Civilinė byla Nr. e2-2699-432/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12179-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.1.9.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Visvaldas Kazakiūnasteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovoUAB „Palūšės turas“ ieškinį dėl dalies koncesijos sutarties ir dalies nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis abinitio,pareikštąatsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, tretieji asmenys: UAB „Picukė“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir

n u s t a t ė :

1. Ieškovas, patikslinęs reikalavimus (1 t., e. b. l 95- 101), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti 2017-06-27 partnerystės (koncesijos) sutarties 8.1 punktą negaliojančiu abinitio(nuo pradžios);2) pripažinti negaliojančia abinitio 2017-07-24 nuomos sutarties dalį (1.1-1.7. p.), kuria ieškovei buvo išnuomotas Vyriausybės nutarime nurodytas turtas (kavinė-valgykla (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) bei šeši pastatai turistų poilsiui (unikalūs Nr. duomenys neskelbtini)); 3) priteisti ieškovuiiš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje parašyta, kad 2014-07-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau- Vyriausybė) priėmė nutarimą Nr. 728, kuriuo nutarė įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“ bei su privačiu subjektu, laimėjusiu koncesijos konkursą, pasirašyti partnerystės sutartį. Vyriausybė nutarime taip pat nurodė pagrindines sutarties sąlygas (1.1.-1.6. p.). Vyriausybė nutarimo 1.6. p. nurodė, kad „privačiam subjektui perduodamas valdyti ir naudoti nekilnojamas turtas: 1.6.1. p. kavinė — valgykla (unikalus numeris duomenys neskelbtini) bei 1.6.2. p. šeši pastatai turistų poilsiui (unikalūs numeriai: duomenys neskelbtini)“. Be to, Vyriausybė įpareigojo (nutarimo 2 p.) Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pasirašyti partnerystės sutartį ir įgyvendinti projektą. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatomis, parengė, patvirtino ir 2016-11-16 Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ (Nr. 89) paskelbė apie investicijų projekto „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“ įgyvendinimo koncesijos suteikimo konkursą. Trečiasis asmuo UAB „Picukė“ išreiškė suinteresuotumą dalyvauti konkurse ir pateikė pasiūlymą, o tarnyba, nustatyta tvarka atlikusi konkurso procedūras ir įvertinusi visus gautus pasiūlymus, pripažino jį konkurso laimėtoju. 2017-06-27 tarnyba, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, trečiasis asmuo bei ieškovaspasirašė partnerystės (koncesijos) sutartį Nr. F4-2017-086/ S17-38/ K-001 dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“.

3. 2017-07-24, vykdant sutartyje (4 priedo 7 p.) numatytas išankstines sutarties įsigaliojimo sąlygas, buvo pasirašyta nuomos sutartis Nr. S17-42, pagal kurią direkcija perdavė ieškovui net tik Vyriausybės nutarime numatytą turtą, kurį sudaro kavinė- valgykla (unikalus numeris duomenys neskelbtini) bei šeši pastatai turistų poilsiui (unikalūs numeriai: duomenys neskelbtini), bet ir kitą turtą, kurį sudaro vandentiekio tinklai (unikalus numeris duomenys neskelbtini), nuotekų tinklai (unikalus numeris duomenys neskelbtini), slėginiai nuotekų tinklai (unikalus numeris duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė (unikalus numeris duomenys neskelbtini ), automobilių stovėjimo aikštelė su privažiavimu (unikalus numeris duomenys neskelbtini ), aikštelė (unikalus numeris duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklai (unikalus numeris duomenys neskelbtini) bei ilgalaikis kilnojamasis materialusis turtas, nurodytas nuomos sutarties 2 priede. Prie kiekvieno turto nurodyta jo likutinė vertė, kuri bendrai sudaro- 1 449 642,43 Eur, iš jų- Vyriausybės nutarime nurodyto turto vertė- 1 328 103,96 Eur, kito turto- 121 538,47 Eur.

4. Ieškovas laikosi pozicijos, jog koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės ir (arba) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, tai yra žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai“. Ši koncesijų įstatymo nuostata,expressisverbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodo, kad būtent pagal koncesijos sutartį, o ne pagal kitas sutartis, numatytas įstatymuose, koncesininkui yra perduodamas turtas.Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. taip pat numatyta, kad „jeigu koncesijos, kuri suteikiama atviro viešo konkurso būdu, projektui įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybės turtas ir tai numato konkurso sąlygos, koncesijos suteikimo laikotarpiu teisės į šios žemės sklypus ir (ar) kitą valstybės ar savivaldybės turtąkoncesininkui gali būti suteikiamos be aukciono (be atskiro konkurso), sudarant su juo nuomos ar kitas įstatymų numatytas sutartis“. Taigi, tik kitas turtas ieškovui galėjo ir turėjo būti perduodamas pagal nuomos ar kitas įstatymuose numatytas sutartis. Kitą turtą sudaro vandentiekio tinklai, nuotekų šalinimo tinklai, slėginiai nuotekų šalinimo tinklai, automobilių stovėjimo aikštelė, automobilių stovėjimo aikštelė su privažiavimu, aikštelė, vandentiekio tinklai bei ilgalaikis kilnojamasis materialusis turtas. Ieškovas teigia, kad jam nuomos teise buvo perduotas ne tik kitas turtas, bet ir Vyriausybės nutarime nurodytas turtas. Tokiu būdu, ieškovas už Vyriausybės nutarime nurodytą turtą turi prievolę mokėti ne tik sutartyje numatytą mokestį už suteiktą koncesiją, bet ir nuomos mokestį, o tai prieštarauja CK 1.5. teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

5. Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyjeexpressisverbisnumatyta, kad tik kitas turtas gali būti perduotas, sudarant su koncesininku nuomos ar kitas sutartis. Koncesijų įstatymo nuostatos, ieškovo manymu, nenumato galimybės Vyriausybės nutarime nurodytą turtą perduoti nuomos pagrindais, todėl tai traktuotina kaip imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimas. Ieškovas teigia, kad nuomos sutarties dalies (1.1-1.7 p.) bei koncesijos sutarties 8.1. p. nuostatos, kuriomis Vyriausybės nutarime nurodytas turtas perduotas ieškovui, šį turtą išnuomojant, pagal CK 1.80 str., turi būti laikomos negaliojančiomis abinitio.

6. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė ir atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

7. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teigia, kad ieškovas iniciavo šią bylą tada, kai Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-l73-252/2019 priėmė nutartį, kuria atmetė UAB „Palūšės turas“ apeliacinį skundą ir priteisė iš UAB „Palūšės turas“ nuo 2017-07-27 iki 2018-07-31 nesumokėtą nuomos mokestį- 25129,00 Eurbei delspinigius- 1793,93 Eur, iš viso 26 922,93 Eur. Koncesijos sutartyje nurodoma, kad turtas UAB „Palūšės turas“ perduodamas pagal nuomos sutartis, kurių sudarymas yra išankstinė sutarties galiojimo sąlyga. Už perduotą turtą projekto bendrovė (UAB „Palūšės turas“) moka pasiūlyme ir finansiniame veiklos modelyje nurodytą nuomos mokestį direkcijai (8.1 punktas). Teisės ir pareigos pagal nuomos sutartis laikomos perduotomis nuo nuomos sutarčių pasirašymo ir perdavimo aktų sudarymo momento (8.2 punktas). Šiuo ieškiniu nuomininkas siekia išvengti nuomos mokesčio mokėjimo.Koncesininkas, siekdamas laimėti konkursą, pateikė finansinį veiklos modelį, nurodė, kokiais investicijas atliks, kiek ir kokių mokesčių mokės, bet įsigaliojus koncesijos ir nuomos sutartimis, vengia prisiimtų įsipareigojimų. Finansų ministerija 2013-12-09 yra pateikusi nuomonę dėl koncesijos sutarties įgyvendinimui reikalingo valstybės/savivaldybių turto perdavimo pagrindimo. Finansų ministerija nurodė, kad koncesijų įstatymenėra numatyta galimybės valstybes ir savivaldybės turtą perduoti koncesininkui, sudarant su juo patikėjimo ar panaudos sutartis, tačiau jame įtvirtinta nuostata, jog turtas gali būti išnuomojamas, prieina išvadą,jog koncesininkui valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas, sudarant su juo nuomos sutartį, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

8. Atsakovas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog prašo ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.

9. Direkcijos nuomone, vertinant Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies turinį, matyti, kad šioje nuostatoje nėra konkrečiai paaiškinta, kas yra laikoma kitu valstybės turtu, todėl, darytina išvada, kad nurodytoje koncesijų įstatymo nuostatoje kitu valstybės turtu bendrai yra laikomas tiek valstybės ilgalaikis materialusis (taip pat ir nekilnojamas), tiek valstybės trumpalaikis materialusis turtas, kuris, pagal aptariamą nuostatą, koncesininkui gali būti suteikiamas be aukciono (be atskiro konkurso), sudarant su juo nuomos ar kitas įstatymų numatytas sutartis. Taigi, tuo metu galiojęs koncesijų įstatymas numatė galimybę tiek valstybės ilgalaikį, tiek trumpalaikį materialųjį turtą suteikti koncesininkui pagal nuomos ar kitas įstatymų numatytas sutartis.

10. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2016-10-20) 10 straipsnyje buvo numatyti atvejai, kada valstybės turtas gali būti perduodamas kitiems asmenims. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės- šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, kitiems juridiniams asmeninis valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto patikėjimo sutartį. Šis turtas gali būti naudojamas tik įstatymų jiems priskirtoms valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 728 pavedė tarnybai įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą, nustatydama pagrindines sąlygas: partnerystės projektui taikomą partnerystės būdą- koncesiją, koncesijos suteikimo laikotarpį, privačiam subjektui (išrinktam koncesininkui) valdyti ir naudoti perduodamo turto apimtį ir privataus subjekto veiklos apimtį. Pažymi, kad šiame Vyriausybės Nutarime nėra nurodyta, kokiu būdu (patikėjimo, nuomos ar kitos teisės pagrindu) privačiam subjektui (išrinktam koncesininkui) bus perduodamas projekto metu sukurtas valstybės turtas, taigi, darytina išvada, kad Vyriausybė, priimdama nutarimą, nesprendė dėl konkretaus valstybės turto perdavimo būdo išrinktam koncesininkui. Nurodo, kad pagal Valstybės turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas, kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Pažymi, kad nei koncesininkui UAB „Picukė“, nei koncesijos sutarčiai vykdyti įsteigtai projekto bendrovei UAB „Palūšės turas“ įstatymuose ar kituose teisės aktuosenėra pavesta atlikti valstybinių funkcijų, taigi šios įmonės negali būti laikomos kitais juridiniais asmenimis valstybės turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies prasme ir valstybės nekilnojamasis turtas pagal patikėjimo sutartį šioms įmonėms negalėjo būti perduotas.

11. Direkcijos nuomone, koncesijos konkurso sąlygose aiškiai nustatyta, kad nekilnojamas turtas koncesijai vykdyti bus perduotas nuomos teise, pasirašant nuomos sutartį, todėl, darytina išvada, kad koncesijos konkurse dalyvavusi ir jį laimėjusi UAB „Picukė“ žinojo šias sąlygas ir jų neginčijo. Be to, pats ieškovas, įsteigtas koncesininko UAB „Picukė“, 2017-06-24 pasirašė koncesijos sutartį, o vėliau, 2017-07-24, taip pat pasirašė ir nuomos sutartį bei 2017-07-27 turto perdavimo- priėmimo aktą, kuriuo gavo teisę valdyti ir naudoti išsinuomotą valstybės nekilnojamąjį turtą.

12. Trečiasis asmuo UAB „Picukė“ atsiliepime prašė patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Šio trečiojo asmens nuomone,jei Vyriausybė, kaip kolegialus valdymo organas, būtų nusprendusi turtą perduoti pagal nuomos sutartį, ji tą būtų ir nurodžiusi Vyriausybės nutarime. Pagal Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1480 patvirtintų Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (galiojusių 2015-11-28-2018-07-31 d.) 20.8. punkto nuostatas, Vyriausybės sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto įgyvendinimo turi būti nurodoma kitos svarbios partnerystės projekto sąlygos. Jei Vyriausybė, įgyvendindama valstybės turto savininko funkcijas, būtų nusprendusi turtą perduoti kitokiais pagrindais, negu nurodyta koncesijų įstatyme bei jo išaiškinime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tai, UAB „Picukė“ įsitikinimu, tokia aplinkybė turėjo būti įtvirtinta Vyriausybės nutarime. Vyriausybė nutarimu įgaliojo tarnybą pasirašyti koncesijos sutartį dėl turto perdavimo, o įgaliojimo pasirašyti nuomos sutartį tarnyba (ar direkcija) neturėjo, vadinasi, ji veikė ultra vires(viršydama įgaliojimus).UAB „Picukė“ sutinka su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

14. Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepime prašo ieškinį atmesti.Mano, kad su ieškovu visiškai pagrįstai ir teisėtai buvo sudaryta 2017-07-24nuomos sutartis Nr. S17-42, kadangi dėl ieškovo nurodyto valstybės turto perdavimo pagal koncesiją yra sudaromos valstybės turto nuomos sutartys. Ieškovo teiginys, kad turto perdavimas pagal nuomos sutartį pažeidžia Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytą turto perdavimo pagal koncesijos sutartis imperatyvų teisinį reguliavimą ir nesilaikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytų turto perdavimo sąlygų, šio trečiojo asmens manymu, yra teisiškai nepagrįstas.

