Civilinė byla Nr. eA2-4183-983/2016

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03373-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4

(S)

TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. gruodžio 21 d.

Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Statybų ekspertas“  ieškinį atsakovei A. S. dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,

nustatė:

ieškovas UAB „Statybų ekspertas“ 2016-11-18 kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.e2-352-239/2015 ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl nutrauktos rangos sutarties pripažinimo negaliojančia ir baudos priteisimo. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad atsakovė A. S. neteisėtai nutraukė Statybos rangos sutartį sudarytą su UAB “Statybų ekspertas“, nesilaikydama Statybos rangos sutarties sąlygų, civilinio kodekso bei Statybos įstatymo. Teismas 2015 metų birželio 15 d. sprendimu ieškovo UAB „Statybų ekspertas“ ieškinį atmetė. Teismo sprendimas naikintinas, keistinas iš esmės, procesas atnaujintinas ir ieškinys tenkintinas dėl sekančio: teismo 2015-06-15 sprendimu nėra nustatyta kokią dieną (datą) S. M. ekspertinio tyrimo aktas įteiktas atsakovei, ant akto nurodyta rengimo pradžia 2014-06-17, o jo užbaigimas papildomu aktu 2015-03-18 (aplinkybes patvirtina byloje esantis aktas). Taip pat nėra nustatyta faktas, kad S. M. aktas buvo/nebuvo pateiktas iki sutarties nutraukimo 2014-06-19 datos ieškovui. Atsakovė ieškovui eksperto S. M. akto nepateikė ir sutarties 8.1.3. p. sąlygos nevykdė, sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties sąlygų. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-15 sprendime pasisakė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis įtvirtina galimybę nutraukti sutartį vienašališkai nesikreipus į teismą, kuomet nėra kitos sutarties šalies kaltės, tačiau dėl tokios sutarties nutraukimo galimybės ir jos įgyvendinimo tvarkos turi būti susitarta pačioje sutartyje. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-15 sprendimu nurodė, kad sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektai, taip pat konstatavo, kad sutarties 8.1.3 p. nuostatos numato, kad siekiant nutraukti sutartį vienašališkai dėl to, kad rangovas pažeidžia sutarties sąlygas, turi būti pateiktas kompetentingo eksperto atliktas tyrimas ir pateikta išvada. Atsakovė ieškovui kompetentingo eksperto nebuvo pateikusi išvados iki sutarties nutraukimo, kas akivaizdžiai rodo, kad atsakovė sutarties 8.1.3 p. nuostatos neįvykdė, sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties. Be kita ko atsakovė bylos nagrinėjime posėdžio metu paaiškino ir pati patvirtino, kad sutarties nutraukimo dieną eksperto išvados neturėjo. Kaip minėta S. M. aktas nevertintinas kartą pateiktas jau ginantis nuo ieškinio 2015 m. kovą. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-06-15 sprendimu konstatavo, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų neginčijamai patvirtinančių statybų etapo užbaigimo vėlavimą ilgesniam, negu vieno mėnesio, laikotarpiui. Tai reiškia, kad ieškovas terminų nepažeidė, tokiu atveju netgi nustatytiems/nenustatytiems trūkumams ar nukrypimams nesuėjęs terminas, tai reiškia, kad atsakovė neturėjo pagrindo sutartį nutraukti prieš laiką. Toks sutarties nutraukimas iš atsakovės pusės nepagrįstas, neteisėtas, neatitinka sutarties 5.3.p., 5.4. p. Teismas nebuvo skyręs ekspertizės projektavimo darbams ir projekto kokybei bei projekto atitikimo/neatitikimo teisės aktams patikrinimo ir to nėra nustatyta, projektuotojai nepadarė/padarė klaidų projekte. Po teismo ekspertizės akto gavimo ir išsamių skaičiavimų gavimo išaiškėjo, kad atsakovės užsakytas projektas neatitinka teisės aktais keliamų reikalavimų, statybos techninio reglamento, projektas neatitinka STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų, suprojektuotos projekte konstrukcijos netenkina reikiamų sąlygų bei trūksta projektinių sprendinių, projektuotojai padarė klaidas. Ieškovas atliko statybos darbus laikydamasis sutarties ir nenukrypdamas nuo projekto. Ieškovas už projektuotojų padarytas klaidas neatsako ir ieškovui netaikytina atsakomybė.

Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr 2-2334-653/2015, kurioje ieškovai ieškinį pareiškė tai pačiai atsakovei A. S., dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, tenkino atsakovės prašymą ir 2015-09-01 skyrė teismo ekspertizę, pavedė ekspertizę atlikti atsakovės pasirinktam teismo ekspertui L. U.. Šis teismo ekspertizės aktas akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovės inicijuotas statybos rangos sutarties 2014-06-19 nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės aktas nustatė, kad projekte yra šiurkščių, grubių klaidų dėl ko projektuotojai turėtų ištaisyti projekte padarytas klaidas papildant projektiniais sprendiniais. Be kita ko išaiškėjus, kad projekte yra klaidų, ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į specialistus ekspertus dėl projekto patikros, konstrukcijų laikomosios galios patikrinimo ir išsamių skaičiavimų atlikimo. Ekspertai pateikė išvadas, kad projektas neatitinka keliamų teisės aktais reikalavimų, neatitinka STR, suprojektuotos projekte konstrukcijos neteisingai, suprojektuotos konstrukcijos neatlaiko apkrovų ir netenkina būtinų sąlygų. Atsakovė nutraukė sutartį motyvuodama tuo, kad neva nekokybiškai ir netinkamai ieškovas atliko statybos darbus, neva nukrypimai nuo projekto, ir neva dėl to atsakovė nėra priėmusi bei atsisako priimti ieškovo atliktus statybos darbus, tačiau teismo eksperto L. U. teismo ekspertizės aktas nustatė ir patvirtino, kad ieškovo atlikti darbai kokybiški ir atitinka projektą, tuo pačiu paneigė atsakovės teiginius, motyvus. Teismo ekspertizės aktas paneigė atsakovės raštuose (įskaitant 2014-02-05, 2014-04-21 raštus) atsakovės tariamus nukrypimus ar neatitikimus. Atsakovės 2014-02-05 ir 2014-04-21 raštuose nurodomi tariami neatitikimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, neturi teisėto pagrindo. Atsakovė nutraukė rangos sutartį, vadovaudamasi 2014-04-27 objekto apžiūros akte nurodomomis aplinkybėmis, tačiau šioje dalyje, kurioje atsakovė siekė nutraukti rangos sutartį ir ją nutraukė, tai teismo ekspertizė (L. U. aktas) nustatė, kad atsakovė jau buvo priėmusi ieškovo atliktus statybos darbus aktais kaip tinkamus ir kokybiškus, tai reiškia, kad atsakovė praradusi teisę ginčyti dėl atliktų darbų kokybės (civilinis kodeksas 6.662 str. 2 d., 662 str. 3 d.). Be kita ko teismo ekspertizės aktas patvirtina, kad 2014-04-27 objekto apžiūros akte nurodomi nukrypimai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Priešingai nei atsakovės pozicija, teismo ekspertizės aktas (L. U.) patvirtina, kad atsakovės 2014-02-05 rašto, 2014-04-21 rašto ir 2014-04-27 objekto apžiūros akto apimtyje ieškovas atliko statybos darbus tinkamai ir nenukrypdamas nuo projekto ar sutarties. Tuo pačiu paneigta atsakovės pretenzija 2014-05-08, kurią teikė ieškovui, todėl toks atsakovės rangos sutarties 2014-06-19 nutraukimas neturi teisėto ir faktinio pagrindo bei nepagrįstas. Teismo ekspertizės aktas, kurį parengė teismo ekspertas L. U., yra aukštesnis įrodymas ir turi aukštesnę įrodomąją galią.  Atsakovės iniciatyva užsakytas specialisto S. M. byloje esantis ekspertinio tyrimo aktas neturi teisinės reikšmės sutarties nutraukimo ginče. Nėra nustatyta, kada ekspertinio tyrimo aktas įteiktas atsakovei. Iki sutarties nutraukimo 2014-06-19 dienos ieškovui eksperto ekpertinis tyrimo aktas pateiktas nebuvo, ieškovas nėra supažindintas su ekspertinio tyrimo aktu. Be kita ko tai nėra teismo ekspertizė ir toks aktas nelaikytinas teismo ekspertizės aktu. Be kita ko gavusi atsakovė ekspertinio tyrimo aktą, ji nėra reiškusi jokios pretenzijos ieškovui ekspertinio tyrimo akto pagrindu, todėl ieškovui nekilo pagrindas priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Ekspertinio tyrimo aktas pirmą kartą atsakovės pateiktas (praėjus net 9 mėnesiams po sutarties nutraukimo) tik 2015 metais kovo mėn. bylos eigoje atsakovei ginantis nuo ieškinio, taigi sprendžiant apie 2014-06-19 sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, ekspertinio tyrimo aktas nėra aktualus ir nevertintinas. Ieškovas neturėjo jokio teisėto ir faktinio pagrindo atsiliepti iki sutarties nutraukimo dienos į ekspertinio tyrimo aktą, apie tokį ekspertinio tyrimo aktą iki sutarties nutraukimo ieškovui nebuvo žinoma, todėl jis neturėjo jokios galimybės sutikti ar nesutikti su tokiu ekspertinio tyrimo aktu ar vertinimu, neturėjo pagrindo priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Jeigu būtų ieškovas būtų žinojęs apie atsakovės ekspertinio tyrimo aktą, galimai būtų pasinaudojęs teise prašyti papildomos pakartotinės eksperto išvados kaip tą numato statybos rangos sutartis, CK ir CPK, tačiau ieškovui buvo nežinoma, neaišku kokiam tikslui buvo atsakovės užsakoma pas S. M. jo paslauga, ieškovui nekilo jokia pareiga atsiliepti, todėl sprendžiant klausimą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo S. M. ekspertinio tyrimo aktas nevertintinas, neaktualus, neturi jokios teisinės reikšmės kilusiame ginče, be kita ko nuneigtas teismo ekspertizės aktu.  Taip pat S. M. aktas ir jo atlikimas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo, neatitiko numatytos bei reikalaujamos įstatyme tvarkos ekspertizę atlikti, neatitiko sutarties sąlygų, S. M. akte daromos išvados neatitinka tikrovės ir bylos aplinkybių, S. M. akte nebuvo ir nėra atlikta išsamaus tyrimo ir nėra analizės, išvados nėra paremtos analize ar tyrimais, taigi išvados neišvestos iš tyrimo ir nesant analizės aktą daro nepagrįstą ir neteisėtą. Priešingai, ekspertinio tyrimo aktas patvirtina ieškovo atliktus darbus ir pateiktas medžiagas.

Atsakovės iniciatyva užsakytas antstolio M. D. byloje esantis protokolas neturi teisinės reikšmės sutarties nutraukimo ginče. Iš antstolio M. D. protokolo matyti, kad protokolas sudarytas dviem egzemplioriais, vienas jo egzempliorius įteiktas atsakovei, kitas liko pas antstolį, ieškovui protokolas pateiktas nebuvo. Iki sutarties nutraukimo 2014-06-19 dienos ieškovas nėra supažindintas su antstolio protokolu. Antstolis nėra statybos specialistas ir nėra ekspertas. Gavusi atsakovė antstolio protokolą, ji nėra reiškusi jokios pretenzijos ieškovui, todėl ieškovui nekilo pagrindas priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Protokolas pirmą kartą atsakovės pateiktas (praėjus net 9 mėnesiams po sutarties nutraukimo) tik 2015 metais kovo mėn. bylos eigoje atsakovei ginantis nuo ieškinio, todėl sprendžiant apie 2014-06-19 sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, protokolas nėra aktualus ir nevertintinas. Ieškovas neturėjo jokio teisėto ir faktinio pagrindo atsiliepti iki sutarties nutraukimo dienos į protokolą, neturėjo jokios galimybės sutikti ar nesutikti su tokiu protokolu ar vertinimu, neturėjo pagrindo priimti vienokius ar kitokius sprendimus, ieškovui nežinoma kokiam tikslui buvo atsakovės užsakoma pas antstolį jo paslauga, todėl sprendžiant klausimą dėl statybos rangos sutarties nutraukimo protokolas nevertintinas, neaktualus, neturi jokios teisinės reikšmės kilusiame ginče. Priešingai, protokolas patvirtina ieškovo atliktus darbus ir pateiktas medžiagas. Ieškovas iki sutarties nutraukimo neatsisakė ištaisyti trūkumus, jeigu būtų/nebūtų trūkumai eksperto nustatyti. Priešingai, ieškovas (2014-05-21, 2014-05-30 raštais) nurodė atsakovei, jeigu būtų eksperto tokie trūkumai nustatyti ir patvirtinti eksperto išvadomis, tai ieškovas tokius trūkumus ištaisys. Atsakovė užrakino pastatų duris (antstolės 2014-05-21 protokolas) ir neleido vykdyti sutarties. Atsakovė sutarties sąlygų nesilaikė ir jų laikytis netgi nesiekė, be kita ko tokio atsakovės pareikalavimo ar kreipimosi į ieškovą, kad ištaisyti atsakovės samdyto S. M. (eksperto) nustatytus trūkumus nebuvo ir byloje nėra. L. ir K. pasirašę 2014-04-27 objekto apžiūros akte nėra ekspertais, tiek L., tiek K., tiek atsakovė ir tiek iš atsakovės pusės aplinkos asmenys yra šališki, suinteresuoti bei sąmoningai siekė nukreipti nuo esmės bei tikrų priežasčių už būtent jų pačių padarytas klaidas. Teismas nepaskyrė teismo ekspertizės projekto kokybei ir jo tinkamumui nustatyti, todėl projekte projektuotojų padarytos klaidos nėra nustatytos, todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimas kelia pagrįstų abejonių dėl pagrįstumo ir teisėtumo. Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr 2-2334-653/2015 teismo ekspertizės aktas, kurį parengė teismo ekspertas L. U., nustatė, kad projekte yra esminių grubių klaidų, trūkta projektinių sprendinių. Dėl to ieškovas papildomai kreipėsi į specialistus dėl išsamių paskaičiavimų ir projekto analizės bei patikros. Išaiškėjo, kad projekte suprojektuota konstrukcijos neatitinka teisės aktais keliamų reikalavimų, neatitinka STR, projektas nekokybiškas, projekte yra klaidos, projekte suprojektuotos konstrukcijos neatlaiko apkrovų, dėl ko neatsiejamos pasekmės. Pareiškėjas (ieškovas) nėra atsakingas už projektuotojų, statybos techninio prižiūrėtojo, projektuotojų, atsakovės ar kitų statybos dalyvių klaidas ar netinkamą jų veikimą, ieškovui atsakomybė netaikytina už kitų statybos dalyvių netinkamai vykdomas pareigas.

