Civilinė byla Nr. 2-20725-945/2014
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-016391-2014-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
18.2.; 106.8.3.; 117.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugsėjo 10 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su ieškovės UAB „Hoptransa“ ieškiniu atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 1569,61 Lt žalos atlyginimą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog reikalavimas reiškiamas dėl žalos, atsiradusios dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės, atlyginimo. Teigiama, jog žalą ieškovei atsakovas padarė dirbdamas UAB „Hoptransa“.
Iš darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimų darbo santykių teisinio reglamentavimo klausimais kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 34-36 str.). DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą.
2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimai. Vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, yra darbo ginčų komisija, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Net ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 410 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią CPK XX skyriuje įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai netaikomi ginčams dėl žalos atlyginimo, vertintina kaip reiškianti, jog tokio pobūdžio ginčams visa apimtimi taikomos bendrosios civilinio proceso normos, tačiau pati savaime neįtakoja susiklosčiusio materialinio teisinio santykio priskyrimo individualiems darbo ginčams, nepaneigia privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 22 str. 1 d., DK 287 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo darbo ginčų komisijai nebuvo pateiktas, su šiuo reikalavimu ieškovė kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Ieškovei išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu ji pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.). Aplinkybė, jog ieškovės su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą.
Ieškinį atsisakius priimti ieškovei grąžintinas 2014 m. rugsėjo 3 d. vietinio mokėjimo nurodymu sumokėtas 29 Lt žyminis mokestis.
Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 3 dalimi, ieškinį atsisakius priimti, ieškovei kartu su patvirtinta šios nutarties kopija grąžintinas ieškinys ir jo priedai, išskyrus ieškinio kopiją, registruotą teisme. Ieškovei išaiškintina, jog tuo atveju, jeigu ieškovė pasinaudos jai suteikta procesine teise apskųsti šią nutartį, kartu su atskiruoju skundu ji privalo atsiųsti teismui ir šia nutartimi grąžintus dokumentus.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a:
Ieškinį atsisakyti priimti.
Išaiškinti ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei UAB „Hoptransa“, įmonės kodas 160001727, 2014 m. rugsėjo 3 d. vietinio mokėjimo nurodymu sumokėtą 29 Lt (dvidešimt devynių litų) žyminį mokestį.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovei.
Kartu su nutarties kopija ieškovei grąžinti ieškinį ir jo priedus, išskyrus ieškinio kopiją, registruotą teisme. Išaiškinti ieškovei, jog tuo atveju, jeigu ieškovė pasinaudos jai suteikta procesine teise apskųsti nutartį, kartu su atskiruoju skundu ji privalo atsiųsti teismui šia nutartimi grąžintus dokumentus.
Teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti pateikiamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Marius Bartninkas