Civilinė byla Nr. e2YT-32074-868/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21542-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Linksmas“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuotieji asmenys – BUAB „Sopranai“, UAB „Argentina“ ir antstolis Darius Bliznikas.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja UAB „Linksmas“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-35-40025 ir 2024 m. spalio 7 d. patvarkymą Nr. S-24- 35-40320, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406, grąžinti į UAB „Linksmas“ banko sąskaitą Nr. LT57 7300 0101 5838 4413, esančią Swedbank, atliktą UAB „Argentina“ mokėjimą 9 157,98 Eur mokėtojui.

Pareiškėja nurodė, kad antstolis skundžiamuose patvarkymuose nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą (vykdomąsias bylas) iš skolininkės išieškota 9 157,98 Eur suma, kuri buvo paskirstyta išieškotojui BUAB „Sopranai“ 8 805,75 Eur sumoje, likusi 352,23 Eur suma – tai atlygis antstoliui. Tokius antstolio veiksmus pareiškėja laiko neteisėtais. Pareiškėjos teigimu, skundžiamus patvarkymus antstolis priėmė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. išduoto vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-444-560/2024 dėl 322 175,36 Eur skolos priteisimo iš pareiškėjos pagrindu, išieškotojas – BUAB „Sopranai“. Vykdomojoje byloje taikomas pareiškėjos (skolininkės) sąskaitos ir joje esančių lėšų areštas. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė antstoliui raštą „Dėl neteisėto mokėjimo į UAB „Linksmas“ sąskaitą, kuriame atskleidė antstoliui žinomą informaciją apie UAB „Argentina“ neteisėtai (t. y. nesant tam jokio teisinio pagrindo) atliktą mokėjimą į pareiškėjos areštuotą banko sąskaitą. Antstolis 2024 m. spalio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-35-40025 pateikė atsakymą į pareiškėjos 2024 m. rugsėjo 30 d. raštą, kuriame nurodė, jog pagal Lietuvos teisės aktus, antstoliui nesuteikta teisė spręsti skolininko gautų lėšų teisėtumo bei antstoliui nėra numatyta teisė deponuoti piniginių lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaujantis LR CPK 613 str., 756 str. atsisakė tenkinti skolininko prašymą ir 2024 m. spalio 1 d. nurašytus 9 157,98 Eur nuo pareiškėjos (skolininkės) UAB „Linksmas“ sąskaitos, paskirstyti vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01436. Pareiškėja nurodė, kad po 2024 m. spalio 4 d. patvarkymo priėmimo, antstolis taip pat priėmė 2024 m spalio 7 d. patvarkymą Nr. S- 24-35-40320 dėl 9157,98 Eur išieškotų lėšų paskirstymo, nurodydamas, kad išieškota suma bus paskirstoma taip: 8 805,75 Eur suma pervedama išieškotojui, likusi 352,23 Eur suma laikytina atlygiu antstoliui. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su antstolio priimtais skundžiamais patvarkymais ir mano, kad antstolis viršijo jam įstatymuose suteiktus įgaliojimus, paskirstydamas vykdomojoje byloje ne pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas. Antstolio veiksmai, priimant skundžiamus patvarkymus ir motyvuojant tuo, kad „antstoliui nesuteikta teisė spręsti skolininko gautų lėšų teisėtumo bei antstoliui nėra numatyta teisė deponuoti piniginių lėšų, yra neteisėti ir nepagrįsti. Visų pirma, dar iki skundžiamų patvarkymų priėmimo pareiškėja 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 14- 27/2024 kreipėsi į antstolį, paaiškindama aplinkybes dėl UAB „Argentina“ atlikto neteisėto mokėjimo į pareiškėjos areštuotą banko sąskaitą, kurio pareiškėja nepripažįsta. Pareiškėja išdėstė išsamią poziciją, kad su UAB „Argentina“ nėra sudariusi jokių sutarčių ir (ar) susitarimų, taip pat neturi jokių tiesioginių santykių, todėl atsisako priimti atliktą mokėjimą. Pareiškėja taip pat paaiškino galimas UAB „Argentina“ neteisėtų veiksmų priežastis, pervedant pinigines lėšas be jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu antstolis, vietoj to, kad po susipažinimo su pareiškėjos pateikta informacija būtų grąžinusi lėšas UAB „Argentina“ ar deponavęs lėšas antstolio depozitinėje sąskaitoje, antstolis nusprendė nurašyti 9 157,98 Eur sumą (kaip priklausančią pareiškėjai) nuo sąskaitos, paskirstydamas lėšas vykdomojoje