Vilniaus apygardos teisme, civilinėje byloje Nr 2-2334-653/2015, kurioje ieškpvas ieškinį pareiškė tai pačiai atsakovei A. S. dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, nes atsakovė, neteisėtai nutraukusi rangos sutartį, atsisakė sumokėti už atliktus darbus ir panaudotas statybos medžiagas. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas paskyrė statybos teismo ekspertizę, nepriklausomam teismo ekspertui L. U., suderinus klausimus ekspertui su atsakove. Teismo ekspertas L. U. byloje pateikė teismo ekspertizės aktą ir išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo statybos rangos darbai buvo atlikti pagal pateiktą atsakovės projektą ir darbai atlikti kokybiškai, su kai kuriais nereikšmingais trūkumais, kurie negali būti pagrindas rangos sutarčiai vienašališkai nutraukti. Be kita ko taip pat nurodė, kad nereikšmingi trūkumai statinio funkcionalumo neblogina. Ši naujai iškilusi aplinkybė (L. U. teismo ekspertizės aktas ir išvada bei atlikta projekto analizė (patikra)), kuri pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, Trakų rajono apylinkės teismas nebuvo paskyręs teismo ekspertizės civilinėje byloje, kas užkirto kelią pareiškėjui (ieškovui) įgyvendinant savo teises įrodyti, kad ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas, nes rangos darbai buvo atlikti tinkamai. Teismo ekspertizės išvada patvirtino, kad dėl nereikšmingų trūkumų, kurie netgi nėra susiję su atsakovės 2014-05-08 pretenzija (pretenzija atsakovė įteikė ieškovui 2014-05-19) ar 2014-06-19 atsakovės statybos rangos sutarties nutraukimu, statybos rangos sutartis negalėjo būti atsakovės vienašališkai nutraukta. Ši naujai iškilusi aplinkybė suteikia ieškovui teisę prašyti teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-352-239/2015 dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-06-15 sprendimas naikintinas ir iš esmės keistinas, ieškinys tenkintinas.

Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. S. susipažinusi su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Ieškovas UAB „Statybų ekspertas" 2013 m. liepos 30 d. su atsakove A. S. pasirašė Statybos Rangos sutartį, kurios 1. punkte numatyta, kad rangovas UAB „Statybų ekspertas" (ieškovas) įsipareigoja savo jėgomis ir rizika pastatyti „objektas-Kaimo turizmo sodybos kompleksas-ūkininko sodyba ir pagalbiniai pastatai". 2013-10-11 tarp šalių buvo sudaryta nauja Statybos rangos sutartis Nr. 2013/10/11-1, kuria Rangovas savo jėgomis ir rizika objekte ,,Kaimo turizmo sodybos kompleksas-ūkininko sodyba ir pagalbiniai pastatai", kuris bus statomas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti Sutarties priede Nr. 1 pateiktose sąmatose nurodytus statybos darbus (toliau - „Darbai") ir perduoti Darbų rezultatą Užsakovui šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Tokiu būdu šalims sudarius 2013-10-11 naują Statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/11-1 dėl to pačio dalyko, 2013-07-30 šalių sudaryta statybos rangos sutartis neteko galios. Todėl reikalavimas dėl 2013-07-30 sudarytos rangos sutarties pripažinimo neteisėtu negali būti tenkinamas. Ieškovas nuo pat sutarties sudarymo sutartį vykdė netinkamai, darbus atlikti ieškovas nuolat vėlavo, tuo tarpu griežtas terminų laikymasis turėjo esminę reikšmę užsakovei, kadangi projektas finansuojamas ES lėšomis ir turi būti įvykdytas paramos sutartyje nustatytais terminais, dėl ko ieškovui 2014-01-20 buvo pateikta pretenzija dėl sutartyje numatytų terminų nesilaikymo, kurioje konstatuota, jog pirmojo etapo darbai, kurie turėjo būti atlikti iki 2013-11-20, buvo baigti tik 2014-01-10. Ieškovas vykdydamas sutartį nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, t. y. atliktų darbų aktuose nuolatos nurodydavo darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti, tai patvirtina pridedamas šalių susirašinėjimas. Be to, ieškovas atliktų darbų aktuose nurodydavo didesnius nei faktiškai atliktų darbų kiekius. 2014-02-05 patikrinus statomą objektą buvo nustatyta, kad nors atliktų darbų akte nurodyta, jog pertvarų sumūrytą 133,2 kv. m., faktinis jų kiekis yra 120 kv. m. Akte keraminių blokų sienų sumūrytas tūris nurodytas 19,8 kub.m., o faktiškai nustatytas 16 kub. (III pastate), Akte vietoj realiai sumūryto keraminių blokų sienų tūrio kuris yra 16 kūb. m. įrašytas padidintas kiekis, - 20,36 kūb. m. (IV pastate). Apie nustatytus neatitikimus ieškovas buvo informuotas 2014-02-05 raštu. Nepaisant to, ieškovas toliau elgėsi nesąžiningai, nurodydamas padidintus atliktų darbų kiekius. Tai pakartotinai buvo nustatyta 2014-04-14 atliekant 2-ojo etapo darbų patikrinimą, kuriame dalyvavo ne tik techninę priežiūrą vykdęs V. L., bet ir ieškovo vadovas R. M.. Ieškovas darbus vykdė netinkamai ir tai sudarė pagrindą tikėtis, jog sutartis tinkamai ir laiku nebus įvykdytą. Tai, jog ieškovas darbus vykdė netinkamai patvirtina pridedami 2014-04-27 objekto apžiūros aktas, 2014-05-08 Konstrukcijų projekto dalies vadovo M. M. defektinis raštas bei 2014-05-19 antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. 