15. Dublike ir triplike šalys palaikė pradiniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. liepos 22 d. priėmė nutarimą Nr. 728 Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“ įgyvendinimo. Šiame nutarime, be kitko, numatyta įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“, kurio tikslas: veikiantis turizmo kompleksas, vykdantis veiklą ne mažiau kaip 320 dienų per metus ir aptarnaujantis ne mažiau kaip 10 000 turistų per metus, taip pat pasirašymas su privačiu subjektu, laimėjusiu koncesijos konkursą (konkurso sąlygos pateiktos 2 t., e. b. l. 99- 166), partnerystės sutarties, kurioje būtų nustatytos tam tikros sąlygos. Viena iš šių sąlygų- privačiam subjektui numatyta perduoti valdyti ir naudoti šį nekilnojamąjį turtą:kavinę-valgyklą, unikalus numeris – duomenys neskelbtini;šešis pastatus turistų poilsiui, unikalūs numeriai: duomenys neskelbtini .

Įvykus koncesininko atrankos konkursui, vykdydami ankstesnėje pastraipoje nurodytą nutarimą, šalys ir trečiasis asmuo 2017-06-27 sudarė partnerystės (koncesijos) sutartį Nr. F4-2017-086/S17-38/K-001 (1 t., e. b. l 8- 67). Pagal koncesijos sutarties 8.1. punkto (1 t., e. b. l. 26) nuostatas turtas projekto bendrovei (ieškovui) buvo perduotas pagal nuomos sutartį, kurios sudarymas yra išankstinė koncesijos sutarties galiojimo sąlyga. Už perduotą turtą projekto bendrovė privalėjo mokėti pasiūlyme ir finansiniame veikos modelyje nurodytą nuomos mokestį direkcijai. Atsakovų ir ieškovo 2017-07-24 nuomos sutarties Nr. S17-42 (1 t., e. b. l. 80- 83) 1.1. – 1.7. punktuose išvardinta dalis ieškovui pagal paminėtą nuomos sutartį perduoto turto, o būtent:

1.1Pastatas - Turizmo centro centrinis pastatas, bendrasis plotas 1749,71 kv. m, unikalus

Nr. 4595-9005-0457, Lūšių g. 20, Palūšės k., Ignalinos r., pažymėjimas plane 54Klp,

likutinė vertė 810353,07 Eur;

1.2Pastatas - Pastatas turistų poilsiui, bendras plotas 83,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , pažymėjimas plane 60k/lb, likutinė vertė 81205,69 Eur;

1.3Pastatas - Pastatas turistų poilsiui, bendras plotas 92,16 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  , pažymėjimas plane 61k/lb, likutinė vertė 89595,40 Eur;

1.4 Pastatas - Pastatas turistų poilsiui, bendras plotas 87,59 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 62k/lb, likutinė vertė 85152,63 Eur;

1.5Pastatas - Pastatas turistų poilsiui, bendras plotas 84,77 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 63k/lb, likutinė vertė 82411,09 Eur.

1.6Pastatas - Pastatas turistų poilsiui, bendras plotas 92,20 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 64k/lb, likutinė vertė 89634,50 Eur;

1.7 Pastatas - Pastatas turistų poilsiui, bendras plotas 92,32 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 65k/lb71ikutinė vertė 89751,58.

Paminėtos nuomos sutarties 2 punkte nurodytas nuomos mokestis pamečiui, pradedant nuo 2017 m ir baigiant 2036 m., kuris 2017 ir 2018 m. yra 2 050 Eur. su PVM per mėnesį, o toliau didėja ir 2036 m. yra 2 927,92 Eur. su PVM per mėnesį.

