Civilinė byla Nr. e2A-262-275/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34667-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė , teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. galutinio sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė S. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. ir prašė priteisti iš atsakovo 1 064,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-07-22 buvo išduoti vykdomieji raštai civilinėje byloje Nr. 2-4390-910/2015 dėl 1 277,13 Eur solidarios skolos UAB „Vilniaus vandenys“. Vykdymo metu ji, kaip solidari skolininkė, išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 1 486,66 Eur, o solidarus skolininkas atsakovas A. B. - 24,56 Eur palūkanų. Nurodo, jog ji sumokėjo 1 462,10 Eur dydžio solidarią skolą UAB „Vilniaus vandenys“. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-05-02 buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-501-989/2017 ir išspręstas klausimas dėl solidarios buvusių sutuoktinių S. Š. ir A. B. skolos AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Pasak ieškovės, ji 2018-10-04 sumokėjo solidarią skolą - 600,31 Eur, solidariąsias materialiąsias palūkanas - 22,52 Eur, solidariąsias procesines palūkanas - 43,48 Eur, t. y. iš viso 666,31 Eur. Kartu su raštu dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovė pateikė mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina sumokėtos skolos dydį. Ieškovė reikalauja, kad atsakovas atlygintų jai 1 064,20 Eur regreso tvarka solidarios skolos (CK 6.6 str., 6.9 str., 6.123 str.).

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-19 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. B. 1 064,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 064,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. Š..

4.       Atsakovas A. B. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriame nurodo, kad sutinka su 731,05 Eur sumos priteisimu iš jo už solidariosios prievolės UAB „Vilniaus vandenys“ įvykdymą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-22 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-4390-910/2015, tačiau nesutinka su ieškovės apmokėtos solidariosios skolos dalies AB „Vilniaus šilumos tinklai“, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017, priteisimu, nes atsakovas yra apmokėjęs susitarime nurodytą sumos dalį naujajam išieškotojui UAB „Conlex“.

5.       Ieškovė S. Š. atsiliepimu į prieštaravimus prašo priteisti iš atsakovo 1 069,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-19 preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovo A. B. 1 064,20 Eur  skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 064,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. Š..

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad,  nagrinėjant bylą, atsakovas teismo posėdžio metu atsisakė savo argumentų, nurodytų prieštaravimuose į preliminarų sprendimą, ir teismo posėdyje teikė naujus argumentus dėl 477,07 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 ir 13,61 Eur palūkanų priteisimo iš ieškovės, kaip uzufruktorės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį, privalančios sumokėti mokesčius. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 bute negyveno, tad mokesčius turi sumokėti uzufruktorė. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-501-989/2017 dėl S. B. ir A. B. santuokos nutraukimo ir 2017-05-02 sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti solidariai iš S. B. ir A. B. UAB „Vilniaus energija“ naudai 600,31 Eur skolos už šilumos energiją, 22,52 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-02-02 ir 5 proc. procesinių palūkanų. Iš sprendimo motyvų matyti, kad prašoma priteisti skola susidarė už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-11-30. Kaip nurodo ieškovė ieškinyje, ji 2018-10-04 sumokėjo solidarią skolą - 600,31 Eur, solidariąsias materialiąsias palūkanas - 22,52 Eur, solidariąsias procesines palūkanas - 43,48 Eur, t.y. iš viso 666,31 Eur. Kaip matyti iš 2017-05-02 sprendimo motyvuojamosios dalies (49 lapo), teismas, cituodamas A. B. argumentus, nurodė, kad jis nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 teikiama šilumos tiekimo paslauga nesinaudojo, todėl neturi pareigos solidariai su S. B. uždarajai akcinei bendrovei UAB „Vilniaus energija“ mokėti mokesčių už tiektą butui šilumą nurodytu laikotarpiu. Teismas konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi pareigą solidariai apmokėti šias išlaidas. Kadangi prievolė sumokėti skolą yra solidarioji, o ne dalinė sutuoktinių prievolė (CK 6.6 str. 3 d.), teismas nurodė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis ginčo laikotarpiu bute negyveno ir teikiamomis paslaugomis naudojosi sutuoktinė, nesudaro pagrindo priteisti skolą už paslaugas iš abiejų sutuoktinių atitinkamomis dalimis. Skola susidarė iki bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos, todėl prievolės, susijusios su šeimos ūkio tvarkymo išlaidomis yra bendros, nepriklausomai nuo to, kuris šiuo turtu naudojasi.