2014-05-08 atsakovė kreipėsi į ieškovą su pretenziją reikalaudamas pašalinti 2014-04-27 objekto apžiūros akte bei 2014-05-08 Konstrukcijų projekto dalies vadovo M. M. defektiniame rašte nurodytus trūkumus, nustatydama papildomą 30 dienų terminą nurodytiems darbų trūkumams pašalinti ir įspėjo, jog tuo atveju, jeigu per nustatytą 30 dienų terminą rangovas nepašalins visų šio rašto prieduose nurodytų trūkumų, praėjus 30 dienų nuo šio rašto įteikimo dienos tarp šalių sudaryta Statybo srangos sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro pranešimo .Ieškovas per nustatytą terminą darbų trūkumų nepašalino bei nepareiškė ketinimo šalinti darbų trūkumus, nepateikė pretenzijoje nurodytų dokumentų ir informacijos dėl ko atsakovė, nebesitikėdama, kad sutartis bus įvykdytą tinkamai ir laiku, papildomu 2014-06-19 pranešimu ieškovui pranešė jog sutartis nutraukta. Ieškovas UAB ,,Statybų ekspertas“ su ieškiniu kreipėsi į Teismą ir pareikalavo atsakovės A. S. vienašališką Statybos rangos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir priteisti iš atsakovės Statybos rangos sutarties 11.4 punkte numatytą baudą. 2015-06-15 Teismas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį atmesti. 2016-11-18 UAB ,,Statybų ekspertas“ pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-352-239/2015, dėl naujai iškilusios aplinkybės. Naujai paaiškėjusi aplinkybė, ieškovo vertinimu yra Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2302-653/2016, eksperto L. U. ekspertizės akte nurodytos aplinkybės. Atsakovė susipažinusi su pareikštu prašymu, teismo prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą nesant CPK nustatyto teisinio ir faktinio pagrindų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą apeliacine tvarka. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad:1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus. UAB ,,Statybų ekspertas“ prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-352-239/2015, grindžia eksperto L. U. ekspertizės aktu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau net ir L. U. ekspertizės akte nurodyta, kad darbai atlikti su trūkumais. Pažymėjo, kad po bylos išnagrinėjimo gautos specialistų išvados nėra iš esmės naujos ir juo labiau jomis neatskleidžiami faktai, kurie nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad po bylos išnagrinėjimo, specialistai pateikė išvadą, yra tik anksčiau byloje jau nustatytų aplinkybių vertinimas, priklausantis nuo ekspertui užduoto klausimo ir nereiškia, kad buvo nustatytos naujos faktinės aplinkybės. Pareiškėjai pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrindą (CPK 12 str., 178 str.) turi įgyvendinti laiku, t. y.nagrinėjant bylą ir jos nevilkinant, tačiau ieškovas teismui nebuvo pateikęs prašymo skirti ekspertizę. Kadangi pats pareiškėjas neįgyvendino tam tikrų savo procesinių teisių (rinkti ir teikti įrodymus, prašyti skirti ekspertizę dėl ginčo faktinio pagrindo) ir dėl to bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos, tokiu atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kita vertus pareiškėjo nurodomos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o tiktam tikrų aplinkybių nauja interpretacija. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios. Tokia teismų praktikoje suformuota pozicija reiškia, kad ekspertizės aktas, kaip ir kiti byloje esantys įrodymai, vertinamas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles –atsižvelgiant į tai, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, vertinamas kiekvienas įrodymas ir jų visetas, remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vilniaus apygardos teismas dėl L. U. ekspertizės akto dar nepasisakė, tai pat pareiškėjas nepateikė argumentų, leidžiančių daryti išvada, kad būtent šis įrodymas turėtų lemiamą reikšmę kitokiam teismo sprendimui priimti. Taip pat Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2302-653/2016, yra pateiktas prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo bei pastabos dėl L. U. ekspertizės akto.Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis, o proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą

Prašymas atnaujinti civilinį procesą atmestinas.

Trakų rajono  apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-352-239/2015 atmetė ieškovo ieškinį (t. III, b. l. 68-76).

Vilniaus apygardos teismas 2016-04-22 nutartimi Trakų rajono  apylinkės teismo 2016-06-15 sprendimą paliko nepakeistą.

Vadovaujantis CPK365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).

Proceso atnaujinimo pagrindu byloje gali būti ne tik naujos paaiškėjusios faktinės bylos aplinkybės, bet ir naujai paaiškėję esmines faktines bylos aplinkybes pagrindžiantys ar paneigiantys įrodymai. Kai procesui atnaujinti pagrįsti pateikiami nauji įrodymai apie esmines bylos aplinkybes, CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas skaičiuojamas nuo naujų įrodymų gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrindu procesui atnaujinti nurodo naujai paaiškėjusias naujas aplinkybes nurodytas L. U. ekspertizės akte, kurios pareiškėjui nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir gali turėti įtakos teismo sprendimui.

Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti naujas aplinkybes. Pareiškėjo teigimu jis L. U. ekspertizės aktą gavo 2016-09-16, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2016-11-18, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas termino prašymui paduoti procesui atnaujinti nepraleido.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817-381/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisminėje teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuotos nuostatos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, jog: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005). Tik įrodžius šių pripažintų aplinkybių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, remiasi Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-2302-653/2016 gautu L. U. teismo ekspertizės aktu, nurodydamas, kad po akto gavimo paaiškėjo, kad atsakovės užsakytas projektas neatitinka teisės aktais keliamų reikalavimų, statybos techninio reglamento, projektas neatitinka STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ reikalavimų, suprojektuotos projekte konstrukcijos netenkina reikiamų sąlygų bei trūksta projektinių sprendinių, projektuotojai padarė klaidas. Nurodo, kad ieškovas atliko statybos darbus laikydamasis sutarties ir nenukrypdamas nuo projekto.

Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad 2013-07-30 šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurios 1.1. punktu ieškovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika objekte – ,,Kaimo turizmo sodyba, kompleksas – ūkininko sodyba ir pagalbiniai pastatai“ statomame (duomenys neskelbtini) atlikti Sutarties priede Nr. 1 pateiktose sąmatose nurodytus darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovui. 2013-10-11 šalys sudarė naują statybos rangos sutartį Nr. 2013/10/11-1, kurios tekstas iš esmės beveik tapatus ankstesniajai sutarčiai, tačiau joje nebeliko ankstesnės sutarties 2.6 punkto, numačiusio statybos rangos darbų pabaigą 2015-03-20. Vėlesnėje sutartyje taip pat pakeistas 5 punktas nustatęs statybos darbų atlikimo terminus ir perdavimo tvarką. Ieškovas ieškinyje reikalavo pripažinti vienašališką Statybos rangos sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti iš atsakovės Statybos rangos sutarties 11.4 punkte numatytą baudą. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad UAB „Statybų ekspertas“ 2013-07-30 dieną su atsakove A. S. pasirašė Statybos rangos sutartį, kurios 1-mame punkte numatyta, kad rangovas UAB „Statybų ekspertas“ įsipareigoja savo jėgomis ir rizika pastatyti objektą - Kaimo turizmo sodybos kompleksą - ūkininko sodybą ir pagalbinius pastatus. Šis objektas turėjo būti pastatytas (duomenys neskelbtini) Statybos rangos sutarties sąlygomis. Ieškovas teigė, kad Statybos rangos sutartyje numatytu laiku pradėjo statybos darbus, atliekant juos atsakovo paskirtam statybos techninės priežiūros vadovui, kuris kartu su atsakove, statybos žurnale pasirašydavo, kad atliekami statybos darbai pagal projektą ir kokybiški. Ieškovo teigimu, atlikus didžiąją dalį statybos darbų, atsakovė pareiškė ieškovui pretenziją, kad rangovo darbai buvo atlikti ne pagal projektą ir nekokybiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas visos bylos nagrinėjimo metu nesutiko, jog jo darbai buvo atlikti nekokybiškai.

