Civilinė byla Nr. 2A-1663-115/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18305-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

35.4.; 44.2.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 23 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės - Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. K. ir atsakovo T. J. (T. J.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui T. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.

            Teisėjų kolegija          

                                                                                                                                                   n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

   Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 29 717,81 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2009 m. vasario 23 d. iš Lietuvos Respublikos įsigijo 4800/6711 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 1911/6711 dalis priklauso atsakovui. Atsakovas nuo pat pradžių, kai ieškovė tapo teisėta buto dalies savininke, pažeidžia jos kaip savininkės teises valdyti ir naudotis priklausančiu turtu: iki šiol nėra perdavęs ieškovei buto raktų, neįsileidžia jos į butą, vengia su ja bendrauti, ignoruoja jos bandymus susitarti dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė nuostolių, kurie susiję su jos išlaidomis, sumokant mokesčius už butui tiekiamą šilumą, suteiktas eksploatacines, administravimo ir komunalines paslaugas bei buto nuomą (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat nuostolių, kurie susiję su negautomis pajamomis (netiesioginiai nuostoliai).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

    Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovei 25 199,46 Lt nuostolių atlyginimo, 211,97 Lt bylinėjimosi išlaidų.

   Teismas nurodė, kad būtent atsakovo veiksmai (neįleidžiant ieškovės į butą, neperduodant jai buto raktų, nebendradarbiaujant) objektyviai lėmė ieškovės patirtus neigiamus padarinius ir buvo  vienintelė ieškovės patirtų nuostolių priežastis. Teismas atsakovo įvardintą jo netrukdymo naudotis bendru turtu priežastį – tai, kad antstolis neperdavė raktų ieškovei, protingo žmogaus požiūriu vertino kaip nerimtą, neprotingą ir nepaneigiančią pačio fakto esmės.

   Teismas pripažino, kad atsakovui neatlikus neteisėtų veiksmų ieškovė būtų galėjusi naudotis jai priklausančia buto dalimi, todėl laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. nebūtų patyrusi nuostolių nuomos išlaidų forma – 14 850 Lt sumai (33 mėn. x 450 Lt nuomos mokestis). Iš dalies pagrįstu teismas pripažino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, kurie susidarė dėl jos prievolės išlaikyti jai priklausančią dalį, - ieškovė negalėdama dėl atsakovo kaltės naudotis jai priklausančia buto dalimi turėjo pareigą išlaikyti jai priklausančią buto dalį, mokėti mokesčius, todėl atsakovas privalo ieškovei 10 349,46 Lt sumokėti minėtų išlaidų atlyginimą. Reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas nuomos pajamas teismas atmetė kaip neįrodytą, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad dalis buto, kurio naudojimosi tvarka nenustatyta, realiai galėjo būti išnuomota visu ieškovės nurodomu laikotarpiu.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

     Apeliaciniu skundu ieškovė A. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą dėl 4 500 Lt negautų pajamų. Ieškovės teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė neįrodytu ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas. Teismas privalėjo įvertinti ieškovės galimybes skelbti apie jai priklausančios dalies buto nuomą atsižvelgiant į tai, kad atsakovas trukdo ieškovei patekti į jai priklausančią buto dalį. Teismas taip pat neįvertino fakto, jog be atsakovo ginčo bute gyvena ir atsakovo įleisti nuomininkai, kurie tikėtinai naudojasi ieškovei priklausančia buto dalimi. Nėra jokių abejonių, kad ieškovė išnuomotų jai priklausančią buto dalį, jeigu atsakovas netrukdytų jai ja naudotis. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė prašė iš atsakovo priteisti sumažintą nuomos kainą, ir kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė nepajėgtų jai priklausančios buto dalies išnuomoti už ieškinyje nurodytą kainą.

