Civilinė byla Nr. 2S-1153-781/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00320-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:129.16; 122.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6360-465/2013 pagal pareiškėjo R. V. skundą antstolei B. P., suinteresuotas asmuo A. V., dėl vykdymo išlaidų išieškojimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. V. (toliau - pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės B. P. (toliau - antstolė) veiksmų prašydamas grąžinti paskaičiuotas vykdymo išlaidas, o būtent 762 Lt antstolio atlyginimą ir 24 Lt išlaidas už atliktas užklausas, į jo nurodytą sąskaitą. Anot pareiškėjo, teismas sprendime dėl santuokos nutraukimo nenurodė, jog sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai, todėl antstolė vykdydama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui V. V. iš pareiškėjo išieškojimo privalėjo siųsti raginimą.

            Antstolė 2014 m. sausio 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos teisėtai ir pagrįstai vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normomis. Pagal įstatymą sprendimai ir nutartys dėl išlaikymo priteisimo vykdomi skubiai, o raginimas skubaus vykdymo bylose nesiunčiamas, todėl siekiant kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą bei tinkamai informuoti skolininką apie susidariusį įsiskolinimą, netaikant priverstinių vykdymo veiksmų, buvo priimtas patvarkymas dėl išlaikymui taikomo indekso išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0107/13/07219/V bei nustatytas 3 dienų terminas įsiskolinimui padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad CPK 282 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad sprendimai ir nutartys dėl išlaikymo priteisimo vykdomi skubiai. CPK 661 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skubaus vykdymo bylose raginimas nesiunčiamas. Nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimą pareiškėjas sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą tik po procesinių dokumentų gavimo, t. y. po patvarkymo dėl išlaikymui taikomo indekso išieškojimo bei pažymos apie priteistų vaikui išlaikyti mokėjimo įteikimo, todėl pareiškėjas privalo atlyginti antstolei visas patirtas išlaidas. Teismas pažymėjo, kad antstolės nurodytos išieškotinos vykdymo išlaidos apskaičiuotos laikantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatuose nustatytų vykdymo išlaidų dydžių, antstolė vykdymo procese neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl ji pagrįstai ir teisingai paskaičiavo vykdymo išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį ir priteisti iš antstolės nepagrįstai išieškotas vykdymo išlaidas. Nurodo, kad vykdomajame rašte, kurį vykdė antstolė, nėra nurodyta, jog sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, taigi, antstolė privalėjo siųsti raginimą susimokėti skolą pačiam. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apylinkės teismui nurodė, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo sūnui buvo priimtas 2007 metais, t.y. žymiai ankščiau nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, pagal kurį turi būti indeksuojamos periodinės išmokos išlaikymui, taigi teismo sprendime nebuvo įrašyta, kad išlaikymą vaikui reikia indeksuoti. Todėl skola susidarė ne dėl teismo sprendimo nevykdymo, o dėl pareiškėjo nežinojimo apie būtinybę indeksuoti mokamą išlaikymo sumą. 

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolė prašė jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą rėmėsi aplinkybėmis, išdėstytomis 2014 m. sausio 2 d. patvarkyme dėl skolininko skundo dėl antstolės veiksmų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo A. V. 2013 m. gruodžio 12 d. pateikė antstolei vykdymui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-814-611/2007 dėl priteisto vaikui išlaikymo indekso išieškojimo iš pareiškėjo (vykdomosios bylos Nr. 0171/13/07219 l. 1-3). Antstolė 2013 m. gruodžio 13 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos Nr. 0171/13/07219 l. 22). 2013 m. gruodžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymui taikomo indekso išieškojimo, kurį kartu su kitais dokumentais išsiuntė pareiškėjui (vykdomosios bylos Nr. 0171/13/07219 l. 24-26). Pareiškėjas, sutikdamas su išlaikymo įsiskolinimu, po procesinių dokumentų įteikimo 2013 m. gruodžio 30 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 4 762 Lt įsiskolinimą ir 986 Lt vykdymo išlaidas. 

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas teismo sprendimą dėl vaikui priteisto išlaikymo vykdė gera valia, tačiau iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio mokamo išlaikymo dydžio neindeksavo. 

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 2 punktas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Visais atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta, – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. Suinteresuotas asmuo A. V., pateikdama prašymą antstoliui, būtent šio tikslo ir siekė. Aprašo 9 punkte nurodyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė neturėjo pareigos jam siųsti raginimą įvykdyti teismo sprendimą (sumokėti skolą). CPK 655 straipsnyje numatyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus. CPK 661 straipsnyje numatyti atvejai, kada raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas. Prie tokių atvejų priskirtinos skubaus vykdymo bylos, bylos dėl periodinių išmokų išieškojimo (CPK 661 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.). Taigi CPK 661 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės – pradėti vykdymo veiksmus išsiunčiant skolininkui raginimą – išimtys. Nesiunčiant įstatymo nustatytais atvejais raginimo, priverstinės vykdymo procedūros atliekamos nedelsiant, neturint pareigos iš anksto informuoti apie tai skolininką. Antstolė, gindama savo poziciją, teigė, kad pareiškėjo atžvilgiu nagrinėjama byla priskirtina prie skubaus vykdymo bylų, kuriose raginimas nėra siunčiamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu antstolės teiginiu nesutinka. 

Vadovaujantis CPK 279 straipsniu, pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. CPK 307 straipsnyje nustatytas trisdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliaciniam skundui pareikšti. CPK 279 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Taip pat CPK 588 straipsnyje įtvirtinta bendra nuostata, jog teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog teismas nukreipia skubiai vykdyti teismo sprendimus dėl išlaikymo priteisimo. Ši nuostata įtvirtinta tam, jog būtų užtikrinti bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas besąlygiškai įpareigoja teismą sprendimus dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai, kadangi esant skubiam privalomajam sprendimo vykdymui teismas privalo perduoti sprendimą skubiai vykdyti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad priverstinis vykdymas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ne dėl priteisto išlaikymo išieškojimo, o tik jo dalies pareiškėjui netaikant išlaikymo indeksacijos. Todėl tokiu būdu susidariusi 4 762 Lt suma turi būti traktuotina kaip išlaikymo įsiskolinimas, o skubus vykdymas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimui netaikomas. Pabrėžtina ir tai, kad pats 2007 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo ir pareiškėjo buvo vykdomas įprasta tvarka, be jo priverstinio ir skubaus vykdymo. Vykdomasis raštas, išduotas šio sprendimo pagrindu, buvo pateiktas antstolei tik 2013 m. gruodžio 12 d. Tuo tarpu CPK 661 straipsnio kontekste skubaus vykdymo bylos suprantamos kaip bylos, kuriose teismo sprendimas turi būti vykdomas skubiai. Esant tokiems motyvams, negalima sutikti su antstole, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CPK 661 straipsnio 2 dalis, atleidžianti ją nuo pareigos siųsti raginimą pareiškėjui. Priėjus tokią išvadą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo pareigos atlyginti antstolei išlaidas, patirtas vykdant užklausas, susijusias su skolininko turtinės padėties nustatymu, ir sumokėti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, egzistavimo.

Nagrinėjamoje byloje iš teismui pateikto pareiškėjo skundo turinio (skundo faktinio pagrindo) matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka mokėti antstoliui 762 Lt atlyginimą ir 24 Lt užklausos į bankus, SODRA ir kitas institucijas išlaidas. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 432 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau - SVI) (SVI redakcija, galiojusi antstolės veiksmų atlikimo metu) 67 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į būtinas ir papildomas išlaidas bei atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pareiškėjo reikalavimą, prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir jį atmesdamas, nepagrįstai neatsižvelgė į SVI 67 p. Sprendžiant klausimą dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą: per raginime nustatytą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (SVI 67 punktas). Tačiau kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (SVI 68 punktas).

Byloje konstatuotina, kad antstolė, pareiškėjui neišsiuntusi raginimo sumokėti įsiskolinimą, užkirto geranoriško reikalavimo įvykdymo galimybę. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2013 m. gruodžio 16 d. buvo siunčiamas patvarkymas dėl išlaikymui taikomo indekso išieškojimo, kuriame buvo nurodyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą šioje byloje nebus siunčiamas, ir pareiškėjas per 3 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos turi sumokėti visą išlaikymui taikomo indekso įsiskolinimą – 4 762 Lt bei 986 Lt antstolės vykdymo išlaidas, viso 5 748 Lt, kitaip bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės (vykdomosios bylos Nr. 0171/13/07219 l. 26). Kaip atsiliepime į atskirtąjį skundą nurodė pati antstolė, minėtas dokumentas pareiškėjui įteiktas 2013 m. gruodžio 27 d., 2013 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė išlaikymo įsiskolinimą – 4 762 Lt bei paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Tokiu būdu pareiškėjas, sužinojęs apie įsiskolinimo išieškojimą priverstine tvarka, per jam nustatytą terminą įvykdė visus patvarkyme nurodytus reikalavimus. Ši aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas įsiskolinimą padengė per nustatytą terminą, kas suponuoja SVI 67 p. taikymą. Atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės normomis, ir pripažinus, kad antstolė turėjo pareigą išsiųsti raginimą pareiškėjui dėl skolos sumokėjimo, teismas sprendžia, jog 762 Lt atlyginimas antstolei už vykdomojo dokumento įvykdymą ir 24 Lt išlaidos, susijusios su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu (8 užklausos (vykdomosios bylos Nr. 0171/13/07219 l. 29)) iš pareiškėjo negali būti imamos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais.

Pažymėtina ir tai, kad nėra teisinio pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo ginčo sprendime ir antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta teismine praktika civilinėse bylose, nes jose yra skirtingos bylų faktinės aplinkybės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S., R. S., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009; kt.). Susipažinus su 2007 m. vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, turiniu matyti, jog joje aptariama situacija dėl teismo įsakymu priteistos skolos išieškojimo, kuomet skolininkas per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas nepareiškia prieštaravimų dėl teismo įsakymo ir jo neįvykdo, kuriai taikoma CPK 661 straipsnio 1 dalis. CPK 661 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – užtikrinti operatyvų prievolės įvykdymą, nenustatant papildomo termino prievolei įvykdyti tais atvejais, kai toks terminas jau yra nustatytas įstatyme ar vykdomajame dokumente. Nagrinėjamu gi atveju kalbama apie CPK 661 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę. Be to, byloje paneigus antstolės argumentą dėl pareigos siųsti raginimą nebuvimo, ir nustačius, kad pareiškėjo atvejis nepatenka į CPK 661 straipsnio reglamentuojamą sritį, nėra pagrindo remtis 2007 m. vasario 5 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, netinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Įpareigoti antstolę B. P. į pareiškėjo R. V. sąskaitą Nt. (duomenys neskelbtini) pervesti 786 Lt nepagrįstai sumokėtų vykdymo išlaidų.

Teisėja                                                                       Jūratė Varanauskaitė