Civilinė byla Nr. 2S-391-527/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Olga Šinkarenko;
procesinių sprendimų kategorijos: 128.11; 122.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos
teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Roberto
Vaitkevičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1542-199/2010 pagal pareiškėjo A. S. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti
asmenys: antstolis Robertas Vaitkevičius, Kauno apskrities Vyriausiasis
policijos komisariatas, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija),
n u s t a t ė:
pareiškėjas 2009-06-17 skundu dėl neteisėtų veiksmų (1
t, b. l. 37-39) prašė teismo pripažinti atsakovo Kauno m. VPK
veiksmus pateikiant vykdyti, o antstolio Roberto Vaitkevičiaus veiksmus priimant
vykdyti, Kauno miesto VPK 2009-02-28 Nutarimo Nr. M536918 pirmo lapo kopiją,
neteisėtais ir pažeidžiančiais pareiškėjo teises bei CPK 583 str. 3 p.; pripažinti
neteisėtais bei panaikinti antstolio 2009-05-20 patvarkymą Nr. 0147/09/01929
priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti; 2009-05-28 patvarkymą Nr.
0147/09/01929 areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą;
2009-05-28 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929; 2009-06-09
vykdymo išlaidų paskaičiavimo aktą ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas; vykdomąją
bylą Nr. 0147/09/01929 nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas patikslintu skundu dėl antstolio veiksmų
(t. 1, b. l. 72A-73) prašė teismo pripažinti antstolio Roberto Vaitkevičiaus
veiksmus priimant vykdyti Kauno miesto VPK 2009-02-28 nutarimo Nr. M536918
pirmo lapo kopiją neteisėtais ir pažeidžiančiais pareiškėjo teises bei neatitinkančius
CPK 583 str. 3 p. nuostatos; pripažinti negaliojančiais ir panaikinti antstolio
2009-05-20 patvarkymą Nr. 0147/09/01929 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti;
2009-05-28 patvarkymą Nr. 0147/09/01929 areštuoti lėšas ir jas pervesti į
antstolio depozitinę sąskaitą; 2009-05-28 Turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr.
0147/09/01929; 2009-06-09 vykdymo išlaidų paskaičiavimo aktą ir siūlymą
sumokėti vykdymo išlaidas; vykdomąją bylą Nr. 0147/09/01929 nutraukti ir priteisti
bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad 2009-02-28
Kauno m. VPK nutarimu Nr. 536918 „Dėl administracinio teisės pažeidimo, kai
protokolas nesurašomas“ (t. 1, b. l. 8) dėl KET pažeidimo jam paskirta 200 Lt
bauda. Nutarimo antroje pusėje nurodyta, kad pareiškėjas baudą turi sumokėti
per 40 d. VMI, kurią pareiškėjas, nurodęs nutarime nurodytą įmokos kodą, sumokėjo
2009-04-06 t. 1, b. l. 10). 2009-06-01 internetu atsispausdinęs sąskaitos
išrašą, pareiškėjas sužinojo, jog antstolis dėl padaryto KET pažeidimo AB „Swedbank“
bankui 2009-05-28 pateikė patvarkymą nurašyti nuo pareiškėjos sąskaitos apie 800
Lt (t. 1, b. l. 9). Pareiškėjas 2009-06-02 kreipėsi į Kauno apskrities VMI ir tik
tuomet paaiškėjo, kad įmokos kodas yra ne toks, kaip pareiškėjui pateiktame nutarime
nurodyta 55819, bet 55619 (t. 1, b. l. 11). VMI atžymėjo apie
įmokos užskaitymą. Apie tai pranešė antstoliui, kuris pareiškėjui pareiškė, kad
vykdymo išlaidas turės sumokėti. 2009-06-10 pareiškėjo interesus atstovaujančiai
advokatei susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0147/09/01929 (t. 1, b. l. 12-14) tapo
aišku, kad Kauno m. VPK, pažeidžiant CPK 587 str. 3 p. ir ATPK 303 str. teises
normas, kuriose nurodoma, jog vykdomasis dokumentas yra institucijų ir
pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, antstoliui
2009-05-15 pateikė, o antstolis priėmė vykdyti ne nutarimą, turintį vykdomojo
dokumento galią, bet nutarimo pirmojo lapo kopiją (t. 1, b. l. 19). ATPK 314
str. leidžia pateikti vykdyti nutarimą tik tuomet, kai bauda nesumokama.
Vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, antstolis nepareikalavo iš
Kauno m. VPK įrodymų, jog bauda nėra sumokėta. Nutarimo pirmojo lapo kopijoje,
aiškiai naudojant kitą spaudą, nei kad pareiškėjui pateiktame nutarimo
egzemplioriuje, nurodytas įmokos kodas 55619. Taigi Kauno m. VPK pateikė
vykdyti, o antstolis priėmė vykdyti nepilną dokumentą. Galima laikyti, kad
pateiktas ir priimtas vykdyti žinomai suklastotas dokumentas. 2009-06-10 per
atstovę pareiškėjui tapo žinoma (t. 1, b. l. 15), jog, pažeidžiant CPK 587 str.
