VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,
sekretoriaujant Ernestai Perednienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Dovilei Voroneckienei,
atsakovo atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Lietuvos draudimas ieškinį atsakovui AB Energijos skirstymo operatorius dėl turtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 615,74 Eur žalos atlyginimą, 43,32 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad 2019-08-20 sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam Pylimo g. 58, Vilniuje. Dėl elektros įtampos šuolių sugedo automatinės durys. Įvykio metu minėtas turtas ieškovo buvo apdraustas Verslo turo draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovas vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr.68-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28, toliau – draudimo taisyklės). Pagal Draudimo taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovas, įvertinusi draudėjo pateiktus žalos dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo ir išmokėjo 734,00 Eur draudimo išmoką. Draudimo išmokos apskaičiavimą ir išmokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami. Ieškovo apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui adresu Pylimo g. 58, Vilniuje. Elektros energiją minėtu adresu tiekia atsakovas AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Žalos administravimo procese atsakovas patvirtino, kad elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs. Kaip matyti iš serviso darbų akto Nr. 0017235, buvo pažeistas automatinių durų valdymo blokas. Ieškovas siuntė pretenziją atsakovui, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, ieškiniu prašoma priteisti žala sudaro 615,74 Eur.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
Nurodo, kad 2010-08-01 tarp UAB „Tugva“ (toliau – Vartotojas, Draudėjas) ir atsakovo buvo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 000358-54041/200218 (toliau – Sutartis). Ieškovas verslo turto draudimu apdraudė Draudėjo turtą, esantį adresu Pylimo g. 58, Vilnius (toliau – Objektas). 2019-08-20 nuo 11:04 iki 11:54 dėl 10 kV kabelio gedimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 288 vartotojams (toliau – Įvykis). Ieškovo teigimu, 2019-08-20 sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, esančiam Pylimo g. 58, Vilniuje. Dėl elektros įtampos šuolių sugedo automatinės durys (toliau – Įrenginys). Ieškovas šį Įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką. 2019-09-29 Ieškovas raštu, dėl išmokos išieškojimo, kreipėsi į atsakovą dėl Vartotojai išmokėtos 734 Eur išmokos atlyginimo. Atsakovas 2019-10-10 raštu, dėl prašymo atlyginti žalą R0002262659, informavo Ieškovą, jog 2019-08-20 dėl gedimo 10 kV įtampos elektros įrenginiuose buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. <...> nepažeidė sutartinių bei Taisyklėse nustatytų įsipareigojimų, todėl neturi pareigos ir teisinio pagrindo kompensuoti išmokėtą draudimo išmoką. Nurodo teisinius argumentus, jog ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl neteisėtų veiksmų nurodo, kad įvykio metu nuo 11:04 iki 11:54 dėl 10 kV kabelio gedimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 6 transformatorinėms ir 288 vartotojams, tačiau tai yra teisėti veiksmai, pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, CK 6.386 straipsnį, Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės) 49.4 punktą, Lietuvos standartą LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“. Atsakovas nėra įpareigotas elektros energiją tiekti be jokių elektros energijos svyravimų ar nenutrūkstamai.
