kvalifikaciją, o trūkumų šalinimas savo jėgomis yra galimas ir ekonomiškai pagrįstas. Šiomis aplinkybėmis defektų šalinimas savo jėgomis prilygintinas teisei pasitelkti kitą rangovą, todėl atsakovės pareigų nevykdymo atveju ieškovė laikytina tokiu rangovu. Atsakovės teiginiai dėl ieškovės užsakovės UAB „Homanit Lietuva“ pretenzijų neturi reikšmės ginčui, nes atsakovė atsako ieškovei už darbų rezultatą, o ieškovė – savo užsakovui. Ieškovė, pasitelkusi atsakovę, kaip subrangovą, už darbų kokybę prieš savo užsakovę atsakė kaip už savo darbus, tai patvirtina jų sutarties ištrauka. Ieškovės ir jos užsakovės sutartis įpareigojo ieškovę šalinti defektus nepriklausomai nuo atskiro užsakovės reikalavimo, o atsakomybė už subrangovų darbų kokybę taip pat teko ieškovei. Ieškovė neturėjo teisės ir galimybės perduoti savo užsakovei darbų su defektais ir jų neperdavė. Techninės priežiūros atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad visi darbai buvo perduoti tvarkingi, be defektų, todėl atsiskaitymas su ieškove įvyko tik juos pašalinus. Be to, pažymėta, kad pasirašytas galutinis atliktų darbų aktas patvirtina tinkamą darbų atlikimą ir jų priėmimą užsakovo. Laikantis atsakovės pozicijos, kad nuostolių atlyginimas galimas tik esant galutinio užsakovo pretenzijoms, rangovas galėtų išvengti atsakomybės, jei trūkumai būtų pašalinti laiku ir be konflikto. Tokia situacija paneigtų bet kokią atsakovės atsakomybę ir pateisintų netinkamą prievolių vykdymą.

18.10.                      Atsakovės argumentai dėl tariamo nepagrįsto praturtėjimo ir netinkamo subjektiškumo yra nepagrįsti, nes ir pati atsakovė pripažįsta žalos faktą, nepaisant to, kam priklauso turtas. Aplinkybė, kad galutinis užsakovas UAB „Homanit Lietuva“ nereiškė pretenzijų, nepagrindžia ieškovės nepagrįsto praturtėjimo, nes: nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tik nesant sutartinių santykių, o šiuo atveju jie egzistavo, todėl taikytina sutartinė atsakomybė; nuostoliai atsirado dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų, o ieškovė turėjo pareigą užtikrinti darbų kokybę, nepriklausomai nuo užsakovo pretenzijų; trūkumų šalinimas laikytinas būtinosiomis išlaidomis; ieškovės patirtos išlaidos yra tiesioginė atsakovės pažeidimo pasekmė, todėl jų atlyginimas tik atkuria turtinę padėtį, o ne suteikia papildomos naudos. Todėl nuostolių priteisimas ieškovės naudai nėra nepagrįstas praturtėjimas, o teisėta sutartinės atsakomybės forma, grindžiama atsakovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidomis.

18.11.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad darbus atliko tinkamai. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės darbų trūkumai nėra paneigti objektyviais įrodymais, o nauji atsakovės pateikti duomenys yra nepatikimi ir dėl jų pateikimo ribojimų negali būti priimti. 

18.12.                      Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu sutartį tik tada, kai darbai atitinka sutarties ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Kadangi rangovas veikia kaip profesionalas, jam taikoma didesnė atsakomybė už rezultatą, įskaitant atsakomybę už nukrypimus nuo reikalavimų ir nepasiektus kokybės rodiklius. Pagal CK 6.659 straipsnį rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą apie aplinkybes, galinčias turėti įtakos darbų kokybei ar saugumui. Todėl, jei atsakovė manė, kad tam tikrų trūkumų galima išvengti, ji turėjo iš anksto informuoti ieškovę ir suderinti reikalingas priemones. To nepadarius, argumentai dėl būtinybės atlikti papildomus veiksmus nepanaikina atsakovės atsakomybės. Nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, kad siekiant išvengti betono ištepliojimo reikėjo papildomai apklijuoti siūles apsaugine juosta, nes tokie darbai nebuvo suderinti su ieškove ir vien tik jų galimi papildomi kaštai nepateisina trūkumų atsiradimo. Byloje nėra duomenų apie kitų subrangovų pareigas, darbų pobūdį ar atsakomybę, be to, nebuvo vertinami ieškovės atlikti darbai ir jų kokybė, todėl atsakovės argumentai apie tariamai tokiu pat būdu jų atliktus darbus ir jų rezultatus yra nereikšmingi.

18.13.                      Atsakovė neigia galimus kelio bortų pažeidimus, teigdama, kad nenaudojo tam galinčių įtakos turėti įrankių, tačiau šių teiginių nepagrindė įrodymais, nors turėjo tai padaryti. Priešingai, byloje yra duomenų, paneigiančių jos poziciją. Darbų pobūdis pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį buvo kitoks (aikštelių betonavimas, o ne siūlių hermetizavimas), todėl šioje byloje nagrinėjami defektai negalėjo atsirasti ar būti šalinami pagal kitą sutartį. Aplinkybė, kad siūlių įpjovimo darbai buvo vykdomi ir pagal kitą sutartį, nepaneigia galimų pažeidimų atsiradimo pagal 2024 m. vasario 15 d. Atsakovė nepateikė duomenų apie naudotą įrangą, o sutartyje numatyta diskinių pjūklų naudojimo pareiga, įpjovimai sutampa su betono siūlėmis, todėl pagrįstai daryta išvada, kad defektai atsirado dėl atsakovės veiksmų, vykdant 2024 m. vasario 15 d. sutartį, ir šis faktas teisingai pripažintas įrodytu. Pati atsakovė nurodo, kad darbai pagal 2023 m. birželio 12 d. rangos sutartį buvo priimti be pastabų, todėl tai patvirtina, jog vėliau nustatyti defektai atsirado vykdant darbus pagal ginčo sutartį.

18.14.                      Skunde minimas VGTU ekspertų tyrimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, nes ekspertams nebuvo pavesta vertinti darbų pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį, todėl jis negali būti laikomas reikšmingu įrodymu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad VGTU ekspertų išvada nepatvirtina atsakovės pozicijos, nes joje nebuvo vertintos hermetizavimo siūlės, o tirti kiti defektai, nesusiję su šio ginčo dalyku.

18.15.                      Atsakovė, nesutikdama su išvada dėl darbų neatitikimo Taisyklėms, pateikia tik subjektyvius ir įrodymais nepagrįstus teiginius apie technologinius procesus bei remiasi savo vertinimu „plika akimi“, o tai negali pagrįsti siūlių įrengimo tinkamumo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad įrodinėjimo ir vertinimo principų nebuvo laikytasi. Priešingai, teismas, vertindamas konkrečius įrodymus, o ne šalių nuomones, nustatė, kad sandariklis buvo paskleistas ir ant dangos, todėl darbai neatitiko Taisyklių reikalavimų, dėl to pagrįstai pritarta ieškovės argumentams, jog tokie defektai atsirado ir turėjo būti vertinami pagal sutarties nuostatas. Siekdama paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, atsakovė turėjo pateikti juos paneigiančius duomenis, tačiau to nepadarė. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „Bonderus“ pažyma tik patvirtina sandariklio tinkamumą naudoti, bet nepaneigia antstolio protokole nustatytų aplinkybių ir defektų. Įrodinėjimo pareiga tenka šalims, o šiuo atveju teismui pakako byloje pateiktų įrodymų. Ieškovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, pateikdama defektus patvirtinančius įrodymus, o jų atsiradimo priežastis, šalinančias atsakomybę, turėjo įrodyti atsakovė.

18.16.                      Atsakovė teigia, kad nustatyti defektai („vizualiniai pakilimai“) laikui bėgant pasišalins, taip pripažindama jų egzistavimą, tačiau nepagrįstai vengdama  atsakomybės už jų pašalinimą. Net jei būtų nustatyta, kad dalis defektų galėtų išnykti savaime, tai nepanaikintų rangovo atsakomybės už juos ir nesuteiktų pagrindo įpareigoti užsakovą neribotą laiką laukti tinkamo darbų rezultato. Sutartyje buvo aiškiai nustatyti darbų kokybės reikalavimai ir atsakovės pareigos, įskaitant atsakomybę atlyginti nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Siūlių kokybės reikalavimai buvo nustatyti atsakovės komerciniame pasiūlyme, kuris yra sutarties dalis, taip pat Taisyklėse, taikomose nagrinėjamam atvejui.

18.17.                      Neginčijama, kad ieškovė nepriėmė atsakovės darbų, aiškiai nurodydama trūkumus akte, o teismas patvirtino, jog toks atsisakymas buvo teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad rangovo teisė į apmokėjimą atsiranda tik tinkamai, be trūkumų įvykdžius darbus. Atsakovės teiginiai, kad pareiga apmokėti už darbus atsiranda pradėjus jais naudotis, nepagrįsti.

18.18.                      Ieškovė nuosekliai, nuo 2024 m. gegužės 5 d., identifikavo konkrečius atsakovės darbų defektus ir reikalavo juos pašalinti, šiuos trūkumus taip pat aiškiai nurodė atsakovės vienašališkai pasirašytame akte. Atsakovė ignoravo ieškovės reikalavimus, atsisakė bendradarbiauti ir trūkumų nepašalino. Teismas pagrįstai pripažino ieškovės teisę nepriimti netinkamai atliktų darbų. Tačiau, ieškovės vertinimu, pripažinus atsakovės darbų aktą negaliojančiu, nebeliko pagrindo priteisti jai atlygio, o nuostolių ir reikalaujamos skolos skirtumas negali būti laikomas apmokėjimu už tariamai tinkamai atliktus darbus.

18.19.                      Atsakovė ginčija defektų šalinimo išlaidų dydį kaip neproporcingą, tačiau ji nepateikė jokių patikimų duomenų šiam teiginiui pagrįsti, apsiribodama subjektyviu vertinimu. Nors atsakovė teigė, kad jų šalinimas kainuotų gerokai mažiau, nei nurodyta ieškovės sąmatoje, tai tik patvirtina, kad, siekdama apmokėjimo, ji būtų juos pašalinusi, jei tokie teiginiai būtų pagrįsti, tačiau to nedarė. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Gevalda“ ieškinys ir atsakovės UAB „Valvista“ priešieškinis tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

21.       Atsakovė UAB „Valvista“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė nuotraukas, kurios, atsakovės teigimu, patvirtina, kad ieškovė nepašalino defektų (nešvarumų) objekte, kuriame buvo atlikti darbai pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį. Atsakovė šias nuotraukas su apeliaciniu skundu teikia ne dėl savo neveikimo, o dėl prieštaringos ieškovės pozicijos, ar jos nurodomi defektai (nešvarumai) nėra pašalinti, ar visgi jie buvo pašalinti iki objekto perdavimo statytojui.

22.       Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

23.       Teisėjų kolegija įvertinusi su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų turinį ir jų sukūrimo datą (liepos 15 d., nors ir neaišku, kurių metų), daro išvadą, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kuriame bylos nagrinėjimas baigtas 2025 m. lapkričio mėn.), o apeliantės nurodytos priežastys, nepateisina naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kilusio ginčo pobūdis lėmė pareigą jau pirmosios instancijos teisme apsispręsti dėl visų reikšmingų įrodymų pateikimo. Be to, pažymėtina, kad pateiktose nuotraukose nurodyta data (liepos 15 d.) ir vieta ((duomenys neskelbtini)) nėra pakankami duomenys, leidžiantys tiksliai identifikuoti nuotraukoje užfiksuotų vaizdų sąsajos su ginčo objektu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), juolab su būtent atsakovės jame atliktais darbais. Dėl to atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktas nuotraukas atsisakoma priimti.

Dėl 2024 m. vasario 8 d. sutarties pobūdžio, jos vykdymo esminių faktinių aplinkybių ir dėl iš jos kilusio ginčo ribų

24.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Gevalda“ (užsakovė) ir atsakovė UAB „Valvista“ (rangovė) 2024 m. vasario 8 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu rangovė įsipareigojo atlikti nuovažų betonavimo ant įrengtų pagrindų ir deformacinių siūlių įrengimo darbus objekte – (duomenys neskelbtini). (el. b. 1 t., b. l. 121), o užsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

25.       CK 6.644 straipsnio 1 dalyje rangos sutartis yra apibrėžta kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rangos sutartis yra sudaroma siekiant pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutartimi iš esmės yra siekiama patenkinti užsakovo poreikį įgyti tam tikrą rangos darbų rezultatą, pavyzdžiui, įgyti konkretų naujai sukurtą daiktą, pakeisti, pagerinti tam tikras esamo daikto savybes ir pan. Statybos rangos sutartis, kurios samprata yra apibrėžta CK 6.681 straipsnyje, išsiskiria iš kitų rangos sutarčių rūšių savo dalyku – šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus. Teisiniams santykiams, kylantiems iš statybos rangos sutarčių, bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tuo atveju, jeigu jos neprieštarauja specialioms statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančioms normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuovažų betonavimo darbai yra statybų proceso dalis, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp ginčo šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

26.       Sutartyje šalys numatė sulygtų darbų įvykdymo terminą – nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. (sutarties 5.1 papunktis). Rangovė sutartimi įsipareigojo: iki darbų įvykdymo termino pradžios suderinti su užsakove darbų vykdymo grafiką (8.1.1 papunktis); užtikrinti, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku (8.1.3 papunktis). Užsakovė sutartimi įsipareigojo sudaryti sąlygas ir suteikti rangovui informaciją, būtiną darbų atlikimui (8.2.2 papunktis), tiekti betono mišinį, reikalingą rangovo darbų vykdymui (8.2.3 papunktis) (el. b. 1 t., b. l. 121-122).