3 p., antstolis 2009-05-20 priėmė patvarkymą Nr. 0147/09/01929 priimti vykdomąjį
dokumentą vykdyti (t. 1, b. l. 18). Nors policijos antstoliui pateikto nutarimo
dalies kopijoje buvo nurodytas pareiškėjo asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbo
vieta, kurie neturėjo kelti abejonių, nes ir policija tikrina nurodomus
duomenis, tačiau antstolis rinko visą informaciją, veikė nesivadovaudamas
proceso ekonomiškumo principu paskambinant į pareiškėjo darbovietę, bet ėmėsi
visų Instrukcijoje numatytų veiksmų ir 2009-06-09 paskaičiavo visas įmanomas,
bet ne būtinas vykdymo išlaidas, viso 525,20 Lt, todėl pareiškėjas laiko, kad
išlaidų paskaičiavimas nepagrįstas, be to, sąlygotas Kauno m. VPK aplaidumu
suteikiant pareiškėjui neteisingą informaciją apie įmokos kodą bei dėl
netinkamo dokumento priėmimo, nes, jeigu antstolis būtų priėmęs vykdomojo rašto
galią turintį nutarimą, jis būtų pastebėjęs, kad išieškotojas pažeidėjui
suteikė neteisingą informaciją. 2009-05-28 surašytas pareiškėjui bei jo
darbdaviui adresuotas patvarkymas (t. 1, b. l. 26) areštuoti lėšas ir jas
pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, kurio pareiškėjas negavo iki šiol,
2009-05-28 surašytas patvarkymas, adresuotas pareiškėjo darbdaviui, vykdyti
vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo (t. 1, b. l. 27). 2009-06-10
advokatė vykdomojoje byloje rado tris 2009-05-28 Turto arešto akto
egzempliorius, kuriuo areštuojamas pareiškėjui priklausantis automobilis,
tačiau 2009-06-11 advokatei pateiktas tik vienas atšviestas egzempliorius su
prierašu (kurio nebuvo susipažįstant su byla) „Paruošti, bet neišsiųsti, nes
pristatytas kvitas, kad bauda sumokėta“ (t. 1, b. l. 28). Kaip minėta,
2009-06-09 surašytas vykdymo išlaidų paskaičiavimo aktas ir siūlymas sumokėti
vykdymo išlaidas, kurių pareiškėjas nėra gavęs (t. 1, b. l. 35,36). Kadangi pareiškėjas
sumokėjo baudą, ieškant iš jo vykdymo išlaidas būtų neteisėto praturtėjimo
požymiai. Nutarimo pirmojo lapo kopija neteisėtai priimta vykdyti, todėl, vadovaujantis
CPK 629 str., vykdomoji byla nutrauktina. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti
už advokato teisinę pagalbą iš visų suinteresuotų asmenų, nes jų veiksmai yra
priešingi pareiškėjui.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-10-21 nutartimi (t.
2, b. l. 38-45) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: pripažino antstolio
procesinius veiksmus, priimant Kauno apskrities VPK nutarimo Nr. M536918
kopiją, atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, priskaičiuojant ir išieškant
vykdymo bei administravimo išlaidas iš pareiškėjo vykdomojoje byloje Nr.
0147/09/01929, neteisėtais; panaikino patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą
vykdyti 2009-05-20 Nr. 0147/09/01929 vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929;
panaikino patvarkymą areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę
sąskaitą 2009-05-28 vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929; panaikino turto
arešto aktą 2009-05-28 vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929; panaikino
patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo 2009-05-28
vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929; panaikino vykdymo išlaidų paskaičiavimo
aktą 2009-06-09 vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929; panaikino pareiškėjui
pateiktą siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas 2009-06-09 Nr. 0147/09/01929
vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929; civilinę bylą Nr. 2-1542-199/2010 dalyje
dėl pareiškėjo skundo dėl Kauno apskrities VPK veiksmų nutraukė; priteisė iš
antstolio pareiškėjui 1.200 Lt už advokato teisinę pagalbą; likusioje dalyje
pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė; priteisė iš antstolio valstybei
30 Lt išlaidų, o iš pareiškėjo 7,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu; įpareigojo Kauno apskrities VMI grąžinti pareiškėjui mokėjimo
kvitu 2009-06-11 sumokėtą Kauno apskrities VMI 132 Lt žyminį mokestį.
Antstolis atskiruoju skundu (t. 2, b. l. 76-82) prašo panaikinti Kauno m. apylinkės
teismo 2010-10-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Dėl CPK 651 str. 1 d. Teismas neteisingai interpretuoja
Kauno apygardos administracinio teismo 2010-05-24 sprendimą, kuriuo buvo
konstatuotos civilinei bylai Nr. 2-1542-199/250140 reikšmingos aplinkybės ir
remdamasis tomis netinkamomis interpretacijomis priėmė neteisingą sprendimą.
Kauno apygardos administracinis teismas tik konstatuoja, kad nutarime Nr.