Ieškovas reikalauja koncesijos sutarties 8.1. punktą pripažinti negaliojančiu, tvirtindamas, jog šio punkto nuostatos dėl turto perdavimo ieškovui pagal nuomos sutartį prieštarauja Koncesijų įstatymo, galiojusio paminėtos sutarties sudarymo metu (2016 06 02 įstatymo Nr. XII-2397, redakcija, galiojusi nuo 2016 06 16 iki 20171231) 3 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kur įtvirtinta, kad pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės ir (arba) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, įskaitant turtą, kuris pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, tai yra žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Ieškovo nuomone, pagal koncesijos sutartį perduodamas turtas negali būti išnuomotas. Ieškovas tvirtina, kad valstybės turto perdavimas pagal kitas (ne koncesijos) sutartis (turima omenyje nuomos sutartis) yra paminėtos imperatyviosios teisės normos, o taip pat Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, CK nuostatų, reglamentuojančių nuomos santykius (CK 6.477, 6.483, 6.485 straipsnių) pažeidimas.

Sprendžiant šį ginčą, pažymėtina, kad koncesija ir nuoma nėra viena kitai prieštaraujančios teisinių santykių grupės. Netgi atvirkščiai: koncesijos (kaip ekonominės viešojo ir privataus sektorių partnerystės, žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 728 ir 2016 06 02 įstatymo Nr. XII-2397 redakcijos 281 straipsnio nuostatas) įgyvendinimo būdas gali būti turto nuomos santykiai. Tokia išvada darytina, išanalizavus aktualiu laikotarpiu galiojusio Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas: „Jeigu koncesijos, kuri suteikiama atviro viešo konkurso būdu, projektui įgyvendinti reikalinga valstybinė ar savivaldybės žemė ir (ar) kitas valstybės ar savivaldybės turtas ir tai numato konkurso sąlygos, koncesijos suteikimo laikotarpiu teisės į šios žemės sklypus ir (ar) kitą valstybės ar savivaldybės turtą koncesininkui gali būti suteikiamos be aukciono (be atskiro konkurso), sudarant su juo nuomos ar kitas įstatymų numatytas sutartis.“ Nė viename teisės akte nėra nuostatų, įtvirtinančių neatlygintinį turto perdavimą koncesininkui. Aktualiu laikotarpiu galiojusio Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagal koncesijos sutartis koncesininkams gali būti perduotas valdyti ir (ar) naudoti valstybės, savivaldybės ir (arba) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, tačiau nėra nuostatos, kad šis turtas koncesininkams turi būti perduotas valdyti ar naudoti neatlygintinai.

Privatinėje teisėje žinomos turto perdavimo valdyti ir (ar) naudoti formos yra nuoma ir panauda. Atskirai paminėtina patikėjimo teisė, kuri dėl Lietuvos teisėje susiformavusių tradicijų ir istorinės raidos daugiausia taikoma viešosios nuosavybės valdymo tikslais. Turto patikėjimo teisė pakeitė iki tol valstybės ir savivaldybės nuosavybės valdymui naudotą operatyviojo tvarkymo teisę, kurios pagrindu buvo valdomas valstybės turtas, priskirtas valstybinėms ir kitokioms valstybinėms-kooperatinėms organizacijoms (žr. 1964 m. CK 97 str.). Tiesa, šiuo metu galiojančio CK ketvirtosios knygos VI skyriaus nuostatos neneigia privatinės nuosavybės tvarkymo patikėjimo teise galimybės, tačiau konkrečių tokio tvarkymo apraiškų praktiškai nėra. Ši patikėjimo teisės Lietuvoje specifika ryškiai matyti iš 1998 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 (šiuo metu galioja 2019 07 25 įstatymo Nr. XIII-2398 redakcija, ieškinyje nurodytos sutarties sudarymo metu galiojo 2016 05 05 įstatymo Nr. XII-2334 redakcija) nuostatų. Paminėto teisės akto (2016 05 05 įstatymo Nr. XII-2334 redakcija) 10 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais. Paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė.Vyriausybės sprendimo (nutarimo) perduoti turtą ieškovui, vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą „Turizmo komplekso Palūšėje plėtra“, nėra. Dėl to nėra teisinio pagrindo perduoti ieškovui ieškinyje nurodytą turtą pagal patikėjimo sutartį (kaip nurodyta ieškinio 19 punkte).