8.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad ginčo šalių skola UAB „Vilniaus energija“ yra solidari, o teismas įvertino aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16 A. B. nesinaudojo butu.

9.       Pažymėjo, kad A. B. teigimu, ieškovė, kaip uzufruktorė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartį, privalo sumokėti mokesčius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė, be kita ko, nustatyti ieškovei S. B. laikiną uzufrukto teisę į atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, ši teismo nutartis paaiškina priežastis, kodėl A. B. nurodytu laikotarpiu negyveno bute. Nors teismas 2015-07-17 nutartimi byloje ir buvo nustatęs ieškovei S. B. laikiną uzufrukto teisę, jis, priimdamas teismo sprendimą, nepasisakė, kad ši aplinkybė gali turėti įtakos priteistinoms sumoms. Pažymėjo, kad teismas nevertino priežasčių, kodėl A. B. nesinaudojo butu, tačiau konstatavo, kad prievolė sumokėti skolą yra solidarioji sutuoktinių prievolė. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo laikyti, kad A. B. argumentai yra pagrįsti, todėl preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors 2019-05-02 teisme gautas A. B. prašymas dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir dokumentų prijungimo, teismas sprendė, kad aplinkybės, susijusios su A. B. buvimu bute po 2015-05-17 nutarties priėmimo, neturi jokios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, tad ir nėra jokio pagrindo tenkinti prašymą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11.       Apeliantas (atsakovas) A. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-02 galutinį sprendimą, priimtą civilinėje byloje panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11.1                      Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi, priimta ginčo šalių santuokos nutraukimo byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos S. B. nustatyta laikina uzufrukto teisė į A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi nustačius laikiną uzufrukto teisę S. Š., jai, kaip uzufruktoriui kilo pareiga išlaikyti uzufrukto objektą - Butą ir proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms, mokėti mokesčius ir kitas su uzufrukto objekto eksploatacija susijusias įmokas, tačiau šių pareigų ji visiškai nevykdė ir dėl to UAB „Vilniaus energija" susidarė įsiskolinimas už laikotarpį, kurio metu jai buvo nustatytas laikinas uzufruktas naudotis Butu.

11.2                      Pažymėjo, kad šiuo atveju uzufrukto egzistavimas, sprendžiant ieškovės ir atsakovo atsakomybės statuso (solidarios/dalinės) klausimas prieš komunalines paslaugas Butui teikusią bendrovę teismui nebuvo reikšmingas, todėl sprendime teismas dėl jo ir nepasisakė ir jo neanalizavo. Teismas vertino tik ieškovės ir atsakovo atsakomybės statusą prieš tretįjį asmenį, - UAB „Vilniaus energija", tinkamai vertindamas, jog šiuo atveju abi ginčo šalys, (nepaisant to, jog Butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, jis su UAB „Vilniaus energija" yra sudaręs komunalinių paslaugų tiekimo sutartis), yra atsakingos už skolą solidariai.

11.3                      Pastebėjo, kad pateiktu argumentu A. B. siekė įrodyti, jog nagrinėjamoje byloje teismas turėtų taikyti uzufrukto teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nes skolos ir solidarios atsakomybės trečiajam asmeniui teisinis santykis nebeegzistuoja. Tad teisinė situacija nagrinėjamoje byloje, lyginant ją su situacija, kurią 2017-05-02 aprašė teismas sprendime buvo kardinaliai pasikeitusi. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas turėjo vertinti, jog Bute laikotarpiu, už kurį susidarė skola UAB „Vilniaus energija" naudodamasi uzufrukto teise,  gyveno tik ieškovė. Būdama uzufruktore ji pati turėjo mokėti mokesčius už Butui suteiktas komunalines paslaugas, tačiau to nedarė ir dėl to susidarė įsiskolinimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija" buvo atsakinga tiek ji, tiek ir atsakovas. 2018- 10-04 sumokėjusi UAB „Vilniaus šilumos tinklai" bendrą 666,31 EUR skolos sumą, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-09-16, S. Š. viso labo apmokėjo už jai, kaip uzufruktorei suteiktas komunalines paslaugas, kuriomis ji pati ir naudojosi, naudodamasi Butui suteiktomis komunalinėmis paslaugomis kartu su savo trimis dukros iš pirmos santuokos, gyvenusiomis Bute.

