Civilinė byla Nr. e2S-985-642/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06340-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto  rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės ieškovei 1 775,31 Eur įsiskolinimą ir 40 Eur sumokėtą žyminį mokestį bei 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, motyvuodama tuo, kad avarija įvyko vandentiekio įvado inžineriniuose tinkluose prieš įvadinę sklendę, o pagal daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašo II dalies „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 1 punktą, atsakovė administruoja daugiabučio namo vandentiekio sistemą kaip bendrą nuosavybę (nuo vandens apskaitos mazgo), kuri šiame apraše apibrėžta kaip geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso pastato įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos, ir kitais motyvais. Net jei inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, nuosavybės teise priklausytų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams, šis turtas nepatektų į atsakovės administruotino turto masę, nes jis nepatenka į daugiabučio namo vidinius infrastruktūrinius tinklus ir pagal teisinį reglamentavimą jis turėjo būti įtrauktas į ieškovės apskaitą. Pažymėjo, kad įvadiniai tinklai iki pagrindinio įvado į daugiabutį namą, t. y. inžineriniai tinklai – vandentiekio įvadas, priklauso UAB (duomenys neskelbtini).

3.       2020 m. birželio 16 d. teismo posėdžio metu buvo tenkintas atsakovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo. Ieškovės atstovei buvo nustatytas 7 dienų terminas, per kurį galima pasiūlyti savo ekspertą, pateikti savo klausimus. Atsakovei nustatytas 7 dienų terminas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą dėl ekspertizės. Teismas nurodė, kad bus priimta nutartis dėl bylos sustabdymo, paskyrus ekspertizę.

4.       2020 m. birželio 30 d. teismas nutartimi paskyrė byloje teismo statybinę techninę ekspertizę ir pavedė ekspertui atsakyti į klausimus; sustabdė civilinę bylą Nr. e2-364-824/2020, kol bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas.

5.       2020 m. birželio 22 d. teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl 2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr. e2-364-824/2020, jame ieškovė prašė panaikinti 2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų protokolinę nutartį dėl civilinės bylos stabdymo, kadangi byloje skiriama ekspertizė, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundą ieškovė grindė tuo, kad civilinė byla pagal ieškovės AB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas avarijos likvidavimo paslaugas nagrinėjama beveik metus laiko (ieškinys teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 23 d.), nors pati byla nėra priskirtina sudėtingų bylų kategorijai. Stabdydamas bylą teismas, ieškovės nuomone, pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Be to, teismas pažeisdamas protingumo, teisingumo ir bylos ekonomiškumo principus, sutinka, kad būtų stabdoma byla ir daroma ekspertizė, kai ekspertizės suma dvigubai didesnė (t. y. 3 509 Eur) negu ieškovės reikalaujama suma (1 775,31 Eur). Teismas paskyrė ekspertizę formaliai, tinkamai nemotyvavęs nutarties. Priimdamas tokią nutartį, teismas nemotyvavo, kokie prieštaravimai yra tarp rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, nenurodė, kokias aplinkybes ar medžiagas turi tirti ekspertas. Teismas, ieškovės vertinimu, priimdamas formalią nutartį, nesirėmė ieškovės atstovės argumentais, kad ekspertui užduodamų klausimų atsakymai yra teisės aktuose ir rašytiniuose bylos įrodymuose, kad ekspertizės skyrimas neteisėtai užvilkins nesudėtingos bylos nagrinėjimą, kad bylos nagrinėjimo kaštai išaugs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 23 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės AB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 16 d. protokolinės nutarties bei grąžinti jį padavusiam asmeniui.

6.1.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galimybė apskųsti teismo protokolinę nutartį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nenumatyta, be to, skundžiama nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl teismas pripažino, kad 2020 m. birželio 16 d. protokolinė teismo nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

6.2.       Teismas taip pat pažymėjo, kad 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi buvo tenkintas prašymas dėl ekspertizės, ieškovei buvo sudaryta galimybė pasiūlyti teismo ekspertą ekspertizei atlikti, suformuluoti ir pateikti klausimus ekspertui, t. y. buvo siekiama įgyvendinti rungtyniškumo principą šiame procese, dėl to ieškovei buvo nustatytas 7 dienų terminas. Protokoline nutartimi atsakovei buvo nustatytas 7 dienų terminas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą dėl ekspertizės. Tačiau 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi civilinė byla Nr. e2-364-824/2020 sustabdyta nebuvo ir rašytinė nutartis dėl ekspertizės skyrimo nebuvo priimta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti 2020 m. birželio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį atsisakyti priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų protokolinės nutarties dėl civilinės bylos stabdymo, kadangi byloje skiriama ekspertizė, ir spręsti klausimą kompleksiškai iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1.       Apeliantė pažymėjo, kad ieškovė, teikdama atskirąjį skundą dėl teismo protokolinės nutarties sustabdyti bylą ir skirti ekspertizę, vadovavosi CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima skųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo kodekso numatytais atvejais. Dėl teismo nutarties stabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Europos Žmogaus Teisių Teismą, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 165 straipsnis).

7.2.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad CPK nėra numatyta galimybė skųsti protokolinę nutartį. Nesutikdama su šiuo teiginiu, apeliantė nurodė, kad CPK normose nėra numatyta jokių išimčių dėl galimybės skųsti protokolinę nutartį.

7.3.       Apeliantės vertinimu,  Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis turi būti panaikinta dėl to, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, tuo pažeisdamas ieškovės teisę į objektyvų ir nešališką teismą bei teisę į teisminę gynybą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ieškovei užkerta kelią išreikšti savo poziciją dėl bylos stabdymo, taip suteikdamas pranašumą kitos šalies atžvilgiu, o tai prieštarauja šalių lygybės prieš įstatymą ir teismo nešališkumo principams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9.       CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

10.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nepriėmė apeliantės atskirojo skundo dėl teismo posėdžio metu priimtos protokolinės nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

11.       CPK 290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš šalių teisių – teisė apskųsti teismo sprendimus bei nutartis. CPK 334 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui CPK numatytais atvejais ar kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

12.       Taigi iš aptartų teisės normų matyti, jog jokių išimčių protokolinių nutarčių apskundimui nėra. Nors apskundimo tvarka ir terminai protokolinėse nutartyse nenurodomi, tačiau protokolinėmis nutartimis neturėtų būti sprendžiami tokie klausimai, kuriais įstatymas šalims suteikia teisę paduoti atskiruosius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. konsultacija Nr. A3-38. Teismų praktika. 2000, 14). Tai reiškia, kad teismui priėmus protokolinę nutartį, svarbu nustatyti, ar tokia nutartis galėtų būti skundžiama CPK nustatytais atvejais ir ar ji neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

13.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą, nurodydamas, kad galimybė apskųsti teismo protokolinę nutartį CPK nenumatyta ir neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai.

14.       Apeliantė nesutinka su tokiais teismo argumentais ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, nepagrįstai atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą dėl 2020 m. birželio 16 d. nutarties.

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, inter alia bylos eigos aplinkybes bei apeliantės atskirojo skundo argumentus, nors formaliai ir nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad protokolinė teismo nutartis negali būti skundžiama, tačiau neturi pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą bei teisėtą 2020 m. birželio 23 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą.

16.       Ieškovė neginčija to fakto, kad nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neskundžiama atskiruoju skundu, nes tokia galimybė nėra numatyta CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, o ekspertizės paskyrimas ar atsisakymas skirti ekspertizę neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tačiau akcentuoja, jog ji iš tikrųjų skundžia nutarties dalį, kuria byla sustabdyta. Tačiau pažymėtina, kad, kaip matyti iš 2020 m. birželio 16 d. protokolinės nutarties, kuria numatyta sustabdyti bylą ir vėlesnės 2020 m. birželio 30 d. nutarties, byla sustabdyta būtent teismo statybinei techninei ekspertizei.

17.       CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymų leidėjo yra paliktas teismo diskrecijai, todėl teismas pagal konkrečias bylos aplinkybes vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia klausimą dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą.

18.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ekspertizę paskyrė, siekdamas nustatyti aplinkybes, turinčias esminės reikšmės bylai. Tokių klausimų ar procesinių veiksmų, kuriuos teismas privalėtų atlikti nelaukdamas paskirtos ekspertizės rezultatų, ieškovė atskirajame skunde nenurodė. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, taip pat aplinkybę, kad nutartis dėl ekspertizės skyrimo yra neskundžiama apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą, siekdamas sulaukti paskirtos ekspertizės, kuri gali turėti reikšmės bylos baigčiai, rezultatų. Vadinasi, atsakovės skundas dėl bylos sustabdymo yra nepagrįstas ir atmestinas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė, nors ir nurodo skundžianti bylos sustabdymą, tačiau faktiškai teikia argumentus ir dėl nutarties dalies (skirti ekspertizę), dėl kurios negalimas apeliacinis procesas, peržiūrėjimo apeliacine tvarka.

20.       Eksperto išvada yra viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), o teismo veiksmai, skiriant ekspertizę, yra susiję su įrodymų rinkimu. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės apeliacine tvarka apskųsti teismo veiksmus, susijusius su teismo įgyvendinamu įrodinėjimo procesu (nutarties dėl įrodymų rinkimo), taigi ir dėl ekspertizės paskyrimo, taip pat ir su tuo tiesiogiai susijusių klausimų, tokių kaip ekspertizės objekto, ekspertų kandidatūros parinkimas, klausimų formulavimo ir pan. Teismo nutartis, kuria paskirta ekspertizė, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, t. y. dėl jos priėmimo bylos procesas neužsibaigia, todėl ši nutartis negali būti apeliacijos objektu. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1797-464/2018).

21.       Atskirajame skunde išdėstyti motyvai dėl su ekspertize susijusių klausimų (ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, ekspertui pateiktų klausimų (ne)tinkamumo ir kt.), bylą išnagrinėjus iš esmės, apeliantės nuožiūra, galės būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

22.       Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors apeliantė skundžia 2020 m. birželio 16 d. protokolinę nutartį, kuria, pasak ieškovės, buvo tenkintas atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl ekspertizės skyrimo ir sustabdyta civilinė byla, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi civilinė byla Nr. e2-364-824/2020 sustabdyta nebuvo ir rašytinė nutartis dėl ekspertizės skyrimo nebuvo priimta. Pažymima, kad 2020 m. birželio 16 d. protokoline nutartimi buvo tenkintas prašymas dėl ekspertizės, ieškovei buvo sudaryta galimybė pasiūlyti teismo ekspertą, suformuluoti ir pateikti klausimus ekspertui, atsakovei nustatytas terminas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą užstatą dėl ekspertizės. Nutartis, kuria paskirta teismo statybinė techninė ekspertizė, sustabdyta civilinė byla, priimta tik 2020 m. birželio 30 d.

23.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti atskirąjį skundą, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmės sprendžiamam klausimui ir nedaro jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Danutė Žvinklytė