536918 nurodytas įmokos kodas galėjo būti suvokiamas tik nevienareikšmiškai,
tačiau išvados, kad jis išties buvo nurodytas netinkamas, nėra: „<..>
pareiškėjas pagrįstai galėjo manyti, kad įmokos kodas yra 55819 <...>“,
„<...> teismas laiko, kad Kauno apskrities VPK pareigūnai įteikę
pareiškėjui nutarimą su jame nurodytu įmokos kodu, kurio suvokimas ir
vertinimas nėra vienareikšmis <...>“. Pažymėtina, kad 2010-05-24 Kauno
apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-319-414/2010
nusprendė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl 2009-05-15 nutarimų išsiuntimo
vykdymui Nr. 20-10-S yra atmestinas. Iš to seka išvada, kad nutarimai pagal
2009-05-15 sąrašą Nr. 20-10-S-5153, tarp kurių buvo ir nutarimas Nr. 536918,
antstoliui vykdyti buvo pateikti pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis ATP 314
str., o antstolis juos teisėtai, vadovaudamasis CPK 651 str. 1 d., priėmė
vykdyti. Be to, nei vienas antstolis nevertina sprendimus priimančių
institucijų darbo, o šiuo atveju antstolis nebūtų galėjęs atsisakyti priimti
nutarimą, ant kurio uždėtas neaiškus, neryškus spaudas dėl baudos sumokėjimo
rekvizitų. Visų pirma, atidus ir rūpestingas pilietis privalo pats įsitikinti
savo veiksmų teisingumu, šiuo atveju, jei skolininkui kilo įtarimas dėl
neryškaus, susiliejusio rekvizitų spaudo, jis turėjo galimybę įmokai atlikti
reikalingus rekvizitus sutikrinti VMI internetinėje svetainėje skelbiamoje
informacijoje, nuvykus į nutarimą išdavusią instituciją ar pačią Kauno m.
apskrities VMI. Klaidingas įmokos kodas skolininko mokėjime buvo nurodytas tik
per jo paties aplaidų ir neapdairų požiūrį į prievolės atlikimą. Pagal
2001-03-30 Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių 53 str., 54 str., 55 str. padarytos
originalių dokumentų kopijos negali būti vertinamomis kaip netinkamomis ar tuo
labiau kaip klastojimais. Pagal atitinkamus ir aukščiau įvardintus reikalavimus
padaryta nutarimo Nr. 536918 kopija buvo pateikta vykdyti antstoliui
nepažeidžiant jokių įstatymo normų. CPK 584 str. 1 d. 3 p. nurodo, kad
vykdytini dokumentai yra teismo nutarimai administracinėse bylose. Šiuo atveju
antstoliui pateikta administracinės teisės pažeidimo nutarimo tinkamai pagal
įstatymo reikalavimus patvirtinta kopija. Antstolis, priimdamas vykdomąjį
dokumentą, vadovaudamasis CPK 651 str. 1 d., tai darė pagrįstai ir tinkamai, nes
tinkamai patvirtinta nutarimo kopija yra prilyginama jos originalui pagal visas
raštvedybos taisykles ir tai nėra pagrindas atsisakyti priimti vykdomąjį
dokumentą vykdyti.
Dėl įrodymų civilinėje byloje nevertinimo. Bauda
pagal nutarimą Nr. 536918 vykdomojo dokumento priėmimo antstolio kontoroje
dienai nebuvo sumokėta - mokėjimas, kurį teismas laiko tinkamu, yra
neteisingas, nes dėl skolininko klaidos ir nerūpestingumo mokant buvo nurodytas
neteisingas įmokos kodas, dėl ko: „<...> nutarimas, kaip neįvykdytas,
buvo pagrįstai perduotas antstoliui vykdyti <..>“ (Kauno apygardos teismo
2010-09-13 nutartis c. b. Nr. 2S-1439-254/2010). Minėtą faktą absoliučiai
pagrindžia Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos raštas Nr.
20-10-S-12028, kur nurodyta, kad pareiškėjas jam paskirtą baudą yra sumokėjęs
2009-06-09, tai yra po vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstoliui (tad
kyla klausimas, kaip teismas gali daryti išvadą, kad antstolis neteisėtai
priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, nes jis jau buvo įvykdytas, jei rašytiniai
įrodymai bei teismui pateikta vykdomoji byla patvirtina visai kitus faktus - tai
yra, kad bauda net nebuvo sumokėta). Pažymima, kad priverstinio poveikio priemonės
vykdomojoje byloje taip pat buvo taikomos dar iki vykdomojo dokumento įvykdymo,
tai yra 2009-05-28. Teismas, nevertindamas byloje esančių įrodymų, padaro
klaidingas išvadas, kas turi pasekmes antstolio, kaip valstybės pavestų
funkcijų vykdytojo, teisėms - konkrečiai užkertamas kelias atgauti savo
patirtas išlaidas vykdant vykdomąjį dokumentą, kokią teisę jam numato įstatymas
(CPK 610 str., LR Antstolių įstatymo 21 str. 4d., Sprendimų vykdymo
instrukcijos 52 p.) ir kaip ne kartą yra pažymėjęs LAT „už sprendimo vykdymą
antstolis turi teisę gauti atlyginimą, o jo patirtos vykdymo išlaidos turi būti
apmokėtos, ir ši jo teisė negali būti paneigta, nes darbas yra atlygintinis
(Konstitucijos 48 str. 1 d., Konstitucinio Teismo 2005-09-20 sprendimas, 2009-12-11
nutarimas, CPK 609-611 str., LAT 2007-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-7-1/2007;
2007-02-05 nutartis c. b. Nr. 3K-7-5/2007).
Dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr.
0147/09/01929. Nesuvokiama, kaip teismas gali daryti išvadą, kad antstolis,
prieš priimdamas nutarimą Nr. 536918 vykdyti, privalėjo patikrinti (CPK 651
str. 1 d.), kad bauda yra sumokėta, jei ji nebuvo sumokėta. Teismas
neatsižvelgė, kad nutarimo vykdyti priėmimo dieną bei priverstinio poveikio priemonių
taikymo byloje dieną bauda pagal vykdomąjį dokumentą sumokėta nebuvo, ką
patvirtina ir Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos raštas Nr.
20-10-S-12028. Teismas konstatuoja, kad bauda buvo sumokėta iki pateikimo
vykdyti ją antstoliui, ir nurodo, kad antstolis privalėjo tai patikrinti, bet nepaaiškina,
kokiu būdu tai buvo galima padaryti, jei pirminis mokėjimas buvo neteisingas ir
jo matyti negalėjo nei institucija, išdavusi nutarimą, nei tuo labiau
antstolis, ką, beje, nurodo ir Kauno apygardos teismas 2010-09-13 d. nutartimi
kitoje c. b. tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko Nr. 2S-1439-254/2010. Šiuo
atveju teismas, konstatuodamas, kad antstolis padidino vykdymo išlaidas,
konkrečiai nenurodo nei vienos įstatyminės normos (šiuo atveju CPK ar SVI
punkto), kuri, skaičiuojant vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr.
0147/09/01929, buvo pažeista ar kurios nesilaikyta. Atsižvelgiant į tą faktą,
kad bauda pagal nutarimą Nr. 536918 buvo sumokėta tik 2009-06-09, visos
priemonės, kurios taikytos vykdomojoje byloje siekiant tinkamo vykdomojo
dokumento įvykdymo, yra pagrįstos ir teisėtos, o teismo išvada, kad:
„<...> antstolis antrą kartą ketino išieškoti baudą <...>, -
absoliučiai prieštarauja CK 1. 5 str. 1 d. - juk antstolio priverstinio
poveikio priemonių taikymo byloje metu bauda nebuvo sumokėta, nes tai padaryta
tik 2009-06-09. Įvykdytoje vykdomojoje byloje jokie nauji veiksmai nėra galimi,
tad teismo išvada, kad vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929 iš
skolininko galėjo būti išieškomos ir jas jam pasiūlyta apmokėti tik įvykdžius vykdomąją
bylą, absoliučiai prieštarauja LAT formuojamai praktikai, kas nutartį daro
neteisėta ir prieštaraujančiai vienodos praktikos teismuose kūrimo principui.
Be to, skolininkas, iš kurio būtų išieškomos vykdymo išlaidos užbaigtoje
vykdomojoje byloje, negalėtų pasinaudoti CPK 510 str. nustatyta teise skųsti
antstolio veiksmus. Juk užbaigtoje vykdomojoje byloje antstolio veiksmai
neskundžiami. LAT yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai antstolis
vykdomąjį dokumentą yra įvykdęs (nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas
grąžintas jį išdavusiai institucijai, vykdomoji byla užbaigta), antstolio
veiksmai nebegali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje
nustatyta tvarka (LAT 2005-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005).
Taigi antstolis, neužbaigtoje vykdomojoje byloje pasiūlydamas skolininkui apmokėti
vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 str.), nepažeidė jokios įstatyminės normos,
priešingai - detaliai laikėsi teisinio reglamentavimo ir vykdymo procese LAT
formuojamos vykdomųjų dokumentų vykdymo ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš
skolininko tvarkos. Atkreiptinas teismo dėmesys į tą faktą, kad teismas,
vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nusprendžia panaikinti
antstolio veiksmus, kurie net nebuvo atlikti ir už kuriuos vykdymo išlaidos
vykdomojoje byloje yra neskaičiuotos, tai yra patvarkymas vykdyti vykdomąjį
dokumentą ir turto arešto aktas. Vykdymo išlaidų skaičiavimo ir apmokėjimo
tvarka yra detaliai reglamentuota CPK ir SVI, todėl
jokie nukrypimai, vertinant vykdymo išlaidų skaičiavimą nuo to reglamentavimo
nėra galimi. Tuo tarpu teismas pripažįsta antstolio veiksmus, taikant
priverstinio poveikio priemones byloje, neteisėtais, tik vadovaudamasis
teisingumo ir protingumo kriterijais, taip reikšdamas savo subjektyvią nuomonę,
jos nepagrįsdamas jokiais teisės aktais ir neįvardindamas normų, kurias
antstolis pažeidė, taikydamas priverstinio poveikio priemones byloje, siekdamas
tinkamo vykdomojo dokumento įvykdymo, kuris, pabrėžtina, iki pat priverstinio
poveikio priemonių taikymo byloje nebuvo įvykdytas.
