Civilinė byla Nr. e2-3734-1101/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06354-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.4.2.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,
sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vytautui Kalmatavičiui ir teisininkui D. K.,
atsakovės atstovui advokatui Egidijui Baranauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kelias“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Docday Baltic“ dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto procesas“, uždaroji akcinė bendrovė „Gonger“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Kelio servisas Panevėžyje“.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė UAB „Kelias“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/1 dėl 87/1000 dalies mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalies kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalies kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė nurodė, jog BUAB „Delveris“ 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2019/1 pardavė jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą – 87/1000 dalis mechaninių dirbtuvių, 53/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės) ir 45/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Docday Baltic“. Ieškovė yra šio turto bendraturtė. Apie sandorį ieškovė sužinojo 2020 m. vasario 28 d., gavusi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Ieškovei nebuvo pasiūlyta pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamo turto dalį, todėl ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsniu, prašo perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį.
3. Atsakovė UAB „Docday Baltic“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovė nurodė, kad ginčijamas turtas buvo priverstinai parduotas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, todėl ginčijamo turto pardavimui neturėjo būti taikoma teisės norma, numatanti bendraturčiui pirmenybės teisę įsigyti parduodamos bendrosios nuosavybės dalį. Ginčo turto varžytynėse niekas nepirko, todėl jis buvo parduotas BUAB „Delveris“ kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Delveris“ apie ginčo turto pardavimą informuoti bendrasavininkus pareigos neturėjo.
4. Trečiasis asmuo UAB „Kelio servisas Panevėžyje“ prašė ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, jog trečiojo asmens nesiejo ginčo turto nuomos teisiniai santykiai su šio turto savininkais. Ginčo turtą trečiasis asmuo subnuomojo per tarpines įmones (ginčo turto nuomininkes). 2020 m. pradžioje sudarant ginčo turto subnuomos sutartį su UAB „Gonger“, nuo trečiojo asmens buvo nuslėpta aplinkybė, kad ginčo turtas jau yra parduotas atsakovei.
5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė.
6. Vilniaus miesto apylinės teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, konstatavęs, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi minėtą apylinkės teismo sprendimą panaikino, konstatavęs, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus bei prašė juos tenkinti. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, nagrinėdamas klausimą dėl bankrutuojančios įmonės parduodamo turto, pasisakė, jog išimtis taikytina parduodant varžytinėse, o jei turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, tai nebelaikoma priverstiniu pardavimu ir tokiam pardavimui nebetaikytina išimtis iš CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos taisyklės. Vadinasi, BUAB ,,Delveris“ turėjo pareigą pranešti ieškovei, kaip parduodamo turto bendraturtei, apie pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėtų perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovei pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto prikimo pardavimo sutartį, atitinkamai teismo sprendime pasisakydamas dėl 2 000 Eur sumos, kurią atsakovė sumokėjo pardavėjui, kompensavimo tvarkos.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Apeliacinės instancijos teismui nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, šis klausimas nebėra aktualus. CPK 362 straipsnyje įtvirtina taisyklė, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, sistemiškai taikoma su CPK 361 straipsniu, kuriame nurodyta, kas konstatuojamoje dalyje išdėstyta kasacinio teismo nutartyje (CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę (minėtos kasacinio teismo nutarties 32 punktas), susijusią su subjektu, kuris turi teisę reikalauti pirkėjo teisių perkėlimo. Ta taisyklė neturi nieko bendra su šioje byloje nagrinėjama faktine situacija. Tuomet kyla, klausimas, ar likusi kasacinio teismo nutarties dalis, konkrečiai 40 punktas, kuriuo remiasi ieškovė, yra privaloma bylą nagrinėjančiam teismui. Tai nėra ta dalis, kurioje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, todėl nėra privaloma pagal CPK 362 straipsnį. Kasacinis teismas nesprendė bylos iš esmės, nes kasacinį skundą atmetė savo suformuluota taisyklė (dėl netinkamo subjekto). Atsakovė jokių ieškovės teisių nepažeidė. ĮBĮ yra specialus įstatymas CK atžvilgiu. ĮBĮ sureguliuoja visą pardavimo procedūrą, įskaitant tuos atvejus, kai parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl CK šiuo atveju neturėtų būti taikomas (ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 33 straipsnis). Be to, nuo ĮBĮ redakcijos, dėl kurios buvo pasisakyta 2016 metais kasacinio teismo nutartyje, šio ginčo atveju galiojusi ĮBĮ redakcija yra šiek tiek pasikeitusi.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkintinas.