27.       Atsakovės atstovas 2024 m. kovo 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad ginčo sutartimi sulygti darbai turėjo prasidėti 2024 m. kovo 12 d., tačiau vis dar nėra gautas darbų frontas betonavimo darbams pradėti, ir įspėjo, kad laiku nepradėjus vykdyti darbų, atsakovė gali nespėti darbų atlikti sutartyje numatytu terminu.

28.       Atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad 2024 m. balandžio 4 d. planuoja 6 nuovažų betonavimo darbus objekte, ir paprašė, jog ieškovė užtikrintų nepertraukiamą 140 m3 betono tiekimą.

29.       Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 3 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad yra priimtas sprendimas atidėti nuovažų betonavimo darbus maždaug dviem savaitėms ir apie tolimesnę darbų eigą informuos atsakovę vėliau.

30.       Atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku informavo ieškovės atstovus, kad užsakovės priimtas sprendimas atidėti nuovažų betonavimo darbus maždaug dviem savaitėms reiškia netinkamą sutarties vykdymą, nes galutinis darbų atlikimo terminas pailgėja. Atsižvelgdama į tai, rangovė informavo ieškovę, kad dėl užsakovės netinkamo sutarties vykdymo atsakovė nespės tinkamai atlikti sutartinių įsipareigojimų kitiems užsakovams kituose objektuose pagal sudarytas sutartis, kadangi minėtose sutartyse numatyti darbų atlikimo terminai sutaps su pailgėjusiu darbų atlikimo terminu pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą rangos sutartį. Papildomai nurodė, kad darbai yra stabdomi dėl ne nuo rangovės priklausančių aplinkybių, o dėl užsakovės įsipareigojimo sudaryti sąlygas, būtinas darbų atlikimui, nevykdymo, pažymėjo, kad atsakovė, tikėtina, negalės betonuoti nuovažų visomis pratęsto termino dienomis, o tai turės įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui. Jeigu užsakovė kelia reikalavimą rangovei vykdyti darbus užsakovės sprendimu atidėto termino dienomis, rangovė pasilieka teisę reikalauti iš užsakovės atlyginti visus nuostolius, patirtus vykdant kitas sutartis su kitais užsakovais, kurių darbų atlikimo terminai sutaps su užsakovės UAB „Gevalda“ 2024 m. vasario 8 d. rangos darbų sutarties vykdymo pratęstu terminu.

31.       Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 9 d. elektroniniu laišku atsakė atsakovei, kad siekia kompromiso ir padės atsakovei išvengti nuostolių dėl darbų vėlavimo kituose turimuose projektuose. Pateikė pasiūlymą apibusiu šalių susitarimu nutraukti 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartį.

32.       Atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 19 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad dar nėra gavęs aiškaus sprendimo apie darbus objekte.

33.       Atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 26 d. elektroniniu laišku išsiuntė ieškovei reikalavimą dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Reikalavime pažymėjo, kad rangovė jau yra atlikusi paruošiamuosius darbus sutarties sulygtiems darbams atliki, o rangovės tikslas yra tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, dėl to rangovė pasirengusi tai padaryti. Rangovė yra visiškai pasirengusi įvykdyti sutartį, todėl prašo užsakovės tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, be kita ko, iki 2024 m. balandžio 29 d. pateikti informaciją apie sutartimi sulygtų darbų vykdymo atnaujinimą, medžiagų tiekimą, tam, kad šalys iš naujo galėtų suderinti darbų įvykdymo terminą. Taip pat įspėjo, kad užsakovė turės padengti rangovei jos patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo.

34.       Atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 30 d. ryte elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę su pakartotiniu raginimu perduoti darbų frontą ir suorganizuoti betono tiekimą 2024 m. gegužės 2 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad tą pačią dieną atsakovės atstovas elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad negavo jokio oficialaus atsakymo dėl objekto sutarties įvykdymo naujų terminų, todėl suplanuotų darbų negali vykdyti. 2024 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku atsakovė taip pat informavo ieškovę, kad 2024 m. balandžio 26 d. pateikė ieškovei reikalavimą dėl 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamo vykdymo, kuriuo informavo, kad rangovė yra pasirengusi vykdyti sutartį, tačiau iki sutartyje numatyto termino darbai nebus įvykdyti, nes ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų. Buvo prašoma iki 2024 m. balandžio 29 d. pateikti informaciją apie planuojamą darbų atnaujinimą, tam, kad galėtų iš naujo suderinti sutarties įvykdymo terminus, tačiau toks atsakymas nebuvo gautas. Taip pat informavo, kad ieškovei nebebendradarbiaujant ir nebevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, atsakovė pradeda nuostolių skaičiavimo procesą ir reikalaus, kad ieškovė juos atlygintų.

35.       Ieškovės atstovas 2024 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad betono tiekimas bus užtikrintas 2024 m. gegužės 2 d. (el. b. 1 t., b. l. 128).

36.       Ieškovės atstovas 2024 m. gegužės 2 d. pateikė atsakovei raštą „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriame nurodė, kad darbų frontas rangovei yra perduotas, tačiau rangovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Rašte nurodoma, kad aplinkybę, jog rangovei darbų frontas yra perduotas, patvirtina tai, kad rangovė yra atlikusi paruošiamuosius darbus. Pagal sutarties 8.2.3 papunktį, užsakovė įsipareigojo tiekti betono mišinį, reikalingą darbų vykdymui, o remiantis sutarties 8.3.2 papunkčiu, užsakovė turi teisę keisti darbų apimtis, apie tai raštu informavus rangovę prieš 10 kalendorinių dienų iki numatomų pakeisti darbų (ar jų dalies) pradžios. Reikalavime užsakovei rangovė pripažino, kad apie numatomą darbų apimčių pakeitimą ji buvo informuota iš anksto, t. y. prieš 14 kalendorinių dienų, todėl turėjo visas galimybes tiek pasikoreguoti darbų užbaigimo terminus pagal sutartį, pasirašydama su užsakove papildomą susitarimą, tiek ir darbų vykdymą kituose objektuose. Rangovės teiginiai dėl patiriamų nuostolių kituose objektuose yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kita vertus, rangovei buvo pasiūlyta nutraukti sutartį šalių susitarimu, tačiau rangovė su tuo nesutiko, o tai tik patvirtina abejones apie neva turimus kitus objektus ar menamus nuostolius. Žodžiu bendraujant su rangovės atstovais buvo sutarta, kad rangovė atliks tą darbų dalį, kuriai yra atlikusi paruošiamuosius darbus, ir rangovė galės tęsti savo darbus kituose objektuose, jei tokių turi. Be to, 2024 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku užsakovė patvirtino, kad betono tiekimas bus užtikrintas. Užsakovė prašė nedelsiant atnaujinti darbus ir juos užbaigti per trumpiausius terminus, patvirtindama, kad betono tiekimas bus užtikrintas.

37.       Atsakovės atstovė 2024 m. gegužės 3 d. elektroniniu laišku, patvirtino ieškovės rašto gavimą ir nurodė, kad atsakymas į raštą rengiamas ir bus pateiktas per protingą terminą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad sutarties terminas jau yra pasibaigęs ir rangovė 2024 m. kovo 22 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 26 d., kreipėsi į užsakovę dėl terminų pratęsimo ir informacijos apie darbų atnaujinimą pateikimo, tačiau užsakovė iki 2024 m. gegužės 1 d. nepateikė prašomos informacijos, todėl užsakovės nurodomos aplinkybės apie tai, kad rangovė nevykdo savo įsipareigojimų, neatitinka faktinės situacijos.

38.       Ieškovė 2024 m. gegužės 7 d. pranešimu informavo atsakovę, kad jeigu ji neatnaujins darbų ir jų neužbaigs per maksimaliai trumpus terminus, sutartis bus laikoma nutraukta dėl rangovės kaltės nuo 2024 m. gegužės 10 d. be jokio atskiro papildomo pranešimo. Nutraukus sutartį, ieškovė reikalaus iš atsakovės sutartinių netesybų ir kitų nuostolių, kurie nepadengs sutartinės netesybos, atlyginimo.

39.       Atsakovė 2024 m. gegužės 9 d. atsakyme į ieškovės 2024 m. gegužės 7 d. pranešimą išdėstė savo požiūrį į sutarties vykdymą bei pačios ieškovės atliktus nesąžiningus veiksmus. Atsakovė ieškovę taip pat informavo, kad atsakovei tapo žinomos aplinkybės apie tai, kad iki 2024 m. gegužės 5 d. objekte buvo įrengta 20 nuovažų, pasitelkus kitą rangovą, ši aplinkybė užfiksuota nuotraukose. Rangovė nurodė, kad nesutinka su ieškovės pranešimu dėl numatomo sutarties nutraukimo ir dėl skaičiuojamų nepagrįstų nuostolių ir baudos. Atsakovė prašė užsakovės pateikti naują darbų vykdymo planą, naujas darbų apimtis ir naujus darbų atlikimo terminus bei pasirašyti papildomą sutarties priedą dėl pasikeitusios situacijos. Šiuos duomenis gavusi, rangovė nurodė įsipareigojanti pateikti naują darbų sąmatą užsakovei. Rangovė informavo užsakovę, kad nepateikus prašomos informacijos, rangovės atstovas atvyks į objektą konstatuoti faktinių aplinkybių kartu su antstoliu ir perduos visą informaciją teisininkams, jog būtų pradėtas teisminis procesas, siekiant kompensuoti rangovės patirtus nuostolius.

40.       Ieškovės atstovė 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie sutarties nutraukimą. Nurodė, kad rangovė nereagavo į užsakovės raginimus atnaujinti darbus pagal 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartį, todėl minėta sutartis yra laikoma nutraukta nuo 2024 m. gegužės 10 d. dėl rangovės kaltės. Bet kokie rangovės bandymai patekti į objekto teritoriją, neturint atitinkamo teismo leidimo, bus laikomi neteisėtais, bus iškviesta apsauga, jeigu reikės, ir policija. Nurodė, kad kiti 2024 m. gegužės 9 d. atsakyme pateikti argumentai vertinami kaip rangovės bandymas derėtis dėl naujų sutarties sąlygų, nesant tam teisinio pagrindo, todėl užsakovė atmeta šiuos rangovės siūlymus.

41.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir užsakovės kilo ginčas dėl 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties netinkamo vykdymo: ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 69 430,91 Eur nuostolių, kuriuos sudarė kainų skirtumas tarp atsakovės pasiūlytos kainos ir faktiškai patirtų išlaidų, skubos tvarka samdant kitus rangovus, taip pat 14 316,72 Eur nuostolius dėl prastovų (iš viso – 83 747,63 Eur), o atsakove priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 57 757,60 Eur negautą pelną. Teismas nustatė, kad pagal 2024 m. vasario 8 d. sutartį darbai turėjo būti pradėti 2024 m. kovo 12 d. ir baigti 2024 m. gegužės 1 d., tačiau darbų frontas atsakovei laiku nebuvo perduotas. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl darbų fronto perdavimo ir betono tiekimo užtikrinimo, o ieškovė buvo atidėjusi darbus ir tik 2024 m. balandžio 30 d. informavo, kad betono tiekimas bus užtikrintas 2024 m. gegužės 2 d., t. y. po sutartyje numatyto termino. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartį, nes laiku neperdavė darbų fronto ir iki nustatyto termino neužtikrino betono tiekimo, o sutarties terminai nebuvo pratęsti. Nustatęs, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovė negalėjo vykdyti darbų ir negavo pajamų, atsakovei iš ieškovės priteisė 57 332,62 Eur (priešieškinį tenkino iš dalies, ištaisęs atsakovės padarytą skaičiavimo apsirikimą). Nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, todėl jį atmetė, pažymėdamas, kad ieškovė neįrodė ir prašomų priteisti nuostolių dydžio.

42.       Šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį skundžia ieškovė, kuri nesutikimą su aptariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi grindžia tuo, kad, atsakovei nepareiškus reikalavimo pripažinti 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties nutraukimą neteisėtu, teismas apskritai neturėjo pagrindo spręsti dėl atsakovės prašomų nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovės nuomone, teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties galiojimu, kadangi minėta sutartis galiojo iki visiško įsipareigojimų įvykdymo, o sutartimi sulygtų darbų atlikimo terminas savaime nereiškia sutarties pabaigos. Ieškovė taip pat nesutinka su atsakovei priteistų nuostolių dydžiu, nes nuostolių dydis nebuvo pagrįstas objektyviais įrodymais. Ieškovės teigimu, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, nuostoliai turėjo būti priteisti ne atsakovei iš ieškovės, bet ieškovei iš atsakovės, kuri padarė esminį sutarties pažeidimą, lėmusį pagrindą ieškovei sutartį vienašališkai nutraukti, pažymėdama, kad ji savo reikalaujamus nuostolius tinkamai pagrindė ir įrodė. Atsakovė su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutinka ir prašo ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus atmesti.

43.       Atsižvelgdama į tai, toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nurodomų galimo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies (ne)teisėtumo aspektų ir su tuo susijusių šalių argumentų.