Dėl 1.200 Lt bylinėjimosi išlaidų iš antstolio advokato
pagalbai apmokėti priteisimo. Advokatui išlaidos yra priteisiamos ne
didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų
tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845). Civilinė byla
pagal pareiškėjo skundą yra pakankami paprasta ir nesudėtinga, ypatingų teisinių
žinių ar pasiruošimo nereikalaujanti, tad priteista suma yra sveiku protu
nesuvokiama ir, beje, niekuo nepagrįsta. Civilinių bylų nagrinėjimas vyksta
vadovaujantis rungimosi principu, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas
aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK
12str.; 178 str.). Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti bylinėjimosi
išlaidas, nes nei teismas, nei pareiškėjas nepateikė antstoliui įrodymų, kad
tokios išlaidos buvo patirtos, skunde konkreti prašomų priteisti atstovavimo
išlaidų suma nenurodyta, jokie kvitai nepridėti. Antstolis dėl šių priežasčių dėl
bylinėjimosi išlaidų pritesimo atsikirtimų negalėjo pateikti (CPK 142str.;
178str.).
Dėl CPK 443 str. 1, 8 d. pažeidimo ir netinkamo CPK 443
str. 6 d. taikymo. CPK 443 str. 6 d. numato bendrą principą, kad
dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos bylose, išnagrinėtose
ypatingosios teisenos tvarka, nėra atlyginamos. Šiuo atveju nagrinėjamas
skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, todėl negali būti jokių priešingų
interesų civilinėje byloje, o antstolio veiksmus pripažinus neteisėtais jie
nedelsiant panaikinami. Antstolis vykdymo proceso metu yra tik valstybės
įgaliotas asmuo, kuriam suteiktos vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijos
(Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 634 str. 1 d.) ir veikia ne savo, o
išieškotojo naudai, siekiant apginti viešąjį interesą, t. y. užtikrinti
vykdomųjų dokumentų įvykdymą, kad būtų pasiekti CPK 2 str. įtvirtinti civilinio
proceso tikslai. Išieškojimas yra vykdomas ne antstolio, o išieškotojo naudai
(CPK 638 str. 1 d.). Antstolis vykdymo procese negali turėti jokių priešingų
interesų, nes privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo
greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei
įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Pareigą atstovauti kreditoriaus
interesams jam numato Įstatymas, tad nesuvokiama, kaip galima priteisti
bylinėjimosi išlaidas už pareigos, numatytos įstatymu, vykdymą. Tuo atveju, jei
vykdymo procese yra nustatomi vykdymo proceso pažeidimai, antstolis juos CPK
nustatyta tvarka privalo pašalinti (CPK 594 str. 2 d., 613 str. 1 d., 634 str.
2 d.), tačiau, kaip ir numatyta CPK 443 str. 6 d., bylinėjimosi išlaidos negali
būti priteistos. Antstolis yra teismų ir kitų kompetentingų institucijų bei
pareigūnų sprendimų vykdytojas, todėl vykdymo proceso metu taiko CPK bei SVI. CPK
583 str. 2 d. reglamentuoja SVI privalomumą visiems asmenims. Antstolis,
nepažeisdamas vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso
dalyvių teisių, atlieka kaip valstybės įgaliotas asmuo jam pavestas pareigas ir
už tai jam turi būti atlyginta (Antstolių įstatymas 21 str. 4 d.).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo
Kauno m. apylinkės teismo 2010-10-21 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį
skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodo, jog
Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo Kauno apskrities VPK veiksmų
pareiškėjo atžvilgiu neteisėtumą, bet ne antstolio veiksmų neteisėtumą.
Antstolio veiksmus vertino Kauno m. apylinkės teismas. Nors administracinis
teismas jo reikalavimą panaikinti 2009-05-15 administracinį aktą Nr. 20-10-S,
kuriuo išsiųstas antstoliui vykdyti nutarimas dėl baudos išieškojimo, atmetė,
tačiau atmetė tuo pagrindu, jog jis nėra individualus administracinis aktas,
kuris gali būti ginčijamas ABTĮ 15 str. prasme, „tačiau tai nereiškia, kad toks
nutarimo išsiuntimas vykdymui negali būti vertinamas pagal CK 6.271 str. 4 d.
nustatytus vertinimo kriterijus" (nutarties 3 lapas, 2 pastraipos
priešpaskutinis ir paskutinis sakiniai ). Administracinis teismas pasisakė, jog
atsakovas pažeidė CK 6.271 str., todėl pareiškėjui ir buvo priteistas žalos
atlyginimas. Antstolis, teigdamas, kad nutarimo išsiuntimas vykdyti yra
teisėtas, neigia administracinio teismo nutartyje konstatuotas aplinkybes.