byloje. Priešingai nei nurodyta skundžiamuose patvarkymuose, CPK 689 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad antstolis, nustatęs, jog gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo tokias pinigines lėšas, grąžinti skolininkui. Tai reiškia, jog tuo atveju, kai antstoliui yra pranešama, kad į banko sąskaitoje gautas pinigines lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas (kaip šiuo atveju - lėšos nėra pareiškėjos), antstolis tokias lėšas privalo grąžinti. Šiuo atveju dar skundžiamų patvarkymo priėmimo pareiškėja savalaikiai informavo antstolį apie svetimų, pareiškėjai nepriklausančių, lėšų, patekusių į pareiškėjos sąskaitą, kilmę ir priežastis, kodėl šių lėšų paskirstymas vykdomojoje byloje yra negalimas. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu įvertinti Sprendimų vykdymo instrukcijų  100-101 punktuose išsamiau aptartą išieškotų piniginių lėšų paskirstymą, kai skolininkas informuoja antstolį apie lėšų prigimtį: 100. Jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teise per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kuriu turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui; 101. Jeigu skolininkas Instrukcijos 100 punkte nurodytu dokumentu per nustatytą terminą nepateikia antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96—97punktuose nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog pareiškėjai pateikus informaciją apie gautų lėšų iš UAB „Argentina“ kilmę, antstolis privalėjo tokias lėšas grąžinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolis turėjo galimybę ir pareigą užklausti tiek skolininką, tiek lėšas pervedusį asmenį UAB „Argentina“ nurodyti tokių lėšų pervedimo į pareiškėjos sąskaitą pagrindą (sandorį, teismo sprendimą ir kt.). Tik pagrindus teisėtą tokių lėšų (kurių pareiškėja nepripažįsta kaip jai priklausančių) atsiradimo pagrindą, antstolis būtų galėjęs tokias lėšas nurašyti bei paskirstyti vykdomojoje byloje. Tokią pareiškėjos poziciją patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Kadangi tokios lėšos nurodytu atveju (skolininkui nepateikus antstoliui dokumentų, patvirtinančių, kad į jas negalima nukreipti išieškojimo) turi būti išmokėtos išieškotojui, tai tokių antstolio veiksmų (šių lėšų išmokėjimo išieškotojui) negalima pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021). Nagrinėjamu atveju susiklostė kasacinio teismo praktikai priešinga situacija, kuomet pareiškėja pateikė visą turimą informaciją apie UAB „Argentina“ neteisėtai atliktą mokėjimą į pareiškėjos banko sąskaitą, o antstolis negavo ir net netikrino duomenų, galinčių paneigti pareiškėjos poziciją. Nepaisant to, antstolis priėmė skundžiamus patvarkymus, nuspręsdamas 9 157,98 Eur sumą paskirstyti išieškotojui, iš kurių 352,23 Eur buvo priskaičiuota kaip atlygis antstoliui. Papildomai pasisakė dėl antstolio skundžiamuose patvarkymuose nurodyto argumento, kad „antstoliui nėra numatyta teisė deponuoti piniginių lėšų“, pažymėjo, jog tokiai antstolio pozicijai pareiškėja nepritaria, kadangi Antstolių įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų. Pagal to paties straipsnio 3 dalį antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys. Pareiškėjos teigimu, jeigu ji pateikė antstoliui informaciją apie neteisėtai atliktą mokėjimą ir kad UAGB „Argentina“ pervedė lėšas nesant tam jokio teisinio pagrindo, antstolis turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir grąžinti lėšas UAB „Argentina“ arba tokias lėšas deponuoti antstolio depozitinėje sąskaitoje iki teisme bus išnagrinėtas BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir jos akcininko bei buvusio direktoriaus E. J. atsakomybės už kreditoriniams padarytą žalą klausimai (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-2034-562/2024, paskirtas teismo posėdis 2024-10-17, 13 val.). Pareiškėja nurodė, kad antstolio veiksmais, priimant skundžiamus patvarkymus, buvo pažeisti antstolio veiklos teisėtumo principo reikalavimai, todėl skundžiami patvarkymai turi būti panaikinti, o teismo sprendimo vykdymui nuskaičiuota ir paskirstyta 9 157,98 Eur suma grąžintina tokį mokėjimą be pagrindo atlikusiam mokėtojui.