Dėl 2024 m. vasario 8 d. sutarties pabaigos ir to įtakos šalių viena kitai pareikštiems reikalavimams

44.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei nuostolius, nors nebuvo nustatytas 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties nutraukimo neteisėtumas ir nebuvo konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti minėtos sutarties nutraukimą neteisėtu, todėl teismas apskritai neturėjo pagrindo spręsti dėl iš sutarties pasibaigimo kildinamų atsakovės nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija šiuos ieškovės argumentus laiko teisiškai nepagrįstais dėl toliau nurodomų motyvų.

45.       Įstatymas nustato dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio procesines priemones – priešinį ieškinį ir atsikirtimus į ieškinį. Šios atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės realizuojamos atsakovui pateikiant atsiliepimą (CPK 142 straipsnis) ir (arba) pareiškiant priešieškinį (CPK 143 straipsnis). Atsikirtimais į ieškinį atsakovas pateikia argumentus, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą arba ginčija ieškovo teisę pareikšti ieškinį. Atsikirtimai gali būti materialiojo ar procesinio teisinio pobūdžio. Materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimais atsakovas nurodo faktines aplinkybes, argumentus, paaiškinimus, kuriais jis siekia paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą.

46.       Įstatyme nenurodyta, kada atsakovas turi gintis nuo jam pareikšto reikalavimo priešieškiniu, o kada jis gali pasinaudoti atsikirtimais (materialiniais ir (ar) procesiniais). Gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą, visų pirma, nulemia materialieji teisiniai santykiai ir materialiųjų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 22–23 punktai).

47.       Kaip minėta, tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, apibrėžti jų sudaryta 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartimi. Ieškovė, informavo atsakovę, kad tarp šalių sudaryta rangos sutartis laikoma nutraukta nuo 2024 m. gegužės 10 d., o toks sprendimas priimtas dėl atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, t. y. ieškovė teigia sutartinius santykius su atsakove nutraukusi dėl pastarosios kaltės.

48.       Tiek ieškovė, tiek atsakovė, gindamos savo teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismą, įrodinėdamos dėl galimo netinkamo kitos šalies 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties vykdymo kilusius neigiamus padarinius. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos nurodo patyrusi, atsakovei atsisakius atlikti sutartimi sulygtus darbus. O atsakovė pareiškė savarankiškus reikalavimus, prašydama priteisti iš ieškovės nuostolius (negautą pelną), kurio teigia netekusi, nes, ieškovei neperdavus darbų fronto ir neužtikrinus betono tiekimo, atsakovė negalėjo atlikti sutartimi sulygtų darbų ir gauti suderėto atlygio. Nors atsakovė nei atsiliepimu į ieškinį, nei priešieškiniu faktiškai neginčijo ieškovės atlikto vienašalio 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties nutraukimo teisėtumo, tačiau jos pozicija byloje pagrįsta tuo, kad sutartis pasibaigė, pasibaigus jos įvykdymo terminui (o tai, anot atsakovės, atsitiko dėl ieškovės kaltės) ir šalims nesusitarus dėl jo pratęsimo.

49.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad kai viena iš sutarties šalių nutraukia sutartį, o kita siekia ją išsaugoti ir vykdyti, ši turi reikšti savarankišką reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tais atvejais, kai abi šalys nesiekia tęsti sutarties ir ginčas kyla tik dėl sutarties nutraukimo padarinių (restitucijos, nuostolių atlyginimo) taikymo, nėra būtina, kad su ieškovo reikalaujamų padarinių taikymu nesutinkanti šalis reikštų savarankišką reikalavimą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-196-915/2015). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyta, ar ieškovė ir(ar) atsakovė siekia išsaugoti ir toliau vykdyti 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartį.

50.       Bylos duomenys patvirtina, kad kilus jų tarpusavio ginčui, nei ieškovė, nei atsakovė neturėjo realaus siekio tęsti 2024 m. vasario 8 d. sutarties vykdymo. Nors sutartyje buvo nustatytas konkretus darbų atlikimo laikotarpis (nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 1 d.), darbų procesas nevyko, kaip suderėta ir dėl to šalys nesutarė. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė 2024 m. kovo 22 d. informavo ieškovę apie neperduotą darbų frontą ir negalėjimą pradėti darbų sutartyje numatytu terminu. Nors atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. planavo vykdyti betonavimo darbus ir prašė užtikrinti betono tiekimą, ieškovė tą pačią dieną informavo apie darbų atidėjimą maždaug dviem savaitėms. Atsakovė 2024 m. balandžio 8 d. nurodė, kad toks atidėjimas daro įtaką galutiniam darbų atlikimo terminui ir jos galimybėms vykdyti įsipareigojimus kituose objektuose. Ieškovė jau 2024 m. balandžio 9 d. pasiūlė nutraukti sutartį šalių susitarimu, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė jau tuo metu svarstė sutartinių santykių su atsakove nutraukimo galimybę. Atsakovė 2024 m. balandžio 19 d. ir 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi į ieškovę dėl darbų organizavimo, prašydama pateikti informaciją apie darbų atnaujinimą ir sudaryti galimybę suderinti naujus darbų atlikimo terminus, tačiau, bylos duomenimis, ieškovė į tai atsakymo nepateikė. 2024 m. balandžio 30 d. atsakovė pakartotinai paragino perduoti darbų frontą ir organizuoti betono tiekimą. Nors ieškovė tą pačią dieną nurodė, kad betono tiekimas bus užtikrintas 2024 m. gegužės 2 d., atsakovė darbų vykdyti neatvyko, argumentuodama neturinti tokios prievolės. 2024 m. gegužės 2 d. ieškovei raštu nurodžius, kad darbų frontas yra perduotas ir atsakovė nevykdo įsipareigojimų, atsakovė 2024 m. gegužės 3 d. atsakyme atkreipė dėmesį, kad iki sutarties termino pabaigos nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos darbams vykdyti ir nebuvo suderinti nauji darbų atlikimo terminai. Vėlesnė šalių komunikacija rodo, kad buvo keliami reikalavimai viena kitai, teikiami raginimai, siūlomi alternatyvūs sprendimai, tačiau tai neperaugo į realų sutarties vykdymo atnaujinimą. Taigi, vertinant šalių elgesį kompleksiškai – darbų organizavimo neapibrėžtumą, tarpusavio komunikacijoje išsakytas pozicijas, pasiūlymus nutraukti sutartį, bandymus derėtis dėl naujų sąlygų – darytina išvada, kad kilus konfliktui abi šalys nebesiekė tęsti sutartinių santykių pagal 2024 m. vasario 8 d. sutarties sąlygas.

51.       Nurodytos aplinkybės bei byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šalių sutartiniai santykiai faktiškai nutrūko nuo 2024 m. gegužės mėn. Vėlesnis šalių elgesys – viena kitai reikšti reikalavimai vykdyti sutartį, neperaugę į realų rezultatą, galiausiai atsakovės atsisakymas atlikti darbus, motyvuotas nesusiderėjimu dėl sutarties sąlygų ir ieškovės kaltinimu darbus perdavus atlikti kitam rangovui, o ieškovės pareiškimas apie sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės – patvirtina, kad abi šalys faktiškai nusprendė nebetęsti sutartinių santykių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad 2024 m. vasario 8 d. sutartis buvo faktiškai nutraukta ieškovės ir atsakovės konkliudentiniais veiksmais, nė vienai iš jų nepageidaujant sutartinius santykius tęsti.

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neprivalėjo reikšti savarankiško reikalavimo dėl ieškovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, nes nė viena iš šalių nesiekė tolesnio 2024 m. vasario 8 d. sutarties vykdymo. Dėl to, abiem šalims reiškiant reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, kilusių dėl galimo kitos šalies netinkamo sutarties vykdymo, šalys, taigi ir rangovė, net ir nepareiškusi savarankiško reikalavimo dėl užsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo nuginčijimo, turėjo teisę teikti teismui su tuo susijusius argumentus ir jais įrodinėti reiškiamų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo pagrindą. Vadinasi, rangovė turėjo teisę nurodyti argumentus dėl galimo užsakovės veiksmų neteisėtumo, vykdant sutartį, ir juos įrodinėti tiek atsikirsdama į jai pareikštus užsakovės reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, teikdama atsiliepimą, tiek ir pati priešieškiniu reikalaudama nuostolių iš užsakovės, nepaisant to, kad savarankiško reikalavimo dėl ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ji nėra pareiškusi. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių elgesį, vykdant sutartinius įsipareigojimus, ir pagrįstai pasisakė dėl jų sutartinių santykių pasibaigimo priežasčių.

Dėl šalių įsipareigojimų pagal 2024 m. vasario 8 d. vykdymo tinkamumo ir su tuo susijusių pasekmių

53.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė 2024 m. vasario 8 d. rangos sutartį, nes laiku neperdavė atsakovei darbų fronto ir iki nustatyto termino neužtikrino betono tiekimo, o sutarties terminai nebuvo pratęsti, dėl to nusprendė priteisti atsakovei iš ieškovės nuostolių atlyginimą. Atsakovės neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas konstatavo nenustatęs, dėl to ieškovės jai pareikšto reikalavimo atlyginti nuostolius, netenkino. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tik konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, tačiau jos civilinės atsakomybės sąlygų teismas neanalizavo. Skundžiamame sprendime nurodytos aplinkybės siejamos tik su darbų pradžios terminų praleidimu, o tai savaime nereiškia sutarties pažeidimo ar negaliojimo, sutarties galiojimas buvo siejamas su visišku įsipareigojimų įvykdymu, tačiau pati atsakovė jos taip ir nepradėjo vykdyti.

54.       Taigi, abiem šalims įrodinėjant, kad sutartis nebuvo įvykdyta dėl kitos šalies kaltės ir tuo pagrindu vienai iš kitos reikalaujant nuostolių atlyginimo, šią ginčo dalį nagrinėjant apeliacine tvarka vertintinas abiejų šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo tinkamumas ir atitinkamai spręstina dėl šio klausimo išsprendimo rezultato nulemtų teisinių pasekmių – ieškovės ir atsakovės civilinės atsakomybės viena kitos atžvilgiu (ne)taikymo.

55.       CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties šaliai nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Sutartinė atsakomybė gina lūkesčių interesą. Jo kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Kilus sutarties šalių ginčui dėl atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą, skolininkas turi teisę įrodinėti, kad kreditorius savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo prie sutarties neįvykdymo ar netinkamo jos įvykdymo, nuostolių padidėjimo ar jų nesumažinimo, todėl skolininko atsakomybė atitinkamai turi būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas, 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022, 56, 58 punktai).

56.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015; 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-611/2023, 47 punktas).

57.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jų vykdymo aplinkybes, daro išvadą, kad ginčo atveju abiejų – ieškovės ir atsakovės – sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas buvo esminė aplinkybė, nulėmusi jų galimai patirtus nuostolius: ieškovė atsakovei neperdavė darbų fronto ir iki suderėto darbų pradžios termino neužtikrino betono tiekimo, be kita ko, nepateikė kontrahentei aiškios informacijos apie darbų atnaujinimą ir tolimesnį jų vykdymo organizavimą, o atsakovė, žinodama apie pasikeitusias aplinkybes ir suprasdama, kad sutartimi sulygtų darbų nebus įmanoma atlikti per sutartyje nustatytą terminą, aiškiai nenurodė, jog prieštarauja suderėtam darbų atlikimo termino pasikeitimui, priešingai pareikalavo sudaryti sąlygas darbams vykdyti jau po suderėto termino (2024 m. gegužės 2 d.), tačiau galiausiai nesiėmė realių veiksmų darbus atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ginčo šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymo netinkamumą labiausiai nulėmė jų abiejų padaryti grubūs sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimai. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų.

58.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės 2024 m. vasario 8 d. sutartimi prisiimtos pareigos taip pat buvo tarpusavyje betarpiškai susijusios: atsakovės galimybė tinkamai ir laiku atlikti sutartimi sulygtus darbus tiesiogiai priklausė nuo to, ar ieškovė laiku perduos darbų frontą ir užtikrins betono mišinio tiekimą, reikalingą darbų atlikimui, ir priešingai – užsakovei (ieškovei) sudarius sąlygas darbams atlikti, rangovė (atsakovė) privalėjo jų imtis.

59.       Rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga, šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 straipsnio 1, 3 dalys).

60.       Darbų atlikimo terminas kasacinio teismo praktikoje laikomas viena iš esminių rangos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-219/2018). Laikytis sutartyje nustatytų terminų įpareigoja ir sutarties privalomumo principas (CK 6.189 straipsnis). Dėl to viena sutarties šalis, esant būtinybei pakeisti sutartyje nustatytą terminą, privalo spręsti šį klausimą kartu su kita šalimi. Statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

61.       Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.691 straipsnyje nustatyta statybos rangos sutarties šalių kooperavimosi pareiga sutarties vykdymo metu imperatyviai įpareigoja šalis bendradarbiauti, o, kilus kliūtims, trukdančioms tinkamai įvykdyti sutartį, imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Vykdant sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės naudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją, kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę.