Dėl priežastinio ryšio nurodo, kad sutrikimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, ši tinklo dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į vartotojų objektus dalių, tačiau Vartotojas tiesiogiai prie 10 kV elektros linijų nėra prijungtas ir elektros energijos tiesiogiai 10 kV linijomis negauna. Elektros energija Vartotojui tiekiama iš transformatorinės MT-1788, 0,4 kV linijomis. Transformatorinėje vadovaujantis teisės aktų reikalavimais yra sumontuoti apsaugos įrenginiai viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, kurie apsaugo tinklą nuo žalingų reiškinių neigiamo poveikio. Taisyklių 10 punkto nuostatomis kiekviena iš sutarties šalių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiūrą, eksploatavimą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Taisyklių 56.8. punktas nustato Vartotojui pareigą įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose), numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, įskaitant ir priemones dėl Lietuvos standarte LST EN 50160:2010 nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrūkių. Atkreipiame dėmesį, jog byloje nėra duomenų ar Vartotojo vidaus tinklas buvo įrengtas tinkamai ir vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Ieškovo pateiktas įrodymas UAB „Marx Vilnius“ serviso darbų aktu (toliau – Aktas), neįrodo priežastinio ryšio. Jame nurodyta, jog neveikia automatinės durys, neveikia laukinės automatinės durys žuvies skyriuje, galimai dėl įtampos šuolio sudegė valdymo blokas 2a durų pavaroje. Akte nenurodyta kokiu būdu nustatyta gedimo priežastis elektros šuolis, kuriame tinkle tai buvo, viršįtampių buvimas vizualiai apžiūrint negali būti nustatytas. Įtampos svyravimai galėjo atsirasti dėl Vartotojo tinkle įvykusių gedimų, instaliacijos trūkumų, per didelės apkrovos. Remiantis Standarto nuostatomis, elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Esant normaliam režimui maitinimo įtampos kitimai neturi viršyti minimalios įtampos UN± 10; visuotinai priimta, kad kryčio pradžios slenkstis yra lygus 90 proc. nominalios įtampos; viršįtampio pradžios slenkstis yra lygus 110 proc. nominalios įtampos. Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, jog ties Atsakovo ir Vartotojo nuosavybės riba vyko kokie nors neleistini reiškiniai. Akte nėra detalizuota kaip sutrikimas 10 kV skirstomojo tinklo dalyje priežastiniu ryšiu nulėmė neigiamus padarinius Vartotojo tinkle t. y. Vartotojo automatinių durų gedimą
Ieškinys atmestinas.
2010-08-01 tarp UAB „Tugva“ (toliau – Vartotojas, Draudėjas) ir atsakovo buvo sudaryta elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartis Nr. 000358-54041/200218 (toliau – Sutartis). Sutarties 10.8. punkte nurodyta, klientas įsipareigoja, atsižvelgiant į suteiktą aprūpinimo elektros energija patikimumo kategoriją, turėti tinkamai įrengtas technines priemones, reikalingas technologiniams procesams saugiai sustabdyti ir galimiems nuostoliams išvengti ar maksimaliai juos sumažinti dėl galimo persiuntimo nutraukimo, apribojimo ar kitokio sutrikdymo, o pastarajam įvykus – imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti, taip pat atitinkamai apsaugoti savo elektros tinklus, kitokius įrenginius ir prietaisus atitinkama apsauga. Elektros energijos persiuntimo nutraukimu laikomi tie atvejai, kai elektros energijos persiuntimas Kliento objektui nutraukiamas iš visų įrengtų elektros energiją Kliento objektui tiekiančių elektros linijų. Sutarties 23 punkte, nurodyta, kad RST gali sustabdyti savo prievolių vykdymą, nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą EETNT ar kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Ieškovas laikotarpiu nuo 2018-12-05 iki 2019-12-04 verslo turto draudimu draudė Draudėjo turtą, esantį adresu Pylimo g. 58, Vilnius (toliau – Objektas). 2019-08-20 nuo 11:04 iki 11:54 dėl 10 kV kabelio gedimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 288 vartotojams (toliau – Įvykis). 2019-08-20 sutrikus elektros energijos tiekimui buvo padaryta žala ieškovo apdraustam turtui, esančiam Pylimo g. 58, Vilniuje. Dėl elektros įtampos šuolių sugedo automatinės durys (toliau – Įrenginys). Ieškovas šį Įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo draudimo išmoką. 2019-08-20 dėl gedimo 10 kV įtampos elektros įrenginiuose buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Sutrikimas įvyko 10 kV skirstomojo tinklo dalyje, ši tinklo dalis yra tik viena iš elektros energijos kelio į vartotojų objektus dalių, tačiau Vartotojas tiesiogiai prie 10 kV elektros linijų nėra prijungtas ir elektros energijos tiesiogiai 10 kV linijomis negauna. Elektros energija Vartotojui tiekiama iš transformatorinės MT-1788, 0,4 kV linijomis. Transformatorinėje yra sumontuoti apsaugos įrenginiai viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, kurie apsaugo tinklą nuo žalingų reiškinių neigiamo poveikio.
Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti subrogacijos tvarka žalos atlyginimą iš atsakovo. Ieškovo motyvai yra tai, kad elektros energiją draudėjui tiekia atsakovas, kuris turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė ir už kilusią žalą apdraustam turtui, esančiam Pylimo g. 58, Vilniuje 2019-08-20 sutrikus elektros energijos tiekimui atsako atsakovas. Teismas su ieškovo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutarties neįvykdymo, tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012, Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 22 punktas).
Subrogacija yra vieno iš jau egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, todėl naujai įstojusiam asmeniui taikomos tos taisyklės, kurios siejo pradinį kreditorių ir skolininką. Tuo atveju, kai draudžiamasis įvykis atsiranda dėl sutarties pažeidimo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, perima sutartyje, kurios pažeidimas kartu buvo ir draudžiamasis įvykis, įtvirtintas draudėjo teises ir pareigas. Taigi, draudikas tampa šios sutarties šalimi perimto reikalavimo apimtyje (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 23 punktas).
Taigi, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, turi būti sprendžiamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 24 punktas).
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarties neįvykdymas nepreziumuojamas, todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, sutarties neįvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), privalo įrodyti ieškovas. Jis taip pat privalo įrodyti patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (CK 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 25 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovui, kuris prašė taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę, kilo pareiga įrodyti šias sutartinės atsakomybės sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus (sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktą), nuostolius ir priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis, Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 26 punktas).
Teismo vertinimu, ieškovas įrodė prašomos priteisti žalos dydį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas draudėjui išmokėjo 615,74 Eur draudimo išmoką. Ginčo tarp šalių dėl išmokėtos draudimo išmokos (žalos) dydžio nekilo. Ginčo taip pat nėra ir dėl ieškovo reikalaujamų priteisti 6 proc. dydžio metinių palūkanų, apskaičiuotų už 428 dienų laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti (2019-10-20) prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.
Ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą iš atsakovo, turėjo įrodyti ir kitų sutartinės atsakomybės sąlygų buvimą, o net tik tai, kad išmokėjo draudėjui draudimo išmoką. Pažymėtina, kad draudimo išmokos išmokėjimas draudėjui pats savaime nesukuria jokių pareigų atsakovui (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 28 punktas).
Iš byloje esančio ieškinio, taip pat iš ieškovo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtus nuostolius (žalos atlyginimą) grindė nekokybiškos elektros energijos tiekimu, pasireiškusiu elektros energijos nutrūkimu ir įtampos svyravimais.
CK 6.386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo atlyginimą. Pažymėtina, kad elektros energijos kokybė turi atitikti ne abonento įsivaizduojamus kokybės parametrus, o sutartyje, standartuose, kituose elektros energijos kokybę reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (CK 6.386 straipsnio 1 dalis, Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 30 punktas).
Teismas, vertindamas atsakovo neteisėtų veiksmų buvimą / nebuvo faktą, pažymi, kad tiek iš Sutarties, tiek iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) neišplaukia atsakovo pareiga nepertraukiamai tiekti elektros energiją (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 31 punktas). Atsakovas sutartimi taip pat nebuvo įsipareigojęs atlyginti bet kokius nuostolius, atsiradusius dėl elektros energijos nutrūkimo.
Sutarties 23 punkte, nurodyta, kad galima sustabdyti prievolių vykdymą, nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka. Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje, taip pat Taisyklių 136 punkte numatyta, kad atsakovas turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą vartotojams be išankstinio įspėjimo tais atvejais, kai tuo siekiama išvengti avarijos ar gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle arba likviduoti patirtą avariją, gedimus ar sutrikimus, taip pat esant kitoms Įstatyme išvardytoms aplinkybėms (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 32 punktas). Nagrinėjau atveju, susiklostė situacija, atitinkanti Įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 136 punkte išvardytas aplinkybes, suteikiančias atsakovui teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, įvykio metu nuo 11:04 iki 11:54 dėl 10 kV kabelio gedimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas 6 transformatorinėms ir 288 vartotojams. Byloje nėra įrodymų, kad minėtos linijos gedimas įvyko dėl neteisėtų ar nerūpestingų atsakovo veiksmų. Taigi, elektros energijos tiekimo nutrūkimas pats savaime nepatvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.
Teismas pažymi, kad viršįtampių buvimas elektros energijos skirstomajame tinkle pats savaime taip pat nėra neteisėtas. Taisyklių 49.4 punkte nurodyta, jog elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 50160:2010) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtas standartas nustato, jog elektros tinkluose galimi ir leistini trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai ir viršįtampiai (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 33 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginius, kad atsakovo tinkle buvo neleistini elektros įtampos svyravimai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog elektros energija Vartotojui tiekiama iš transformatorinės MT-1788, 0,4 kV linijomis. Transformatorinėje yra sumontuoti apsaugos įrenginiai viršįtampių ribotuvai ir iškrovikliai, kurie apsaugo tinklą nuo žalingų reiškinių neigiamo poveikio.
Pažymėtina, kad paprastai bet kokio prietaiso atjungimas nuo elektros nelemia jo gedimo, todėl šiuo atveju buvo ir yra ypač svarbi prietaisų gedimo priežastis. Teismo vertinimu, vien tik prietaisų sugedimo faktas, konstatuotas ieškovo, negali patvirtinti, kad prietaisų gedimai įvyko nutrūkus elektros energijos tiekimui ir dėl to yra atsakingas atsakovas (Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 35 punktas).
Be to, pažymėtina ir tai, jog Sutarties 10.8 punktas numato, kad tuo atveju, kai nutraukiamas elektros energijos tiekimas, vartotojas turi imtis priemonių nuostoliams išvengti ar juos sumažinti. Nagrinėjamu atveju ieškovasnepateikė jokių įrodymų, kad draudėjas ėmėsi kažkokių priemonių tam, kad, nutrūkus elektros energijos tiekimui, būtų išvengta nuostolių atsiradimo. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat nepatvirtina, jog ieškovas būtų patikrinęs, jog sugadinti prietaisai buvo eksploatuojami taip, kaip numato gamintojas.
Byloje esanti medžiaga nepatvirtina, kad ieškovo nurodytų draudėjo įrenginių gedimą sąlygojo 2019-08-20 elektros energijos tiekimo sutrikimas.
Papildomai pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra laikytinas padidinto pavojaus šaltinio savininkas ar valdytojas ir atsakovo atsakomybė negali būti grindžiama deliktiniais pagrindais.
Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Taigi, esant sutartiniams šalių santykiams deliktinę atsakomybę vienai iš šalių galima taikyti tik įstatyme nustatytu atveju, t. y. turi būti įstatyme nustatytas pagrindas taikyti sutartiniuose santykiuose deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 39, 40 punktai). Norint taikyti deliktinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, numatyta CK 6.270 straipsnyje, ieškovas taip pat turi įrodyti atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012, Kauno Apygardos teismo 2021-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1397-921/2021, 42 punktas).
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, vertindamas byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas būtent į ieškovui tenkančią atitinkamų civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo naštą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys).
Ieškinį atmetus, ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamas. Atsakovas nepateikė prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jos neatlyginamos. Šioje byloje nebuvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Seikalis