Ieškovas yra įsitikinęs, kad pagal nuomos sutartį ieškovui negalėjo būti perduotas turtas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarime Nr. 728. Tačiau nei paminėtame Vyriausybės nutarime, nei koncesininko atrankos konkurso sąlygose (2 t., e. b. l. 99- 166) nėra nuostatų, kad valstybės turtas koncesininkui turi būti perduotas neatlygintinai. Atvirkščiai, konkurso sąlygų 1 priede (Naudojamos sąvokos, 2 t., e. b. l. 116- 119) išaiškinta mokesčio sąvoka. Mokestis reiškia projekto bendrovės suteikiančiajai institucijai mokamą atlygį už suteiktą koncesiją, kaip jis nurodytas pasiūlymo formoje ir finansiniame veiklos modelyje. Tame pačiame priede išaiškinta ir nuomos mokesčio sąvoka: nuomos mokestis reiškia projekto bendrovės direkcijai mokamą mėnesinį nuomos mokestį už perduotą turtą. Taip pat išaiškinta ir perduoto turto sąvoka: tai direkcijos projekto bendrovei perduodamas valdyti ir naudoti turtas, kurį sudaro ilgalaikis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, reikalingas paslaugoms teikti. Perduodamo turto sąrašas pridedamas prie atitinkamos nuomos sutarties. Koncesininko atrankos sąlygų 8.2 punkte aiškiai ir išsamiai aptartos mokėjimų pagal koncesijos sutartį sąlygos: suteikiančioji institucija nemokės koncesininkui atlyginimo už šią jo įgyvendinamą teisę. Koncesininkas mokės suteikiančiajai institucijai šio konkurso tvarka nustatyto dydžio koncesininko mokestį, o direkcijai- nuomos mokestį.

Ankstesnėje sprendimo pastraipoje aprašytos koncesininko atrankos konkurso ir atitinkamos koncesijos sutarties nuostatos neprieštarauja nei bendriesiems teisės principams, nei koncesijos ar nuomos teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Nuomos teisinius santykius reglamentuojančiame CK šeštosios knygos XXVIII skyriuje nėra įtvirtintas draudimas nuomoti (nuomotis) turtą, siekiant vykdyti koncesijos sutartį. Aktualiu koncesijos sutarties sudarymo metu galiojusiame Koncesijų įstatyme yra numatyta dispozityvi galimybė koncesijos sutarties šalims susitarti dėl bet kokių mokėjimų, kuriuos koncesininkas atliks pagal koncesijos sutartį, numatant mokėjimų sumas, jų mokėjimo laiką ir periodiškumą (Koncesijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Be to, kaip buvo minėta ankstesnėse sprendimo punktuose, Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įgyvendinant koncesijos projektą, valstybės ar savivaldybės turtas gali būti nuomojamas. Nei Koncesijų įstatyme, nei kokiame nors kitame teisės akte nėra įtvirtinta nuostata, kad iš koncesininko gali būti imamas tik vienas iš šioje sprendimo pastraipoje paminėtų mokesčių. Tad nėra ieškovo deklaruojamo jam perduoto pagal koncesijos sutartį turto nuomos ir koncesijos mokesčio, kurį kartu su turto nuomos mokesčiu privalo mokėti ieškovas pagal koncesijos sutartį, prieštaravimo teisės normoms. Paminėtų mokesčių mokėjimo galimybė numatyta dispozityviosiose teisės normose, koncesininko atrankos konkurso sąlygose abu šie mokesčiai buvo numatyti, ieškovas su šiomis sąlygomis sutiko, dalyvaudamas konkurse. Pasirašydamas 2017-06-27 partnerystės (koncesijos) sutartį Nr. F4-2017-086/S17-38/K-001, ieškovas patvirtino, kad sutinka su šiomis dispozityviomis nuostatomis. Tad šios nuostatos ieškovui tapo privalomos ir nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo šių iš sutarties kylančių prievolių vykdymo (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra pagrindo atitinkamas koncesijos sutarties nuostatas pripažinti negaliojančiomis.

Taip pat ieškovas prašė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą dėl, ieškovo manymu, egzistuojančio prieštaravimo tarp turto perdavimo koncesininkui pagal koncesijos sutartį ir pagal nuomos sutartį. Ieškovas įžvelgia ieškinyje nurodytųkoncesijos ir nuomos sutarčių ginčijamų nuostatų prieštaravimą 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES preambulės 15 punkto ir 10 straipsnio 8 dalies a punkto nuostatoms.

Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalies nuostatas teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.