11.4                      Pažymėjo, kad tokiu teismo galutiniu sprendimu, spendžiant regresinio ieškinio reikalavimus, kilusius tik tarp ieškovės ir atsakovo, nepagrįstai netaikant šio ginčo išnagrinėjimui CK uzufrukto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, konkrečiai CK 4.144 str. 2 d. nustatytų uzufruktoriui pareigų mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, ieškovei buvo nepagrįstai suteikta galimybė pasinaudoti atsakovu ir pasipelnyti jo sąskaita, kuriam šiuo atveju buvo perkelta 1/2 uzufruktorės skolos apmokėjimo

12.       Ieškovė S. Š. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

12.1                      Nurodė, kad 2015-07-17 nustatyta laikina uzufrukto teisė į atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantį butą, neuždraudė jam naudotis savo butu, ką jis visą nurodytą laikotarpį ir darė, t. y. atsakovui ir ieškovei nebuvo nustatytas gyvenimas skyrium, antra, Vilniaus miesto apylinkės teismas priimdamas įsiteisėjusį 2017-05-02 sprendimą, kurio pagrindu ir atsirado atsakovo ginčijamas reikalavimas,    išsprendė klausimą dėl solidarios skolos statuso, nurodydamas, kad prievolės, kylančios iš sandorių, būtinų išlaikyti namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai, nurodyti laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini) gyveno ne tik ieškovė, bet ir šalių mažamečiai vaikai A. B. ir B. B., dėl kurių saugumo ir buvo nustatyta uzufrukto teisė ieškovei.

12.2                      Pažymėjo, kad atsakovas A. B., kvestionuodamas įsiteisėjusį 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą siekia, kad teismas iš naujo nagrinėtų tapatų ieškinį, t. y. spręstų ieškovo ir atsakovės skolos klausimą UAB “Vilniaus vandenys” ir AB “Vilniaus šilumos tinklai”.

12.3                      Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia iš esmės bylą priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

13.       CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14.       Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

15.       Byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą dėl skolos priteisimo, priteisė iš atsakovo A. B. 1 064,20 Eur  skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 064,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. Š..

16.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-07-22 buvo išduoti vykdomieji raštai civilinėje byloje Nr. 2-4390-910/2015 dėl 1 277,13 Eur solidarios skolos UAB „Vilniaus vandenys“. Vykdymo metu ieškovė, kaip solidari skolininkė, išieškotojui UAB „Vilniaus vandenys“ sumokėjo 1 486,66 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-501-989/2017 dėl S. B. ir A. B. santuokos nutraukimo ir 2017-05-02 sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti solidariai iš S. B. ir A. B. UAB „Vilniaus energija“ naudai 600,31 Eur skolos už šilumos energiją, 22,52 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-02-02 ir 5 proc. procesinių palūkanų. Ieškovė 2018-10-04 sumokėjo solidarią skolą - 600,31 Eur, solidariąsias materialiąsias palūkanas - 22,52 Eur, solidariąsias procesines palūkanas - 43,48 Eur, t. y. iš viso 666,31 Eur. Ieškovė reikalavo, kad atsakovas atlygintų jai 1 064,20 Eur regreso tvarka solidarios skolos. Vilniaus miesto apylinkės teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo A. B. 1 064,20 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 064,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 12 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei S. Š.. 

17.       Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutiko su preliminaraus teismo sprendimu dalyje dėl UAB „Vilniaus energija“ skolos, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-17 nutartimi teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė, be kita ko, nustatyti ieškovei S. B. laikiną uzufrukto teisę į atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

18.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 dėl S. B. ir A. B. santuokos nutraukimo 2017-05-02 sprendimu, be kita ko, nusprendė priteisti solidariai iš S. B. ir A. B. UAB „Vilniaus energija“ naudai 600,31 Eur skolos už šilumos energiją, 22,52 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2017-02-02 ir 5 proc. procesinių palūkanų. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017,  priimdamas sprendimą,  konstatavo, kad minėta skola yra solidarioji sutuoktinių prievolė.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

20.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu išraiška yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos. CPK 279 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Priešingu atveju tektų kvestionuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir tai galėtų kelti grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008 ir kt.).

21.       Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 teismas konstatavo, kad skola UAB „Vilniaus energija“ yra solidari S. B. ir A. B. skola, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė turi pareigą solidariai apmokėti šias išlaidas.

22.       Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo keisti ar naikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą  palikti nepakeistą.

            Teisėja                                                                                       Danutė Kutrienė