62.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo šalys sutartyje aiškiai nustatė darbų atlikimo terminą: nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. gegužės 1 d., tačiau numatytu laiku darbai nebuvo pradėti. Atsakovės atstovas 2024 m. kovo 22 d. informavo ieškovę, kad ginčo sutartimi sulygti darbai neprasidėjo nustatytu terminu, nes iki darbų pradžios ieškovė neperdavė atsakovei darbų fronto betonavimo darbams pradėti, o laiku nepradėjus vykdyti darbų, atsakovė gali nespėti darbų atlikti sutartyje numatytu terminu. Ieškovei nesuteikus informacijos apie darbų pradžios organizavimą, atsakovė 2024 m. balandžio 3 d. pakartotinai kreipėsi į ieškovę, pranešdama apie planuojamų darbų pradžią 2024 m. balandžio 4 d. ir paprašė užtikrinti betono tiekimą. Tačiau tą pačią dieną ieškovė pranešė, kad yra priimtas sprendimas sutartimi sulygtus darbus atidėti maždaug dviem savaitėms. Nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė netinkamai vykdė jai tenkančius sutartinius įsipareigojimus, t. y. atsakovei nesudarė sąlygų laiku pradėti atlikti darbus, pavėluotai ir ribotai teikė informaciją apie sprendimą atidėti darbų atlikimo pradžią, neinformavo atsakovės apie kitus galimus konkrečius darbų pradžios ir pabaigos terminus. Akivaizdu, kad tokie ieškovės veiksmai sukūrė šalių santykiuose neapibrėžtumo situaciją ir prisidėjo prie to, kad atsakovė savo įsipareigojimų – laiku pradėti nuovažų betonavimo ant įrengtų pagrindų ir deformacinių siūlių įrengimo darbų objekte vykdymą – tinkamai įvykdyti negalėjo. Todėl ieškovės patirtų nuostolių atsiradimo priežastys negali būti vertinamos atsietai nuo pačios ieškovės veiksmų ir nėra pagrindo teigti, kad jos galimi nuostoliai nulemti išimtinai atsakovės netinkamo sutartinio elgesio.

63.       Kita vertus, vien ieškovės pareigų netinkamas vykdymas nepašalina būtinybės įvertinti ir atsakovės elgesio po to, kai jai tapo suprantama ir aišku, kad nuovažų betonavimo darbų negalės pradėti sutartyje nustatytu terminu, taip pat po to, kai ieškovė patvirtino sudarysianti sąlygas darbams atlikti pačios atsakovės nurodytą dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas, spręsdamas dėl šalių atsakomybės viena kitai, nepagrįstai nepasisakė.

64.       Kaip minėta pirmiau, atsiradus kliūtims, kurios trukdo tinkamai įvykdyti sutartį, abi sutarties šalys privalo imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Tai reiškia, kad abi sutarties šalys turėjo ieškoti būdų kaip paspartinti darbų organizavimo pradžią, derinti tolimesnį darbų vykdymą, spręsti dėl darbų atlikimo terminų nukėlimo ir kita. Į bylą pateiktų atsakovės pranešimų (2024 m. kovo 22 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. balandžio 26 d.) turinys nesudaro pagrindo spręsti apie jos konkrečius, realius veiksmus, siekiant išspręsti kilusias problemas. Be to, šiuo atveju reikšminga tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog po to, kai pati atsakovė pareikalavo, kad betono tiekimas objekte būtų užtikrintas būtent 2024 m. gegužės 2 d., ir 2024 m. balandžio 30 d. ieškovei patvirtinus, kad nurodytą dieną betono tiekimas bus užtikrintas, ir net po 2024 m. gegužės 2 d. rašto, kuriuo ieškovė ragino atsakovę atnaujinti darbus, ginčo šalys nepasiekė aiškaus ir abiem priimtino sprendimo dėl tolesnio sutarties vykdymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, kilus nesutarimams, šalių komunikacija buvo pagrįsta reikalavimų viena kitai reiškimu ir grasinimais dėl galimų jų nevykdymo pasekmių, tačiau ne racionaliu kooperavimusi, siekiant, kad sutartis būtų realiai įvykdyta.

65.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas ginčo šalių elgesys sutartinių santykių metu neatitiko statybos rangos sutartims būdingos bendradarbiavimo pareigos tinkamo įvykdymo. Kilus objektyvioms kliūtims vykdyti darbus, tiek ieškovė, tiek atsakovė turėjo pareigą bendradarbiauti, imtis aktyvių veiksmų, siekdamos išsaugoti 2024 m. vasario 8 d. sutartį ir įvykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus: ieškovė turėjo laiku pateikti aiškią informaciją dėl darbų fronto perdavimo, betono mišinio tiekimo ir derėtis dėl naujų darbų atlikimo terminų, o atsakovė iškilusias problemas spręsti konstruktyviai ir atsiradus realiai galimybei – imtis veiksmų tęsti darbus. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šalys vietoj to, jog ieškotų realių priemonių toliau tęsti sutartinius santykius, organizuoti ir atlikti darbus, iš esmės viena kitai tik teikė pretenzijas, reikalavimus, nuostolių paskaičiavimus, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad jų abiejų bendradarbiavimas vykdant sutartį buvo tinkamas ir pakankamas.

66.       Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalis, pagal kurią laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Bylos duomenys patvirtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė, rūpestingo ir apdairaus elgesio standarto nagrinėjamu atveju nesilaikė. Ieškovė, laiku nesudariusi sąlygų darbų pradžiai, nepateikusi aiškios informacijos dėl darbų organizavimo ir laiku neužtikrinusi būtinų sąlygų darbų atlikimui, veikė nepakankamai rūpestingai ir taip prisidėjo prie netinkamo sutarties vykdymo. Tuo tarpu atsakovė, nors tik formaliai informavo ieškovę apie susidariusias kliūtis, tačiau nesiėmė realių darbų, kai tam sąlygos jos pačios pareikalavimu galiausiai buvo sudarytos. Nustatyti abiejų šalių netinkami veiksmai, jų pasyvumas, bendradarbiavimo pareigos pažeidimas, vykdant 2024 m. vasario 8 d. sutartį, lemia pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti šiuo atveju dėl sutarties neįvykdymo buvus abiejų šalių kaltę. Aplinkybė, kad tuo pačiu metu šalys konfliktavo dėl kitų jų sudarytų sutarčių vykdymo, neatleido nė vienos iš jų nuo pareigos būti aktyvioms ir kooperuotis, siekiant realaus šios sutarties įvykdymo.

67.       Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nustatyta: jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo ar dėl netinkamo jos įvykdymo padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia arba dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti (CK 6.259 straipsnio 2 dalis).

68.       Byloje konstatavus, kad tiek ieškovė, tiek užsakovė, vykdydamos 2024 m. vasario 8 d. sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, veikė nerūpestingai ir neatidžiai, abi pažeidė šalių bendradarbiavimo pareigą, konstatuotina abiejų ginčo šalių mišri kaltė, o, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad jų kaltės laipsnis yra vienodas.

69.       Kaip jau minėta, statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimą reglamentuojančioje CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, kilus kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Nustačius, kad ginčo šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nė viena nesiėmė realių pakankamų priemonių kliūtims, turėjusioms įtakos sutarties tinkamai vykdymui, pašalinti ar jų padariniams sumažinti, ginčo šalys, pagal CK 6.691 straipsnio 1 dalį, netenka teisės reikalauti viena iš kitos nuostolių priteisimo.

70.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju susiklosčiusios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą atleisti abi šalis nuo bet kokių galimų nuostolių, joms kilusių dėl 2024 m. vasario 8 d. neįvykdymo, kompensavimo viena kitai, nes būtent taip šiuo atveju bus užtikrinta teisinga šalių interesų pusiausvyra. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad ir ieškovės, ir atsakovės viena kitai pareikšti reikalavimai dėl nuostolių, kilusių dėl netinkamo 2024 m. vasario 8 d. sutarties vykdymo, atlyginimo, turi būti atmesti. Tai lemia išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta, tenkinant dalį priešieškinio, atsakovei iš ieškovės priteisti 57 332,62 Eur nuostolių atlyginimą, yra nepagrįsta, vadinasi, atitinkama ieškovės apeliacinio skundo dalis apeliacinės instancijos teismo yra patenkinama. Tačiau ieškovės apeliacinio skundo dalis, kuria ji prašė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 83 747,63 Eur nuostolių priteisimo jai iš atsakovės, atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl su 2024 m. vasario 15 d. rangos sutartimi susijusių esminių faktinių aplinkybių ir šios ginčo dalies ribų

71.       Nustatyta, kad UAB „Gevalda“ (užsakovė) ir UAB „Valvista“ (rangovė) 2024 m. vasario 15 d. sudarė Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovė įsipareigojo atlikti deformacinių ir temperatūrinių siūlių hermetizavimo darbus objekte – gamybinės paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 22-23). Ši sutartis pirmosios instancijos teismo taip pat pagrįstai kvalifikuota statybos rangos sutartimi, dėl to ginčo byloje nėra.

72.       Šalys sutartyje numatė, kad preliminarus darbų kiekis – 10 000 m; darbų kaina be PVM – 3,50 Eur (sutarties 3.1 papunktis). Už atliktus darbus rangovė išrašo ir el. paštu pateikia užsakovei PVM sąskaitas–faktūras, kurios turi būti apmokėtos per 35 kalendorines dienas nuo užsakovo atsakingo asmens sąskaitos patvirtinimo dienos (sutarties 4.1, 4.2 papunktis). Sulygtų darbų įvykdymo terminas nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. (sutarties 5.1 papunktis). Darbų atlikimą ir perdavimą užsakovei patvirtina užsakovės ir rangovės (jų įgaliotų atstovų) parašai ant darbų perdavimo–priėmimo akto (sutarties 5.2 papunktis).

73.       Rangovė sutartimi įsipareigojo: atlikti sutartyje nurodytus darbus savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, darbų atlikimą pagal norminius teisės aktus ir techninius standartus (8.1.2 papunktis); užtikrinti, kad sutartyje nustatyti įsipareigojimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku (8.1.3 papunktis); nedelsiant reaguoti į užsakovės pastabas dėl darbų kokybės ir per užsakovės nurodytą ar kitą technologiškai įmanomą trumpiausią terminą (bet ne trumpiau nei per 5 darbo dienas) savo sąskaita šalinti darbų defektus, nustatytus tiek iki darbų perdavimo, tiek ir garantiniu laikotarpiu (8.1.4 papunktis); atlyginti užsakovės patirtus nuostolius, kurie kilo, rangovei netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus (8.1.7 papunktis). Sutartimi rangovė patvirtino ir garantavo, kad prieš pasirašant šią sutartį ji, būdama savo srities profesionale, išsamiai išanalizavo, įvertino ir suprato darbų pobūdį bei jų apimtį, keliamus reikalavimus, konkursinę medžiagą, techninę–projektinę dokumentaciją, įvertino visus pagrindinius, tarpinius ir papildomus darbus, reikalingus pagal sutartį numatytiems darbams atlikti, numatė ir įvertino visus sudėtinius darbus, darbams naudotinas medžiagas, įrenginius, priemones, paslaugas ir kitus įsipareigojimus, taip pat visus kaštus, būtinus darbams atlikti, pilnai susipažino su statybos aikštelės charakteristikomis, žemės sklypo faktine būkle, įvertino darbų atlikimo terminus, ir visa tai yra pilnai įvertinta, apskaičiuojant darbų kainą. Visus vėliau išaiškėjusius sutarčiai įvykdyti reikalingus darbus bei paslaugas, kurių rangovė nenumatė, bet galėjo ir privalėjo numatyti, rangovė įsipareigojo atlikti savo lėšomis ir neturės teisės reikalauti iš užsakovės padidinti darbu kainą ir(ar) nukelti darbų atlikimo terminus (9.3 papunktis).

74.       Užsakovė sutartimi įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka priimti tinkamai ir laiku atliktus darbus bei už juos atsiskaityti (8.2.1 papunktis). Sutartyje numatyta, kad užsakovė turi teisę: kontroliuoti atliekamų darbų kokybę ir nepriimti nekokybiškai atliktų darbų (8.3.1 papunktis); nemokėti už nekokybiškai atliktus darbus (8.3.5 papunktis); jeigu rangovė užsakovės nurodytais technologiškai trumpiausiais terminais (bet ne trumpiau nei per 5 darbo dienas) neištaiso darbų defektų, įskaitant ir paaiškėjusius garantiniu laikotarpiu, ištaisyti juos kito rangovo pagalba rangovės sąskaita (8.3.6 papunktis).

75.       Iš byloje pateikto UAB „Valvista“ 2024 m. vasario 20 d. patikslinto pasiūlymo (sutarties priedas Nr. 1) UAB „Gevalda“ nustatyta, kad rangovė siūlė siūlių pravalymo, gruntavimo ir sandarinimo darbus. Siūlomas darbų kiekis 10 000 m, 1 m kaina be PVM – 3,50 Eur, iš viso – 35 000 Eur be PVM. Pasiūlyme pažymėta, kad išsiplėtimo siūlių hermetizavimas nevertintas (el. b. 1 t., b. l. 24).

76.       Byloje nėra ginčo, kad darbus pagal šią sutartį atsakovė atliko. Iš esmės nėra ginčo ir dėl faktiškai atliktų darbų kiekio – 7 074 m. Ieškovė, tik abstrakčiai nurodydama, kad neaiški atsakovės atliktų darbų apimtis, konkrečių argumentų dėl to, jog buvo atliktas kitoks darbų kiekis, nenurodo, neteigia, kad jis buvo didesnis ar mažesnis, ir, priešingai, dėstydama argumentus dėl kitos šalių vykdytos sutarties, atsakovės nurodytam atliktų darbų kiekiui pagal šią sutartį faktiškai pritaria. Atsakovė 2024 m. gegužės 14 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą–faktūrą serija VAL Nr. 0974 24 759 Eur be PVM sumai, nurodydama apmokėti už 2024 m. balandžio mėn. atliktus siūlių hermetizavimo darbus, pagal sutartį. Sąskaitos apmokėjimo terminas iki 2024 m. birželio 18 d. (el. b. 1 t., b. l. 35). Nėra ginčo dėl to, kad šios sąskaitos ieškovė neapmokėjo. Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl atliktų darbų (ne)kokybės ir iš to sekančių pasekmių šalių teisėms ir pareigoms.