Apeliaciniu skundu atsakovas T. J. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; išreikalauti ir prijungti prie šios bylos civilinės bylas Nr. 2-9382-534/2010, Nr. 2-10499-235/2011 bei užklausti VMI ar deklaravo asmuo, iš kurio ieškovė nuomoji butą, individualią veiklą ar sumokėjo mokesčius už buto nuomą. Atsakovo teigimu jis neturi pareigos perduoti ieškovei buto raktų, nes ieškovė įsigijo jam nepriklausiusią buto dalį, t.y. buto raktus ieškovei turėtų perduoti antstolis arba buvę buto dalies savininkai. Teismo sprendimo motyvas „protingo žmogaus požiūriu vertina kaip nerimtą, neprotingą“ patvirtina teismo šališkumą, teisėjo iš ankstinės nuomonės apie atsakovą turėjimą. Neprijungus civilinių bylų Nr. 2-9382-534/2010, Nr. 2-10499-235/2011 medžiagų nebuvo galima nustatyti, ar ieškovė iš tiesų apmokėjo už atsakovui priklausančiai buto daliais priskaičiuotus mokesčius. Atsakovas nėra kaltas dėl to, kad ieškovė pati neįsikėlė į butą, todėl nėra atsakingas už tai, kad ieškovė nuomojasi butą ir dėl to patyrė išlaidų. Pastebėtina, kad ieškovė prašo priteisti buto nuomos išlaidas nuo 2008 m. vasario 1 d., nors varžytinių aktas, kuriuo ieškovei perduotos nuosavybės teisės į buto dalį, patvirtintas 2009 m. kovo 1 d. Siekiant priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą yra būtina išsiaiškinti duomenis, susijusius su ieškovės darbo užmokesčiu, sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis, buto, kurį nuomojasi ieškovė, savininko veikla ir mokamais mokesčiais.

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas T. J. prašo skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo nuomone ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ketinimą išnuomoti jai priklausančią buto dalį. Atsakovas nei jam, nei ieškovei priklausančios buto dalies nenuomoja, ir ieškovės buto dalimi nesinaudoja.

Atsiliepimu į atsakovo T. J. apeliacinį skundą ieškovė A. K. prašo skundą atmesti. Ieškovės teigimu nesuprantami apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai dėl ieškovės galimybės pasiimti buto raktus iš buvusio buto savininko, kuris yra miręs, bei antstolio, kuriam buto raktai perduoti nebuvo. Bet kuriuo atveju nėra aišku, kodėl atsakovas nesuteikia ieškovei galimybės pasidaryti jam priklausančio buto durų rakto dublikato. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovei bandant patekti į butą, atsakovas dėl to kreipėsi į policiją. Klaidinantys skunde dėstomi argumentai dėl komunalinių mokesčių, nes atsakovas dalyvavo skunde minėtose bylose kaip atsakovas arba trečiasis asmuo. Dėl buto įgijimo nuosavybės teisės momento pasisakytina, jog tuo atveju, jeigu atsakovas nebūtų nepagrįstai apskundęs antstolio, vykdžiusio varžytines, veiksmų, ieškovė į įgytą buto dalį būtų galėjusi įsikelti jau 2008 m. spalio mėn., todėl ir buto nuomos išlaidų atlyginimą prašoma priteisti nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patiria nuostolius ir negautų pajamų forma, nes atsakovas nuomoja jam priklausančią buto dalį ir yra akivaizdu, kad jo nuomininkai negali naudotis tik atsakovui priklausančiu 12 kv. m. kambariu.   

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Nenustačius absoliutaus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, nesant viešojo intereso, byla apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinių skundų teisinio ir faktinio pagrindų ribose.

Dėl atsakovo T. J. apeliacinio skundo.

2009 m. vasario 23 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. 0028/02/00182 patvirtina, kad ieškovė iš Lietuvos Respublikos įgijo 4800/6711 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7-9); likusi buto dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui (t. 1, b. l. 8-9).

Ginčas byloje yra kilęs dėl ieškovės patirtos turtinės žalos, atsakovui trukdant ieškovei įsikelti į minėtą butą, priteisimo. Taigi įrodinėjimo objektu šioje byloje yra atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

            Turtinės žalos patyrimo pagrindas patvirtina, kad byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikų teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008).