Beje, antstolis administracinio teismo nutarties neskundė, nors buvo įtrauktas
į administracinį procesą. Antstolis teigia, jog jis teisėtai priėmė vykdyti
nutarimo kopiją, nes ji atitiko raštvedybos reikalavimus. Toks aiškinimas yra
piktnaudžiavimas suteiktomis procesinėmis teisėmis, CPK 584 str. normos
iškraipymas. Jeigu laikyti, kad vykdomojo dokumento galią turi ne pats
originalus dokumentas, bet raštvedybos taisykles atitinkančio dalies dokumento
kopija, tai tada ir teismų sprendimų ar teismų išduotų pagal teismų sprendimus
vykdomų raštų kopijos gali turėti vykdomojo dokumento galią. Taip galima
paneigti CPK 584 str. prasmę, kuris nenurodo, jog vykdomojo dokumento galią
turi nutarimo dalies kopija. Teismas konstatavo perteklinius antstolio veiksmus
vykdomojoje byloje, kuomet buvo aiškiai nurodyta skolininko darbovietė ir
gyvenamoji vieta. Vadovaujantis CPK 651 str. 2 d.7 p., antstolis galėjo
paskambinti į darbovietę ir nedelsiant būtų paaiškėję faktinės aplinkybės, jog
bauda sumokėta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis po visų priimtų
patvarkymų priėmė patvarkymą išsiųsti nutarimą vykdyti išieškojimą iš
pareiškėjo darbo užmokesčio, kas taip pat liudija, kad visi kiti antstolio
veiksmai buvo pertekliniai, manytina, siekiant sau pasiskaičiuoti didesnį
atlyginimą. Taigi administraciniam teismui konstatavus, jog nutarimas pateiktas
vykdyti neteisėtai (kas sąlygojo žalą), iš neteisėtų veiksmų negali kilti
teisėtos pasekmės. Vadinasi, antstolis neteisėtai priėmė vykdyti neteisėtai
pateikiamą vykdomąjį dokumentą (vykdomo dokumento galios neturinčią vykdomojo
dokumento dalies kopiją). Antstolis nepagrįstai daro išvadą, jog baudos
mokėjimas buvo atliktas netinkamai. Administracinis teismas sprendimo antro
lapo 7 pastraipoje konstatavo, jog bauda buvo sumokėta pagal nurodytą įmokos
kodą 2010-04-06. Bauda mokėta bankiniu pavedimu, bankas pagal neesamą įmokos
kodą pavedimą priėmė, mokesčių inspekcija baudos sumokėjimą priėmė, 2009-06-02
sumokėjimas užskaitytas. Nagrinėjamoje byloje ginčas nekyla dėl baudos
sumokėjimo datos, nepriklausomai nuo to, jog antstolis teikia policijos pažymą,
jog bauda sumokėta 2009-06-09, nes administracinis teismas, kurio sprendimo
proceso dalyviai neskundė, konstatavęs šią prejudicinę reikšmę turinčią
aplinkybę - baudos sumokėjimo datą. Administracinis teismas taip pat
konstatavo, jog dėl netinkamo įmokos kodo nurodymo kalta policija. Todėl, esant
konstatuotai šiai prejudicinę reikšmę turinčiai aplinkybei, antstolis negali
tvirtinti, jog dėl netinkamo mokėjimo kaltas skolininkas. Nepagrįstas antstolio
argumentas, jog jis negali atgauti patirtas vykdymo išlaidas. Kyla klausimas,
kas turi sumokėti patirtas vykdymo išlaidas. Jei jas mokės pareiškėjas, jam bus
padaryta žala, kurią taip pat turės atlygint išieškotojas, be pagrindo pateikęs
vykdyti nutarimą. Sprendžiant antstolio realiai patirtų išlaidų kompensavimo
klausimą turėtų būti vadovaujamasi 2005-10-27 LR teisingumo ministro įsakymu
Nr. 1R-352 patvirtintos Instrukcijos 50, 53, 57, 61 punktais. Įsiteisėjus
apygardos administracinio teismo sprendimui išieškotojas neatsiėmė vykdomojo
dokumento, išieškojimo neatsisakė, vykdomoji byla nebuvo nutraukta. Todėl
išieškotojas, bet ne pareiškėjas ir turi antstoliui atlyginti visas vykdymo
išlaidas. CPK 651 str. įpareigoja antstolį imtis priemonių patikrinti, ar nėra
akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Jei antstolis ar
išieškotojas neturi tobulos paieškos sistemos tai atlikti, tai juo labiau
institucija, taikanti sankcijas asmeniui, turi būti atidi. Administracinis
teismas konstatavo, jog policija pažeidė policijos veiklos principus. Mokesčių
inspekcija baudą užskaitė teisingu įmokos kodu nuo jos sumokėjimo datos, todėl
negalima laikyti, jog bauda nebuvo sumokėta per ATPK nustatytą laiką.
Administracinis teismas konstatavo, jog bauda sumokėta per įstatymo nustatytą
terminą. Antstolis administracinio teismo sprendimo ir jo motyvų neskundė. Nei
CPK, nei SVI nėra nurodyta, jog antstolis turi teisę imtis visaapimančių veiksmų
nedidelėms sumoms išieškoti tuomet, kai aiškiai nurodyta skolininko adresas ir
darbo vieta. Antstolis areštavo lėšas sąskaitoje ir vykdymo išlaidų sumai, nors
jų nebaigus išieškojimo negalėjo reikalauti, areštavo automobilį, po to priėmė
patvarkymą nukreipti išieškojimą į pareiškėjo darbo užmokestį. Tai ir įrodo
veiksmų perteklių. Kiekvienas antstolio veiksmas turi būti protingai pagrįstas.
To reikalauja proceso ekonomiškumo, sąžiningumo ir koncentruotumo principai.
Antstolis teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės
paprašyti jo pagrįsti priimtų patvarkymų, atliktų veiksmų tikslingumą.
Antstolis neigia teismo konstatuotą aplinkybę dėl veiksmų pertekliaus, bet
nepagrindžia visų atliktų veiksmų tikslingumo: kam buvo reikalingi paklausimai
bankams, SODRAI, gyventojų registro tarnybai, kuomet darbovietė, gyvenamoji
vieta buvo žinomos, kuomet vis tiktai išieškojimas nukreiptas į darbo
užmokestį, paliekant automobilio ir sąskaitos areštą. Be to, areštuotas kur kas
didesnės vertės turtas (automobilis), nei reikalinga išieškojimo suma. Jei dėl
vykdymo išlaidų išieškojimo nauja vykdomoji byla neužvedama, dar nereiškia, jog
pareiškėjas privalo sumokėti vykdymo išlaidas, kuomet išieškotojas elgiasi
nesąžiningai. Administracinio teismo priteistas žalos dydis yra tapatus
išieškotoms vykdymo išlaidoms. Byloje pateikti visi advokato darbo apmokėjimo
kvitai. Kvitai nėra procesinis dokumentas. Antstolis privalėjo domėtis bylos
medžiaga, turėjo teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau šia teise nesinaudojo,
todėl negali argumentuoti, jog jam nežinoma bylos medžiaga. Bylinėjimosi
išlaidos yra pagrįstos, teismas pateikęs jų analizę. Pareiškėjui nesuvokiama,
kodėl jis turi mokėti 3,5 karto didesnes išlaidas antstoliui, nei baudos, kurią
sumokėjo per įstatymo nustatytą terminą, dydis. Antstolis materialiai
atsakingas asmuo, todėl, nepaisant to, jog jis turi valstybės suteiktus
įgaliojimus, jis dėl įstatymų nesilaikymo privalo atlyginti žalą, kuri šiuo
konkrečiu atveju pasireiškia bylinėjimosi išlaidomis. Bylinėjimosi išlaidos
priteistos dėl priešingo intereso byloje buvimo ir dėl konstatuoto teisės normų
pažeidimo, veikiant išieškotojo interesais.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo
skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties
negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad
vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės
subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų
vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra
vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio
veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.) (LAT
2010-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-40/2010).
Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad,
vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų
priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo
proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 586 str. numato, kad antstolio
vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 587
str. 3 p. numatyta, kad vykdomieji dokumentai yra institucijų ir pareigūnų
nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su
turtinio pobūdžio išieškojimais.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0147/09/01929,
antstolis pradėjo vykdymo veiksmus pagal kopiją 2009-02-28 Nutarimo dėl
administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nerašomas Nr. M536918 (toliau
– Nutarimas). Antstolio teigimu, jis priimdamas vykdomojo dokumento kopiją, elgėsi
pagrįstai ir tinkamai, nepažeidė CPK 651 str., nes tinkamai, pagal Dokumentų
rengimo taisyklių, reglamentuojančių dokumentų nuorašų tvirtinimą, 53 ir 54
punktų reikalavimus patvirtintos Nutarimo kopijos yra prilyginamos originalui.
Kolegija su tokiais antstolio teiginiais nesutinka, nes
tokiu aiškinimu būtų iškreipiama CPK 587 str. įtvirtinta vykdomojo dokumento
samprata. Pripažįstant, kad vykdomojo dokumento galią turi ne tik originalus
dokumentas, bet ir raštvedybos taisykles atitinkančio dokumento ar jo dalies kopija,
tektų pripažinti, jog ir teismų išduotų pagal teismų sprendimus vykdomų raštų
kopijos taip pat turi vykdomojo dokumento galią. Kadangi, vadovaujantis CPK 647
str. 1 d., pagal kiekvieną sprendimą išduodamas tik vienas vykdomasis
dokumentas, akivaizdu, jog netgi pagal raštvedybos taisykles patvirtinta
vykdomojo dokumento kopija negali būti prilyginama vykdomajam dokumentui. Taip
pat pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro
2007-06-18 įsakymu Nr. 5-V-404
(pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-08-10 įsakymu Nr. 5-V-537) patvirtinto Nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas
nesurašomas, priėmimo, blanko pildymo, išdavimo ir apskaitos tvarkos policijos
įstaigose aprašo (toliau – Aprašas) 6 p., ,,Nutarimas surašomas vienu
egzemplioriumi ir daromi du jo nuorašai. Nutarimo egzempliorius lieka
policijos įstaigoje. Jeigu yra būtinybė, jis pateikiamas priverstiniam vykdymui“(6.1.
p.); vienas nuorašas nedelsiant įteikiamas administracinėn atsakomybėn
patrauktam asmeniui (6.2. p.); vienas nuorašas, jeigu yra
nukentėjusysis, įteikiamas jam ir tai pažymima Nutarimo skiltyje „Nutarimo
nuorašas (kopija) išsiųstas“ (6.3. p.). Iš šių teisės aktų sisteminio
aiškinimo yra akivaizdu, jog priverstiniam vykdymui galėjo būti pateiktas
tik policijos įstaigoje likęs nutarimo egzempliorius (1 t., b. l. 64), bet ne
jo kopija.
CPK 651 str. įpareigoja antstolį, gavusį vykdomąjį
dokumentą, visų pirma patikrinti, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti
ir vykdymo veiksmams pradėti, o, tas kliūtis nustačius, savo patvarkymu
atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodant
grąžinimo priežastis.
Kadangi antstolis, gautą iš Kauno apskrities VMI vykdymui nutarimo
kopiją 2009-05-20 patvarkymu priėmė vykdyti, nors pagal CPK 651 str. privalėjo
savo patvarkymu atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam
asmeniui, nurodant grąžinimo priežastis, akivaizdu, kad tiek 2009-05-20
patvarkymas, tiek visi tolesni antstolio veiksmai yra neteisėti, nes nagrinėjamu
atveju antstolis negalėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų, tame tarpe ir reikalauti
vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01929 atliktų vykdymo veiksmų patirtų išlaidų
atlyginimo, todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai
pagrįstai skundžiama nutartimi visus vykdomojoje byloje atliktus antstolio
veiksmus pripažino neteisėtais.
CPK 443 str. 6 d. nustatyta, jog teismas ypatingosios
teisenos byloje priteisia bylinėjimosi išlaidas, kai šalių interesai yra
priešingi. Nagrinėjamoje byloje esant antstolio ir skolininko ginčui dėl antstolio
vykdymo veiksmų, kolegijos nuomone, yra akivaizdus interesų priešiškumas, dėl
to pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priteisti bylinėjimosi
išlaidas. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 1, b. l. 55),
pagrindžiantis teismo priteistus skolininkui iš antstolio 1.200 Lt, todėl
antstolio argumentas, jog skolininkas nepateikė jokių įrodymų, laikytinas
nepagrįstu. Antstolis turėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime, susipažinti su
bylos medžiaga, todėl antstolio argumentas, jog teismas, nepateikdamas
antstoliui advokato išlaidas pagrindžiančių dokumentų, užkirto jam kelią dėl jų
pareikšti atsikirtimus ir be pagrindo priteisė, atmestinas.
CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad „šalies išlaidos,
susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios
bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra
priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su
Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl
užmokesčio dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845). Bylos medžiaga patvirtina, jog advokatė
teikė skolininkui šias teisines paslaugas: susipažino su vykdomosios bylos
medžiaga, darė kopijas (t. 1, b. l. 8-36), rengė ieškinį (t. 1, b. l. 3-5); skundą
(patikslintą) skundą; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių bei kt.
procesinius dokumentus (t. 1, b. l. 37-39; 72A-73; 115); atstovavo Kauno miesto
apylinkės teismo 2009-08-25; 2009-09-29; 2009-10-21; 2009-12-02; 2009-12-21;
2010-02-04; 2010-02-25; 2010-10-07 – 2010-10-21 posėdžiuose (t. 1, b. l. 56-57;
67-68; 112-113; 128-129; 135-136; 147-148; t. 2, b. l. 12-13; 32-37).
Atsižvelgdamas į advokatės darbą šioje byloje ir suteiktų
paslaugų kompleksiškumą, kad, visi esminiai pareiškėjo reikalavimai, apart pirminiu
skundu pareikšto reikalavimo Kauno m. VPK (šioje dalyje byla nutraukta) bei
vykdomosios bylos nutraukimo, patenkinti, byloje esant pateiktam dar ir 800 Lt
kvitui advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 26), pagal kurį bylinėjimosi
išlaidos nepriteistos, kolegijos nuomone, apylinkės teismas visiškai pagrįstai
priteisė iš antstolio 1.200 Lt sumą.
Byloje nenustačius teisinio pagrindo skundžiamai pirmosios
instancijos teismo nutarčiai panaikinti, ši nutartis paliekama nepakeista (CPK
337 str. 1 p.), atkirai nebepasisakant dėl kitų atskirojo skundo argumentų,
kaip teisiškai nereikšmingų šios apeliacijos rezultatui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,
n
u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno m. apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Jolita
Cirulienė
Teisėjai Birutė
Bobrel
Gintautas
Koriaginas