Antstolis  Darius Bliznikas patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo UAB „Argentina“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Nurodė, kad UAB „Linksmas“ negina ir net nebando jokių savo teisėtų interesų, o tiesiog siekia bet kokiomis įmanomomis priemonėmis vilkinti jos kreditoriaus BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimą, kad nebūtų pakeistas (akcininko paskirtu direktoriumi) su UAB „Linksmas“ susijęs dabartinis BUAB Sopranai nemokumo administratorius Ž. B., veikiantis UAB „Linksmas“ naudai ir interesais, bei nebūtų realiai išieškota ar būtų išieškota kuo mažesnėje apimtyje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu BUAB „Sopranai“ naudai iš UAB „Linksmas“ priteista daugiau nei 300 tūkst. Eur žalos atlyginimo suma, kurios išieškojimas vykdomas aktualioje vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406, o tokie nesąžiningi UAB „Linksmas“ siekiai piktnaudžiaujant teisminiu procesu nebegali būti toleruojami, žemiau nurodome esmines tai pagrindžiančias faktines aplinkybes. Pabrėžė, jog šiai dienai yra susiklosčiusi tokia situacija, jog BUAB „Sopranai“ naudai iš UAB „Linksmas“ (kuri, beje, ir sąlygojo UAB „Sopranai“ bankrotą, kai prieš keletą metų, siekdama pasipelnyti, neteisėtai užgrobė didelės vertės UAB „Sopranai“ kilnojamąjį turtą bei didelę dalį jo neteisėtai sunaikino, po ko UAB „Sopranai“ prasidėjo finansiniai sunkumai dėl apyvartinių lėšų, kurios turėjo būti gautos savalaikiai pelningai pardavus turtą, trūkumo ir padarytą (bei net teismo priteistą) žalą vengia atlyginti iki dabar) Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-352-933/2024 yra priteistas 308 635,75 Eur žalos atlyginimas dėl neteisėtai užgrobto bei sunaikinto kilnojamojo turto (bei bylinėjimosi išlaidos). Tuo pagrindu yra Vilniaus apygardos teismo išduotas 2024 m. liepos 4 d. vykdomasis raštas Nr. e2-444-560/2024 (kuris šiai dienai vykdomas antstolio Dariaus Blizniko pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406).