Šiuo atveju atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė įrodinėjo tuo, jog atsakovas tikslingai trukdė ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį. Pats atsakovas pripažįsta, jog raktų nuo ieškovei ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio buto ieškovei nėra perdavęs (CPK 187 straipsnis). Byloje pateikti dokumentai – atsakovo 2009 m. balandžio 10 d. pareiškimas policijai (t. 2, b. l. 109-110), ieškovės 2009 m. gruodžio 9 d. raštas atsakovui (t. 2, b. l. 101), civilinės bylos Nr. 2-242-734/2013 pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl savininko teisių gynimo inicijavimas, patvirtina, kad šalys ne tik nesutaria dėl ieškovės įsikėlimo į butą sąlygų ir tvarkos, tačiau atsakovas apskritai neigia ieškovės nuosavybės teises į buto dalį, bandė inicijuoti ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu dėl jos neva neteisėto bandymo patekti į butą.

Byloje pateikti duomenys apie aplinkybes, kurioms esant ieškovė įgijo ginčo buto dalį, tikėtinai patvirtina, kad yra labiau tikėtina, jog antstolis vykdęs buto dalies, iki varžytinių priklausiusios Lietuvos Respublikai – butu de facto nesinaudojusios, raktų nuo jo neturėjo (CPK 185 straipsnis), todėl jų negalėjo perduoti ir ieškovei. Taigi akivaizdu, jog vienintelis teisėtas būdas (negadinant svetimo turto) ieškovei patekti į jai priklausančią buto dalį yra priklausomas nuo buto raktų gavimo. Kaip minėta, buto raktų iš atsakovo pusės neperdavimo ieškovei faktas yra pripažįstamas paties atsakovo. Tokie atsakovo veiksmai, kai sąmoningai yra trukdoma ieškovei teisėtu būdu patekti į ginčo butą, su ieškove nėra bendradarbiaujama, yra aiškiai neteisėti protingumo, sąžiningumo bei rūpestingumo kriterijų požiūriu (CK 6.246 straipsnis). Atsakovo nesutikimas su tokiu jo elgesio traktavimu yra nereikšmingas, ir taip pat neparodo bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos šališkumo.

Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus - nesilaikant bendros pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadaryti kitam asmeniui žalos, konstatuotina, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės realus ir pagrįstas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydis yra 25 199,46 Lt, kurį sudaro ieškovės išlaidos nuomai ir komunaliniams mokesčiams.