9. Byloje nustatyta, kad ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 913/1000 dalis pastato (mechaninių dirbtuvių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 47/100 dalis kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 55/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodyto turto kitos dalies bendrasavininke iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo BUAB „Delveris“, kuriai kreditorių susirinkimas 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu iškėlė bankroto bylą ne teismine tvarka. 2019 m. gruodžio 5 d. BUAB „Delveris“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
10. 2019 m. rugpjūčio 30 d. BUAB „Delveris“ ir atsakovė UAB „Docday Baltic“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ne varžytynėse sutartį Nr. 2019/1, kuria BUAB „Delveris“ už 2 000 Eur kainą pardavė atsakovei 87/1000 dalis pastato (mechaninių dirbtuvių), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
11. Ieškovė, remdamasi CK 4.79 straipsniu, pareiškė reikalavimą perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/1.
12. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.
13. Ieškovė, kaip minėto turto bendrasavininkė, nebuvo informuota apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą nekilnojamojo turto dalį, kaip tai įtvirtinta CK 4.79 straipsnyje, ir ginčo byloje dėl to nėra.
14. Atsakovės nesutikimas su ieškiniu grindžiamas dviem argumentais: pirma, ieškovė praleido CK 4.79 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 3 mėn. ieškinio senaties terminą reikalauti, kad jai būtų perkeltos pirkėjos teisės; antra, ginčo turtas buvo parduotas priverstinai ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl ginčo turto pardavimui neturėjo būti taikoma CK 4.79 straipsnio norma.
15. Kaip minėta, byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai, po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė senaties termino nėra praleidusi, kadangi ieškovė įrodė, jog apie savo, kaip bendraturtės, teisių pažeidimą sužinojo tik 2020 m. vasario 28 d., gavusi Nekilnojamojo turto duomenų išrašą, nuo to momento atitinkamai skaičiuotina ir ieškinio senaties termino pradžia. Kadangi ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. kovo 2 d., todėl ieškinio senaties termino ieškovė nėra praleidusi. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai apie praleistą ieškinio senaties terminą atmestini.
16. Kitas atsakovės nesutikimo su pareikštu ieškinio argumentas yra tas, kad šiuo atveju taikytina 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis, kuomet bendraturtis neturi būti informuojamas apie bendrąja nuosavybe esančio daikto pardavimą, kadangi ginčo turtas buvo parduotas priverstinai ĮBĮ nustatyta tvarka.
17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ginčo turto pardavėja BUAB ,,Delveris“ jai priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį pardavinėjo iš viešųjų varžytinių ĮBĮ nustatyta tvarka. Turto nepardavus dvejose varžytinėse, ginčo turtas buvo pardavinėjamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, kaip tai numatė tuo metu galiojančio ĮBĮ 33 straipsnis. 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo ne varžytinėse sutartimi minėtas turtas buvo parduotas atsakovei UAB ,,Docday Baltic“.
18. Ieškovė, įrodinėdama, kad pardavinėjant bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka (kuris nebuvo realizuotas iš dviejų varžytinių), ieškovė, kaip bendraturtė, turėjo pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą, be kita ko, vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, pateiktais išaiškinimais.
19. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad CK 4.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti kitus bendraturčius apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui netaikoma CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimties atveju – kai bendrąja nuosavybe esančio daikto dalis parduodama iš viešųjų varžytynių (nutarties 40 punktas). CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, kai bendraturtis neturi būti informuojamas apie bendrąja nuosavybe esančio daikto dalies pardavimą, apima ir tuos atvejus, kai turtas parduodamas ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta tvarka. Tačiau minėta CK 4.79 straipsnio 1 dalies taikymo išimtis negali būti aiškinama plečiamai, todėl pirmiau aptarta CK 4.79 straipsnio išimtis netaikytina tuo atveju, kai turtas parduodamas kitokia nei ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (nutarties 45 punktas).
