Baudžiamoji byla Nr. 1-312-771/2014

Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00354-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.6; 1.1.10.1.;

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant  prokurorui Gintarui Girgždžiui, nukentėjusiajam A. A., kaltinamajam  K. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal patentą statybininku, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

n u s t a t ė:

K. J. 2013m. spalio 21 d., apie 7.55 val., Šiauliuose, ties Vilniaus gatvės 212 namu esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį DODGE CARAVAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37 ir 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Vilniaus gatve, nuo Žemaitės gatvės link Valančiaus gatvės, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios prie Vilniaus gatvės 212 namo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, važiuodamas antrąja eismo juosta nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį A. A., ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio A. A. buvo padaryti sužalojimai: pakauškaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžiai; tai yra A. A. dėl kaukolės pamato kaulo lūžio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

           Kaltinamasis K. J. kaltu prisipažino visiškai bei parodė, kad įvykio dieną važiavo su kolega K. K. Šiaulių mieste, Vilniaus gatve. Tuo metu buvo tamsus paros metas, labai lijo. Priešais važiuojančios mašinos spigino iš priekio. Artėdamas prie perėjos, pėsčiųjų nematė. Baigiant pravažiuoti perėją, pajuto smūgį į automobilio kairiąją pusę. Sustojęs, pamatė šalia mašinos gulintį nukentėjusįjį. Pro šalį ėjusieji žmonės pakėlė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis nesiorientavo aplinkoje, jam iš ausies bėgo kraujas. Po to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei policija. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino jam padarytą 2 700 Lt neturtinę žalą. Sudarė su nukentėjusiuoju susitarimą, kad per 6 mėnesius atlygins likusią 5 036 Lt. turtinę žalą. Sutinka su pareikštu 25 000 Lt civiliniu ieškiniu. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikiusį su nukentėjusiu asmeniu.

            Teismas nutarė nutraukti įrodymų tyrimą vadovaujantis LR BPK 273 str. nustatyta tvarka, kadangi aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymu tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.

           Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Nukentėjusiojo A. A. parodymais, kuriose nurodyta, kad 2013-10-21 apie 7.50 val., atvažiavo į Šiaulius iš Kuršėnų. Kai atvažiavo į miestą, išlipo Vilniaus gatvėje prie perėjos, kuri randasi ties „Senu dvaru“. Tuo metu, kai atvyko į Šiaulius, jau buvo šiek tiek prašvitę, tačiau visiškai šviesu nebuvo. Tą rytą krapnojo lietus. Jis buvo apsirengęs džinsais, mėlynos spalvos striuke su sidabriniais blizgiais ir rankoje turėjo juodos spalvos skėtį, kurio išskleidęs nebuvo. Atsimena, kad pradėjo eiti per perėją, ėjo per tą vietą kur reikia pastatyti mašinas, atvažiavus į turgų, ir tuo metu jam pasidarė silpna. Atsimena, kad kai pasidarė silpna, jį prilaikė kažkokie vyrai ir moteris, o po to atsimena, kad pamatė pareigūnus. Iki šiol nesupranta, kad jį pertrenkė mašina. Apie įvykusį eismo įvykį nieko pasakyti negali, nes jo visai nesuprato. Kai atvyko į ligoninę, jam buvo nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, kažkoks galvos įtrūkimas. Daugiau jokių sužalojimų ar mėlynių jam nustatyta nebuvo (b.l.). Visą eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą įvertino 25 000 Lt. Civiliniu ieškiniu byloje prašys, kad draudimo kompanija atlygintų dalį neturtinės žalos – 17 264 Lt (5 000 eurų). Likusią pinigų sumą prašo priteisti iš K. J. (b.l. 49-50, 62); specialisto teismo mediko išvada Nr. G 1762/13(04), kurioje nurodyta, kad A. A. buvo padaryti pakauškaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. A. A. dėl kaukolės pamato kaulo lūžio buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 55); liudytojo  G. B. parodymais, kuriose nurodyta, kad 2013-10-21 apie 7.30 val. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) Vilniaus gatve link Valančiaus gatvės. Važiavo pirmąja eismo juosta apie 5 km/val. greičiu. Priekyje jo važiavo kitas automobilis. Antra juosta taip pat važiavo automobilis. Tą rytą lijo, matomumas buvo prastas, asfaltas šlapias. Prie turgaus pamatė, kaip priekyje važiavęs automobilis pėsčiųjų perėjoje padarė staigų manevrą dešiniau, nerodydamas jokio posūkio. Po to pamatė iš kairės pusės nuo mašinos ant žemės krentantį žmogų. Jis tiksliai matė, kad pėsčiąjį partrenkė ne priekyje jo važiavęs automobilis, o antra eismo juosta važiavęs minivenas (b.l. 70); liudytojo K. K. parodymais, kuriose nurodyta, kad 2013-10-21 apie 7.50 val. važiavo automobiliu DODGE CARAVAN, kurį vairavo draugas K. J.. Važiavo Vilniaus gatve link Valančiaus gatvės antrąja eismo juosta. Buvo tamsus paros metas. Matomumas buvo labai prastas, stipriai lijo. Tiek pirma, tiek antra eismo juostomis važiavo automobiliai. Užvažiavus ant perėjos priekiniais ratais, pajuto smūgį į mašinos kėbulą bei išgirdo smūgio garsą. Kadangi smūgis buvo nestiprus, pagalvojo, kad į mašiną galėjo atsitrenkti žmogus. Pastebėjo, kad kairės pusės šoninis veidrodėlis yra šiek tiek palenktas. K. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo link nukentėjusiojo. Jis iškvietė į įvykio vietą policiją ir medikus. Nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiais rūbais, juoda striuke,  ir džinsais, Nukentėjusysis neturėjo jokių atšvaitų (b.l. 72); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 99, kuriame nurodyta, kad K. J. buvo blaivus (b.l. 31); eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriose nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Šiauliuose, ties Vilniaus gatvės 263 namu. Kelio ruožas yra tiesus, horizontalus, pėsčiųjų perėjos ribos pažymėtos kelio ženklais bei horizontaliuoju kelio ženklinimu, asfaltas – šlapias. Automobilis DODGE CARAVAN stovi važiuojamojoje kelio dalyje arčiau skiriamosios eismo juostos, už pėsčiųjų perėjos, taip pat užfiksuotos automobilio ir pėsčiojo judėjimo kryptys, išmatuoti reikiami atstumai (b.l. 7-17). Objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės; padariniai – eismo įvykis ir dėl jo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 3 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos, inter alia, poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Kelių eismo taisyklėse. Subjektyvieji požymiai – nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str.  3 d.

            Kaltinamasis K. J. anksčiau neteistas (b.l. 78), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 4 kartus, paskutinį kartą – 2012-02-07 (už greičio viršijimą), baudą sumokėjęs (b.l. 81-83), dirba pagal patentą statybininku, vedęs.

Iš nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo gautas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, kadangi jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, abu proceso dalyviai susitarė dėl žalos atlyginimo, sudarydami susitarimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu baudžiamąją bylą galima nutraukti, tuo atleidžiant kaltinamąjį K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Siekiant Lietuvos Respublikos BK 67 str., 41 str. numatytų tikslų, kaltinamajam K. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemonę.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir  ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, dominuojantis kriterijus yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-453/2011, 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.).

Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį grindė tuo, jog po eismo įvykio jo kairė veido pusė paralyžuota, apkurto viena ausimi, eismo įvykio metu buvo sužalota akis, veido išvaizda pablogėjo. Dėl patirtų sužalojimų gulėjo ligoninėje apie 1 mėnesį, numatyta ausies operacija. Šiuo metu geria vaistus nuo skausmo. Eismo įvykio metu patyrė išgąstį, didelį fizinį skausmą, jam buvo atliktos operacijos. Iš objektyvių bylos duomenų (specialisto išvados Nr. G 1762/13(04)) matyti, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas Neurochirurgijos skyriuje nuo 2013-10-21 iki 2013-11-22. Jam buvo nustatyti sužalojimai: kaukolės pamato lūžis, galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, pakauškaulio kairės pusės ir kairio smilkinkaulio lūžiai, oras kaukolės ertmėje, pablogėjo klausa kaire ausimi, yra veido nervo dalinė parezė, negali užmerkti kairės akies (b.l. 55). Nėra duomenų, kad nukentėjusysis buvo sužalotas dėl savo didelio neatsargumo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad pateiktas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.

Eismo įvyko metu galiojo automobilio savininkės su AAS „Gjensidige Baltic“ sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio „Dogle Caravan“, v.n. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų, trečiųjų asmenų, nuo 2012m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Lt dėl turtinės žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam 900 Lt, todėl iš draudimo bendrovės priteistina suma mažintina iki 16 364 Lt.

Dėl likusios 7 736 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri viršija draudimo išmoką, nukentėjusysis ir kaltinamasis sudarė susitarimą.  Šis susitarimas atitinka teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, todėl tvirtintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinis įrodymas – automobilis DOODGE CARAVAN, v.n. (duomenys neskelbtini) paliktinas savininkei - A. K..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 4 d., -

n u s p r e n d ž i a:

Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. pagrindu, tuo atleidžiant  K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., padarymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str. K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisių vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą  - automobilį DODGE CARAVAN, v.n. (duomenys neskelbtini) palikti nukentėjusiajai A. K..

Iš AAS „Gjensidige Baltic“  Lietuvos filialo, į.k. 300633222, esančios T. Š. g. 21, LT-03111, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini), AB „DnB“ bankas priteisti nukentėjusiajam 16 364 (šešiolika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt keturis) litus neturtinės žalos atlyginimo.

Patvirtinti  2013m. gruodžio 17 d. tarp kaltinamojo K. J. ir nukentėjusiojo A. A. sudarytą susitarimą dėl 6 336 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A. iki 2014m. birželio 30 d. 

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                Aleksandras Prygunkovas