77.       Ieškovė UAB „Gevalda“ teigė, kad neprivalėjo sumokėti atsakovei už darbus, kurių pagrįstai nepriėmė jiems esant su trūkumais, o, reikalaudama iš atsakovės priteisti ieškovės naudai 23 218,85 Eur nuostolius, įrodinėjo, kad, pirma, atsakovės UAB „Valvista“ faktiškai atlikti deformacinių ir temperatūrinių siūlių hermetizavimo darbai yra su trūkumais (pažeisti kelio bortai ir šulinių liukai, betono danga išpurvinta hermetiku ir gruntu), kuriems pašalinti reikalingi 23 218,85 Eur, antra, atsakovės vienašališkai pasirašytas 2024 m. balandžio mėn. darbų perdavimo–priėmimo aktas yra neteisėtas, dėl to negaliojantis.

78.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu dėl nuostolių, tvirtino, kad darbai atlikti tinkamai, o nereikšmingų defektų atsiradimą lėmė ieškovės atsisakymas atsakovės siūlytos paslaugos apklijuoti siūles lipnia juosta, be to, atsakovė nėra atsakinga už kelio bortų remontą, nes tokie darbai nebuvo suderėti sutartimi. Be to, atsakovė pareiškė priešpriešinį reikalavimą priteisti iš ieškovės 24 759 Eur skolą už pagal sutartį atliktus, tačiau neapmokėtus darbus, pagal išrašytą sąskaitą faktūrą.

79.       Vilniaus apygardos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad atsakovė darbus atliko netinkamai. Dėl to teismas pripažino atsakovės vienašalį 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1 negaliojančiu. Teismas nustatė, kad atsakovė atsisakė pašalinti darbų trūkumus, todėl padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo trūkumų šalinimo išlaidų, t. y. 19 189,25 Eur be PVM, kurias teismas pripažino pagrįstomis, atlyginimo, ir šią sumą ieškovei iš atsakovės priteisė. Teismas taip pat nusprendė, kad atsakovė turi teisę į atlyginimą už atliktus darbus, atėmus jų trūkumams pašalinti reikalingas išlaidas, dėl to atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jai iš ieškovės 5 569,75 Eur skolą (24 759 Eur – 19 189,25 Eur). 

80.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos atsakovei priteista skola. Nurodo, kad, teismui pripažinus vienašalį darbų perdavimo–priėmimo aktą negaliojančiu ir konstatavus, jog ieškovė pagrįstai atsisakė jį pasirašyti dėl darbų trūkumų, turėjo būti laikoma, kad tinkamai atliktų darbų faktas, jų apimtis ir vertė nebuvo įrodyti. Dėl to nebuvo pagrindo konstatuoti skolos ar atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Be to, ieškovė nurodo, kad net ir pripažinus atsakovės reikalavimą iš dalies pagrįstu, teismas nepagrįstai nesumažino priteistos sumos pagal sutartį sulaikoma 5 proc. suma ir šiuo klausimu nepasisakė.

81.       Atsakovė nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos priteisti nuostoliai ieškovei, nei su spendimo dalimi, kuria jos reikalavimas dėl skolos priteisimo patenkintas tik iš dalies. Savo poziciją argumentuoja tuo, kad ieškovė realių nuostolių nepatyrė, nuostolių priteisimas lemia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą, be to, tariamų nuostolių dydžio pagrįstumas nebuvo įrodytas. Atsakovė įrodinėja, kad darbus atliko tinkamai, pagrįstai juos vienašališkai perdavė, ir turi teisę gauti už juos suderėtą atlygį.

82.       Atsižvelgiant į tai, byloje pirmiausia vertintina, ar rangovė (atsakovė) darbus atliko kokybiškai, toliau pasisakytina dėl darbų perdavimo aplinkybių, galiausiai spręstina dėl šalių viena kitai pareikštų turtinių reikalavimų, kildinamų iš aptariamos sutarties, pagrįstumo. Pasisakiusi nurodytais aspektais, teisėjų kolegija įvertins susijusios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir nuspręs dėl atitinkamų šalių apeliacinių skundų (ne)patenkinimo rezultato.

Dėl atsakovės pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį atliktų darbų kokybės

83.       Atsakovės apeliaciniame skunde yra keliamas atsakovės faktiškai atliktų darbų kokybės netinkamo įvertinimo skundžiamame sprendime klausimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo šalys buvo sudariusios rangos sutartį dėl deformacinių ir temperatūrinių siūlių hermetizavimo darbų atlikimo, tačiau atsakovė šiuos darbus atliko netinkamai – jie neatitiko sutarties ir taikytinų taisyklių reikalavimų. Teismas nustatė, kad siūlių sandariklis buvo išteptas ant betono dangos, dėl to galimas jo kontaktas su transporto priemonių padangomis ir kyla hermetiko ištraukimo iš siūlių rizika, taip pat buvo apgadinti kelio bortai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų ir spręsti, kad atsakovės darbai buvo atlikti kokybiškai.

84.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Taigi, darbų rezultato kokybės samprata, apibrėžta CK 6.663 straipsnyje, yra siejama ne tik su darbų rezultato sėkmingu funkcionavimu, bet ir su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

85.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

86.       Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).

87.       Teismas, vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022). Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-823/2020; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

88.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovės darbų rezultatas neatitinka kokybės reikalavimų, egzistuoja defektai, o atsakovė turėjo įrodyti, kad sutartimi prisiimtą įsipareigojimą įvykdė tinkamai, t. y. kad jos atlikti darbai atitiko rangos sutarties sąlygas ir teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus, arba kad už atsiradusius trūkumus ji nėra atsakinga.

89.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovės atliktų darbų defektus grindžia jų neatitikimu Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-161 patvirtintų Automobilių kelių dangų siūlių, panaudojant sandariklius, įrengimo taisyklėse ĮT SS 17 nustatytiems reikalavimams. Pažymėtina, kad Taisyklės yra kelių ir gatvių bei kitų eismo zonų priežiūros (statybos) sutarties sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties konkrečiose sąlygose (Taisyklių 5 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys suderėtų darbų atitiktį Taisyklėse nurodytiems reikalavimams užfiksavo sutarties priede Nr. 3. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo darbai turėjo atitikti Taisyklėse numatytus hermetizavimo darbams keliamus reikalavimus.

90.       Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, sutarties priede Nr. 3 nurodyta, kad po betono dangos paklojimo darbų atlikimo ne rečiau kaip kas 4,0 m tiek išilgine, tiek ir skersine kryptimis betono dangoje diskiniais pjūklais įpjaunamos (technologija gali būti pasirinkta kita) ir užpildomos tarpikliu bei sandarikliu fiktyviosios (plyšių kontrolės) siūlės pagal „Automobilių kelių dangų siūlių, panaudojant sandariklius, įrengimo taisyklių ĮT SS 17“ reikalavimus: siūlės tarpo plotis 4 mm; siūlės tarpo gylis 10–20 mm; siūlės įpjovos gylis > 30 proc. nuo dangos storio. Išsiplėtimo siūlės ne rečiau kaip kas 60,0 m skersine kryptimis betono dangoje diskiniais pjūklais įpjaunamos (technologija gali būti pasirinkta kita) ir užpildomos tarpikliu bei sandarikliu: siūlės tarpo plotis 15–20 mm; siūlės tarpo gylis 10–20 mm; siūlės įpjovos gylis per visą dangos storį. Tai patvirtina į bylą pateiktas brėžinys (sutarties priedas Nr. 3, el. b. 1 t., b. l. 25). Be to, sutarties priede Nr. 1 numatyta, kad siūlių hermetizavimo darbams rangovė naudos sandariklį „Bostik P795 SEAL‘N‘FLEX PREMIUM“. Taigi minėtuose sutarties prieduose aiškiai nurodyta kokio pločio ir gylio turėjo būti atliktos deformacinės siūlės betono dangoje, kokia bus naudojama medžiaga, kokia pasirinkta darbų atlikimo technologija ir pateikta nuoroda, kokiomis taisyklėmis rangovė turi vadovautis atlikdama darbus.

91.       Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad rangovei siekiant atlikti deformacinių ir temperatūrinių siūlių hermetizavimo darbus, buvo būtina betono dangoje diskiniais pjūklais įpjauti ir užpildyti tarpikliu bei sandarikliu siūles, todėl įpjovų padarymas laikytinas sudėtine rangovės darytų darbų dalimi. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad šalims nesulygus dėl kelio bortų įrengimo darbų, pagal darytų darbų pobūdį nebuvo objektyvios galimybės pažeisti kelio bortų. Priešingai, tiek nurodyti darbų atlikimo technologiniai reikalavimai, tiek į bylą pateiktų nuotraukų turinys pagrindžia ieškovės nurodomų kelio bortų defektų ir atsakovės atliktų darbų sąsajumą ir leidžia teisėjų kolegijai daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad kelio bortai pažeisti (jų kraštai nutrupinti) atsakovės, jai atliekant darbus pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį.

92.       Kaip minėta, ieškovė atliktų darbų defektus (tai, kad betono danga išpurvinta hermetiku ir gruntu) grindžia Taisyklių 161 punkte numatytų reikalavimų neatitikimu, teigdama, jog atsakovė siūles užpildė per storai, dėl to sandariklis pateko ant kelio dangos ir ją išterliojo. Taisyklėse yra išdėstyti reikalavimai, kaip įrengti sandarintas siūles, tiesiant ir prižiūrinti įvairių tipų dangas valstybinės reikšmės keliuose, taip pat jos gali būti taikomos, įrengiant sandarintas siūles vietinės reikšmės keliuose (gatvėse), kitose eismo zonose (1 punktas). Taisyklėse yra numatyti skirtingų rūšių kelių tiesimo produktai, tarp jų – karštasis ir šaltasis – sandarikliai, skirti įterpti į siūlės tarpą, be kita ko, įtvirtinta skirtinga darbų atlikimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas darbų atitikimą Taisyklėse keliamiems reikalavimams, iš esmės nustatė, kad atsakovės naudotas sandariklis „Bostik P795 SEAL‘N‘FLEX PREMIUM“ yra šaltasis. Šalims nekvestionuojant šio vertinimo, teisėjų kolegija neturi pagrindo jam nepritarti. Pažymėtina, kad sandariklio rūšis, sprendžiant atliktų darbų kokybės klausimą, yra svarbi, nes Taisyklėse reglamentuojama skirtinga darbų atlikimo tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Taisyklių 161 punktas, numatantis, kad naudojant šaltąjį siūlių sandariklį, siūlės turi būti užpildomos taip, kad būtų išvengta padangų kontakto su siūlių sandarikliu.

93.       Iš į bylą pateikto 2024 m. liepos 16 d. antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad 2024 m. liepos 15 d. antstolis objekte – gamybinės paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nustatė, kad teritorijoje aplink pastatą yra įrengti aikštelės su betonine danga plotai. Betoninėje dangoje matosi skersinės ir išilginės, susikertančios deformacinės siūlės. Konstatavimo metu užfiksuoti ties deformacinėmis siūlėmis esantys išilginiai pabaltavusios medžiagos plotai. Taip pat matosi tiek ties siūlėmis, tiek ant betoninės dangos esančios tamsesnės spalvos dėmės. Aplink pastatą esančios aikštelės plotuose, atskirose vietose, kur deformacinės siūlės susikerta su borteliais, bortelių šonuose matosi įpjovos, taip pat ant bortelių šonų matosi pabaltavusios dėmės. Taigi antstolio nustatytos aplinkybės patvirtina, kad, atsakovei atliekant siūlių hermetizavimo darbus, buvo padaryta defektų, o antstolio užfiksuotos nuotraukos, kuriose matosi ties siūlėmis esantys pabaltavę ir tamsesnės spalvos betono dangos plotai, leidžia daryti išvadą, kad netinkamai atlikus siūlių hermetizavimo darbus, užpildžius siūles atsakovės naudotu sandarikliu, važiuojant per siūlių paviršius, sandariklis galėjo liestis su padangomis, dėl to jis prilipo prie jų ir buvo ištrauktas iš siūlių.

94.       Priešingos išvados neleidžia daryti atsakovės į bylą pateiktas UAB „Bonderus“ atstovo atsakymas (el. b. 2 t., b. l. 90-92), kuriame nurodyta, kad sandariklio gamintojas deklaruoja, jog sandariklis yra pritaikytas naudojimui tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių judėjimo zonose. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „Bonderus“ atstovo raštas nepatvirtina, kad sandariklis nelimpa prie padangų. Be kita ko, iš minėto rašto nustatyta, kad naudojant sandariklį, reikia atsižvelgti į sandariklio panaudojimo temperatūrą bei stingimo laiką, per kurį turi būti išvengta mechaninio poveikio sandarikliui. Atsakovė į bylą nepateikė duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad siūlių hermetizavimo darbai buvo atlikti pagal sandariklio techninę specifikaciją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atlikti darbai neatitiko Taisyklių 161 punkte numatytų reikalavimų.