Negali būti ginčo dėl to, kad kiekvienas iš bendraturčių turi asmeninę prievolę apmokėti išlaidas bendros nuosavybės išlaikymui, išsaugojimui, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Prievolės dydis yra nustatomas proporcingai bendraturčio daliai bendrojoje nuosavybėje.  Todėl įprastai būtent ieškovė turėtų prievolę atsiskaityti už jai priklausančio buto daliai suteiktas komunalines ir kitas paslaugas. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad atsakovas neteisėtai trukdo ieškovei naudotis jai priklausančia buto dalimis, pats de facto ja naudojasi, todėl privalo padengti visas išlaidas, būtinas buto, įskaitant ir ieškovei priklausančios dalies, išlaikymui. Ieškovės nuostolius šioje dalyje patvirtina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. 2-9382-534/2010, 2-10499-235/2011; mokėjimo nurodymai (t. 1, b. l. 17, 19, 28, 78-84; t. 2, b. l. 21, 25, 26, 29-30), 2011 m. spalio 7 d. vekselis (t. 1, b. l. 24), išrašytos sąskaitos ir pažymos apie įsiskolinimus (t. 1, b. l. 18, 23, 25; t. 2, b. l. 18, 20, 22, 24, 27). Pastebėtina, kad atsakovas civilinėse bylose Nr. 2-9382-534/2010, 2-10499-235/2011 buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl visiškai nepagrįsti apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie atsakovo negalėjimą pasinaudoti savo teisių gynybą minėtose bylose. Bet kuriuo atveju atsakovo sutikimas ar nesutikimas su tuo, jog jis privalo atsiskaityti už visas paslaugas, suteiktas ginčo butui, neturi reikšmės nustačius, kad atsakovas neteisėtai trukdo ieškovei naudotis jai priklausančia buto dalimi.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai pripažino  ieškovės reikalavimą dėl nuomos išlaidų priteisimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2004 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. dirbo Vilniaus teritorinėje muitinėje (t. 1, b. l. 29-31), todėl tikėtina, jog ginčo buto dalį ji įsigijo siekdama turėti nuosavą gyvenamąją patalpą, tuo pačiu išvengti būsto nuomos išlaidų. Į bylą pateikti mokėjimo kvitai, nuomos sutartis bei N. A. pareiškimas patvirtina, kad ieškovė nuomojosi butą laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 1 d. (t. 1, b. l. 32-37), o nuomos mokestis buvo 450 Lt per mėnesį. Įrodytas nuomos poreikis ir išlaidų jai dydis patvirtina ieškovės patirtų nuostolių dydį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovė už įsigytą buto dalį atsiskaitė dar 2008 m. rugsėjo 16 d. (t. 1, b. l. 7), tačiau atsakovui be pagrindo skundžiant antstolio, vykdžiusio varžytines, veiksmus, varžytinių aktas buvo patvirtintas tik 2009 m. vasario 23 d. Dėl to nuostolių dėl nuomos išlaidų skaičiavimo pradžios momentas – 2008 m. lapkričio 1 d., laikytinas pagrįstu, nes tikėtina, jog nesant atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė jau minėtai data būtų galėjusi faktiškai naudotis jai priklausančia buto dalimi.

Išdėstyti argumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamoje dalyje priėmė teisėtą ir faktine bylos medžiaga pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl ieškovės A. K. apeliacinio skundo.

Ieškovės apeliacinio skundo dalykas patvirtina, kad ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti negautas pajamas. Ieškovės teigimu teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, jog ji dėl atsakovo kaltės negali išnuomoti jai priklausančios buto dalies, kurią šiuo metu tretiesiems asmenims nuomoja atsakovas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 išaiškino, kad pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog patyrę netiesioginę žalą – negavo pajamų iš jai priklausančios buto dalies nuomos (CPK 178 straipsnis).

Neįrodinėtina, jog buto, tarp kurio bendrasavininkų nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka, dalies išnuomavimas, nesant duomenų apie jo fizinę būklę, yra apsunkintas. Būtent ieškovė privalėjo pagrįsti, kad būtų galėjusi išnuomoti jai priklausančią buto dalį už 450 Lt per mėnesį, tačiau minėtos aplinkybės, kurios apsunkina ginčo buto dalies nuomą, faktas, jog bute nuolatos gyvena atsakovas, suponuoja, kad nėra tikėtina, jog ieškovė iš tiesų pajėgtų ne tik išnuomoti jai priklausančią buto dalį, bet ir tą padaryti už minėtą nuomos mokestį (CPK 185 straipsnis). Be to, šioje ginčo dalyje atkreiptinas dėmesys į faktą, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė iš tiesų būtų siekusi jai priklausančią buto dalį išnuomoti, priešingai, ieškovė pati pripažįsta, jog buto dalį iš varžytinių nusipirko siekdama įgyti Vilniuje gyvenamąją vietą, bet ne tikslu ją nuomoti kitiems asmenims.

Paminėta patvirtina, kad ieškovė nepagrindė, jog patyrė nuostolių negautų pajamų forma, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės reikalavimus šioje dalyje atmetė. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl atsakovo sistemingo ieškovės interesų pažeidinėjimo, atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis, sprendžiant, ar ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas yra pagrįstas, nėra teisiškai reikšmingi, todėl plačiau neaptartini.  

Netenkinus apeliacinių skundų, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

            Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

                                                                                                                                       Teisėjai                                                                                          Algirdas Auruškevičius

                                                                                             Goda Ambrasaitė – Balynienė

                                                                                             Rūta Burdulienė