Nagrinėjant šią bylą, nekilo ieškovo paminėtų 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES nuostatų aiškinimo ir galiojimo bei sudarytos koncesijos bei nuomos sutarčių nuostatų atitikimo paminėto Europos Sąjungos teisės akto nuostatas kausimų.

Ieškovas, ištraukęs iš konteksto, tvirtina, kad pagal 2019-12-02 prašyme nurodytos 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES direktyvos nuostatas, nuomos santykiai yra nesuderinami su koncesijos suteikimu. Šį teiginį ieškovas grindžia direktyvos preambulės 15 punkto ir direktyvos 10 straipsnio 8 dalies a punkto nuostatomis. Direktyvos preambulės 15 punkte nurodyta: „be to, pagal šią direktyvą koncesijomis neturėtų būti laikomi tam tikri susitarimai, kurių dalykas yra ekonominės veiklos vykdytojo teisė eksploatuoti tam tikras valstybines valdas ar išteklius pagal privatinę arba viešąją teisę, kaip antai žemę ar valstybinę nuosavybę, visų pirma jūrų ar vidaus vandenų uostų ar oro uostų sektoriuje, kai valstybė arba perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas nustato tik bendrąsias naudojimosi pirmiau nurodytais ištekliais sąlygas, bet konkrečių darbų ar paslaugų neperka. Paprastai tai taikoma viešųjų valdų ar žemės nuomos sutartims, kuriose paprastai nustatomos sąlygos, susijusios su turto perdavimu nuomininkui, jo naudojimo paskirtimi, su turto technine priežiūra susijusiomis savininko ir nuomininko pareigomis, nuomos trukme ir turto perdavimu savininkui bei nuomininko mokėtina nuoma ir papildomomis išlaidomis.“ Direktyvos 10 straipsnio 8 dalies a punkte nurodyta: „Ši direktyva netaikoma paslaugų koncesijoms dėl:žemės, esamų pastatų ar kito nekilnojamojo turto įsigijimo arba nuomos bet kokiomis finansinėmis priemonėmis arba koncesijoms, susijusioms su teisėmis į juos.“ Tačiau ieškovas nepaminėjo direktyvos preambulės 11 punkto nuostatų, kur nurodyta, kad „koncesijos yra piniginės naudos sutartys, kurių pagrindu viena ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų paveda vykdyti darbus arba teikti ir valdyti paslaugas vienam ar daugiau ekonominės veiklos vykdytojų. Tokių sutarčių dalykas yra darbų arba paslaugų pirkimas koncesijos pagrindu, kai atlygį pagal jas sudaro teisė eksploatuoti darbus ar paslaugas arba tokia teisė kartu su mokėjimu. Pagal tokias sutartis perkančiosioms organizacijoms ar perkantiesiems subjektams gali būti, bet nebūtinai, perduodama nuosavybės teisė, tačiau perkančiosios organizacijos ar perkantieji subjektai visada gauna naudą iš atitinkamų darbų arba paslaugų“. Palyginus šio direktyvos punkto nuostatas su ieškovo pacituotomis direktyvos nuostatomis, aiškiai matyti, kad pagal direktyvos nuostatas koncesijomis nelaikoma turto nuoma grynuoju pavidalu (objekto valdymo ir naudojimo teisės nuomininkui perdavimas), be tam tikrų numatytų darbų vykdymo ar paslaugų valdymo perdavimo. Tuo tarpu atsakovo parengtas koncesininko atrankos konkursas turėjo tikslą sujungti viešojo subjekto valdomą turizmo centro infrastruktūrą su privataus kapitalo galimybėmis pritaikyti ją turistų srautų aptarnavimui ir kompleksinei veiklai, įskaitant baldų, įrangos ir turizmo inventoriaus įsigijimą, prekybos ir apgyvendinimo organizavimą (žr. 2 t., e. b. l. 102, 103,- koncesininko atrankos konkurso sąlygų 6, 7 punktus). Projekto bendrovės (koncesininko) atlyginimas pagal konkurso sąlygas- pajamos iš veiklos, gaunamos teikiant paslaugas pagal konkurso sąlygas (2 t., e. b. l. 104, koncesininko atrankos konkurso sąlygų 8.6 punktas). Iš šių aplinkybių sprendžiama, kad atsakovo surengtas koncesininko atrankos konkursas vyko ir 2017-06-27 partnerystės (koncesijos) sutartis Nr. F4-2017-086/S17-38/K-001 su ieškovu sudaryta dėl koncesijos, visiškai atitinkančios 2014-02-26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES nuostatas: sutartis sudaryta dėl piniginę naudą duodančios veiklos (koncesininko atrankos konkurso sąlygų 8.6 punktas), o teisė eksploatuoti infrastuktūros objektus perduota kartu su mokėjimu (koncesininko investicija į baldus ir kitą įrangą, koncesininko mokestis ir nuomos mokestis). Kadangi nenustatyta šalių sudarytų sutarčių Nr. Nr. F4-2017-086/S17-38/K-001 (koncesijos sutartis)ir Nr. S17-42 (nuomos sutartis) nuostatų prieštaravimo Europos Sąjungos teisės aktams (nėra CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto pagrindo), ieškovo 2019-12-02 prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą atmetamas.