95.       Pakartotina, kad šioje byloje atsakovė turėjo nurodyti atliktų darbų kokybės vertinimui reikšmingas aplinkybes ir leistinais įrodymais pagrįsti, kad darbai atitiko sutartimi sulygtas ir teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus, arba, kad ji dėl atsiradusių defektų nėra atsakinga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad to atsakovė nepadarė, nes apeliantės teiginiai, susiję su ieškovei siūlyta siūlių apklijavimo apsaugine lipnia juosta paslauga, nepagrįsti objektyviais įrodymais ir laikytini deklaratyviais, o į bylą pateiktas rašytinis įrodymas – VGTU ataskaita – neatitinka įrodymams keliamo sąsajumo reikalavimo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėtos ataskaitos turinys patvirtina, kad tyrimas buvo atliktas dėl betono segmentų pleišėjimo, viršutinio cementinio skiedinio sluoksniu atšokimo nuo pagrindinio betono ir plyšių aplink metalines ir betonines laikančias konstrukcijas, o ne ginčui aktualių atliktų siūlių hermetizavimo darbų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis atsakovės pateiktas įrodymas nėra susijęs su nagrinėjamu ginču, jis nei patvirtina, nei paneigia turinčią reikšmės bylai aplinkybę, ar atsakovė 2024 m. vasario 15 d. rangos sutartimi suderėtus darbus atliko kokybiškai (CPK 180 straipsnis).

96.       Teisėjų kolegija, konstatavusi, kad ieškovė įrodė atsakovės atliktų darbų defektus, ir nustačiusi jų pobūdį, toliau pasisakys dėl kitų ginčui išspręsti reikšmingų šalių apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, susijusių su aptariama sutartimi.

Dėl šalių elgesio, paaiškėjus darbų defektų faktui, ir atsakovės pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį atliktų darbų perdavimo aplinkybių bei jų vertinimo

97.       Ieškovės darbuotojas E. V. 2024 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie objekte, adresu (duomenys neskelbtini), fiksuotus darbų defektus, nurodydamas: vietose kur betono danga buvo sutrūkinėjusi, trūkių tinklas plečiasi; trūkiai, kurie buvo tvarkyti anksčiau, atšokinėja, reikia sutvarkyti iš naujo; jeigu trūkių kvadratūra vienoje deformacinėje plokštėje viršija normas, jas reikia perbetonuoti; vietomis betono danga lukštenasi, trupa; reikia pakeisti visus kelio bortus ir šulinių liukus, kurie yra pažeisti įrenginėjant siūles; betono danga yra išpurvinta siūlių hermetiku ir gruntu, reikia nuvalyti; panaikinti betono dangos nelygumus, kurie viršija leistinas normas (po lietaus stovi balos). Laiške nurodomas kvietimas atvykti į objektą apžiūrėti defektų mastą, nustatyti atsiradimo priežastis, technologiją ir terminus trūkumams pašalinti. 2024 m. gegužės 6 d. atsakovės darbuotoja atsakė į minėtą laišką, klausdama, ar laišką siuntęs E. V. yra kvalifikuotas nustatyti defektus ir juos vertinti, kadangi sutartyje nurodyta, jog už darbų vykdymą yra atsakingas projektų vadovas J. J. (el. b. 1 t., b. l. 26). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenimis sutartiniai santykiai dėl darbų tame pačiame objekte atlikimo šalis siejo ne tik 2024 m. vasario 15 d., tačiau ir kitų jų sudarytų sutarčių pagrindu. Visgi reikšminga tai, kad jau 2024 m. gegužės 5 d. elektroniniame laiške ieškovė atsakovei nurodė, kad „reikia pakeisti visus kelio bortus ir šulinių liukus, kurie yra pažeisti įrenginėjant siūles; betono danga yra išpurvinta siūlių hermetiku ir gruntu, reikia nuvalyti“, t. y. konstatavo ir rangovei nurodė defektus, dėl kurių ginčas kilo nagrinėjamoje byloje.

98.       2024 m. gegužės 8 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl defektų pašalinimo objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ir garantinio termino sustabdymo. Pretenzija ieškovė pakartojo, kad 2024 m. gegužės 5 d. elektroniniu paštu rangovė buvo informuota apie nustatytus jos atliktų darbų defektus objekte, kurie užfiksuoti prie minėto elektroninio laiško pridėta defektų fotofiksacija. Nors pretenzijoje ieškovė nepaminėjo konkrečios (2024 m. vasario 15 d. sutarties), iš pretenzijos turinio, be kita ko, įvertinus šalių komunikacijos šioje byloje sprendžiamu klausimu kontekstą, akivaizdu, kad ja buvo pasisakyta ir dėl netinkamo siūlių hermetizavimo bei kelio bortų ir šulinių pažeidimų ir pareikalauta per 10 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo 2024 m. gegužės 5 d., pašalinti nustatytus darbų defektus, nurodant, kad atsakovei pačiai jų nepašalinus – defektai bus pašalinti kito subrangovo pagalba be jokio papildomo pranešimo, o papildomų išlaidų atlyginimas pareikalautas iš rangovės ir(ar) už jos darbų kokybę laidavusios draudimo bendrovės. Ieškovė papildomai pažymėjo, kad rangovė buvo pakviesta susitikti objekte, siekiant drauge su užsakovės atstovais nustatyti defektų mastą, atsiradimo priežastis, remonto technologiją bei terminus, reikalingus defektų pašalinimui, tačiau į tai ji adekvataus atsakymo nepateikė, rangovės atstovas, žodžiu žadėjęs atvykti į vietą, vėliau parašė, kad šio pažado nesilaikys (el. b. 1 t., b. l. 29-30).

99.       Nustatyta, kad atsakovė parengė ir ieškovei nusiuntė atliktų darbų aktą Nr. 1 už 2024 m. balandžio mėn., kuriame nurodyta, kad atsakovė atliko 7 074 m siūlių hermetizavimo darbus už 24 759 Eur be PVM. Ieškovė 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniu laišku grąžino atsakovei jos pateiktą darbų perdavimo–priėmimo aktą. 2024 m. gegužės 10 d. minėtame akte, ieškovės atstovas, statinio statybos vadovas J. J., padarė įrašą, kuriame nurodė, kad atliktų darbų aktas nepriimamas, nes siūlių įrengimo metu betono danga aplink siūles ištepta hermetiku ir gruntu; šulinių liukai ir bortai apgadinti ir ištepti siūlių įrengimo metu. Nustatė 10 dienų terminą sutvarkyti defektus. Elektroniniame laiške ieškovė pažymėjo, kad iki nurodytos datos atsakovei nepašalinus defektų ir nesuderinus kitos defektų pašalinimo datos, defektai bus pašalinti užsakovės ir(arba) kito rangovo jėgomis, o patirtos išlaidos bus išskaitytos iš UAB „Valvista“ mokėtinų sumų. Taip pat ieškovė pažymėjo, kad darbų, turinčių kokybės trūkumų, vienašalis perdavimas yra negalimas, todėl bet kokie bandymai perduoti nekokybiškai atliktus darbus vienašališkai bus laikomi neteisėtais (el. b. 1 t., b. l. 31-32).

100.       Atsakovės atstovė 2024 m. gegužės 14 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2024 m. balandžio mėn., pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 1 už 2024 m. balandžio mėn., yra patvirtinami vienašališkai ir pateikiama 2024 m. gegužės 14 d. PVM sąskaita faktūra, kurios apmokėjimo terminas – iki 2024 m. birželio 18 d. Į bylą pateiktas prie nurodyto laiško pridėtas atliktų darbų aktas Nr. 1 už 2024 m. balandžio mėn., kuriame nurodyta, kad atsakovė atliko 7 074 m siūlių hermetizavimo darbus už 24 759 Eur be PVM. Aktas pasirašytas rangovės UAB „Valvista“ direktoriaus V. A. Akte padarytas įrašas, kuriame nurodyta, kad pats UAB „Valvista“ direktorius V. A. darbus atliktus pagal sutartį įformina aktu vienašališkai, nes užsakovė atsisakė priimti atliktus darbus ir nenurodė pagrįstų darbų trūkumų (el. b. 1 t., b. l. 36).

101.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti darbų perdavimo priėmimo aktą, esant konkrečių darbų trūkumų (betono dangos ištepimo, apgadintų bortų ir šulinių liukų), kurių atsakovė nepašalino. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovės atsisakymas pasirašyti darbų perdavimo priėmimo aktą buvo pagrįstas, o atsakovė neturėjo teisės teisėtai įforminti darbų perdavimo vienašališkai. Atsižvelgiant į tai, vienašalis darbų perdavimo–priėmimo aktas teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada grindžia tuo, kad atsakovė pagrįstai perdavė darbus vienašaliu atliktų darbų aktu, o ieškovė nuo 2024 m. balandžio mėn. faktiškai naudojasi darbų rezultatu ir jį yra perdavusi galutiniam užsakovui UAB „Homanit Lietuva“, todėl laikytina, jog darbai buvo priimti ieškovės konkliudentiniais veiksmais. Atsakovės vertinimu, esant faktiniam darbų priėmimui ir naudojimui pagal paskirtį, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą negaliojančiu, nes akto galiojimas siejamas ne tik su formaliu pasirašymu, bet ir su realiu darbų priėmimu bei naudojimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, tačiau, sutikdama su pirmosios instancijos teismo galutine išvada šiuo klausimu, nepritaria motyvams, kuriais remdamasis teismas ją priėjo, dėl toliau nurodomų argumentų.

102.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 13 punktas). Taigi atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dokumentas, kuriuo šalys patvirtina, kad darbų rezultato perdavimo ir priėmimo faktas yra įvykęs ir kad joms kyla su darbų perdavimu susijusios teisės ir pareigos.

103.       Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsnių nuostatas, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013), o juos priėmęs, kaip minėta, turi atsiskaityti su rangovu. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą, rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą yra susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo–priėmimo aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015). Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Vis dėlto net ir aplinkybė, kad rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, paprastai neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti ir už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015).

104.       Išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas). Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. Toks šių nuostatų aiškinimas nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje.

105.       Tuo atveju, jeigu užsakovas atsisako pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, užsakovas privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, darbų perdavimo–priėmimo akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

106.       Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Pagal šią nuostatą, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, turi diskreciją konstatuoti arba nekonstatuoti akto nepasirašymo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

107.       Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2024 m. gegužės 10 d. atsisakė pasirašyti 2024 m. balandžio mėn. darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, jame nurodydama konkrečius darbų trūkumus: betono dangos ištepimas hermetiku ir gruntu, apgadintas ar išteptas šulinių liukas ir bortai, ir nustatydama 10 dienų terminą šiems trūkumams pašalinti. Be kita ko, pažymėjo, kad nurodytai datai nepašalinus defektų ir nesuderinus kitos defektų pašalinimo datos, defektai bus pašalinti užsakovės ir(arba) kito rangovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie trūkumai nebuvo tokio pobūdžio ir masto, kuris, pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, būtų suteikęs ieškovei (užsakovei) teisę rangovės atliktų darbų apskritai nepriimti. Atsakovė 2024 m. gegužės 14 d. objekte atliktų darbų perdavimą įformino vienašališkai, tačiau pažymėtina, kad ji tai padarė kitame darbų perdavimo–priėmimo akto egzemplioriuje, kuriame nebuvo nurodyti ieškovės pateikti darbų trūkumai, nors apie ieškovės deklaruojamus trūkumus atsakovei buvo aiškiai ir iš esmės tinkamai pranešta.

108.       Taigi, nagrinėjamu atveju, viena vertus, nustatyta, kad rangovės atlikti darbai yra su trūkumais, neatleidusiai užsakovės nuo pareigos priimti atliktus darbus CK 6.694 straipsnio 6 dalies pagrindu, nes jie galėjo būti pašalinti (tą patvirtina pačios ieškovės į bylą pateikta trūkumų šalinimo išlaidų dydį patvirtinanti sąmata) ir byloje nėra paneigta, kad užsakovė galėjo atliktus darbus naudoti pagal paskirtį, kita vertus, rangovė, pareikšdama apie darbų perdavimą vienašališkai, nepagrįstai neįtraukė užsakovės nurodytų trūkumų į aktą, sąmoningai parengdama kitą atliktų darbų akto Nr. 1 už 2024 m. balandžio mėn. egzempliorių. Esant skirtingiems šio dokumento (to paties darbų perdavimo–priėmimo akto) variantams, vienam su užsakovės pastabomis, kitam (kuriuo atsakovė deklaravo darbus perduodanti vienašališkai) – be jų, ir nustačius, kad rangovė, žinodama apie užsakovės pareikštas pretenzijas, jų sąmoningai neįtraukė į vienašališkai sudarytą dokumentą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atliktų darbų aktas neatspindi tikrosios darbų perdavimo–priėmimo situacijos, jo pasirašymo procedūra neatitinka CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, dėl to jis nelaikytinas teisėtu ir galiojančiu.

109.       Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad darbų perdavimo priėmimo procesas šalių konkliudentiniais veiksmais faktiškai įvyko 2024 m. gegužės 10 d., kai užsakovės atstovas, apžiūrėjęs atliktus darbus, darbų perdavimo–priėmimo akte įrašė jų trūkumus, taip realizuodamas savo pareigą įvertinti perduodamų darbų rezultatą. Nors pateikto akto ieškovė nepagrįstai nepasirašė, faktiškai ji atsakovės darbų rezultatą priėmė, turėjo galimybę patikrinti jų rezultatą ir pareikšti dėl jo pastabas. Atsakovės direktoriaus 2024 m. gegužės 14 d. vienašališkai pasirašytas aktas, kuriame ieškovės nurodyti trūkumai ir su tuo susiję reikalavimai nenurodyti, šios vertinimo nekeičia.