20. Atsakovės teigimu, minėtas kasacinio teismo išaiškinimas yra suformuluotas ne kaip teisės aiškinimo taisyklė (CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktas), todėl yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pasak atsakovės, šiuo atveju ĮBĮ, kaip specialusis įstatymas CK atžvilgiu, detaliai sureguliuoja visą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo procedūrą, įskaitant tuos atvejus, kai parduodama dalis bendrojoje nuosavybėje, todėl CK normos, įskaitant CK 4.79 straipsnį, neturėtų būti taikomos.
21. Pagrindinė kasacinio teismo funkcija yra formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, plėtoti teisę ir tokiu būdu užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, kasacinis teismas, be kita ko, pasisakė dėl CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties, kuomet bendraturtis neturi būti informuojamas apie bendrąja nuosavybe esančio daikto pardavimą, taikymo. Todėl pirmosios instancijos teisme iškilus CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinio aiškinimo poreikiui, atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimus nurodytu klausimu.
22. Pagrindinis CK 4.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslas yra bendraturčių skaičiaus mažinimas, tokiu būdu užtikrinant ekonomišką turto valdymą. Įstatyme konkrečiai įtvirtinta išimtis, kuomet netaikytina bendroji taisyklė, jog bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybės teise parduodamą dalį tomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama – kai parduodama iš viešųjų varžytinių. Šiuo atveju 2019 m. rugpjūčio 30 d. sutartimi turtas nebuvo parduotas iš viešųjų varžytinių. ĮBĮ yra specialusis teisės aktas ta prasme, kad jame įtvirtintos bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto realizavimo tvarka ir procedūros. Tai nekeičia bendros taisyklės, kad parduodant turtą ne iš viešųjų varžytinių, tokio turto bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį.
23. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad BUAB ,,Delveris“, pardavinėdamas turtą ne varžytinių būdu ir nepasiūlęs jo įsigyti parduodamo turto bendraturtei – ieškovei, pažeidė jos, kaip bendraturtės, teises. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2005). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
24. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys tenkintinas – ieškovei perkeliamos pirkėjo teisės pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2019/1. Pagal minėtą sutartį atsakovė (pirkėja) sumokėjo pardavėjai BUAB ,,Delveris“ 2 000 Eur parduodamo turto kainą. Perkėlus ieškovei pirkėjos teises pagal šią sutartį, ieškovė įpareigotina sumokėti atsakovei 2 000 Eur sumą už ginčo turtą.
25. Tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 157,50 Eur (112,50 Eur + 45 Eur) žyminis mokestis, 4 238,03 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą ir 726 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teisme. Ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius, neatitinka bylos sudėtingumo, todėl mažintinos iki 3 700 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 857,50 Eur (157,50 Eur + 3 700 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
26. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 23,24 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Perkelti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, juridinio asmens kodas 147044353, pirkėjo teises ir pareigas pagal 2019 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ne varžytinėse sutartį Nr. 2019/1 ir nustatyti, kad bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Delveris“, juridinio asmens kodas 303234417, pardavė, o uždaroji akcinė bendrovė „Kelias“, juridinio asmens kodas 147044353, pirko 87/1000 dalis mechaninių dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/100 dalis kiemo statinių (kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45/100 dalis kiemo statinių (kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Kelias“, juridinio asmens kodas 147044353, sumokėti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Docday Baltic“, juridinio asmens kodas 304478584, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) per 20 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Docday Baltic“, juridinio asmens kodas 304478584, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kelias“, juridinio asmens kodas 147044353, 3 857,50 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Docday Baltic“, juridinio asmens kodas 304478584, 23,24 Eur (dvidešimt tris eurus ir 24 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laura Matusevičiūtė