Administracinė byla Nr. eI-22-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00017-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5; 58.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. B. (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. U., A. S. ir S. I. pareiškimo dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ ir 2017 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 71 P2 ,,Dėl 2017-07-19 įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pakeitimo“ panaikinimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas V. U., A. S. ir S. I. pareiškimas, kuriame prašoma panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado 2017 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ ir 2017 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 71 P2 ,,Dėl 2017-07-19 įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pakeitimo“.

Pareiškėjai teigia, kad minėti Lietuvos šaulių sąjungos vado įsakymai yra neteisėti, kadangi įsakyme, kuriuo paskirtos drausminės nuobaudos pareiškėjams, nurodyti netinkami teisiniai pagrindai; priimant įsakymus, negalėjo būti vadovaujamasi Lietuvos šaulių sąjungos Garbės teismo išvada, kadangi pagal teisės aktus Garbės teismas išvadų neteikia, o kaip savarankiškas organas priima sprendimus; nebuvo atliktas joks drausminio nusižengimo tyrimas; pareiškėjai nėra supažindinti su šiais įsakymais teisės aktuose nustatyta tvarka; Lietuvos šaulių sąjungos vadas, priimdamas šiuos įsakymus, viršijo jam suteiktų įgaliojimų ribas.   

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjai V. U., A. S. ir S. I. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl, be kita ko, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. To paties įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms byloms. Taigi pagal nurodytas procesinės teisės normas, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kaip vienintelėje ir galutinėje instancijoje, nagrinėjamos bylos dėl asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Tokių bylų pradėjimui ir nagrinėjimui taikomos bendrosios procesą administraciniame teisme reglamentuojančios ABTĮ nuostatos ir specialiosios ABTĮ normos, skirtas pareiškimams (prašymams) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą (ABTĮ 112–119 str.).

Pareiškime prašoma panaikinti Lietuvos šaulių sąjungos vado priimtus įsakymus. Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos šaulių sąjunga (toliau – ir LŠS) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. LŠS teisinė forma yra asociacija. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, LŠS, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina ir jai atstovauja LŠS vadas. Atsižvelgiant į tai, kad LŠS yra asociacija, ir vertinant pareiškimo turinį (pareiškime nurodytus kreipimosi į teismą teisinius pagrindus), darytina išvada, kad pareiškėjai, tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu, siekia inicijuoti bylą dėl asociacijos priimto bendro pobūdžio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Minėta, kad pagal ABTĮ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra galutinė ir vienintelė instancija byloms dėl asociacijų priimtų bendro pobūdžio teisės aktų teisėtumo. Šios bylos pradedamos ir nagrinėjamos inter alia (be kita ko) pagal specialiąsias ABTĮ nuostatas. Todėl sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, pirmiausia turi būti įvertinta, ar pareiškėjai į teismą iš tiesų kreipėsi dėl tokio pobūdžio teisės akto teisėtumo. Nustačius, kad pareiškimu prašoma ištirti ne bendro pobūdžio teisės aktą, o individualaus administracinio akto teisėtumą, pareiškimas negali būti priimamas ir nagrinėjamas, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis pareiškimų ištirti norminių administracinių aktų (taip pat ir asociacijos bendro pobūdžio akto) teisėtumą nagrinėjimo tvarką (pagal analogiją žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-15-492/2017).

Individualaus administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Vadovaujantis šia teisės norma bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima išskirti esminius individualaus administracinio akto požymius. Individualus administracinis aktas – tai teisės normų taikymo aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms). Jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011). Šiuo aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009). Toks aktas taip pat yra vienkartinio (lot. k.  – ad hoc) taikymo aktas. Akto galiojimas nėra tęstinis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011). Jis skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011) ir yra privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011, 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012).

Lietuvos šaulių sąjungos vado 2017 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pareiškėjui S. I. paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas, pareiškėjams A. S. ir V. U. – papeikimai. 2017 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 71 P2 ,,Dėl 2017-07-19 įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pakeitimo“ pakeistas 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 70 P2 1.3.1 punktas vietoje ,,A. S., Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus šaulių kuopos vado pavaduotojui“ įrašant ,,A. S., Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės Vilniaus kuopos šauliui“. Taigi iš nurodytų įsakymų turinio matyti, kad jie Lietuvos šaulių vado priimti dėl Lietuvos šaulių sąjungos šaulių (pareiškėjų), paskiriant konkretiems asmenims drausmines nuobaudas.

Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad LŠS vadas yra aukščiausiasis LŠS pareigūnas, vadovaujantis LŠS veiklai ir atstovaujantis LŠS. LŠS vadas užtikrina LŠS tikslų ir uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, taip pat LŠS veiklos strategijos ir kitų LŠS suvažiavimo sprendimų vykdymą, LŠS vidaus tvarką, teisėtą ir ekonomišką LŠS turto ir lėšų naudojimą. LŠS vadas LŠS statute nustatytais atvejais ir tvarka skatina šaulius ir skiria jiems drausmines nuobaudas (Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 26 str. 13 d. 7 p.). Lietuvos šaulių sąjungos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-1177, 278 punkte nustatyta, kad LŠS vadas skiria šias drausmines nuobaudas: papeikimą; griežtą papeikimą; draudimą dėvėti uniformą iki 6 mėnesių, išskyrus mokymo ir pratybų laiką; atleidimą iš pareigų, išskyrus LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus; pašalinimą iš LŠS, išskyrus LŠS vado pavaduotojus ir rinktinių vadus. Taigi pagal nurodytą teisinį reguliavimą, LŠS vadas yra įgaliotas skirti drausmines nuobaudas šauliams. Būtent vykdydamas šią funkciją, LŠS vadas priėmė įsakymus, dėl kurių teisėtumo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi pareiškėjai.

Vertindama LŠS vado įsakymų, dėl kurių kreipėsi pareiškėjai, pobūdį išdėstytų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įsakymai yra individualūs teisės aktai, skirti individualiais požymiais apibūdintiems asmenims (šauliams V. U., A. S., S. I.), išreiškiantys konkretų teisės normų taikymo rezultatą (paskirtos drausminės nuobaudos), tai vienkartinio taikymo aktai, nereikalaujantis tolimesnių įgyvendinimo priemonių, jų galiojimas nėra tęstinis (pritaikyta konkreti drausminė atsakomybė). Pažymėtina, kad pareiškėjai jokių argumentų, kad aptariami LŠS vado įsakymai turėtų būti vertinami kaip asociacijos priimti bendro pobūdžio aktai, pareiškime nenurodo. Taigi pareiškėjai tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu kreipėsi ne dėl asociacijos priimto bendro pobūdžio akto ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (taip pat 21 str. 1 d. 2 p. bei 112 str. 1 d.) prasme, bet dėl individualių teisės aktų, kurių teisėtumo patikrai nėra taikoma ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarka.

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 112 straipsnio 1 dalį, su abstrakčiu pareiškimu dėl bendro pobūdžio akto teisėtumo tyrimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kiti subjektai turi teisę prašyti ištirti norminio administracinio akto (taip pat ir bendro pobūdžio akto) teisėtumą, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Pareiškėjai tiesiogiai į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi kaip privatūs fiziniai asmenys, turintys šaulio statusą ir siekiantys apginti savo galbūt pažeistas subjektines teises ir / ar teisėtus interesus. Pareiškėjai nėra subjektai, kuriems pagal ABTĮ suteikta teisė su abstrakčiu pareiškimu tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ginčijant inter alia bendro pobūdžio akto teisėtumą, todėl ir šiuo požiūriu pareiškimas (jeigu ir būtų paduotas dėl bendro pobūdžio akto) neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei sąlygų, kurioms esant galimas administracinės bylos dėl bendro pobūdžio akto teisėtumo tyrimo pradėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lietuvos šaulių sąjungos vado 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ ir 2017 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 71 P2 ,,Dėl 2017-07-19 įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pakeitimo“ teisėtumo patikra pagal V. U., A. S. ir S. I. pareiškimą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme negali būti atliekama, kadangi nagrinėti tokią bylą vienintele ir galutine instancija pagal ABTĮ nėra priskirta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. Dėl šios priežasties pareiškimą atsisakoma priimti kaip nepriskirtą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ABTĮ II skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p., 116 str. 1 d.).

Pareiškėjai, manydami, kad dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ ir 2017 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 71 P2 ,,Dėl 2017-07-19 įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pakeitimo“ buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, turi teisę inicijuoti individualų ginčą ir dėl nurodytų įsakymų pripažinimo neteisėtais kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo klausimams spręsti ne kartą yra nutarusi, kad ginčai dėl šauliams paskirtų drausminių nuobaudų teisėtumo nagrinėtini administraciniuose teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2007-05; 2007 m. spalio 22 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-2007-10; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-XX-15-08). ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta). Tarnybiniuose ginčuose pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama (ABTĮ 31 str. 2 d.).

Pareiškėjas V. U. su pareiškimu pateikė 2017 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymą Nr. 505, patvirtinantį, kad jis sumokėjo 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) žyminio mokesčio. Atsisakius priimti pareiškimą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p., 116 str. 1 d.). Be to, pagal ABTĮ 36 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami šio įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai ištirti norminio administracinio akto ar kito bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. Todėl sumokėtas žyminis mokestis pareiškėjui grąžinamas ir ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 38 straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktais, 112 straipsnio 1 dalimi, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų V. U., A. S. ir S. I. pareiškimą dėl Lietuvos šaulių sąjungos vado 2017 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ ir 2017 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 71 P2 ,,Dėl 2017-07-19 įsakymo Nr. 70 P2 ,,Dėl drausminių nuobaudų skyrimo šauliams“ pakeitimo“ panaikinimo.

Grąžinti pareiškėjui V. U. 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt euro centų) sumokėto žyminio mokesčio (2017 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 505). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                   Audrius Bakaveckas

                   Ramūnas Gadliauskas

                   Dalia Višinskienė