110.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant nustatytai aplinkybei, jog darbus užsakovė faktiškai priėmė, rangovė turi teisę kelti atsiskaitymo už juos klausimą, o užsakovei, įrodžiusiai tų darbų trūkumus, išlieka galimybė reikšti su tuo susijusius reikalavimus rangovės atžvilgiu.

Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų, jų atlyginimo ir dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

111.       Į bylą pateikta atsakovė parengta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 1 už 2024 m. balandžio mėn. atliktus darbus pagal 2024 m. vasario 15 d. sutartį už 24 759 Eur be PVM (el. b. 1 t., b. l. 33). Atsakovė 2024 m. gegužės 14 d. pateikė ieškovei pagal šią sutartį išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą serija VAL Nr. 0974 dėl 24 759 Eur be PVM sumokėjimo iki 2024 m. birželio 18 d. (el. b. 1 t., b. l. 35).

112.       Dar 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniame laiške, iš karto po to, kai faktiškai priėmė atsakovės atliktus darbus ir konstatavo egzistuojant jų defektus, ieškovė pareikalavo atsakovę defektus pašalinti ir pažymėjo, kad atsakovei nepašalinus defektų, jų šalinimo išlaidos bus išskaitytos iš UAB „Valvista“ mokėtinų sumų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokia užsakovės teisė įtvirtinta CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią jeigu darbų priėmimo metu nustatomi trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti.

113.       Gavusi atsakovės jai pateiktą 2024 m. gegužės 14 d. sąskaitą, ieškovė jos neapmokėjo, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iki jos apmokėjimo termino pabaigos, ieškovė ėmėsi apskaičiuoti atsakovės darbų trūkumams ištaisyti reikalingas išlaidas ir pareikalavo rangovę jas kompensuoti. 

114.       Į bylą pateiktas UAB „Homanit Lietuva“ 2024 m. birželio 14 d. įkainotas darbų kiekių žiniaraštis Nr. 1, kuriame nurodyti betono dangų ir kelio bortų defektų ištaisymo darbams atlikti reikalingi darbai ir jų kainos: dangos siūlių valymo darbai (betono dangos paviršiaus valymas vieliniu šepečiu diskais panaudojant cheminius regentus – 1 686,99 Eur; betono dangos siūlių valymas nuo hermetiko likučių mechaniniu būdu panaudojant tirpiklį – 16 178,89 Eur (5 411 m)); bortų keitimo darbai (betono trinkelių dangos ardymas – 40,38 Eur; bordiūrų (gatvės bortų), sudėtų ant betono pagrindo, išardymas – 150,66 Eur; statybinių šiukšlių kasimas ekskavatoriais su 0,7 m3 kaušu, pakrovimas į autosavivarčius ir išvežimas iki 20 km – 140,17 Eur; betoninių bortų 100.30.15 įrengimas ant betono pagrindo – 708,84 Eur; 3 cm storio pasluoksnio iš skaldos atsijų įrengimas – 186,03 Eur; betono trinkelių grindinio įrengimas, užpilant siūles skaldos atsijomis – 97,17 Eur). Iš viso – 23 218,85 Eur (el. b. 1 t., b. l. 42). Į bylą taip pat pateikta ieškovės 2024 m. birželio 14 d. lokalinė sąmata Nr. S007, kurioje nurodyti analogiški darbai ir kainos numatytos 2024 m. birželio 14 d. darbų kiekių žiniaraštyje Nr. 1 (el. b. 1 t., b. l. 50).

115.       2024 m. birželio 18 d. ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei dėl darbų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), defektų pašalinimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad kadangi rangovė defektų nepašalino, nors apie juos buvo informuota ir 2024 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku, ir 2024 m. gegužės 8 d. pretenzija, ieškovė reikalauja jų atlyginimo išlaidų, kurias patvirtina pridedama darbų defektų šalinimo sąmata su nurodytais defektų pašalinimo kaštais. Šiame rašte ieškovė pažymėjo, kad rangovės darbai turi kokybės defektų ir kol jie nėra pašalinti, užsakovė neprivalo jų priimti ir už juos atsiskaityti, o rangovė neturi teisės vienašališkai perdavinėti darbus, turinčius kokybės defektų, kurie užsakovės buvo aiškiai įvardinti, atmetant darbų aktus, o tai reiškia, kad rangovei buvo žinomi vienašališko darbų perdavimo metu. Nurodė, kad per penkias darbo dienas nuo reikalavimo išsiuntimo dienos ieškovė turi sumokėti 23 218,85 Eur atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidoms kompensuoti. Nurodyta suma yra tuo atveju, jeigu defektus užsakovė taisys savo jėgomis, o jeigu defektai bus taisomi, pasitelkus kitus rangovus, išlaidų suma gali keistis (el. b. 1 t., b. l. 39-41). 

116.       Atsakovė reikalaujamos sumos, ieškovės teigimu reikalingos darbų trūkumams pašalinti nesumokėjo, tik 2024 m. liepos 5 d. informavo ieškovę, kad ieškovės pasirinktas betoninių grindų valymo būdas yra negalimas ir draudžiamas. Nurodė, kad atsakovė nuvyko į objektą ir įvertino grindų būklę – grindys yra tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, grindų valyti nereikia, kadangi valant grindų paviršių, tikėtina, kad bus pažeista betono danga ir padaryta žala grindų kokybei (el. b. 2 t., b. 89), t. y. trūkumų nepripažino. O ieškovė nesumokėjo atsakovei jos reikalaujamo atlyginimo už atliktus darbus.

117.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu ieškovė (užsakovė) įgyvendino savo ketinimą, deklaruotą dar 2024 m. gegužės 10 d. elektroniniame laiške, ir faktiškai pasinaudojo CK 6.658 straipsnis 5 dalyje įtvirtinta specialia, operatyvia pažeistų užsakovo teisių gynybos priemone, leidžiančia užsakovui veiksmingai reaguoti į netinkamą rangovo prievolės įvykdymą ir vienašališkai koreguoti vykdomą atsiskaitymą, susiejant apmokėjimą už darbus su faktine darbų kokybe ir objektyviai būtinomis išlaidomis jų trūkumams pašalinti. Faktinis trūkumų pašalinimo išlaidų patyrimas, priešingai nei teigia atsakovė, tokiu atveju nėra užsakovo teisės atskaityti jų šalinimo išlaidas iš mokėtinos kainos už atliktus darbus sąlyga, nes ši teisė yra grindžiama ne kompensaciniu jau patirtų nuostolių atlyginimo modeliu, o ex ante (iš anksto) nustatomu protingai apskaičiuotų trūkumų pašalinimo kaštų kriterijumi. Nors šiuo konkrečiu atveju nustatytos faktinės aplinkybės (tai, kad objekto statyba yra užbaigta, kad ieškovė darbus yra perdavusi savo užsakovui, kad ji turi kvalifikaciją ir išteklius, leidžiančius tokius defektus pašalinti savo jėgomis), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai tikėti, kad ieškovė trūkumus faktiškai yra pašalinusi, o atsakovės deklaratyvūs pareiškimai ir neinformatyvios nuotraukos to nepaneigia.

118.       Tačiau šioje byloje kilusio ginčo kontekste svarbu tai, kad rangovei reikalaujant už atliktus darbus sumokėti, būtent užsakovei tenka našta įrodyti, kad ji aptarta atskaitymo teise pasinaudojo pagrįstai, t. y. kad trūkumų šalinimo išlaidų kaštai atitinka nesumokėtą už darbus kainą (jos dalį).

119.       Atsakovės atlikti darbai įkainoti 24 759 Eur, tai atitinka šalių sudarytos 2024 m. vasario 15 d. sutarties sąlygas, įvertinus faktiškai atliktą darbų kiekį. Konkrečių argumentų, paneigiančių atsakovės pateiktą jos darbų kainos apskaičiavimą, ieškovė nepateikė. Dėl to teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad būtent tokia ir buvo atsakovės faktiškai atliktų (nors ir su trūkumais) darbų kaina.

120.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyti darbų trūkumų šalinimo kaštai (19 189,25 Eur) yra pagrįsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus įrodymus apie išlaidas, reikalingas atsakovės atliktų darbų defektams pašalinti, neturi pagrindo nepritarti ir šiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Ieškovė teigia, kad defektų šalinimo kaina artima darbų kainai, nes atsakovės darbus faktiškai reikėjo perdaryti, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kokias pasekmes gali sukelti jų atlikimo technologijos nesilaikymas, neturi pagrindo tokiais ieškovės teiginiais abejoti. Atsakovės teiginiai, kad tam pakaktų 3 500 Eur sumos, nėra pagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės trijų įmonių pateikti pasiūlymai dėl siūlių valymo nėra informatyvūs. Iš jų turinio neaišku, kokie tiksliai darbai būtų atliekami, nėra pagrindo įsitikinti, kad jais būtų pašalinti atsakovės darbų defektai.

121.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Šiuo atveju atsakovė gali pagrįstai reikalauti tik tokios savo darbų kainos dalies, kuri viršija jų defektų pašalinimo išlaidas.

122.       Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 5 569,75 Eur (24 759 – 19 189,25). Tokia suma, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš esmės laikytina pagrįsta, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad šalys sutartyje buvo suderėjusios ir dėl ieškovės galimybės sulaikyti dalį kainos sumokėjimo.

123.       Pagal šalių sudarytą sutartį, rangovės atliktiems darbams suteikiama garantija, o šalims pasirašius galutinį darbų atlikimo aktą, rangovė įsipareigoja pateikti užsakovei priimtinos draudimo bendrovės draudimo laidavimo raštą įsipareigojimų garantiniu laikotarpiu užtikrinimui, kurio vertė – 5 proc. nuo visų pagal sutartį atliktų darbų vertės su PVM ir kuris galioja 3 metus nuo galutinio darbų atlikimo akto pasirašymo dienos (sutarties 7.1, 7.2 papunktis). Sutartimi šalys suderėjo dėl 5 proc. dydžio sulaikomos sumos nuo kiekvienos sąskaitos, o grąžinimo tvarką numatė tokią: sulaikyta suma grąžinama per sutarties 4.2 papunktyje nurodytą terminą po to, kai rangovė pateikia su užsakove suderintą garantinio laikotarpio draudimo garantinį raštą, kaip tai numatyta sutarties 7.2 papunktyje. Jeigu toks raštas nepateikiamas, sulaikyta suma grąžinama po 3 metų, su sąlyga, jeigu per tą laiką užsakovė nepatyrė išlaidų darbų defektų taisymui (sutarties 4.5 papunktis).

124.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teisė sulaikyti mokėjimus kvalifikuojama kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011 išaiškino, kad šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pagal šią sutartį draudimo garantijos rangovė užsakovei nepateikė, tokių aplinkybių atsakovė byloje neįrodinėjo. Sutarties darbams taikomas garantinis laikotarpis dar nėra pasibaigęs. Vadinasi ieškovė pagrįstai teigia, kad ji turi teisę sulaikyti 5 proc. nuo atsakovei mokėtinų sumų už jos atliktus darbus, taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovei priteisti tik 5 291,26 Eur (5 569,75x0,95). 

125.       Įvertinusi ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius pagrįstumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog atsakovė turi teisę gauti tik atlygio dalį už savo atliktus darbus – iš jo atėmus darbų defektų trūkumams pašalinti reikalingą sumą (19 189,25 Eur), be pagrindo priteisė tą pačią sumą ieškovei papildomai, sprendimu patenkinęs jos savarankišką reikalavimą dėl 19 189,25 Eur nuostolių atlyginimo. Ieškovė, pasinaudojusi teise atskaityti iš atsakovei mokėtinos sumos jos atliktų darbų trūkumų pašalinimo kaštus (CK 6.658 straipsnio 5 dalis), savo nuostolius kompensavo visiškai. Ieškovė net ir neįrodinėjo, kad ji turėjo dar kokių nors papildomų nuostolių, patyrė papildomų faktinių išlaidų ar atliktų darbų vertė sumažėjo didesne suma, vadinasi ji reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo dar ir CK 6.665 straipsnio pagrindais pareiškė nepagrįstai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas faktiškai sukūrė situaciją, kai atsakovei buvo pripažinta pareiga ieškovės tuos pačius nuostolius atlyginti du kartus, tik skirtingais būdais. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), dėl to negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

126.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju abi šalys prašė priteisti procesines palūkanas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Ginčo šalių sudarytos sutartys patenka į nurodyto įstatymo reguliavimo sritį. Įvertinus ginčo šalių sutarčių turinį, pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės ir atsakovė prievolės atitinka MAPKSVPĮ 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pradelsto mokėjimo apibrėžimą. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis).

127.       Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių viena kitai pareikštus turtinius reikalavimus, pagrįstu pripažino atsakovės reikalavimo ieškovei dėl 5 291,26 Eur skolos dalį, ieškovės turtiniai reikalavimai atsakovei atmesti. Byloje nustatyta, kad ieškovės pareiga mokėti procesines palūkanas kilo 2024 metų pirmąjį pusmetį (atsakovės ieškinys (sujungus bylas tapęs priešieškiniu) teisme priimtas 2024 m. birželio 28 d.). Europos centrinio banko duomenimis 2024 m. birželio 28 d. galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 4,25 proc. Todėl atsakovei iš ieškovės priteisiama 12,5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteisiamą sumą (5 291,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo

128.       Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį, įvertinęs bylos šalių reikalavimų skaičių ir jų dydį, taip pat patenkintus ir atmestus ieškinio bei priešieškinio reikalavimus, nusprendė, jog ieškovės ieškinys patenkintas 25 proc. o atsakovės priešieškinis – 75 proc. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad ieškovei iš atsakovės priteistina 4 384,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 13 189,69 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius šalių tarpusavyje mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovei iš ieškovės priteista 8 804,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė patenkintų reikalavimų proporcijas, todėl netinkamai atliko bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skaičiavimus. Iš prašytos bendros 82 516,60 Eur sumos teismas priteisė 82 091,62 Eur, t. y. nepriteista tik 424,98 Eur suma, kuri sudaro 0,5 proc. priešieškinio reikalavimų dalį. Todėl teismo padaryta išvada, kad atsakovės priešieškinis buvo patenkintas tik 75 proc., yra nepagrįsta.

