Civilinė byla Nr. e2-621-180/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01429-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-1073-560/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Encorium Lithuania“ ieškinį atsakovei E. L. dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „Encorium Lithuania“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 478 919,43 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdyje metu ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
3. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 449,50 Eur, kurias sudaro 2 286,90 Eur atstovavimo išlaidos, 1 135,50 Eur buhalterinių dokumentų parengimo išlaidos, 15 Eur dokumentų patikros VĮ Registrų centre išlaidos ir 12,10 Eur vertimo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 20 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ir ieškinio ir civilinę bylą nutraukė; netenkino atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
5. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
6. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei pareiškė motyvuodama tuo, kad būdama paskutinė iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadove, atsakovė neįvykdė pareigos po bankroto bylos iškėlimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir visus dokumentus. Teismas nustatė, kad pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ieškovė grindė tuo, kad atsakovė iš karto po ieškinio pateikimo susisiekė su administratoriumi ir perdavė jam bendrovės dokumentus, sudarė 2012 m. lapkričio 15 d. finansinę atskaitomybę, pateikė įrodymus apie negalimumą išieškoti skolas iš debitoriaus Encorium Oy, kuriuos įvertinusi, ieškovė sprendė nesant pagrindo tęsti bylinėjimąsi su atsakove. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad ieškinio atsisakymą lėmė atsakovės atlikti veiksmai. Įvertinęs nurodytą bei nenustatęs ieškovės nesąžiningumo ar neapdairumo pareiškiant ieškinį, teismas netenkino atsakovės prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė – E. L., pateikė atskirąjį skundą, prašydama pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovė bankroto administratoriui dokumentus perdavė dar 2016 m. rugpjūčio 3 d., nuo to laiko iki ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo praėjo beveik pusę metų, todėl jeigu bylos tikslas buvo priversti atsakovę pateikti įmonės dokumentus, ieškinio atsisakyti ieškovė turėjo žymiai anksčiau. Be to, jeigu ieškinio tikslas buvo dokumentų perdavimas – toks reikalavimas turėjo būti pareikštas ieškinyje, tačiau nagrinėjamu atveju buvo reikalaujama žalos atlyginimo.
2. Teismas neobjektyviai įvertino ieškovės elgesį ir atsakovei tenkančias pareigas, nes atsakovė jau ilgą laiką nebuvo ieškovės vadove, įmonės dokumentai buvo perduoti įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, ieškovės administratorius tai žinojo, tačiau nesiėmė jokių veiksmų dokumentų perėmimui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl dokumentų pateikimo bankroto administratorius turėjo kreiptis į nurodytą asmenį ir būtų juos gavęs.
3. Nei teismas, nei ieškovė nepagrindė atsakovės pareigos sudaryti ieškovės finansinius dokumentus 2012 m. lapkričio 15 d., todėl akivaizdu, kad dėl nurodytų dokumentų sudarymo patirtos atsakovės išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės. Atsakovė iš ieškovės vadovės pareigų pasitraukė nepasibaigus finansinės atskaitomybės metams, o teisės aktai nenustato pareigos įmonės vadovui sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentų jo pasitraukimo iš nurodytų pareigų dienai. Ieškovės bankroto byla buvo iškelta praėjus daugiau kaip trims metams po atsakovės pasitraukimo.
4. Skundžiama nutartis yra nesuderinama su Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, kuria buvo panaikintos teismo šioje byloje atsakovei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė byloje pareiškė nepagrįstą prašymą dėl atsakovės turto arešto, kad nėra ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės.
5. Skundžiama nutartis nesuderinta su ankstesniais teismo procesiniais sprendimais šioje byloje. Ieškovei pareiškus patikslintą ieškinį, teismas jį atsisakė priimti, nes ieškovės elgesys buvo nesuderinamas su tinkamu procesiniu elgesiu. Taigi teismas pats pripažino netinkamą ieškovės elgesį procese, tačiau skundžiama nutartimi atsisakė priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Tokia teismo pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa.

8. Ieškovė – BUAB „Encorium Lithuania“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Neturi reikšmės aplinkybė, kada ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, nes įmonės dokumentus atsakovė bankroto administratoriui perdavė tik po ieškinio teismui pateikimo. Be to, administratorius turėjo įvertinti atsakovės pateiktus dokumentus, taigi ieškinio atsisakymas vos pastarajai įvykdžius įstatyme nustatytą pareigą, nebuvo galimas. Paminėtina ir tai, kad ieškovė su atsakove bandė tartis taikiai, kad pastaroji sutiktų su ieškinio atsiėmimu, tačiau atsakovė reikalavo atsisakyti bet kokių reikalavimų jos atžvilgiu ateityje, o su tokia taikos sąlyga administratorius negalėjo sutikti.
2. Atsakovė skunde nepagrįstai kvestionuoja savo pareigą po ieškovės bankroto bylos iškėlimo perduoti administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą. Tuo labiau, kad nėra jokio ginčo, kad po bendrovės bankroto bylos iškėlimo, bendrovės dokumentai ir turtas buvo atsakovės dispozicijoje. Nors skunde teigiama, kad įmonės dokumentai buvo perduoti buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei, ši aplinkybė nepašalina atsakovės pareigos perduoti bendrovės dokumentus administratoriui.
3. Bankroto administratorius niekuomet nereikalavo, kad atsakovė sudarytų 2012 m. lapkričio 15 d. balansą. Nepaisant to, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turtas turi būti perduodamas pagal balansą bankroto bylos iškėlimo duomenimis. Kadangi pareiga perduoti įmonės turtą yra priskiriama įmonės vadovui, būtent jam tenka ir pareiga sudaryti balansą, pagal kurį perduotinas įmonės turtas.
4. Skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartis neturi tiesioginio ryšio su skundžiama nutartimi, todėl teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, neturėjo pagrindo atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas, patenkinęs ieškovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir nutraukęs bylą, atmetė atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovė skunde nekvestionuoja procesinio sprendimo nutraukti bylą, todėl apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir dėl to būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
12. Nagrinėjamu atveju spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nustatė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei, kaip buvusiai bendrovės „Encorium Lithuania“ vadovei, ieškovė grindė tuo, jog pastaroji nevykdė jai įstatyme nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus, kad ieškinio atsisakymą sąlygojo tai, jog po ieškinio pareiškimo atsakovė susisiekė su administratoriumi ir perdavė dalį bendrovės dokumentų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškinio pareiškimą ir atsiėmimą lėmė atsakovės elgesys, todėl pastaroji teisės į byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo.
13. Nesutikdama su tokia teismo pozicija, atsakovė skunde apeliuoja, kad bendrovės dokumentus bankroto administratoriui ji perdavė dar 2016 m. rugpjūčio 3 d., tačiau pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teismui buvo pateiktas tik po pusės metų, todėl, anot apeliantės, jei ieškinio tikslas buvo priversti ją perduoti dokumentus, ieškovė ieškinio turėjo atsisakyti gerokai anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytas skundo argumentas nepaneigia teismo išvados, kad būtent apeliantės elgesys lėmė ieškinio pareiškimą bei vėlesnį jo atsisakymą.
14. Bylos duomenys patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, kad ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas tuo pagrindu, jog apeliantė, kaip paskutinė UAB „Encorium Lithuania“ vadovė, neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato pareigą įmonės valdymo organams, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Neturėdamas įmonės buhalterinės apskaitos duomenų, administratorius neturi galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatų, įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Bendrovės dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui be svarbių priežasčių leidžia spręsti apie netinkamą ir (ar) apgaulingai tvarkytą įmonės buhalterinę apskaitą ir sudaro pagrindą dėl tokių neteisėtų valdymo organų veiksmų inicijuoti pastariesiems teisminius procesus dėl žalos, padarytos įmonei ir jos kreditoriams, atlyginimo. Skunde apeliantė nekvestionuoja, kad ji buvo paskutinė faktinė UAB „Encorium Lithuania“ vadovė iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo, vadinasi būtent jai kilo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta pareiga. Nepaisant to, ji šios pareigos neįvykdė nei per įmonei bankroto bylą iškėlusio teismo nustatytą terminą (nuo 2016 m. kovo 22 d. (teismo nutarties dėl UAB „Encorium Lithuania“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena) iki 2016 m. balandžio 6 d.), nei teismui 2016 m. gegužės 22 d. išdavus administratoriui vykdomąjį raštą dėl valdymo organų įpareigojimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus (CPK 179 str. 3 d.). Nors skunde apeliantė akcentuoja, kad aptariamą pareigą įvykdė dar 2016 m. rugpjūčio 3 d., o pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teismui buvo pareikštas tik 2017 m. sausio 19 d., esminę reikšmę ginčo atveju turi tai, kad administratoriui įmonės dokumentai buvo perduoti jau po ieškinio pareiškimo (2016 m. birželio 19 d.). Tai, kad ieškinio buvo atsisakyta tik po pusės metų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą perkelti išimtinai ieškovei. Kaip pastaroji nurodo atsiliepime į skundą, šalys kurį laiką derino taikų ginčo išsprendimą, tačiau taikaus susitarimo nepavyko pasiekti. Be to, tikėtina, kad administratoriui prireikė laiko susipažinti ir išanalizuoti apeliantės perduotus įmonės dokumentus ir nuspręsti, ar yra pagrindas palaikyti ieškinio reikalavimus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės delsimą atsisakyti ieškinio sąlygojo ir tai, jog ji, susipažinusi su įmonės dokumentais, nustatė, kad UAB „Encorium Lithuania“ buvo nemoki dar apeliantės valdymo bendrovei metu, todėl 2016 m. gruodžio 12 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo žalos atlyginimo iš apeliantės reikalavo dėl neteisėto bankroto bylos neinicijavimo, tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį.
15. Motyvuodama tuo, kad ji UAB „Encorium Lithuania“ vadovės pareigas nustojo eiti dar 2012 m. lapkričio 15 d., kad įmonės dokumentus ji buvo perdavusi buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei ir apie tai informavo administratorių, apeliantė skunde teigia, jog jai nekilo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta pareiga. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija.
16. Nors bankroto bylos UAB „Encorium Lithuania“ iškėlimo metu (2016 m. kovo 9 d.) apeliantė nebuvo bendrovės vadove, ši aplinkybė nepaneigia jos pareigos perduoti administratoriui bendrovės dokumentus. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas (BAĮ 19 str. 4 d.). Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad po apeliantės pasitraukimo iš įmonės vadovės pareigų, šių pareigų oficialiai iki bankroto bylos iškėlimo neužėmė kitas asmuo (CPK 179 str. 3 d.), tačiau būdama apdairi, rūpestinga ir sąžininga, apeliantė turėjo, pasibaigus jos įgaliojimams, įmonės dokumentus ir turtą perduoti kitiems įmonės valdymo organams ar dalyviams. Duomenų, kad ėmėsi tokių veiksmų apeliantė į bylą nepateikė (CPK 178 str.). Be to, nurodyto registro duomenys tvirtina, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo ji buvo įmonės valdybos narė. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad apeliantei kilo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta pareiga, o kartu ir patvirtina ieškinio pastarajai pareiškimo pagrindą. Tai, kad dokumentai buvo laikomi įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės dispozicijoje, neatleidžia apeliantės nuo būtent jai nustatytų pareigos įvykdymo.
17. Vertinant skundo argumento, kad nei teismas, nei ieškovė nemotyvavo apeliantės pareigos sudaryti bendrovės finansinę atskaitomybę 2012 m. lapkričio 15 d., pagrįstumą, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog administratorius būtų reikalavęs apeliantės sudaryti nurodytus dokumentus. Kita vertus, pati apeliantė procesiniuose dokumentuose teigia, kad po 2012 m. lapkričio 15 d. UAB „Encorium Lithuania“ veiklos nebevykdė, taigi nurodytos datos finansinės atskaitomybės dokumentai iš esmės parodo bendrovės finansinius duomenis bankroto bylos iškėlimo dienai, todėl apeliantės turėjo būti sudaryti vykdant jau minėtą įstatyminę pareigą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).
18. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nutraukus bylą klausimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, kurioje buvo sprendžiamas procesinio sprendimo taikyti ieškinio užtikrinimo priemones ir areštuoti apeliantės turtą, teisėtumas ir pagrįstumas. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino nurodytą procesinį sprendimą ir atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savaime nepatvirtina netinkamo ieškovės procesinio elgesio. Tuo labiau, kad nutarties dėl ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas jau po to, kai ieškovė teismui buvo pateikusi patikslintą ieškinį ir nors, kaip minėta, teismas šį procesinį dokumentą atsisakė priimti, įvertinęs jo turinį, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nebepalaiko pradinio ieškinio reikalavimų, todėl nėra pagrindo toliau taikyti jų užtikrinimo priemonių (CPK 144 str. 1 d.).
19. Teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, nes juo buvo pakeistas tiek pradinio ieškinio dalykas, tiek pagrindas, o įstatymas leidžia iki atitinkamos proceso stadijos pakeisti tik vieną iš jų (CPK 141 str. 1 d.). Ši aplinkybė nėra pakankama ieškovės netinkamam procesiniam elgesiui konstatuoti, perkelti pastarajai atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą.
20. Į esminius skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti nėra reikšmingi.
21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, ieškovė BUAB „Encorium Lithuania“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.). Teismui pateikti dokumentai (atstovavimo sutartis, sąskaita už teisines paslaugas, vietinio mokėjimo nurodymas) įrodo, kad BUAB „Encorium Lithuania“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 110 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto tokios paslaugos maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteistinos. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apeliantės.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės E. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Encorium Lithuania“ (j. a. k. 111800820) 110 (vieną šimtą dešimt eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja                                                                                    Nijolė Piškinaitė