Pagal CPK 12 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. 2016-04-22 Vilniaus apygardos teismas nutartyje nustatyta, kad teismo eksperto S. M. 2014-06-17 atlikto ekspertinio tyrimo akto Nr. 14-23 išvados ne tik patvirtino 2014-04-29 objekto apžiūros akte, bei antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus rangovo atliktų statybos darbų defektus, tačiau užfiksavo ir papildomus atsakovės nenurodytus defektus, ir nurodė bendrą taisytinų defektų kainą sudarančią 31 920,00 Lt (9244,67 EUR) (ekspertizės akto puslapis 89), bei faktiškai atliktų darbų ir ieškovo priėmimo - perdavimo aktuose nurodytų darbų kiekių neatitikimus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovės pateiktas ekspertizės aktas yra nepagrįstas, jį sudarant nedalyvavo ieškovas, o aplinkybę, jog atsakovo atlikti darbai buvo tinkamos kokybės, patvirtina bylos medžiagoje esanti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažyma apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų. 2016-04-22 Vilniaus apygardos teismas nutartyje nustatė, kad iš ekspertinio tyrimo akto matyti, kad ekspertizę atliko kompetentingas teismo ekspertas, vadovaudamasis objektyviais duomenimis, bei atlikęs išsamią objekto apžiūrą vietoje, kas matyti iš ekspertizės akte esančių, 2014-06-05 darytų nuotraukų. Ieškovas siekdamas paneigti šias išvadas priešingų įrodymų nebuvo pateikęs, skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės neprašė.

Teismo vertinimu, po bylos išnagrinėjimo gautos specialistų išvados nėra iš esmės naujos ir jomis neatskleidžiami nauji faktai, kurie ieškovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi bylos nagrinėjimo metu. L. U. ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad ieškovo darbai atlikti su trūkumais. Tokios pareiškėjo teikiamos aplinkybės neatitinka pirmiau nurodytų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų reikalavimų naujai paaiškėjusių aplinkybių kvalifikavimui kaip turinčių esminę reikšmę bylai – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo procesinius sprendimus, šalių reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. 

Pareiškėjas pareigą įrodyti savo reikalavimų pagrindą turi įgyvendinti laiku, t. y. nagrinėjant bylą ir jos nevilkinant, tačiau pareiškėjas (ieškovas) teismui nebuvo pateikęs prašymo skirti ekspertizę. Pažymėtina, kad pareiškėjas visą laiką teigė, jog ginčo darbai buvo atlikti tinkamai, todėl šios aplinkybės nepripažintinos naujomis ar naujai paaiškėjusiomis. Konstatuotina, jog pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos pareiškėjui, bet būtų buvusios nagrinėjant bylą, būtų esminės bylai.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik buvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Taigi, konstatuotina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jo darbai atlikti tinkamai, tačiau neprašė paskirti teismo ekspertizės projekto kokybei ir jo tinkamumui nustatyti. Tokiu atveju pripažintina, kad ieškovo nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios ir svarbios aplinkybės požymio, kuri negalėjo būti žinomas ieškovui nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą.

Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl procesas neatnaujintinas.

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Suinteresuotas asmuo (atsakovė) A. S. pateikė teismui prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl atsiliepimo į prašymą pateikimo patvirtina 2016-12-14 PVM sąskaita- faktūra ir Sepa mokėjimo nurodymas. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestas, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos – 181,50 EUR priteistinos suinteresuotajam asmeniui iš pareiškėjo (CPK 98 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str., 370 str. 3 d., teismas

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo (ieškovo) UAB Statybų ekspertas“ prašymą civilinėje byloje Nr. Nr.e2-352-239/2015.

Priteisti iš UAB „Statybų ekspertas“, į.k. 300632679, 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

              Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Asta Adamonytė-Šipkauskienė