129.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, nusprendusi pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirsto juo šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas.

130.       Pagal bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 

131.       Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė UAB „Gevalda“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 17 539,35 Eur bylinėjimosi išlaidas: 1 888 Eur už žyminį mokestį; 3 630 Eur už ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimą; 4 295,50 Eur už procesinių dokumentų parengimą (papildomų dokumentų rengimas; atsiliepimai į atsakovo rašytinius prašymus ir rašytines pozicijas); 7 725,85 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Šios išlaidos patvirtintos ieškovės pateiktais įrodymais, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, apimtį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis.

132.       Atsakovė UAB „Valvista“ pateikė įrodymus, pagrindžiančius patirtas 17 586,25 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t. y. 1 463 Eur už žyminį mokestį ir 16 123,25 Eur (su PVM) teisinės pagalbos išlaidas, susidedančias iš: 2 150 Eur (be PVM) už ieškinio parengimą; 2 400 Eur (be PVM) už atsiliepimo parengimą; 200 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas; 300 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų peržiūrą ir įvertinimą; 175 Eur (be PVM) už sutikimą ir teisinės konsultacijos dėl civilinės bylos vedimo; 50 Eur (be PVM) už prašymo dėl informacijos suteikimo parengimą; 150 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų dokumentų peržiūrėjimą ir įvertinimą; 250 Eur (be PVM) už prašymo dėl įrodymų išreikalavimo ir teismo liudijimo išdavimo parengimą ir pateikimą; 150 Eur (be PVM) už prašymo dėl papildomo dokumento pripažinimo nevieša bylos medžiaga parengimą ir pateikimą; 300 Eur (be PVM) už pasiruošimą ir dalyvavimą 2025 m. vasario 12 d. teismo posėdyje; 75 Eur (be PVM) už teisinę konsultaciją dėl civilinių bylų vedimo; 100 Eur (be PVM) už susipažinimą su kitos pusės pateiktais paaiškinimais ir pateiktų duomenų vertinimą; 250 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų dėl prašymo išreikalauti įrodymus išdavimo parengimą ir pateikimą; 50 Eur (be PVM) už prašymo dėl informacijos suteikimo pateikimą; 50 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų dokumentų peržiūrą ir įvertinimą; 1 250 Eur (be PVM) už rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui; 150 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas dėl civilinės bylos vedimo; 125 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų dokumentų peržiūrą ir įvertinimą; 450 Eur (be PVM) už susipažinimą su ieškovės pateiktais papildomais dokumentais ir rašytinių paaiškinimų parengimą; 350 Eur (be PVM) už pasiruošimą ir dalyvavimą teismo posėdyje ir su tuo susijusias teisines konsultacijas; 75 Eur (be PVM) už konsultaciją taikos sutarties sudarymo klausimais; 400 Eur (be PVM) už pasiruošimą ir dalyvavimą 2025 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje; 400 Eur (be PVM) už pasiruošimą ir dalyvavimą 2025 m. birželio 16 d. teismo posėdyje; 250 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas dėl civilinės bylos vedimo; 200 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas dėl civilinės bylos vedimo; 450 Eur (be PVM) už pasiruošimą ir dalyvavimą 2025 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdyje; 675 Eur (be PVM) už baigiamosios kalbos parengimą ir pateikimą; 300 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas dėl civilinės bylos vedimo; 250 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas dėl civilinės bylos vedimo; 150 Eur (be PVM) už teisines konsultacijas papildomų įrodymų pateikimo klausimais; 700 Eur (be PVM) už prašymo dėl rašytinių įrodymų priėmimo parengimą ir su tuo susijusias konsultacijas; 500 Eur (be PVM) už pasirengimą ir dalyvavimą 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje.

133.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovei suteiktų paslaugų teisinį pobūdį, pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudedamoji dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas).

134.       Atsakovės 825 Eur (be PVM) išlaidos, patirtos už tokias paslaugas: 300 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų peržiūrą ir įvertinimą; 150 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų dokumentų peržiūrėjimą ir įvertinimą; 100 Eur (be PVM) už susipažinimą su kitos pusės pateiktais paaiškinimais ir pateiktų duomenų vertinimą; 50 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų dokumentų peržiūrą ir įvertinimą; 125 Eur (be PVM) už ieškovės pateiktų dokumentų peržiūrą ir įvertinimą; 50 Eur (be PVM) už prašymo dėl informacijos suteikimo parengimą; 50 Eur (be PVM) už prašymo dėl informacijos suteikimo pateikimą, laikytinos neatsiejamai susijusiomis su procesinio dokumento, kuriuo teikiami argumentai ar atsikirtimai į juos, parengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, jos nelaikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, todėl išlaidos, patirtos už šias paslaugas, atsakovei nėra priteisiamos. Kitos atsakovės patirtos išlaidos Rekomendacijose nustatytus tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus bei dydžius, teisėjų kolegija jas laiko protingomis ir pagrįstomis. Vadinasi, atsakovės pagrįsta išlaidų už suteiktas teisines paslaugas suma yra 15 125 Eur (16 123,25 Eur – (825 + PVM)).

135.       Be to, atsakovė prašė priteisti jai 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad atsakovė šią sumą į savo procesines išlaidas įtraukia pagrįstai.

136.       Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįstomis atsakovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis laikytini 16 628 Eur (15 125 Eur už suteiktas teisines paslaugas, 1 463 Eur žyminis mokestis ir 40 Eur kompensacija už skolos išieškojimo išlaidas pagal MAPKSVPĮ). 

137.       Šalys nagrinėjamoje byloje buvo pareiškusios turtinius reikalavimus viena kitai (ieškovė iš atsakovės reikalavo 106 967 Eur; atsakovė iš ieškovės – 82 516,60 Eur), kurių patenkinimo ir atmetimo proporcija lemia jų patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pažymėtina, kad nors byloje ieškovė buvo pareiškus reikalavimą dėl vienašalio 2024 m. balandžio mėn. Darbų perdavimo–priėmimo akto Nr. 1 negaliojimo, tačiau ieškovės teisinis tikslas buvo nukreiptas į konkrečios ieškiniu reikalautos sumos jai priteisimą, todėl, teisėjų vertinimu, šis reikalavimas nėra vertinamas kaip savarankiškas, o jo išsprendimo rezultatas nereikšmingas skirstant tarp šalių jų byloje patirtas išlaidas.

138.       Ieškovės turtiniai reikalavimai buvo atmesti, o iš atsakovės reikalautų 82 516,60 Eur jai priteista 5 569,75 Eur, t. y. 7 proc. Suskaičiavus šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis ((100+7)–(0+93)), laikytina, kad atsakovė įgijo teisę į 86 proc. savo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, t. y. 14 300,08 Eur (16 628x86/100), o ieškovė – į 14 proc. savo patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės, t. y. 2 455,51 Eur (17 539,35x14/100). Šias sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovės priteistina 11 844,57 Eur (14 300,08 – 2 455,51) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

139.       Apibendrindama sprendime išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies netinkamai įvertinęs ginčo, kilusio dėl 2024 m. vasario 8 d. rangos sutarties faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, neatsižvelgė į abiejų šalių kaltus veiksmus, netinkamai vykdant sutartį, už kuruos atsakomybė tenka abiem ginčo šalims, dėl to neteisingai konstatavo, jog ši sutartis nebuvo įvykdyta tik dėl neteisėtų ieškovės veiksmų, ir nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovės 57 332,62 Eur nuostolių atlyginimą. Įvertinusi teismo sprendimo dalį, susijusią su šalių iš 2024 m. vasario 15 d. rangos sutarties viena kitai pareikštais reikalavimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu vienašalį 2024 m. balandžio mėn. darbų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 1, taip teisingai išspręsdamas šį nesavarankišką ieškovės pareikštą reikalavimą, tačiau tai padarė netinkamais motyvais. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už atliktų darbų defektus, o ieškovė turi atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, atėmus iš jų kainos defektų šalinimo išlaidas, tačiau teismas neatsižvelgė į 2024 m. vasario 15 d. sutartyje nustatytą 5 proc. kainos dalies sulaikymo sąlygą, todėl nepagrįstai šia dalimi nesumažino atsakovei priteisiamos skolos dalies. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 19 189,25 Eur nuostolių pagal 2024 m. vasario 15 d. rangos sutartį atlyginimą, taip faktiškai sukurdamas situaciją, kai atsakovė ieškovei tuos pačius nuostolius buvo įpareigota atlyginti du kartus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas abu apeliacinius skundus patenkinti iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

140.       Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės šios bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).

141.       Iš dalies patenkinus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, šalys įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų ir teismo pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų dalį, apskaičiuotą pagal jų patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). 

142.       Ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 2 111 Eur žyminį mokestį ir patyrė 7 260 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, 3 740,67 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 530,52 Eur už kitas teisines paslaugas (komunikacija su klientu bylos eigos klausimais ir pranešimo teismui parengimas bei pateikimas; susipažinimas su atsakovės apeliaciniu skundu ir teisinių atsiliepimo argumentų identifikavimas). Ieškovės prašomos priteisti 530,52 Eur išlaidos už kitas teisines paslaugas (komunikacija su klientu bylos eigos klausimais ir pranešimo teismui parengimas bei pateikimas; susipažinimas su atsakovės apeliaciniu skundu ir teisinių atsiliepimo argumentų identifikavimas) yra neatsiejamai susijusios su galutinio procesinio dokumentu parengimu, todėl jos nelaikytinos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, dėl to išlaidos, patirtos už šias paslaugas, atsakovei nėra priteisiamos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme atstovavo tie patys advokatai Jūratė Galdikienė ir Valentas Mitrauskas, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio atitikimo Rekomendacijoms, šiuo atveju turi būti taikytinas Rekomendacijų 7 punktas ir 8.10 papunktis. Rekomendacijose nustatyta, kad maksimalus atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis už apeliacinio skundo parengimą, kai apeliacinį skundą rengia advokatas, kuris dalyvavo pirmosios instancijos teisme, yra 4 126,92 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.10 papunktis), už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 3 155,88 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis). Taigi, apeliantės patirtos išlaidos už apeliacinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytas maksimalias atlygintinas išlaidas. Teisėjų kolegija išskirtinių bylos aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sprendžiant dėl šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viršyti maksimalius priteistinus dydžius, nustatytus Rekomendacijose, nenustatė, ieškovė jų ir neįrodė. Dėl būtinomis ir pagrįstomis laikytinos 9 393,80 Eur (7 282,80 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 2 111 Eur žyminis mokestis) ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

143.       Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 6 836,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 2 875 Eur (be PVM) – apeliacinio skundo parengimas; 2 775 Eur (be PVM) – susipažinimas su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, apeliacinės instancijos teismas jas laiko protingomis ir pagrįstomis. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad ji sumokėjo 546 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Vadinasi atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 7 382,50 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

144.       Ieškovė apeliaciniu skundu siekė nuginčyti jai pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuotą prievolę atsakovei, t. y. išvengti 62 902,37 Eur (57 332,62+5 569,75) sumokėjimo atsakovei. Toks jos reikalavimas apeliacinės instancijos teismo patenkintas iš dalies, konstatuojant, kad iš ieškovės atsakovei priteistina tik 5 291,26 Eur skola, vadinasi ši ieškovės apeliacinio skundo dalis patenkinta 8 proc. Be to, ieškovė siekė, kad jos reikalavimai būtų patenkinti visa apimtimi, t. y. kad jai iš atsakovės būtų papildomai priteisti 83 747,63 Eur, šie ieškovės reikalavimai apeliacinės instancijos teismo pripažinti nepagrįstais ir atmesti visa apimtimi. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu ginčijo iš jos ieškovei priteistą 19 189,25 Eur nuostolių atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas šią atsakovės apeliacinio skundo dalį patenkino. Be to, atsakovė siekė gauti likusią nepriteistą darbų kainos dalį, t. y. 19 189,25 Eur, ši atsakovės apeliacinio skundo dalis pripažinta nepagrįsta. Įvertinusi šalių atmestų ir patenkintų reikalavimų proporciją (((92+100+100)/4)–((8+100)/4)), teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė įgijo teisę į 27 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 73 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

145.       Atsižvelgiant į šią proporciją, konstatuojama, kad ieškovė įgijo teisę į 2 536,33 Eur (9 393,80x0,27) patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, o atsakovė – į 5 389,23 Eur (7 382,50x0,73) patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės. Šias sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2 852,90 Eur (5 389,23 – 2 536,33) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti vienašalį 2024 m. balandžio mėnesio Darbų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1 negaliojančiu. Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valvista“, juridinio asmens kodas 301858784, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, 5 291 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimt vieno Eur 26 ct) skolą, 12,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 291 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 844,57 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusią priešieškinio dalį atmesti.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Valvista“, juridinio asmens kodas 301858784, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevalda“, juridinio asmens kodas 302592895, 2 852,90 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 90 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.