Pagal koncesijos sutarties Nr. F4-2017-086/S17-38/K-001 ir nuomos sutarties Nr. S17-42 nuostatas ieškovui buvo perduotas valstybės turtas (4 t., e. b. l. 121 nurodyto dubliko ZIP laikmenose esantis priedas- Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo kopija).Šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygasreglamentuoja speciali teisės norma- Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Pagal paminėto teisės akto 10 straipsnio 2- 4 dalių nuostatas valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės – šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais atvejais. Šie subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Kitiems, anksčiau nepaminėtiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Ieškovas ir UAB „Picukėnėra paminėtame teisės akte nurodyti subjektai, kuriemspriskirtos valstybinės funkcijos. Tad jiems pagal koncesijos sutartį turtas negali būti perduotas patikėjimo teise, kaip to siekia ieškovas.

Esant ankstesnėje sprendimo pastraipoje nurodytam valstybės ir savivaldybių turto teisiniam režimui, toks turtas ieškovui ir galėjo būti perduotas tik pagal nuomos arba panaudos sutartį. Koncesijos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nėra draudimo koncesininko veiklai reikalingąturtą perduoti, sudarant su juo nuomos sutartį. Tad atsakovų veiksmai, išnuomojant turtą, reikalingą koncesijos sutarčiai vykdyti, yra teisėti. Nėra pagrindo koncesijos sutarties 8.1 punktui (kur numatyta, kad turtas projekto bendrovei perduodamas pagal nuomos sutartis, projekto bendrovė moka <..> nuomos mokestį) ir ieškinyje nurodytai 2017-07-24 nuomos sutarties Nr. S17-42 daliai pripažinti negaliojančiomis.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo žyminį mokestį- 140Eur (1 t., e. b. l. 93, 102). Kadangi ieškovas ginčijo sprendimus, priimtus suteikiant koncesiją, kurios vertė mažesnė už tarptautinių koncesijų vertę (žr. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES (OL 2014 L 94, p. 64) dėl koncesijos sutarčių suteikimo 9 straipsnyje, paskutinį kartą patikslintos 2019 m. spalio 30 d. Komisijos Deleguotuoju Reglamentu (ES) 2019/1827, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/23/ES nuostatos dėl vertės ribų, taikomų sudarant pirkimo sutartis (OL 2019 L 279, p. 23)), už ieškinį, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis- 1 500 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto „b“ papunktis). Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuriam buvo paduotas ieškinys, jį priėmė, išnagrinėjus bylą turi būti išspręstas nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (1 360 Eur) klausimas. Byla išspręsta ne ieškovo naudai. Ieškovo ir jo pusėje dalyvavusio trečiojo asmens UAB „Picukė“ turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (nepatenkintas nė vienas ieškinyje pareikštas reikalavimas). Tačiau nesumokėtoji žyminio mokesčio dalis- 1 360 Eur priteistina valstybei iš ieškovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto „b“ papunktis).

Atsakovai ir trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerijanenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Todėl ir atsakovo bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Kadangi byla elektroninė, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 47, 80, 93, 98, 150, 259 – 270, 4238, 4239 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Atmesti ieškovo UAB „Palūšės turas“2019-12-02 prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Atmesti ieškovo UAB „Palūšės turas“ ieškinį dėl dalies koncesijos sutarties ir dalies nuomos sutarties pripažinimo negaliojančiomis abinitio, pareikštą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai, tretieji asmenys byloje UAB „Picukė“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Palūšės turas“ žyminį mokestį- 1 360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų). Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.