Suinteresuoto asmens vertinimu, priešingai nei teigia UAB „Linksmas“, UAB „Argentina“ 9 157,87 Eur sumos mokėjimą į UAB „Linksmas“ banko sąskaitą atliko „ne be pagrindo“, tačiau su aiškiu tikslu ir paskirtimi – apmokėti už BUAB „Sopranai“ skolą UAB „Linksmas“. Tas aiškiai nurodyta ir mokėjimo paskirtyje. Visiškai suprantama, įvertinant UAB „Linksmas“ nesąžiningumą, jog ji antstoliui išreiškė poziciją, kad atsisako priimti UAB „Argentina“ atliktą mokėjimą, kadangi nenori būti išbraukta iš BUAB „Sopranai“ kreditorių sąrašo (nors kiekvienas sąžiningas asmuo turėtų džiaugtis, kad kažkas kitas už įmonę, kuriai iškelta bankroto byla, jam padengia tos įmonės skolas) bei nenori mokėti teismo priteisto žalos atlyginimo kreditoriui BUAB „Sopranai“, tačiau toks tariamas atsisakymas antstoliui neturi jokios privalomos galios – priešingu atveju kiekvienas skolininkas galėtų antstoliui teikti tokius pareiškimus, kai tik į areštuotą sąskaitą įkrenta lėšos, ir antstolis tokias lėšas vis turėtų grąžinti, kas būtų absurdiška ir kokiu atveju jokie išieškojimo veiksmai negalėtų būti efektyviai įgyvendinami. Nurodė, kad pagal įstatyminį reguliavimą (CPK 739 straipsnis), yra lėšų pobūdis, į kurį vykdomąją bylą vykdantis antstolis negali nukreipti išieškojimo, kaip, pavyzdžiui, įvairios socialinės išmokos ir/ar pašalpos, tačiau niekur nėra numatyta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į kito asmens savanoriškai su tiksline paskirtimi – padengti skolą už kitą asmenį, į skolininko sąskaitą pervestas lėšas. Galiausiai, kaip teisingai pažymėjo antstolis patvarkymą dėl UAB „Linksmas“ skundo netenkinimo, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus antstoliui apskritai nesuteikta teisė spręsti skolininko gautų lėšų teisėtumo. Pagrindinė antstolio funkcija yra užtikrinti, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau įvykdytas, tad nepaskirstęs iš UAB „Argentina“ gautų lėšų antstolis kaip tik būtų netinkamai vykdęs savo funkcijas ir būtų veikęs neteisėtai. Suinteresuotasis asmuo teigia, kad UAB „Linksmas“ pateiktame skunde taip pat nurodo, jog „Antstolis turėjo galimybę ir pareigą užklausti tiek skolininką, tiek lėšas pervedusį asmenį UAB „Argentina“ nurodyti tokių lėšų pervedimo į Skolininko sąskaitą pagrindą (sandorį, teismo sprendimą ir kt.). Tik pagrindus teisėtą tokių lėšų <...> atsiradimo pagrindą, Antstolis būtų galėjęs tokias lėšas nurašyti ir paskirstyti vykdomojoje byloje)“. Šioje vietoje pažymėjo, jog antstolis neturėjo jokios pareigos kvestionuoti ir papildomai aiškintis UAB „Argentina“ atlikto pavedimo pagrindo, kuomet jis aiškiai buvo nurodytas pačiame mokėjimo nurodyme, juo labiau, kuomet pati UAB „Argentina“ jokių pretenzijų dėl lėšų grąžinimo antstoliui nereiškė. Papildomai akcentavo ir tai, kad tiesiog nesuprantamas UAB „Linksmas“ skunde pateiktas argumentas, neva antstolis UAB „Argentina“ pervestas lėšas turėjo deponuoti antstolio depozitinėje sąskaitoje „iki teisme bus išnagrinėtas BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir E. J. veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas (tokiu atveju šis mokėjimas galėtų būti įskaitytas kaip E. J. kaltais (ir galimai nusikalstamais veiksmais) padarytos žalos atlyginimas“. Kitaip tariant, UAB „Linksmas“, iš kurios teismas priteisė daugiau nei 300 tūkst. Eur padarytos žalos atlyginimą BUAB „Sopranai“ naudai (kas ir sąlygojo įmonės bankrotą), ir kuri neturi jokių turtinių reikalavimų į BUAB „Sopranai“, kuomet juos visus padengė UAB „Argentina“, mano, kad bankrotas buvo tyčinis, už tai yra atsakingas direktorius E. J. ir kažkodėl bankrotą pripažinus tyčiniu UAB „Argentina“ už BUAB „Sopranai“ pervestos lėšos turėtų būti įskaitytos kaip E. J. kažkokios tariamai padarytos žalos UAB „Linksmas“ atlyginimas. Toks teiginys yra nelogiškas, jau net nekalbant apie tai, kodėl E. J. turėtų atlyginti kažkokią tai tariamą žalą būtent UAB „Linksmas“ ir kodėl tam turėtų būti panaudotos UAB „Argentina“ pervestos lėšos. Negana to, akivaizdu, kad bylą dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu bet kuriuo atveju bus nutraukta, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl BUAB „Sopranai“ bankroto bylos nutraukimo, ankstesnė teismo nutartis dėl BUAB „Sopranai“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat buvo panaikinta kaip neteisėta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-306-933/2024. Įvertinant tai, kas išdėstyta, UAB „Argentina“ vertinimu, yra akivaizdu, kad UAB „Linksmas“ skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Suinteresuotasis asmuo antstolis Darius Bliznikas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.

Teisme 2024 m. lapkričio 12 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisme 2024 m. lapkričio 19 d. gautas suinteresuoto asmens UAB „Argentina“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/24/01406 pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. vykdomąjį raštą Nr. 444-560/2024 dėl 322 175,36 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Linksmas“, išieškotojo UAB „Sopranai“ naudai. 2024 m. spalio 1 d. nuo skolininko UAB „Linksmas“ banko sąskaitos Nr. LT57 7300 0101 5838 4413, pagal antstolio Dariaus Blizniko pateiktą nurodymą nurašytos 9 157,98 Eur piniginės lėšos. Antstolis 2024 m. rugsėjo 30 d. gavo UAB „Linksmas“ atstovo advokato N. Š. prašymą dėl neteisėto mokėjimo į UAB „Linksmas“ sąskaitą. Antstolis 2024 m. spalio 4 d. priėmė patvarkymą dėl atsakymo į pateiktą prašymą Nr. S-24-35-40025, pagal kurį antstolis atsisakė tenkinti skolininko prašymą ir 2024 m. spalio 1 d. nurašytus 9 157,98 Eur nuo skolininko UAB „Linksmas“ sąskaitos, paskirstyti vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406. Antstolis 2024 m. spalio 7 d. priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-24-35-40320, pagal kurį paskirstė 9 157,98 Eur lėšas. 2024 m. spalio 17 d. gautas UAB „Linksmas“ skundas dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2024 m. spalio 4 d. patvarkymą Nr. S-24-35-40025 ir 2024 m. spalio 7 d. patvarkymą Nr. S-24- 35-40320, priimtus vykdomojoje byloje Nr. 0035/24/01406, grąžinti į UAB „Linksmas“ banko sąskaitą Nr. LT57 7300 0101 5838 4413, esančią Swedbank, atliktą UAB „Argentina“ mokėjimą 9 157,98 Eur mokėtojui.

Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog iš jos banko sąskaitos buvo išieškota 9 157,98 Eur suma, kuri buvo paskirstyta išieškotojui BUAB „Sopranai“ 8 805,75 Eur sumoje, likusi 352,23 Eur suma –atlygis antstoliui. Pareiškėja nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikė antstoliui raštą „Dėl neteisėto mokėjimo į UAB „Linksmas“ sąskaitą, kuriame atskleidė antstoliui žinomą informaciją apie UAB „Argentina“ neteisėtai (t. y. nesant tam jokio teisinio pagrindo) atliktą mokėjimą į pareiškėjos areštuotą banko sąskaitą. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su antstolio priimtais skundžiamais patvarkymais ir mano, kad antstolis viršijo jam įstatymuose suteiktus įgaliojimus, paskirstydamas vykdomojoje byloje ne pareiškėjai priklausančias pinigines lėšas. Antstolio veiksmai, priimant skundžiamus patvarkymus ir motyvuojant tuo, kad „antstoliui nesuteikta teisė spręsti skolininko gautų lėšų teisėtumo bei antstoliui nėra numatyta teisė deponuoti piniginių lėšų“, yra neteisėti ir nepagrįsti. Šiuo atveju dar skundžiamų patvarkymo priėmimo pareiškėja savalaikiai informavo antstolį apie svetimų, pareiškėjai nepriklausančių, lėšų, patekusių į pareiškėjos sąskaitą, kilmę ir priežastis, kodėl šių lėšų paskirstymas vykdomojoje byloje yra negalimas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje numatyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; 10) vienišo asmens išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

Teismas pažymi, jog vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Kaip minėta, pareiškėja suinteresuoto asmens UAB „Argentina“ atliktą mokėjimą įvardija kaip neteisėtai (t. y. nesant tam jokio teisinio pagrindo) atliktą mokėjimą. Pažymėtina, jog suinteresuotasis asmuo UAB „Argentina“ nurodė, kad jokių pretenzijų dėl lėšų grąžinimo antstoliui nereiškė. Lėšos buvo pervestos su aiškiu tikslu ir paskirtimi – apmokėti už BUAB „Sopranai“ skolą UAB „Linksmas“.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-445-661/2024, trečiuoju asmeniu dalyvavo ir pareiškėja UAB „Linksmas“. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 11 d. nutartyje buvo nurodyta, jog: <...UAB „Linksmas“ atsisakydamas priimti UAB „Argentina“ už BUAB „Sopranai“ atliktą 9 167,87 Eur mokėjimą, pažeidžia nurodytus bankroto proceso operatyvumo, civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių tarpusavio bendradarbiavimo principus...>. Atitinkamai, apie UAB „Argentina“ įmokėtą 9 167,87 Eur sumą, skirtą už BUAB „Sopranai“ skolos apmokėjimą UAB „Linksmas“, pareiškėjai buvo žinoma. Pareiškėja nepateikė antstoliui dokumentų, įrodančių, kad į 9 157,98 Eur dydžio lėšas negali būti nukreiptas išieškojimas. Šios pajamos nėra nurodytos CPK 739 straipsnyje pateiktame pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, sąraše. Darytina išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai nurašė ir paskirstė 9 157,98 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad antstolis negalėjo nurašyti 9 157,98 Eur sumos (kaip priklausančios pareiškėjai) nuo sąskaitos, ir juo labiau paskirstyti šias lėšas vykdomojoje byloje, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, jog antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Sutiktina su antstolio pozicija, jog pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, antstoliui nesuteikta teisė spręsti skolininko gautų lėšų teisėtumo. Teismas nustatė, jog antstolis veikė neviršydamas savo įgaliojimų ir nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja prašo priteisti iš antstolio Dariaus Blizniko patirtas 580,80 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Argentina“ prašo priteisti iš pareiškėjos patirtas 1 670 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 443 straipsnio 4 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokiais atvejais teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2014). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika – paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Dėl to ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje suinteresuoto asmens UAB „Argentina“ ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, patvirtina ir tai, kad pareiškėja skundžiamus antstolio patvarkymus laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais jos teises, tuo tarpu suinteresuotas asmuo UAB „Argentina“ palaikė antstolio poziciją ir prašė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Argentina“ skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens UAB „Argentina“ naudai, atmetus pareiškėjos skundą, yra priteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoto asmens atstovas advokatas jo vardu surašė atsiliepimą į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, atsiliepimas yra išsamus, susijęs su byloje sprendžiamais klausimais ir nėra viršijantys Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžio rekomendacijas, maksimalaus dydžio, todėl suinteresuoto asmens UAB „Argentina“ prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos kaip iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus T. T. jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus T. T. 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linksma“ skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Linksmas“, juridinio asmens kodas 305119431, suinteresuotajam asmeniui UAB „Argentina“, juridinio asmens kodas 304295686, 1 670 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                            Vanda Višnevska