Baudžiamoji byla Nr. 1-1351-1036/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32924-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Ugnei Rėkutei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Venjamin Dubrovskij, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas 9 kartus, paskutinį kartą 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 10 punktais bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė:
J. V. smurtaudamas artimojoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui, t. y. 2019-08-02 apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,02 prom. girtumo laipsnis), žodinio konflikto su motina G. V. metu, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, vieną kartą ranka sudavė G. V. į skruostą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. V. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 2 dieną pas jį į namus atėjo porininkas. Nuėjo į barą, nusipirko alaus. Alų gėrė namuose kartu su draugu ir motina. Su draugu nutarė nueiti į turgų apsipirkti. Bare prie alaus dar išgėrė po 100 gramų degtinės. Buvo mažai, todėl nuėjo iki parduotuvės nupirkti dar. Degtinę gėrė namuose. Nutarė nueiti dar iki parduotuvės. Prieš išeidamas motinai pasakė, kad ji negertų. Kai grįžo namo draugo jau nebuvo, motina buvo išgėrusi visą butelį degtinės. Ji atsisakė keltis į tualetą. Jis supyko ir pliaukštelėjo motinai per veidą, pasakė, kad negertų. Motinai sudavė delnu. Po sudavimo, motina paklausė, ką čia darai? Mano, kad motina pasiskundė savo motinai, o ji (motinos sesuo) iškvietė policiją. Supranta, kad motina galėjo nuo sudavimo pajusti fizinį skausmą. Jeigu būtų buvęs blaivus, tokiu būdu būtų nedrausminęs nuobaudos. Gailisi dėl savo veiksmų, savo elgesį vertina kritiškai.
Be kaltinamojo J. V. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-02 apie 15 val. ji buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jos neblaivus sūnus J. V., gim. (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyvena vagonėlyje. Sūnus vartojo alkoholį, t. y. alų, o ji nuėjo į tualetą. Tuo metu kai ji buvo tualete, J. V. užėjo į tualetą, priėjo prie jos ir sudavė vieną kartą savo dešinės rankos delnu jai į dešinįjį skruostą. Ji pajuto fizinį skausmą. Ji paklausė neblaivaus sūnaus už ką jis jai sudavė, o sūnus jai rusų kalba pasakė "jei būtų už ką, tai užmuščiau". Vėliau ji sūnui pasakė kad jai labai skauda ir jaučia kad tuoj akis iškris. J. jai atnešė didelį metalinį šaukštą ir pridėjo jai prie skruosto. Vėliau sūnus atsigulė į lovą ir užmigo. Ji paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus prieš ją ne pirmą kartą vartoja fizinį smurtą, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Prašo imtis veiksmų sūnaus atžvilgiu, kad jis prieš ją nesmurtautų ir nenaudotų fizinės jėgos. Ji labai bijo savo sūnaus (t. 1, b. l. 9).
Papildomos apklausos metu G. V. parodė kad papildomai į jai pateiktus klausimus gali pasakyti, kad ji gyvena su sūnumi J. V., gim. (duomenys neskelbtini), vagonėlyje-namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Vagonėlis perdarytas kaip gyvenamasis namas. Sūnus prieš ją ne kartą vartojo smurtą ir buvo nuteistas, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė lygtinai ir jis jai dėl to dažnai priekaištauja, kad ji kalta, jog jis nuteistas. Dėl įvykio 2019-08-02 ji gali pasakyti, kad ji su sūnumi gėrė, iškarto buvo kaimynas, o po to, kaimynas išėjo. Jie liko su sūnumi, sūnus toliau vartojo alkoholį, o ji nuėjo į tualetą, t. y. tualetas, tai kibiras stovintis prieškambaryje. Tada atėjo sūnus ir be jokios priežasties vieną kartą savo dešinės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą bei kliudė akį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, skaudėjo akis ir skruostas. Ji paklausė neblaivaus sūnaus už ką jis jai sudavė, o sūnus jai pasakė „jei būtų už ką, tai užmuščiau“. Kad tai būtų grasinimas ją nužudyti ji negalvoja, tiesiog girto žodžiai, jų neišsigando. Daugiau jis jai sudavęs nebuvo, išėjo. Ji jam pasakė, kad jai stipriai skauda, jis jai atnešė didelį metalinį šaukštą ir pridėjo jai prie skruosto. Tada sūnus atsigulė į lovą ir užmigo. Ji paskambino trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl to, kad po suduoto smūgio prie skaudėjusios vietos ji pridėjo šaltą šaukštą mėlynės nėra. Greitosios med. pagal ji atsisakė iškarto, kadangi patyrė tik fizinį skausmą ir į medikus taip pat nesikreipė. Dabar skausmas praėjo, žymių nesimato, pas teismo med. ekspertus taip pat nevažiuos. Įvykio metu sūnus jai negrasino nužudyti. Materialinių pretenzijų sūnui ji nereikš (t. 1, b. l. 28).
2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriaus tyrėjo M. G. proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019-08-02 apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) sūnus J. V., gim. (duomenys neskelbtini) ranka sudavė smūgį į skruostą motinai G. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuo ko ji pajautė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 8-20).
2019 m. rugpjūčio 2 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūra fiksuota vaizdo įrašu ir foto lentelėmis, kurie saugomi prie bylos (t. 1, b. l. 10-20).
2019 m. rugpjūčio 2 d. 15.24 val. kaltinamajam J. V. buvo nustatytas 3,02 ‰ promilių girtumas (t. 1, b. l. 43).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sudavė vieną kartą ranka nukentėjusiajai savo motinai G. V. į skruostą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. V. sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. J. V. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios G. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas J. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Skiriant bausmę teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis J. V. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kuri buvo paskirta už nusikalstamą veiką, padarytą prieš tą pačią nukentėjusiąja. Akcentuotina, kad šią nuskalstamą veiką J. V. padarė nepraėjus nei dviem mėnesiam po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, pažeidžiant paskutiniu nusprendžiu paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtinai neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesio, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų bei paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnes nei laisvės atėmimas sankcijoje numatytas bausmes. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d.., t. y. per ne pilnus keturis mėnesius, yra padaręs 2 (dvi) smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, smurtinio pobūdžio veiksmai visais atvejais nukreipti prieš garbaus amžiaus, negalintį savęs apginti asmenį, nusikalstamų veikų padarymo vieta taip pat ta pati – garbaus amžiaus nukentėjusiosios gyvenamoji vieta. Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad J. V. sistemingai daro administracinius pažeidimus (nusižengimus) (t. 1, b. l. 79-80). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, sistemingas administracinių pažeidimų (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.
Teismo nustatytos kaltinamąjį išimtinai neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų recidyvas, atima bet kokią galimybę kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimą.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 1 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (t. 1, b. l. 41; 55-56).
Kiti nuosprendžiu išsprendžiami klausimai
BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja teismą, priimantį nuosprendį, pasisakyti dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, tai pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Jau buvo minėta, kad kaltinamasis J. V. sistemingai daro smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, anksčiau teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taip pat prieš tą pačią nukentėjusiąją, todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti, kad J. V. nepasislėptų nuo realios laisvės atėmimo bausmės, jam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ė:
J. V. (J. V.) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti J. V. (J. V.) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę J. V. (J. V.) skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos J. V. (J. V.) paskirtą kardomąją priemonę –suėmimą palikti nepakeistą.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, vieną laikinam sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais iš įvykio vietos, įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas