Administracinė byla Nr. eA-3252-624/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00712-2020-7
Procesinio sprendimo kategorija 29.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ skundą atsakovui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „GRH LT“ (toliau – ir UAB „GRH LT“, Įmonė, pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Agentūra, pareiškėjas) (dabar – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra) 2020 m. sausio 27 d. sprendimą „Dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Agentūrą išnagrinėti pareiškėjo pateiktus Europos patento paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainos pagrindimo dokumentus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūrai atliekant paraiškos Nr. 01.2.1-LPVA-T-848-01-0015 (toliau – ir Paraiška) vertinimą, pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. pateikė patentinės licencijos įsigijimo projektą (toliau – ir Patentinė sutartis), kuriame buvo nurodyta, jog įsigyjama patentinė licencija, kurios kaina sudaro 500 000 Eur. Kartu buvo pateikta patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma, kurioje pateikiama išvada, kad nurodoma kaina atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, vertinimo procese išanalizavęs minėtą pažymą, nekėlė jokių klausimų ar abejonių dėl jos patikimumo, išsamumo ar joje esančių kitų trūkumų. Agentūra 2019 m. liepos 15 d. raštu pareiškėjui išaiškino, kad patento įsigijimo kainos atitikimas rinkos sąlygomis nebuvo tinkamai pagrįstas ir paprašė pateikti turto savikainos skaičiavimo metodiką arba kitokį kainos nustatymo pagrindą. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. pateikė atsakovui pareiškėjo motininės bendrovės Groupe Renouveau Habitat International (toliau – ir Motininė bendrovė, Investuotojas) licencijuoto apskaitininko patvirtinimą, jog finansinės atskaitomybės nematerialaus turto eilutėje „Concessions, patents, similar rights“ nurodoma suma atitinka patento sukūrimui skirtas išlaidas bei minėta Hautier IP pažyma pareiškėjo nebuvo laikomi tinkamais dokumentais, kurie pagrindžia patento kainos atitikimą įprastoms rinkos sąlygoms. 2019 m. spalio 7 d. susitikimo tarp pareiškėjo ir Agentūros atstovo metu buvo sutarta, kad pareiškėjas kreipsis į ekspertus, kurie atliks patento rinkos kainos vertinimą. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 1 d. pateikė atsakovui finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ vertinimo ataskaitą, tačiau atsakovas pripažino, jog ši ataskaita nėra pagrįsta, nes atliktas vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu vertinimu.
3. Pareiškėjas teigė, jog pagrindinis aspektas, kuris yra vertinamas dėl patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų pripažinimo finansuotinomis, yra išlaidų atitikimas Bendrojo bendrosios išimties reglamento Nr. 651/2014 (toliau – ir Reglamentas) 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatoms. Pareiškėjas mano, kad kai rinkos kaina negali būti nustatyta konkurso tvarka, ji (kaina) gali būti nustatoma vadovaujantis kitais metodais, t. y. pateikiant ekspertinį vertinimą. Pasak pareiškėjo, tokią poziciją pagrindžiančios nuostatos buvo pateiktos ir Agentūros 2019 m. kovo 25 d. rašte dėl Paraiškos vertinimo, kuriame pateiktas „eState aid Wiki“ išaiškinimas, susijęs su nusidėvėjimo išlaidų vertinimu. Pareiškėjas pabrėžė, jog paties atsakovo cituojamame išaiškinime nurodoma, kad rinkos vertė gali būti nustatoma vadovaujantis įvairiais metodais, pavyzdžiui, kaina, pagrindžiama lyginamaisiais rinkos standartais; kaina, nustatyta pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas ir maržą bei derybų dėl intelektinės nuosavybės rezultatais.
4. Pareiškėjas tvirtino, kad reikalavimas dėl rinkos sąlygų turi būti laikomas įgyvendintinu ir tuo atveju, kai negali būti organizuojamas konkursas dėl patento įsigijimo, tačiau atitiktis rinkos sąlygoms užtikrinama kitomis priemonėmis (pavyzdžiui, nepriklausomų ekspertų vertinimu, kuris vadovaujasi pripažintomis kainos nustatymo taisyklėmis). Pareiškėjas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nurodoma reikalavimo, pagal kurį nepriklausomas ekspertas, nustatydamas rinkos sąlygas bei kainą, privalo remtis kokiu nors konkrečiu vertinimo metodu. Aplinkybė, kad „Mazars“ vertinime nustatyta patento vertė svyruoja nuo 1,626 mln. Eur iki 5,023 mln. Eur. neturi jokios reikšmės. Šios išvados gautos taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, o šis vertinimo metodas yra pripažintas kaip galimas taikyti vertinant sandorių tarp susijusių asmenų rinkos kainą. Todėl toks metodas gali būti taikomas ir nustatant konkrečiu atveju nagrinėjamo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainą.
5. Pareiškėjas patikino, kad „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatų reikalavimus, todėl jis turi būti laikomas pagrindžiančiu išlaidas, kurias pareiškėjas prašo finansuoti. Pareiškėjo manymu, Agentūros Sprendimas įsigijimo išlaidų nepripažinti tinkamomis finansuoti yra nepagrįstas ir turi būti naikintinas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Agentūra, spręsdama klausimą dėl pareiškėjo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų pripažinimo tinkamomis finansuoti, nesilaikė gero viešojo administravimo taisyklių. Agentūra, gavusi pirminę informaciją neįvardijo visų sąlygų, reikalingų, kad patentinės licencijos įsigijimo išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti. Iki 2019 m. liepos 15 d. Agentūra kaip iš esmės vienintelį trūkumą nurodė tai, kad minėtos išlaidos negali būti finansuojamos, nes Motininė bendrovė pareiškėjo atžvilgiu negali būti laikoma „išorės subjektu“. Tačiau pareiškėjas šiuo klausimu kreipėsi išaiškinimo į Europos Komisiją ir gavo patvirtinimą, kad Agentūros pozicija yra nepagrįsta. Tuo tarpu dėl pareiškėjo pateiktos Hautier IP pažymos, kurioje pasisakoma dėl patentinės licencijos įsigijimo kainos, tinkamumo Agentūra jokių pastabų ar komentarų nepateikė. Praėjus daugiau nei pusmečiui ir pareiškėjui įrodžius, kad įsigijimas iš Motininės bendrovės taip pat gali būti finansuojamas, Agentūra pradėjo kelti klausimus dėl patento rinkos kainos įvertinimo. Agentūra, prašydama pateikti patento rinkos kainos pagrindimą, nenurodė aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turi būti atliktas, nors pagal gero viešojo administravimo principo reikalavimus turėjo tai padaryti. Pareiškėjas nurodė, kad net ir įvykdžius Agentūros reikalavimus ir pateikus pasaulyje pripažintų ekspertų „Mazars“ vertinimo ataskaitą, Agentūra vis vien dėl neaiškių priežasčių nepripažįsta minėtos ataskaitos kaip tinkamos išlaidoms finansuoti ir tuo prieštarauja teismų praktikai.
6. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas patento paraiškos licencijos rinkos kainą iš pradžių grindė patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma, kurioje nurodoma, kad patento kaina jau buvo įvertinta patirtoms išlaidoms. Agentūros nuomone, toks dokumentas nepagrindžia patento įsigijimo kainos dydžio, nes jame nebuvo detalizuojamos patirtos išlaidos. Nurodė, kad 2019 m. spalio 7 d. susitikimo su pareiškėjo atstovais metu, jo atstovai patikino, jog pateiks atsakovui patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokių dokumentų nepateikė, tik patento paraiškos licencijos finansų įmonės „Mazars“ ekspertų rinkos kainos vertinimo ataskaitą, kurioje patento paraiškos licencijos kaina nurodyta jau pagal kitą metodą – ekspertų vertinimą, kuris grindžiamas pripažintomis kainos nustatymo taisyklėmis.
8. Agentūra akcentavo, kad Sprendimą priėmė motyvuodama ir argumentuodama tuo, kad „Mazars“ atliktas vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai pažymima Europos Komisijos pateiktame išaiškinime, nes iš pateiktos ataskaitos matyti, kad nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, kuri reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti. Agentūra, prieš priimdama sprendimą, kreipėsi į intelektinės nuosavybės teisės ekspertus, siekdama įsitikinti pareiškėjo pateiktu „Mazars“ vertinimo korektiškumu. Gavusi ekspertinę išvadą, jog pateiktas „Mazars“ vertinimas nepagrindžia patento paraiškos licencijos rinkos kainos, Agentūra priėmė Sprendimą šiame išlaidų vertinimo etape nepripažinti išlaidų tinkamomis finansuoti. Agentūra vertino, kad pareiškėjas skundė nepateikė argumentų, pagrindžiančių, jog „Mazars“ ekspertinis vertinimas pagrindžia patento paraiškos licencijos rinkos kainą. Pareiškėjo skunde nenurodoma teiginių dėl Agentūros atlikto ekspertinio vertinimo netinkamumo, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas.
9. Atsakovas taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad patento paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamumo finansuoti vertinimo metu jis nesilaikė gero viešojo administravimo principų. Pažymėjo, kad aktyviai bendravo ir bendradarbiavo su pareiškėju, siekdamas nustatyti patento išlaidų tinkamumą, kreipėsi į Europos Komisiją išaiškinimo, ekspertinio vertinimo bei susitiko su pareiškėjo atstovais. Nors Agentūros Sprendimas ir netenkina pareiškėjo lūkesčių, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo vykdomas geras viešasis administravimas. Skundžiamas Sprendimas priimtas atlikus ekspertinį vertinimą, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 21 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „GRH LT“ skundą: 1) panaikino Agentūros 2020 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015; 2) įpareigojo Agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktus Europos patento paraiškos licencijos įsigijimo rinkos kainos dokumentus; 3) priteisė pareiškėjui UAB „GRH LT“ iš atsakovo Agentūros 3 748,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūra ir UAB „GRH LT“ 2019 m. birželio 6 d. pasirašė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 sutartį Nr. S-01.2.1-LVPA-T-848-01-0015. Projekto sutarties 6.30 papunktyje šalys numatė išlygą dėl patento įsigijimo išlaidų, nes Agentūra nusprendė kreiptis į Europos Komisiją dėl Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto taikymo. Pareiškėjas Projekto įgyvendinimui įsigijo Europos patento paraiškos Nr. 17720702.4 licenciją iš motininės įmonės Groupe Renouveasu Habitat International, valdančios 100 procentų pareiškėjo įmonės akcijų (Investuotojui priklauso minėto patento teisės). Paraiškos vertinimo metu buvo pateiktas Investuotojo komercinis pasiūlymas pareiškėjo įmonei, kurios vertė yra 500 000 Eur bei patentinių patikėtinių Hautier IP pažyma. Agentūra 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. R4-3059 pareiškėją informavo, kad 2019 m. birželio 17 d. buvo gautas Europos Komisijos išaiškinimas dėl Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto taikymo, t. y. dėl patento įsigijimo iš pareiškėjo patronuojančiosios įmonės Projekto veiklų vykdymui. Įvertinęs gautą išaiškinimą atsakovas nustatė, kad patento įsigijimo išlaidos gali būti pripažintos tinkamomis finansuoti, jei laikomasi „ištiestos rankos“ principo, t. y. įsigyjama įprastomis rinkos sąlygomis. Nustatyta, jog patento įsigijimas dėl techninių priežasčių galimas tik iš vieno tiekėjo, taip pat paraiškos priede „Verslo planas“ numatyta, kad prototipo kūrimui reikalingas konkretus patentas, rinkos sąlygos turi būti užtikrinamos kitais metodais: 1) kainą pagrindžiant lyginamaisiais rinkos standartais; 2) nustatant kainą pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas pridedant pagrįstą maržą arba 3) derybomis dėl intelektinės nuosavybės. 2019 m. sausio 25 d. pateiktoje patentinių patikėtinių Hautier IP išvadoje pažymima, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyta suma jau yra įvertinta taikant išlaidų vertinimo metodą. Agentūra 2019 m. spalio 1 d. per DMS komunikavimo įrankį siųstu paklausimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 1 pakartotinai prašė pareiškėjo nurodyti, kaip Groupe Renouveau Habitat International įmonėje buvo įvertinta intelektinės nuosavybės savikaina. Pareiškėjas 2019 m. gruodžo 2 d. pateikė mokėjimo prašymą Nr. 2, kuriame pakartotinai deklaravo patento įsigijimo išlaidas (pateiktas Finansų konsultantų tarptautinės įmonės „Mazars“ patento rinkos kainos vertinimas). Agentūra, atlikusi pareiškėjo pateiktų patento paraiškos licencijos rinkos kainos pagrindimo dokumentų ekspertinį vertinimą, priėmė sprendimą nepripažinti patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis finansuoti, nes pateiktas finansų įmonės „Mazars“ patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kaip tai laikoma pagal Europos Komisijos pateiktą išaiškinimą.
12. Teismas, vertindamas byloje kilusį ginčą dėl rinkos kainos nustatymo, atsižvelgdamas į Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto, Reglamento nuostatas gyvendinančios priemonės Nr. 01.2.1-LPVA-T-848 „Smart FDI“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 58 punkto nuostatas, pažymėjo, kad tam, jog išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, turi būti tenkinamos dvi būtinos sąlygos: 1) patentas įsigyjamas iš išorės šaltinio; ir 2) patentas įsigyjamas įprastomis rinkos sąlygomis. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos įgyvendinimo, nes iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, jog per paraiškos nagrinėjimo procesą, remiantis Reglamento ir Aprašo nuostatomis bei Europos Komisijos išaiškinimu, pareiškėjo Motininė bendrovė buvo pripažinta išorės subjektu.
13. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai įvertinęs Reglamento 2 straipsnio 89 punkto, Aprašo 58 punkto, Komisijos komunikato Valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms sistemos (toliau – ir Komunikatas) 29 punkto nuostatas, nurodė, kad, kai rinkos kaina negali būti nustatyta konkurso tvarka, ji gali būti nustatoma vadovaujantis kitais metodais. Šios pozicijos laikėsi ir atsakovas savo 2019 m. kovo 25 d. rašte „Dėl Paraiškos vertinimo“, kuriame pateikė eState aid QIKI išaiškinimą, susijusį su nusidėvėjimo išlaidų vertinimu. Atsakovo minėtame išaiškinime nurodoma, kad rinkos vertė gali būti nustatoma remiantis įvairiais metodais, t. y. kainą pagrindžiant lyginamaisiais rinkos standartais; kaina, nustatyta pagal patento sukūrimui patirtas išlaidas ir maržą; bei derybų dėl intelektinės nuosavybės rezultatais. Todėl iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog atitiktis rinkos sąlygoms gali būti užtikrinama ne tik organizuojamu konkursu dėl patento įsigijimo, bet ir kitomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, nepriklausomų ekspertų vertinimu ir kt. (Komunikato b) punktas)). Teismas pažymėjo, jog teisės aktuose nėra nurodoma, kokiais kriterijais remiantis nepriklausomas ekspertas, nustatydamas rinkos sąlygas bei kainą, privalo remtis (nėra nustatyto konkretaus vertinimo metodo).
14. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų ir proceso šalių papildomų rašytinių paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjas patento kainos rinkos vertę įrodinėjo trimis skirtingais rinkos kainos nustatymo mtodais (Hautier IP pažyma, Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytiniu patvirtinimu bei „Mazars“ vertinimo ataskaita). Iš atsakovo skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jame atsakovas nenurodo konkrečių argumentų, kodėl remiantis šiais trijų skirtingų subjektų atliktų skirtingais rinkos vertės nustatymo metodais, negalima pagrįsti patento kainą pagrindžiančias rinkos vertes. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad kai atsakovas pateikė pareiškėjui raštą dėl trūkumų šalinimo, jame neišdėstė jokių argumentų, susijusių su pateiktu pažymų netinkamumu, be to, nepaaiškino, jei šios pažymos netinkamos, kokiu rinkos kainos nustatymo metodu pareiškėjas turėjo nagrinėjamu atveju pasinaudoti, kad būtų tenkinamas prašymas dėl išlaidų finansavimo.
15. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog „Mazars“ ataskaita negali būti laikoma nepriklausomu ekspertiniu vertinimu pagal Reglamento nuostatas, nes nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti. Įvertinęs minėtas Reglamento nuostatas, teismas nenustatė, kad jose būtų įvardijami konkretūs metodai, kurių pagrindu turėtų būti atliekamas kainos vertinimas rinkos sąlygomis. Teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nepagrindė aplinkybių, kodėl būtent Agentūros, o ne pareiškėjo nurodomi metodai yra privalomi vertinant tikrąją rinkos vertę, be to, atsakovas nepateikė jokių nuorodų į teisės aktų nuostatas, kurios įpareigotų taikyti nagrinėjamu atveju tik atsakovo nurodomos metodus. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ir intelektinės nuosavybės teisių eksperto išvadomis, tačiau šių išvadų turinio skundžiamame Sprendime neatskleidė. Teismui iš atsakovo Sprendimo nebuvo aišku, dėl kokių priežasčių abejojama „Mazars“ vertinimo ataskaitos ekspertų nešališkumu ir nepriklausomumu. Teismo nuomone, „Mazars“ ataskaitoje atlikta detali duomenų analizė, t. y. joje nustatyti pareiškėjo verslo aplinkos aspektai ir pateiktos ateities prognozės, įvertinta rinkos paklausa, technologiniai procesai bei jų įtaka rinkos sąlygoms bei kiti ekonominiai veiksniai. Todėl atsakovo teiginius, jog „Mazars“ vertinimo ataskaitoje nėra analizuojami vieši duomenys ir nėra atliktas nepriklausomas rinkos vertinimas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes šios ataskaitos tinkamumą, šiuo atveju – patento įsigijimo išlaidoms pagrįsti, patvirtina ne tik tarptautiniai standartai, bet ir formuojama teismų praktika. Be to, kaip teisingai savo rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo pareiškėjas, „Mazars“ ataskaitoje vertinimas atliktas naudojant diskontuotų pinigų srautų metodą, kuris tarptautinėje praktikoje pripažįstamas tinkamu vertinant turto vertę.
16. Teismas atkreipė dėmesį ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudenciją, kurioje nurodoma, kad nustatyti, ar sandoris atitinka rinkos sąlygas galima remiantis ir visuotinai pripažinta standartine vertinimo metodika. Diskontuotų pinigų srautų metodas yra visuotinai pripažintas bendrasis vertinimo standartas, kuris tinkamas nustatyti įprastų rinkos sąlygų vertę. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir Europos Komisijos Pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuriame numatyta, kad taikoma plačiai pripažinta standartinė investicijų grąžos nustatymo metodika, pagal kurią apskaičiuojama vidinė grąžos norma. Europos Komisija išaiškino, jog grynąją dabartinę vertę galima įvertinti taikant tinkamą grąžą diskontuotų teigiamų ir neigiamų pinigų srautų skirtumą investicijos gyvavimo laikotarpiu. Kaip matyti iš „Mazars“ vertinimo ataskaitos, joje ir buvo nustatyta grynoji dabartinė vertė, todėl ataskaitoje naudojami rinkos vertės nustatymo metodai turi būti pripažinti tinkamais pagal Reglamento nuostatas. Atsakovo atsiliepimo argumentai, kad „Mazars“ vertinimas buvo atliktas pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu, teismo nuomone, niekaip nepaneigia „Mazars“ vertinimo ataskaitos tinkamumo. Nors ataskaitoje ir buvo vertinami pareiškėjo verslo plano duomenys, tai dar nereiškia, jog vertinimas atliktas šališkai, nes kaip jau buvo minėta, šis duomenų vertinimo metodas yra plačiai taikomas turto vertinimo praktikoje bei pripažįstamas Europos Komisijos ir ESTT. Todėl šios aplinkybės nepaneigia „Mazars“ ekspertų nepriklausomumo ir ataskaitos tinkamumo patento įsigijimo išlaidoms pagrįsti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas „Mazars“ vertinimas pagal taikytinus rinkos kainos nustatymo metodus atitinka Reglamento 25 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatų reikalavimus, todėl jis turėjo nagrinėjamu atveju būti vertinamas pagrindžiant patento įsigijimo išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrojo pareiškėjo skundo argumento, susijusio su gero viešojo administravimo principo pažeidimu, pripažino, kad atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo taisyklių. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Sprendimas priimtas praėjus metams po sutarties gavimo. Atsakovas, gavęs iš pareiškėjo informaciją, neįvardijo trūkumų ir sąlygų, kurioms esant patentinės licencijos įsigijimo išlaidos galėtų būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti. Atsakovas rašte dėl trūkumų šalinimo vieninteliu trūkumu jame įvardijo tai, kad išlaidos negali būti finansuojamos, nes Motininė bendrovė negali būti laikoma išorės subjektu, nors ir šis faktas buvo vėliau paneigtas Europos Komisijos išaiškinimu. Dėl Hautier IP pažymos, kuri buvo atsakovui pateikta pirmoji, jis jokių pastabų dėl šios pažymos netinkamumo nepateikė. Be to, atsakovas, nurodydamas pareiškėjui pateikti patento rinkos kainą pagrindžiančius įrodymus, nenurodė aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turi būti atliktas, nors remiantis gero viešojo administravimo principu privalėjo tai padaryti.
18. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, jog jis atliko jam numatytus veiksmus ir motyvuotai argumentavo pareiškėjui, kodėl šiame išlaidų vertinimo etape negali patvirtinti patento paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis. Teismui nebuvo aišku, kodėl pareiškėjui įvykdžius atsakovo reikalavimus bei pateikus visuotinai pasaulyje pripažįstamų ekspertų „Mazars“ vertinimo ataskaitą, atsakovas nepripažino minėtos ataskaitos tinkamumo, tokiu būdu pažeisdamas gero viešojo administravimo principus (nenurodydamas, kokie yra pateiktų dokumentų trūkumai, nenurodydamas aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turėtų būti atliktas, laiku nekėlė klausimų ir netikslino aplinkybių dėl pateiktų dokumentų duomenų, nesuteikė galimybės pareiškėjui susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Sprendimas).
19. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas skundžiamo Sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymėjo, kad atsakovas įvertino ne visus pareiškėjo pateiktus dokumentus. Sprendimo turinys skiriamas išimtinai tik „Mazars“ ataskaitos turiniui aptarti, šios ataskaitos vertinimas skundžiamame Sprendime paremtas subjektyviu oficialių išaiškinimų vertinimu ir interpretavimu vieno subjekto naudai. Atsakovas Sprendime nenurodė, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti vertinama „Mazars“ ataskaita kaip tinkama išlaidoms pagrįsti, kodėl rinkos tyrimas turėjo būti atliktas remiantis atsakovo nurodomais kriterijais, kodėl atsakovo atsiliepime nurodomi kriterijai nebuvo pareiškėjui nurodomi nustatant tam tikrus procedūros trūkumus ir kt. Vertinimo proceso metu atsakovui buvo pateikta ne tik „Mazars“ vertinimo ataskaita, tačiau ir kiti dokumentai, kurių visuma turėjo būti įvertinta priimant skundžiamą Sprendimą. Dar daugiau, pats atsakovas Sprendime nurodė, kad siekiant pagrįsti patentinės paraiškos licencijos įsigijimą rinkos kainą, reikalinga pateikti dokumentus, įrodančius patento sukūrimui patirtas išlaidas arba nepriklausomą tarptautinės įmonės patento kainos vertinimo ataskaitą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė atsakovui nepriklausomos tarptautinės įmonės patento kainos vertinimo ataskaitą ir kitus papildomus dokumentus, pagrindžiančius rinkos kainą, tačiau neaišku, kokiais objektyviais kriterijais remiantis atsakovas nusprendė, jog pareiškėjo pateikta ataskaita yra netinkama, ir kokius kriterijus pareiškėjo ataskaita turi atitikti tuo atveju, jeigu siekia gauti finansavimą. Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jį panaikino.
III.
20. Atsakovas Agentūra apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2019 m. birželio 17 d. gautą Europos Komisijos išaiškinimą per eState-Aid Wiki sistemą (dokumentas anglų kalba ir išverstas dokumentas į lietuvių kalbą); Agentūros 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. 2019-R4-3059; Agentūros 2019 m. spalio 14 d. kreipimąsi ir gautą atsakymą į jį; projekto verslo planą (PDF dokumentas ir Excel dokumentas); pareiškėjo 2021 m. sausio 29 d. pateiktą mokėjimo prašymą, kuriame išlaidų kompensavimo būdu prašoma apmokėti 300 000 Eur ir sąskaitų apmokėjimo būdu 200 000 Eur su patento įsigijimu susijusių išlaidų.
21. Agentūra nurodė, kad neginčija to fakto, jog sandorio atitikimą rinkos kainai galima įrodinėti ekspertų išvadomis, ar, kad patento licencijos rinkos kainos nustatymui gali būti naudojamas diskontuotų pinigų srautų metodas, tačiau apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir tinkamai įvertintas ekspertų ataskaitos turinys, neatsižvelgta į Agentūros nurodytus jo trūkumus, neanalizuota „Mazars“ ataskaitos įrodomoji vertė ir dėl to padaryta nepagrįsta išvada, kad „Mazars“ vertinimas pagrindžia patento įsigijimo išlaidas. Tokiu būdu, buvo nukrypta nuo Europos Sąjungos Bendrojo Teismo suformuotos praktikos, pagal kurią privaloma bent jau išnagrinėti ekspertų įvertinimų turinį, kad būtų galima nustatyti jų įrodomąją vertę (Žr. 2007 m. kovo 29 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Scott prieš Komisiją, T-366/00, ECLI:EU:T:2007:99, 134 punktą). Taip pat ignoruotas ir Agentūros išaiškinimas, kad vertinimo veiksmai turi visiškai atitikti apdairumo ir atsargumo kriterijus.
22. Atsakovas teigė, kad „Mazars“ vertinimo ataskaita neatitinka apdairumo ir atsargumo kriterijų ir negali būti vertinama kaip nepriklausoma. „Mazars“ vertinimo ataskaita negali būti pripažįstama įrodymu, jog pareiškėjo įsigytos patento licencijos vertė atitinka rinkos kainą. Vien pats ataskaitos pateikimo faktas, neatsižvelgiant į jos turinį ir tokio pobūdžio vertinimams keliamus reikalavimus, neturėtų būti pagrindu pripažinti, kad licencija yra įsigyta įprastomis rinkos sąlygomis, o jos įsigijimo išlaidos gali būti finansuojamos. Agentūra vertino, jog nesusiję asmenys, esant palyginamai situacijai, rinkos sąlygomis neprisiimtų rizikos įsigyti patento licencijos tokiomis sąlygomis, kuriomis tai daro pareiškėjas: už licenciją mokant ne įprastinius periodinius mokėjimus (skaičiuojamus nuo pardavimo apimčių), tačiau konkrečią 500 000 Eur sumą; įsigyjant viešuosiuose registruose neįregistruotą licenciją, kuri nesuteikia teisės ginti pažeistų patento teisių teisme ir gali būti prarandama licencijos davėjui perleidus nuosavybės teisę į patentą; neįgyjant sublicencijos teisės; įgyjant teisę naudotis patentu, kuris niekada nebuvo naudotas gamybinėje veikloje, kurio panaudojimas gamyboje dar nėra aiškus, panaudojimo technologijos nėra sukurtos ir kt.
23. Agentūros nuomone, šiuo atveju pagrįstai nepripažinti tinkamais ir kiti pareiškėjo pateikti patento licencijos rinkos kainą tariamai pagrindžiantys įrodymai – Hautier IP pažyma ir Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytinis patvirtinimas, kuriuose nurodoma, jog patento sukūrimo išlaidos sudaro 592 040 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad ne kartą prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, susijusius su patento rinkos kainos nustatymu patirtų sąnaudų būdu (konkrečiai nurodydama, kokių dokumentų trūksta), tačiau pareiškėjas tokių dokumentų nepateikė.
24. Atsakovas pažymėjo, kad teismas ignoravo Agentūros argumentus, susijusius su tuo, kad ginčo licencija nėra įregistruota viešuose registruose. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui suteikta licencija būtų registruota Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, Prancūzijos Nacionaliniame patentų registre, Europos patentų registre ar kituose Europos Sąjungos valstybių nacionaliniuose patentų registruose. Pasak atsakovo, licencijos registracija gali turėti įtakos patento naudojimo efektyvumui, o tuo pačiu ir licencijos rinkos kainai. Be to, situacija, kai licencija neregistruojama, papildomai demonstruoja pareiškėjo požiūrį į vykdomą projektą. Pareiškėjo sudaryta Patento licencijos sutartis apskritai negali būti naudojama prieš trečiuosius asmenis, įskaitant ir Agentūrą, į kurią pareiškėjas kreipėsi dėl licencijos įsigijimo išlaidų kompensavimo.
25. Agentūra atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Motininei bendrovei pagal Patento licencijos sutartį, kurioje numatyta pareiga atlikti antrąjį mokėjimą už Patento licenciją per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo mokėjimo, taigi iki 2020 m. birželio 24 d. sąskaita antrajam mokėjimui išrašyta 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau nėra apmokėta.
26. Atsakovas nesutiko su teismo išvada, kad Agentūra pažeidė gero administravimo principą; neįvardino trūkumų ir sąlygų, kurioms esant Patento licencijos išlaidos galėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti; „Mazars“ ataskaitą vertino subjektyviai; nenurodė, kodėl rinkos tyrimas turėtų būti atliktas remiantis Agentūros nurodytais kriterijais; neaišku, kokiais objektyviais kriterijais remiantis, nusprendė, jog pareiškėjo pateikta ataskaita yra netinkama, ir kokius kriterijus pareiškėjo ataskaita turi atitikti tuo atveju, jeigu siekia gauti finansavimą. Atsakovo teigimu, jis aiškiai nurodė pareiškėjui, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikiami, jeigu Patento licencijos įsigijimo kainą norima grįsti patirtomis Patento sukūrimo sąnaudomis/kaštais. Tačiau pareiškėjas šių dokumentų neteikė, vietoje to pristatė „Mazars“ ataskaitą, kurios trūkumus Agentūra nurodė savo Sprendime, pagrįstame objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, tuo pačiu įvardindama ir kai kuriuos konkrečius „Mazars“ ataskaitos teiginius (pavyzdžiui, tai, kad ataskaita buvo parengta išimtinai vidiniam užsakovo – Motininės bendrovės – naudojimui ir „Mazars“ neatsako už ataskaitos turinį, jeigu jis pateikiamas tretiesiems asmenims).
27. Agentūros nuomone, priimtas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą. Negana to, vykdydamas projekto finansavimo administravimo procedūrą, atsakovas buvo pakankamai aktyvus ir padėjo pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teisę į projekto finansavimą, suteikė informaciją, padedančią rasti tikslo siekimo būdus. Vien tai, kad prašymas dėl Patento licencijos įsigijimo išlaidų kompensavimo nebuvo patenkintas, savaime nereiškia, jog Agentūra pažeidė gero administravimo principą. Agentūra neturi pareigos už pareiškėją atlikti veiksmus, surenkant konkrečiai nurodytą informaciją, galinčią pagrįsti, jog sandoris dėl Patento licencijos įsigijimo buvo sudarytas rinkos kainomis, o pareiškėjui tokios informacijos nepateikus – Agentūra turi pareigą netenkinti prašymo dėl išlaidų kompensavimo.
28. Pareiškėjas UAB „GRH LT“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes jame išsamiai išnagrinėtos bylai esminės reikšmės turinčios aplinkybes bei įrodymai, įvertinta aktuali teismų praktika ir teisės aktai. Teismo atlikta sisteminė teisinio reglamentavimo analizė parodė, jog pareiškėjo Agentūrai pateikti trys skirtingi patento rinkos kainą pagrindžiantys dokumentai pagal teisės aktų reikalavimus yra pripažįstami tinkamais rašytiniais įrodymais, pagrindžiančiais patento rinkos vertę. Negana to, trys skirtingi subjektai, remdamiesi skirtingais rinkos vertės nustatymo metodais, pareiškėjo įsigyto patento vertę įvertino ne mažesne nei 500 000 Eur rinkos vertės kaina. Tai reiškia, kad lyginamosios analizės būdu buvo analizuojami skirtingi duomenys, naudojami skirtingi tyrimo metodai, tačiau gaunama vieninga ir analogiška išvada – patento rinkos vertė ne mažesnė nei 500 000 Eur. Tuo tarpu, Agentūra nepateikė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių, kodėl remiantis šiais trijų skirtingų subjektų atliktais skirtingais rinkos vertės nustatymo metodais negalima pagrįsti patento kainą pagrindžiančių rinkos verčių. Netgi atvirkščiai – Sprendime pateikiama analizė patvirtina aplinkybes, kad nepriklausomi ekspertai turi teisę savo nuožiūra pasirinkti vertinimo duomenis ir atlikti kitus jų nuožiūra vertinimui skirtus veiksmus.
30. Pareiškėjas nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes dėl „Mazars“ ataskaitos nepriklausomumo. Pareiškėjo pateiktos „Mazars“ išvados sisteminė analizė rodo, jog „Mazars“ ataskaitoje buvo naudojami tarptautinėje turto vertinimo praktikoje pripažinti ir naudojami duomenų vertinimo metodai, analizuojami duomenys, galintys nustatyti patento rinkos kainą, todėl „Mazars“ vertinimas buvo atliktas nepriklausomai ir objektyviai. Be to, byloje pateikiama „Mazars“ ataskaitoje vertintų duomenų analizė pagrindžia, jog ekspertai išsamiai ir tinkamai nustatė patento rinkos vertę. Tuo tarpu, byloje nurodomi ir Agentūros keliami reikalavimai ekspertinei išvadai yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ir galiojančia praktika bei neatitinka Komunikato 29 punkto ir Europos Komisijos oficialių išaiškinimų sąlygų.
31. Pareiškėjas vertino, jog Agentūra veikė nesilaikydama gero viešojo administravimo principo reikalavimų, keitė poziciją, nebendradarbiavo su pareiškėju ir tinkamai bei laiku nenagrinėjo visų su patento licencijos finansavimu susijusių teisinių ir faktinių aplinkybių, o bylos nagrinėjimo teisme metu tik bandė įvairiais būdais motyvuoti savo priimtą neteisėtą Sprendimą, kuris neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
32. Pareiškėjas teigė, kad Agentūra nepagrįstai sieja patento licencijos įregistravimo viešuose registruose faktą su teisių ir pareigų kilimo momentu tarp šalių, t. y. pasak atsakovo, tik įregistravus patento licencinę sutartį Agentūrai atsirastų pareiga pripažinti patento licencijos įsigijimo išlaidas tinkamomis finansuoti, tačiau anot pareiškėjo, Agentūros pareiga finansuoti minėtas išlaidas kyla iš jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Finansavimo sutartį. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, atkreipė dėmesį, jog teisinė registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, o ne teisių nustatymo funkciją, todėl Agentūros pateikiami argumentai yra subjektyvūs ir prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai.
33. Pareiškėjas sutiko su teismo nustatytu atsakovo gero administravimo principo pažeidimu. Pareiškėjas nurodė, kad būtent Agentūros veiksmų visuma ir jos pareigos elgtis aktyviai, rūpestingai ir atidžiai, padedant ir konsultuojant pareiškėją neįgyvendinimas, lėmė gero viešojo administravimo principo pažeidimą, kas lėmė ir neteisėto Sprendimo priėmimą. Pažymėjo, kad išsamius argumentus, paneigiančius Agentūros poziciją, jis (pareiškėjas) buvo nurodęs 2020 m. balandžio 29 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. rašytiniuose papildomuose paaiškinimuose, kuriuos teismo prašė vertinti sistemiškai kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą.
34. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Agentūra apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus ir analizuoja naujas teisines aplinkybes, kurios nebuvo pareikštos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo apeliacinio skundo 26–32 punktuose (analizuojamas PMĮ ir jį detalizuojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos komentaras dėl PMĮ taikymo, GPMĮ 15 str. 2 d. įgyvendinimo taisyklės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) sandorių kainodaros gairės tarptautinėms įmonėms ir mokesčių institucijoms) pateikiamas naujas teisinis reguliavimas, kuris tariamai reglamentuoja įprastų rinkos sąlygų kriterijų. Tačiau tokie argumentai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, jie nėra susiję su teisiniais santykiais ir jų kvalifikavimu šiame ginče, t. y. ginčas dėl patentinės licencijos įsigijimo sandorio teisinių mokestinių pasekmių (pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka nesumokėtų mokesčių, baudų ir pan.) nekyla ir jokiais aspektais nėra susijęs su bylos dalyku ir pareiškėjo pateikto skundo dalyku.
IV.
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartimi atsakovo Agentūros apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo apeliacinio skundo ir pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bei patikrinęs pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu patenkinęs pareiškėjo skundą, nenustatė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl visų proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikė motyvuotų išvadų.
37. Teismas akcentavo, jog pirmosios instancijos teismas Agentūros nurodytų argumentų, kuriais grindžiami „Mazars“ ataskaitos trūkumai, išsamiai nenagrinėjo ir nevertino jų reikšmės sprendžiant dėl ekspertinio vertinimo ataskaitos įrodomosios vertės. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog toks teismo sprendimo argumentavimas neatitinka būtinųjų teismo sprendimo motyvų, nustatytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, atskleidimo. Todėl, atsižvelgęs į tai, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.
V.
38. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinę bylą, 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „GRH LT“ skundą.
39. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog tam, kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, turi būti tenkinamos dvi būtinos sąlygos: 1) patentas įsigyjamas iš išorės šaltinio ir 2) patentas įsigyjamas įprastomis rinkos sąlygomis. Teismas pripažino, jog pareiškėjas pateikė įrodymus, kad įsigijo naudojimo teises į patentą, tačiau vertindamas pareiškėjo pateiktus įsigijimo vertei pagrįsti duomenis, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nusprendė patento licencijos įsigijimo vertei pagrįsti pateiktus rašytinius įrodymus nelaikyti tinkamais patirtoms pareiškėjo su projekto vykdymu išlaidoms pagrįsti. Teismas nurodė, kad kiekvienas iš vertei pagrįsti pateiktų įrodymų pateikia iš esmės skirtingo objekto skirtingą vertę, kadangi vieni rašytiniai įrodymai teikia patento naudojimo ekonominę vertę, kiti patento įsigijimo vertę. Pareiškėjas šiuo atveju įgijo teisę patentą naudoti atitinkamą laikotarpį ir sutartomis sąlygomis, todėl teismas sprendė, kad rašytiniais įrodymais įrodinėjamos vertės, nesusijusios su tinkamomis finansuoti patirtomis patento įsigijimo išlaidomis.
40. Teismas vertino, kad Motininės bendrovės leidimas pareiškėjui išimtine teise savo veikloje naudoti jos patentą negali būti prilyginama patento įsigijimo išlaidomis, nes pareiškėjas šia sutartimi neįsigijo patento. Pagal Reglamento formuluotę tinkamomis finansuoti išlaidomis galėtų būti pripažinta ir teisių pagal licencijos sutartį įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis, tačiau projekte aiškiai įvardintos veiklos ir planuojamas įsigyti turtas. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus mokėjimo prašymui pagrįsti priėjo prie išvados, jog susitarimas nėra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis. Pareiškėjas pateikė prašymą Agentūrai atlyginti jam išlaidas, kurias jis patirs įsigijęs leidimą naudoti patentą savo veikloje ateityje, tačiau neprašė atlyginti išlaidų faktiškai patirtų dėl teisių pagal licencijavimo sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Įmonė yra įsteigta 2018 m. gegužės 21 d., joje dirbo nuo 4 iki 8 darbuotojų, 2019 metais negavo jokių pardavimo pajamų. Taigi, pareiškėjo Motininė įmonė, suteikdama pareiškėjui išimtinį leidimą naudotis jos patentu, su tikslu ateityje gauti finansinę grąžą, prisiėmė didelę riziką, kurios įprastomis sąlygomis tikėtina neprisiimtų, o mokėjimo prašymu siekiama finansuoti patento savininko galimai patento sukūrimo išlaidas, tačiau ne pareiškėjo patirtas išlaidas, susijusias su projekto vykdymu. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. veikė nuostolingai. Pareiškėjas šių aplinkybių neneigė, todėl, negali būti įprastomis rinkos sąlygomis sudarytas susitarimas dėl aptariamos vertės teisių į patentą įgijimo nesant įmonėje pakankamai finansinių resursų ir pajėgumų.
41. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju patento kainos rinkos vertę įrodinėjo trimis skirtingais rinkos kainos nustatymo metodais (Hautier IP pažyma, Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytiniu patvirtinimu bei „Mazars“ vertinimo ataskaita), neįrodo, jog pareiškėjas projekto įgyvendinimo metu patyrė, ar atitinkamais ataskaitiniais laikotarpiais patyrė išlaidas, susijusias su patento įsigijimu. Pareiškėjo pateikti dokumentai įrodo, kad Motininė įmonė sudarė susitarimą su dukterine įmone (pareiškėju), kuri sutarties sudarymo metu turėjo mažai darbuotojų, neturėjo pardavimo pajamų, neįprastomis rinkos sąlygomis, dėl teisių pagal patentą naudojimo.
42. Teismas nesutiko su Agentūros argumentu, jog „Mazars“ ataskaita negali būti laikoma nepriklausomu ekspertiniu vertinimu pagal Reglamento nuostatas, tačiau teismas vertino, kad šis nepriklausomas ekspertinis vertinimas nepagrindžia pareiškėjo projekto įgyvendinimo metu faktiškai patirtų deklaruojamų ir prašomų atlyginti išlaidų. Teismas išaiškino, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos ne bet kokios, o pagal susitarimą numatytos finansuoti faktiškai patirtos išlaidos, taip pat, tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo. Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių pareiškėjo faktiškai patirtas patento įsigijimo išlaidas, kaip ir išlaidas, susijusias su leidimo naudotis patentu įsigijimu. Pažymėjo, kad „Mazars“ atliktas teisės naudoti patentą vertinimas nepatvirtina išlaidų, susijusių su teisės naudoti patentą įgijimu, patyrimo. Prognozuojama ekonominė vertė, kurią galėtų gauti asmuo naudodamas tam tikrą technologiją (išradimą), nėra patirtos turto įsigijimo išlaidos. Be to, reikšmingas pateiktos ataskaitos trūkumas yra jos apribojimas naudoti išorės vartotojams, įskaitant institucijas. Be to, nepaneigta, kad ši ataskaita paremta iš esmės užsakovo pateiktomis savo veiklos prognozėmis, o ne priklausomų vertintojų pateiktomis įmonės veiklos perspektyvomis ir prognozėmis. Akcentavo, kad nustatytus esminius ataskaitos trūkumus nepaneigia pareiškėjo papildomai pateikti argumentai ar kiti rašytiniai įrodymai, kadangi jie negali pakeisti tinkamų finansuoti išlaidų pagrindimo dokumentų.
43. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą bei priimto Sprendimo atitiktį VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAĮ 8 straipsnis) nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, konstatavo, kad Sprendimas yra pakankamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindinius reikalavimus. Taip pat vertino, kad Agentūra, priimdama sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti.
VI.
44. Pareiškėjas UAB „GRH LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog Agentūra neatliko ekspertinio pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimo. Ginčo išlaidų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai atskirai neišskiria „patento įsigijimo“ ir „teisių į patentą įsigijimo“ sąvokų, taip pat nenustato, kiek ir kokių teisių į patentą pareiškėjas turi įgyti. Pareiškėjas įgijo visas reikiamas su Patentu susijusias teises, kad pareiškėjo patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti. Projekto sutartimi pareiškėjas nebuvo įpareigotas sudaryti patento perleidimo sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iškėlė pareiškėjui reikalavimą, dėl kurio tarp šalių net nebuvo ginčo ir tokiu būdu išėjo už ginčo nagrinėjimo ribų.
46. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susitarimas dėl Patento licencijos nėra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis. Agentūra pareiškėjui nereiškė jokių prieštaravimų Projekto sutartyje įtvirtintai pareiškėjo teisei reikalauti patirtų patento licencijos įsigijimo išlaidų atlyginimo. Byloje nėra ginčo, kad yra įgyvendinamas Reglamento ir Aprašo reikalavimas dėl patento įsigijimo iš išorės šaltinio (Motininė bendrovė pareiškėjo atžvilgiu gali būti laikoma išorės subjektu). Aprašo nuostatos nedetalizuoja konkrečių rinkos sąlygų nustatymo kriterijų. Pareiškėjas per visą jo projekto finansavimo tinkamumo vertinimo procesą pateikė net 3 skirtingus dokumentus, pagrindžiančius patento kainos nustatymo pagrindą ir patento kainos atitiktį rinkos sąlygoms (apskaitininko pažymą, patentinių patikėtinių vertinimą ir turto vertintojų vertinimą), tačiau visi dokumentai Agentūros buvo atmesti kaip nepakankami ir nepagrįsti, nenurodant išsamių argumentų, kokie yra dokumentų trūkumai ir kaip pareiškėjas juos turėtų pašalinti.
47. Pareiškėjas nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlikęs ekspertinį „Mazars“ ataskaitos tinkamumo vertinimą, taip pat nėra duomenų, kad Agentūra savo iniciatyva būtų vykdžiusi patento kainos nustatymo rinkos sąlygomis vertinimą ir objektyviais duomenimis pagrindusi, jog pareiškėjo įsigytos Patento licencijos kaina neatitinka rinkos sąlygų.
48. Pareiškėjas teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl vieno iš esminių pareiškėjo argumentų, kad Agentūra nebendradarbiavo su pareiškėju, nesilaikė gero viešojo administravimo ir kitų viešojo administravimo subjektui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas negali tinkamai vykdyti veiklos ir dirbti pelningai būtent dėl Atsakovo sukeltų finansinių nuostolių, nepaskyrus finansavimo. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Agentūra tinkamai nemotyvavo savo Sprendimo, grindė jį neobjektyviais ir nepatikrintais duomenimis. Skundžiamame sprendime nėra nurodomi pagrįsti motyvai dėl atsisakymo finansuoti pareiškėjo išlaidas. Agentūra taip pat nevykdė pareigos surinkti tinkamus įrodymus, kurie patvirtintų pagrindą atsisakyti finansuoti pareiškėjo išlaidas. Nevertindama aptartų reikšmingų aplinkybių ir duomenų, Agentūra pažeidė pareiškėjo teisę būti išklausytam, nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų, todėl Agentūros ir pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai turėtų būti naikintini, kaip nepagrįsti ir neteisėti.
49. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
50. Agentūra pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytai pozicijai, kad patento įsigijimas ir patento licencijos įsigijimas yra skirtingos ir nesutapatinamos teisinės kategorijos. Paaiškina, kad patento savininko teisės yra platesnės, nei išvestinės patento licencijos savininko teisės, todėl patento įsigijimas ir patento licencijos įsigijimas atitinkamam subjektuui sukelia skirtingas teisines pasekmes. Platesnė patento savininko teisių apimtis tuo pačiu reiškia, kad patento kaina savaime yra didesnė, nei patento licencijos kaina. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai aiškino Projekto sutarties nuostatas ir tai darydamas neišėjo už ginčo nagrinėjimo ribų.
51. Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įgijo patentą, kurio įsigijimo išlaidas atsakovas įsipareigojo finansuoti, tačiau net ir pripažinus, kad teoriškai galimas ir patento licencijos išlaidų finansavimas, tokio finansavimo nėra galimybės vykdyti todėl, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog susitarimas dėl Patento licencijos yra sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis.
52. Atsakovas, pasisakydamas dėl Patento licencijos kainos, pažymi, kad nepaisant pateiktų deklaracijų apie kainos atitikimą rinkos sąlygoms, pareiškėjas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų Motininei bendrovei pagal Patento licencijos sutartį su jos papildymu, kurioje numatyta pareiga atlikti antrąjį mokėjimą už Patento licenciją per 12 mėnesių laikotarpį nuo pirmojo mokėjimo. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė argumentų, galinčių paneigti Sprendimo išvadą, jog susitarimas dėl Patento licencijos įsigijimo sudarytas įprastinėmis rinkos sąlygomis, o „Mazars“ ataskaita turi esminių trūkumų. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, Patento licencijos įsigijimo išlaidos Agentūros pagrįstai pripažintos netinkamomis finansuoti, nes nei vienas pareiškėjo pateiktas dokumentas nepagrindžia, jog sandoris dėl Patento licencijos suteikimo buvo įvykdytas rinkos kaina, atvirai ir skaidriai. Atsakovas neginčijo ir neginčija, kad sandorio atitikimą rinkos kainai galima įrodinėti ekspertų išvadomis, ar kad patento licencijos rinkos kainos nustatymui gali būti naudojamas diskontuotų pinigų srautų metodas. Tačiau išlieka reikšmingi „Mazars“ ataskaitos trūkumai, dėl kurių ši ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu Patento licencijos įsigijimo išlaidų pagrįstumui konstatuoti. Taip pat Agentūra akcentavo, jog „Mazars“ ataskaitos teisingumo ir Patento licencijos rinkos kainos nepatvirtina ir kiti pareiškėjo byloje pateikti dokumentai – Hautier IP pažyma ir Motininės bendrovės licencijuoto apskaitininko rašytinis patvirtinimas.
53. Agentūra, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atliktu „Mazars“ ataskaitos vertinimu ir gero viešojo administravimo principo taikymu, pažymi, kad ji, kaip įgyvendinančioji institucija, atlikdama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėse numatytas funkcijas, be kita ko, turi pareigą įsitikinti, kad pagal projekto sutartį finansuojami darbai yra atlikti, prekės įsigytos ir paslaugos suteiktos, projekto sutartyje nustatyti projekto stebėsenos rodikliai pasiekti ir, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo padarytos ir nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Taip pat Agentūra tikrina projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustato mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai. Agentūra įsitikinusi, jog priimdama skundžiamą sprendimą, laikėsi jos veiklą reguliuojančių teisės aktų ir tinkamai vykdė pareigą įsitikinti, ar pagal Projekto sutartį finansuojamos prekės yra įsigytos, o įsigijimui patirtos išlaidos yra realios ir tinkamos finansuoti. Agentūra pareiškėjui aiškiai nurodė, kokie papildomi dokumentai turi būti pateikiami, jeigu Patento licencijos įsigijimo kainą norima pagrįsti. Agentūra nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, priėmė sprendimą, kuris atitinka VAĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintus reikalavimus. Vykdydama paramos administravimo procedūrą, Agentūra buvo pakankamai aktyvi ir padėjo pareiškėjui tinkamai įgyvendinti savo teisę į paramą, suteikė informaciją, jokių Agentūros veiklos trūkumų šiuo atveju nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo naikinti jos priimtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
VII.
54. Administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
55. Teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia jo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-338-552/2017). Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, vykdydamas reikalavimą peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribas, tam, kad nebūtų pažeisti minėti ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės ir procesinių staigmenų negalimumo principai, turėtų aiškiai pranešti apie tai ginčo šalims, sudarydamas galimybę jiems pasisakyti aspektais, kurie išeina už pareiškėjo suformuluoto skundo pagrindo, kuriuo grindžiamas skundo dalykas, ribų, ir kurie gali būti pagrindas priimti procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžiamas ginčas tarp šalių.
56. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2020 m. sausio 27 d. sprendimo „Dėl projekto Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 „Moksliniai tyrimai, skirti inovatyvių ir tvarių statybos sprendimų kūrimui“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų“ pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo Agentūra, kaip jame nurodoma, „<...>, atlikusi ekspertinį pateiktų dokumentų vertinimą <...>“, kuris (ekspertinis vertinimas) atliktas remiantis 2019 m. gruodžio 12 d. pateikta finansų konsultantų įmonės „Mazars“ vertinimo ataskaita, nusprendė nepripažinti UAB „GRH LT“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis finansuoti, motyvuodama tuo, kad pateiktas finansų įmonės „Mazars“ patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos vertinimas negali būti laikomas nepriklausomu ekspertiniu vertinimu, kadangi: visi ataskaitoje atlikti skaičiavimai yra paremti užsakovo Groupe Renouveau Habitat International pateiktais duomenimis; esant nepriklausomam rinkos kainos vertinimui, turėtų būti įvertinti nepriklausomi duomenys, vertinant bent kelis tos ūkio srities analogiškus sandorius; nebuvo atliktas nepriklausomas rinkos tyrimas, neįvertintos gamybinės sąnaudos, neatlikta rinkos apklausa, neišnagrinėti konkurentai ir kita svarbi informacija, reikalinga nepriklausomam vertinimui užtikrinti; ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad ši ataskaita negali būti pateikta tretiesiems asmenims, jeigu nėra aiškaus finansų konsultantų įmonės „Mazars“ rašytinio sutikimo, kuris Agentūrai nebuvo pateiktas; ataskaita skirta tik užsakovui ir finansų įmonė „Mazars“ neatsakys už turinį, jei turinys bus naudojamas prieš trečiuosius asmenis; finansų įmonė „Mazars“ nevertino pirminių patento sukūrimui skirtų išlaidų dokumentų.
57. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas pateiktu byloje skundu reiškia reikalavimą dėl jo panaikinimo, kurį grindžia iš esmės dviem argumentų grupėmis: Agentūros išvadų dėl jo pateiktų dokumentų, pagrindžiančių UAB „GRH LT“ patentinės paraiškos licencijos įsigijimo išlaidų tinkamomis finansuoti, netinkamą nepagrįstu (skundo 7-19 p.); gero viešojo administravimo reikalavimų pažeidimais, pareiškėjo teigimu padarytais administruojant jo paraišką (skundo 20-25 p.), iš jų – kad atsakovas, nurodydamas pateikti patento rinkos kainos pagrindimą, nenurodė aiškių kriterijų, kuriais vadovaujantis rinkos kainos vertinimas turi būti atliktas (skundo 24 p.).
58. Taigi, ginčo dalykas ir argumentų, kuriais jis ginčijamas, visuma ir apibrėžia ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą, ką, pažymėtina, nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. sausio 19 d. nutartimi panaikinęs byloje priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 21 d. sprendimą ir grąžinęs bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (žr. nutarties 45, 46 punktus). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad argumentų, dėl kurių šioje byloje turėtų būti peržengtos pareiškėjo pareikšto skundo ribos, nėra: ginčijamo Sprendimo panaikinimas, kas savaime suponuoja ir klausimo nagrinėjimą iš naujo, ko pareikštu skundu ir siekia pareiškėjas, savaime neįpareigoja Agentūros priimti sprendimą, kuriuo jam išmokamos paramos lėšos, todėl pagrindo manyti, kad neperžengus skundo ribų, būtų pažeistas viešasis interesas, nėra. Pažymėtina, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (ABTĮ 110 str. 1 d.).
59. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pareiškėjo skundą atmetė argumentais, nesusijusiais su byloje ginčijamo Sprendimo, kuris, pažymėtina, yra individualus administracinis aktas, faktiniu ir teisiniu pagrindimu (,,<...> Pagal projektą ir pasirašytą susitarimą numatyta finansuoti patento įsigijimo išlaidas. <...> pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad įgijo patentą, kurio įsigijimo išlaidas atsakovas įsipareigojo finansuoti <...>; <...> darytina išvada, kad pareiškėja pateikė prašymą LVPA atlyginti jai išlaidas, kurias ji patirs įsigijusi leidimą naudoti patentą savo veikloje ateityje, tačiau neprašo atlyginti išlaidų faktiškai patirtų dėl teisių pagal licencijavimo sutartį. <...>; <...> darytina išvada, kad pareiškėja pateikė prašymą LVPA atlyginti jai išlaidas, kurias ji patirs įsigijusi leidimą naudoti patentą savo veikloje ateityje, tačiau neprašo atlyginti išlaidų faktiškai patirtų dėl teisių pagal licencijavimo sutartį. Pagal 2019 m. birželio 6 d. sutarties Nr. S-01.2.1-LVPA-T-848-01-0015 4.2 papunktyje nustatyta, kad visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos ir apmokėtos nuo projekto veiklų įgyvendinimo pradžios iki galutinio mokėjimo prašymo pateikimo, kurių datos nurodytos Sutarties 1 ir 2 prieduose (jei teikiant galutinį mokėjimo prašymą išlaidas prašoma apmokėti sąskaitų apmokėjimo būdu, šios išlaidos gali būti apmokėtos ir pasibaigus šiam laikotarpiui) <...>; ir t. t. ), iš esmės tik netiesiogiai pasisakant aspektu, dėl kurio ginčas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartimi grąžintas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t. y. dėl atsakovo argumentų, kuriais grindžiami „Mazars“ ataskaitos trūkumai, reikšmės sprendžiant dėl ekspertinio vertinimo ataskaitos įrodomosios vertės.
60. Pažymėtina, kad, kaip nurodyta ginčijamame Sprendime, Agentūra jį (Sprendimą) patentinės paraiškos licencijos įgijimo išlaidų nepripažinti tinkamos finansuoti priėmė ne dėl to, kad projekto vykdytojas nepateikė dokumentų, patvirtinančių turto, kuris turi būti įsigyjamas pagal projektą ir pasirašytą susitarimą, įsigijimo išlaidų, o dėl to, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepagrindžia patentinės paraiškos rinkos kainos, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą aptartais argumentais (žr. nutarties 62 p.), išėjo už ginčo, kurias apsprendžia pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas, ribas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad, neišėjus už byloje priimto nagrinėti skundo ribų, tokie argumentai, kuriuos atsakovas teigia nurodęs teismui paaiškinimuose, nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo dėl Sprendimo, kuris turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus dėl faktinio ir teisinio pagrindimo, kontekste.
61. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai Hautier IP pažymos bei įmonės Groupe Renouveau Habitat International licencijuoto apskaitininko rašto, viena vertus, kaip jau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, atsakovo buvo įvertinti ankstesniais aktais (2019 m. liepos 15d. atsakovo raštas, 2019 m. spalio 1d. raštas), dėl kurių ginčo byloje nėra, o kita vertus, nesant taikytai atvirai, skaidriai ir nediskriminacinei konkurencinio pardavimo procedūrai, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti patentinės paraiškos licencijos rinkos kainos.
62. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes ginčui reikšmingų šalių argumentų įvertinimas tik apeliacinės instancijos teisme, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).
63. Kadangi galutinis sprendimas byloje nėra priimamas, bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „GRH LT“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan