Administracinė byla Nr. eA-339-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00915-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal 

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Birželio plėtros administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Statybos reglamentavimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. A256-1101/22(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas) ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. A256-1183/22(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimas) (toliau kartu – ir Sprendimai), taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 5 d. sprendimą (skunde nurodoma sprendimo data – 2023 m. sausio 4 d.) Nr. 21RE-8 (AG-683/03-2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2022 m. spalio 26 d. prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį ir gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo schemą į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą (toliau – ir 2022 m. spalio 26 d. prašymas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.                      UAB „Sagela“, atstovaudama UAB „Birželio plėtros administratorius“, 2022 m. rugsėjo 23 d. Administracijai pateikė prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – ir Pažyma) ir gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpa), padalinimo schemą (toliau – ir Schema) į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą. 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas Administracijos Skyriaus sprendimas Nr. A256-966/22(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuriuo atsisakyta išduoti Pažymą. 2022 m. spalio 26 d. buvo pateiktas pakartotinis prašymas išduoti Pažymą ir Schema. Pareiškėjas gavo Skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti Pažymą. 2022 m. lapkričio 17 d. trečią kartą buvo kreiptasi į Skyrių, prašant išduoti Pažymą, ir pateikta Schema, tačiau pareiškėjas gavo Skyriaus 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Trečią kartą prašymas apskritai buvo nenagrinėjamas. Pareiškėjas minėtus sprendimus apskundė Komisijai, kuri 2023 m. sausio 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, jog Administracija priėmė pagrįstą sprendimą neišduoti pareiškėjui Pažymos, atsižvelgus į tai, jog Patalpos nebebus naudojamos pagal esamą paskirtį – gamybos, todėl Komisija sprendė, jog Administracijos atsakymas yra išsamus ir pagrįstas.

2.2.                      Tiek Sprendimai, tiek Komisijos sprendimas yra visiškai nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais galiojančiais teisės aktais ir imperatyviai taikomomis įstatymų nuostatomis. Sprendimai, dėl ko buvo atsisakyta tenkinti prašymą, paremti tik citata iš Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje skelbiamų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. posėdžio Nr. 41 protokoliniu nutarimu „Dėl Vilniaus administracijos suformuotų dešimt architektūros taisyklių taikymo, detalizavimo ir plėtojimo“ patvirtintų Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) ir ten patalpintos informacijos. Sprendimuose vadovaujamasi Taisyklėmis, kurios nėra patvirtintos vidaus teisės aktų nuostatomis, nėra išviešintos ir nėra nustatytas imperatyvus jų privalomumas. Taisyklės gali būti interpretuojamos bei vertinamos dviprasmiškai tapačiose situacijose, t. y. vieniems asmenims gali būti leidžiama atidalinti patalpas pateikus identiškus dokumentus, o kitiems asmenims draudžiama.

2.3.                      Nagrinėjamu atveju buvo pateikta naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo Schema, kurios rengimą ir pateikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017, Reglamentas) IX skyrius. Reglamento 113 punktas nustato, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Reglamento 119–122 punktuose nustatytos procedūros, atliekamos pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas (Reglamento 118.7 p.). Laikantis Reglamento 119 punkto reikalavimų ir pareiškėjui parengus gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo Schemą į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą, buvo kreiptasi į Administraciją. Pateiktas prašymas išduoti Pažymą, kartu prie jo pridėti ir teisės aktuose nurodyti atitinkami dokumentai.

2.4.                      Skyrius, gavęs prašymą (Reglamento 120 p.), turėjo patikrinti, (i) ar Schemą parengė turintis teisę rengti tokią Schemą asmuo, (ii) ar naujai suformuotos patalpos galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, (iii) kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, (iv) taip pat patikrinama, ar dėl Schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio paskirtį. Taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis galiojančių teisės aktų nuostatomis, parengė tinkamos formos ir turinio prašymus, pridėjo reikiamus dokumentus ir prašymus pateikė Administracijai, tikėdamasis gauti Pažymą. Tačiau skundžiamais Sprendimais atsakovas nutarė, jog prašymai negali būti tenkinami, šių Sprendimų nepagrindžiant jokiais galiojančiais teisės aktais, kurie draustų formuoti pastate atskirus turtinis vienetus. Todėl Sprendimai akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus principus – įstatymo viršenybės, išsamumo, lygiateisiškumo, proporcingumo. Sprendimais taip pat grubiai pažeidžiamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio nuostatos, kad „Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės“.

2.5.                      Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pagrįsti prašymus, atsakyti į Skyriui iškilusius klausimus, jeigu tokių buvo. Vietoj to, jog būtų išsamiai išsiaiškinamos aplinkybės, suteikiama galimybė pareiškėjui pasisakyti, atsakyti į klausimus, buvo priimti nepagrįsti ir nemotyvuoti Sprendimai, kuriais užkirstas kelias įgyvendinti ne tik Reglamente, bet ir CK 4.80 straipsnyje įtvirtintas teises. Skyrius atsisakė išduoti Pažymą, vadovaudamasis išimtinai tik vieno darbuotojo manymu, kad galbūt yra formuojamos gyvenamosios paskirties patalpos. Be to, tas pats darbuotojas visus kartus nagrinėjo pareiškėjo pateiktus prašymus, o šio darbuotojo manymas nėra grindžiamas jokiais turimais objektyviais duomenimis, nėra pateikiama jokių argumentų ar įrodymų, kurie pagrįstų tokį „manymą“.

2.6.                      Skyriaus darbuotojas savo manymą grindžia interneto portaluose skelbiama neaiškia, netikslia informacija, kuri niekaip nėra susijusi su pareiškėju, t. y. ši informacija buvo patalpinta ne pareiškėjo užsakymu, nežinia kokiu tikslu ir dėl jos pašalinimo pareiškėjas nedelsiant kreipėsi į portalų valdytojus. Skyriaus darbuotojui, vadovaujantis vien tik skelbimu internete, nebuvo pagrindo spręsti, kad Patalpas visi Patalpų savininkai siekia naudoti gyvenamajai paskirčiai. Administracijai pateiktuose planuose aiškiai matyti, jog prašomos atidalinti Patalpos į atskirus turtinius vienetus akivaizdžiai neatitinka gyvenamosios paskirties patalpų, nes jose nėra suformuotų atskirų san. mazgų, patalpos neturi jokių sanitarinių patogumų (tualeto, kriauklių, dušų), nėra atvaizduojamų virtuvės zonų, miegamojo zonų ir pan., Patalpos akivaizdžiai suplanuotos naudoti pagal esamą pastato paskirtį. Kiekviename pastato aukšte yra suformuoti bendri sanitariniai mazgai, tualetas ir kriauklė, bendri koridoriai. Todėl yra neaišku, kokiu pagrindu Skyriaus darbuotojas sprendė, jog šiose Patalpose bus gyvenama, jeigu jos visiškai nėra pritaikytos gyventi ir jų savininkai nesiekia jas paversti butais.

2.7.                      Pareiškėjui siekiant padalyti gamybos paskirties Patalpas, Skyrius nepagrįstai pareikalavo įrengti visą gyvenamajam pastatui reikalingą viešąją infrastruktūrą – želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas. Esamo pastato paskirtis yra gamybos, padalintų Patalpų paskirtis – taip pat yra gamybos. Sudaryta Schema nėra keičiama nei pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nei jame esančių patalpų, kurios formuojamos kaip nauji nekilnojamojo turto registro objektai, paskirtis. Pateiktoje Schemoje formuojamoms Patalpoms yra tinkama infrastruktūra joms funkcionuoti atskirai, t. y. formuojami bendro naudojimo sanitariniai mazgai, kurie priskirti visiems turtiniams vienetams proporcingai jų plotui. Be to, yra tik atliekami paprastojo remonto darbai ir tik prašoma padalinti gamybos paskirties patalpas į atskirus turtinius vienetus. Suformavus gamybos paskirties patalpas, pastatas toliau bus naudojamas ta pačia paskirtimi kaip ir prieš Patalpų padalinimą t. y. gamybos paskirčiai. Iki šiol pastatas buvo naudojamas pagal šią paskirtį ir jokių pretenzijų ar reikalavimų dėl to nebuvo pateikta. Naudojimo būdo keisti neketinama.

2.8.                      Komisija, nagrinėjusi pareiškėjo skundą, taip pat nesudvejojo Administracijos Sprendimais, kurie paremti tik vieno darbuotojo nuomone ir neaiškiomis Taisyklėmis, apie kurių neteisėtą taikymą yra pasisakiusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT), Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir AM), Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT). Visos šios institucijos teigia, kad Taisyklės gali būti tik rekomendacinio pobūdžio, o administraciniai sprendimai privalo būti paremti ne Taisyklėmis, bet teisės aktais. Komisija taip pat nepagrįstai sprendė, jog iš tiesų yra siekiama Patalpas naudoti gyvenamajai paskirčiai, nes projekte yra nurodyti reglamentai, kurie skirti būtent gyvenamosioms patalpoms. Pareiškėjas posėdžio metu Komisijai paaiškino, kad dokumentuose aiškiai matyti įsivėlusi klaida, dėl kurios buvo kreiptasi į projektuotoją, kuris rengė dokumentus. Projektuotojas paaiškino, kad dokumentai buvo rengiami pagal turimus ankstesnių projektų šablonus, todėl nebuvo pastebėta, kad liko nepakoreguotas reglamentų sąrašas. Tačiau dėl šios klaidos nei karto Administracija nepasisakė ir pareiškėjui nenurodė pakoreguoti dokumentų arba paaiškinti, kodėl yra nurodomas šis reglamentų sąrašas. Kita vertus, ginčijamu per klaidą paliktų reglamentų sąrašu projekte nėra vadovaujamasi ir nėra suprojektuotos gyvenamosios paskirties patalpoms skirtos infrastuktūros.

3.       Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti Komisijos sprendimą.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.                      Pareiškėjas nei prašymuose, nei skunde nepagrindžia poreikio suformuoti itin didelį kiekį atskirų turtinių vienetų (net 137), jeigu yra planuojama toliau naudoti pastatą, kurio paskirtis yra gamybos, pagal gamybos paskirtį. Visuma surinktų duomenų, t. y. tiek schemos, tiek viešai prieinama informacija apie planuojamus loftus adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patvirtina tai, kad yra planuojami faktiškai gyvenamosios paskirties objektai. Jeigu nebūtų planuojama keisti paskirties, nebūtų poreikio pareiškėjui nurodyti, kad yra privaloma vadovautis tais teisės aktais, kurie nustato gyvenamųjų patalpų teisinį reguliavimą, nes, anot pareiškėjo, pastatas yra gamybos paskirties. Šiuo atveju susiklostytų itin ydinga situacija, jeigu atsakovas išduotų Pažymą pareiškėjui, kai akivaizdžiai gamybos paskirties patalpos nebus naudojamos pagal paskirtį.

4.2.                      Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 30-324/22, kuris 2022 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 30-933/22 „Dėl Administracijos direktoriaus 2022-02-10 įsakymo Nr. 30-324/22 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“ buvo pakeistas, suteikė A. M. S. įgaliojimą išduoti pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų, statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį arba motyvuotai atsisakyti tokias pažymas išduoti. Būtent šis darbuotojas pagal kompetenciją turėjo teisę vertinti visus pareiškėjo dokumentus ir priimti sprendimą išduoti pažymą arba neišduoti pažymos. Pareiškėjas iš esmės kvestionuoja, kad atsakovo darbuotojas rėmėsi tik savo nuomone ir pan., tačiau jis įvertino visus pareiškėjo pateiktus dokumentus ir schemas, taip pat įvertino aplinkybę, kad ginčo pastate yra planuojamos gyvenamosios paskirties patalpos, t. y. išsamiai įvertino faktinę situaciją ir priėmė pagrįstą sprendimą neišduoti pareiškėjui Pažymos.

4.3.                      Administracijoje 2022 m. lapkričio 17 d. gautas panašus prašymas, kuriame lyginant su ankstesniu 2022 m. spalio 26 d. prašymu Nr. E688-126/22(2.15.2.48E-STR) sklypo schemoje nurodyta korinė danga, poilsio zona, suoliukas, krūmai, bet esminių schemos sprendinių pakeitimų nenustatyta (Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje prašymas užregistruotas 2022 m. lapkričio 17 d., reg. Nr. E688-154/22(2.15.2.48E-STR)). Pareiškėjui buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimas (atsakymas) ta apimtimi, kurioje buvo pateikti nežymūs schemos pakeitimai, ir į tai buvo pateiktos atitinkamos pastabos bei išaiškinimai. Lyginant 2022 m. lapkričio 17 d. prašymą su ankstesniu 2022 m. spalio 26 d. prašymu Nr. E688-126/22(2.15.2.48E-STR), sklypo schemoje nurodyta korinė danga, poilsio zona, suoliukas, krūmai, bet esminių schemos sprendinių pakeitimų nenustatyta, t. y. iš esmės būtų nagrinėjama tai, kas jau buvo pateikta 2022 m. spalio 26 d. prašyme ir dėl ko jau yra pasisakyta 2022 m. lapkričio 4 d. sprendime. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 17 d. pateiktame prašyme nėra esminių schemos sprendinių pakeitimų, Skyrius pagrįstai taikė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus.

4.4.                      Net jeigu būtų klaidų projektuose arba interneto portaluose pateikta informacija neatitinka tikrovės, tai nekeistų esmės, kadangi atsakovas vertino tuos duomenis ir dokumentus, kuriuos pareiškėjas pateikė, o už jų tikrumą atsakingas būtent pareiškėjas. Todėl skundo argumentai, kad yra įsivėlusios klaidos, vertintini ne tik kaip nepagrįsti, bet ir kaip nereikšmingi šiai bylai. Be to, šių argumentų pareiškėjas nedėstė savo skunde Komisijai, todėl pareiškėjas sąmoningai po nepalankaus Komisijos sprendimo siekė pakeisti duomenis taip, kad atrodytų, jog Patalpos bus naudojamos pagal gamybos paskirtį, nors iš tikrųjų bus naudojamos pagal gyvenamąją paskirtį, ką patvirtino Sprendimų priėmimo metu pateikti duomenys. Tai parodo tik pareiškėjo siekį bet kokiomis priemonėmis gauti teigiamą rezultatą, t. y. Pažymą. Jeigu visgi būtų iš tikrųjų nustatyta, kad Patalpos bus naudojamos pagal paskirtį, pareiškėjas galėjo kreiptis į atsakovą su naujais dokumentais ir pateikti prašymą išduoti Pažymą, tačiau nesuprantama, kodėl jis siekia tai padaryti skundžiant Komisijos sprendimą.

4.5.                      Pareiškėjo argumentus dėl Taisyklių neteisėtumo paneigia faktas, jog galutinai jos patvirtintos Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837/22 „Dėl Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių tvirtinimo“. Dėl šių Taisyklių tvirtinimo nebuvo sulaukta jokių pastabų iš STT, Aplinkos ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Taigi, atsakovas galėjo remtis Taisyklėmis. Be to, priimant Sprendimus, atsakovas rėmėsi ne tik Taisyklėmis, bet ir kitais teisės aktais, surinkta viešai prieinama informacija. Išanalizavus turimus dokumentus bei informaciją, Sprendimais pagrįstai atsisakyta pareiškėjui išduoti Pažymą. Taisyklių neteisėtumą pareiškėjas grindžia straipsniu iš žinių portalo „Delfi“, tačiau jokių objektyvių raštų, pastabų ar kitų dokumentų, patvirtinančių Taisyklių neteisėtumą, pareiškėjas nepateikia.

II.

5.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Birželio plėtros administratorius“ skundą.

6.       Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad:

6.1.                      UAB „Sagela“, atstovaudama pareiškėjui, 2022 m. rugsėjo 23 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį ir gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo schemą į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą. 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo gautas atsakovo sprendimas Nr. A256-966/22(2.15.2.48E-STR) „Dėl naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo pažymos neišdavimo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje“, kuriame atsisakyta išduoti Pažymą ir nurodyta, jog, atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, padaryta išvada, kad iš esmės Patalpos nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos, ir jų funkcionavimui atskirai po vieną nėra tinkamos infrastruktūros. Sprendime pažymėta, kad, vertinant projektus, taikomas faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principas – vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir pan. Esant neatitikimams tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama, kad planuojamos statybos poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą: jeigu būstui skirtas pastatas suprojektuotas taip, kad gali būti išparduotas dalimis (neturi bendrų patalpų ar pagal funkciją reikalingos aptarnavimo infrastruktūros), nepaisant būsto pavadinimo, reikalaujama įrengti visą pastatui reikalingą viešąją infrastruktūrą – želdynus, vaikų žaidimo ir sporto aikšteles, automobilių stovėjimo aikšteles pagal gyvenamiesiems pastatams taikomas normas. Šio Sprendimo pareiškėjas neskundė.

6.2.                      Pareiškėjas 2022 m. spalio 26 d. pateikė pakartotinį prašymą išduoti Pažymą ir Schemą. Atsakovas 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti Pažymą ir nurodyta, kad su prašymu pateiktoje schemoje nurodytiems sprendiniams nuspręsta nepritarti, kadangi sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo 11 straipsnyje nustatytų architektūros kokybės kriterijų: urbanistinio integralumo; atitikties darnaus vystymosi principui; vientisos architektūrinės idėjos; estetikos ir t. t. Architektūrinė išraiška bei tūrinis sprendimas turi būti kontekstualūs aplinkai, koncentruotis į integralumą, proporcijas, įtaką miestovaizdžiui, ir dėl to savivaldybė, siekdama maksimalaus sprendimų priėmimo skaidrumo ir rinkos dalyvių lygiateisiškumo, remdamasi šiais iš anksto paskelbtais ir visiems statytojams vienodais kriterijais (Taisyklėmis), vertina visų savivaldybei derinti ir tvirtinti pateiktų sprendinių architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę. Įvertinus tai, kad norimas suformuoti Patalpas galbūt bus siekiama panaudoti gyvenimui, laikytina, jog, siekiant naudoti Patalpas pagal numatomą paskirtį, galbūt turėtų būti keičiama ir paskirtis arba pateikti dokumentai, kad Patalpų naudojimui gyvenamajai funkcijai yra įrengta visa reikalinga infrastruktūra.

6.3.                      Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 17 d. vėl kreipėsi į atsakovą dėl Pažymos ir Schemos išdavimo, tačiau atsakovas 2022 m. lapkričio 23 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą, kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 birželio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 41 protokoliniu nutarimu yra pritarusi Taisyklėms, o viena iš šių taisyklių yra „Faktinio turinio viršenybė“, kurios paskirtis – vertinant sprendinius taikyti faktinio turinio viršenybę prieš biurokratinę formą, t. y., vadovaujantis šiuo principu, yra vertinama faktinė pastato paskirtis, statybos rūšis, būstų skaičius ir kiti rodikliai. Esant neatitikčių tarp faktinio turinio ir biurokratinės formos, reikalaujama, kad planuojamo statinio poveikis urbanistinei ir gamtinei aplinkai būtų vertinamas pagal turinį, bet ne pagal formą. VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais; paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Sprendime pažymėta, kad remiantis pateikta dokumentacija ir dėl nurodytų motyvų šiuo metu atsisakoma išduoti Pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį.

6.4.                      Pareiškėjas apskundė atsakovo 2022 m. lapkričio 4 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimus Komisijai, kuri 2023 m. sausio 4 d. sprendimu skundą atmetė, motyvuodama tuo, jog Administracija priėmė pagrįstą sprendimą neišduoti pareiškėjui Pažymos, atsižvelgus į tai, jog Patalpos nebebus naudojamos esamai paskirčiai – gamybos, todėl Komisija sprendė, jog atsakovo atsakymas yra išsamus ir pagrįstas.

7.       Teismas pažymėjo, kad pagal STR 1.07.03:2017 121 punktą, jei patikrinus dokumentus nustatoma, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, darbuotojas išduoda pažymą, o jei nustatoma, kad naujai suformuotos patalpos negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, darbuotojas pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus.

8.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, įvertinęs pareiškėjo su 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 17 d. prašymais pateiktus dokumentus bei viešoje erdvėje esančią informaciją, nustatė, jog ginčo Patalpomis ketinama naudotis kaip gyvenamosiomis, o ne pagal esamą gamybos paskirtį, todėl pagrįstai atsisakė išduoti Pažymą. Skundžiamų Sprendimų priėmimo metu pareiškėjas neįrodė ginčo Patalpų atidalinimo būtinumo.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas, priimdamas Sprendimus, be kitų teisės aktų, vadovavosi ir Taisyklėmis – atsakovo vidiniu rekomendacinio pobūdžio dokumentu, tačiau Sprendimai taip pat grindžiami STR 1.07.03:2017. Be to, Komisijai priimant sprendimą, Taisyklės jau buvo patvirtintos Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837/22 „Dėl Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių tvirtinimo“ ir tapo norminiu teisės aktu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Sprendimai buvo priimti nesivadovaujant jokiomis teisės normomis.

10.       Teismas pažymėjo, kad iš su pareiškėjo 2022 m. lapkričio 17 d. prašymu pateiktų dokumentų matyti, jog, lyginant su ankstesniu 2022 m. spalio 26 d. prašymu, sklypo schemoje yra nurodyta korinė danga, poilsio zona, suoliukas bei krūmai, tačiau esminių schemos sprendinių pakeitimų pareiškėjas neatliko ir atsakovui nepateikė. Teismas konstatavo, jog 2022 m. lapkričio 4 d. sprendime atsakovas išsamiai atsakė į pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. prašymą su iš esmės analogiškais (vėlesniam prašymui) dokumentais, todėl atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalis dėl pareiškėjo prašymo palikimo nenagrinėtu laikytina pagrįsta ir teisėta. Teismo vertinimu, atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendime pagrindiniai atsisakymo išduoti Pažymą motyvai yra taip pat nurodyti, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad šio sprendimo dalis dėl prašymo palikimo nenagrinėtu yra neteisėta, o likusi dalis – nemotyvuota.

11.       Teismas konstatavo, kad skundžiami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įpareigojančius viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir motyvuoti, taip pat atitinka VAĮ 3 straipsnio 5 bei 9 punktuose įtvirtintus išsamumo ir objektyvumo principus. Atmetęs skundo reikalavimus dėl Sprendimų panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

12.       Pareiškėjas UAB „Birželio plėtros administratorius“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir išnagrinėti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovo 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą, taip pat Komisijos sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pareiškėjas be argumentų, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde papildomai pažymi, kad:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas teismui neįvertinus individualių faktinių aplinkybių, todėl buvo neatskleista bylos esmė ir padarytas proceso teisės pažeidimas, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad atsakovas neva neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymų, nes pareiškėjas neva neįrodė būtinybės atsidalinti Patalpas į atskirus turtinius vienetus. Teismas visiškai nepasisakė ir nemotyvavo savo sprendimo, jog Patalpos neva bus naudojamos gyvenamajai paskirčiai.

13.2.                      Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas netinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, pažeidė gero administravimo, objektyvumo, protingumo ir proporcingumo principus bei Patalpų bendrasavininkų teisėtus interesus, galimybę atsidalinti Patalpų dalis. Skundžiamų Sprendimų faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pripažinti Sprendimus nepagrįstais bei juos panaikinti, kartu panaikinant ir skundžiamą teismo sprendimą.

13.3.                      Teismas neįvertino, jog, siekiant atsidalinti iš bendrosios nuosavybės patalpas, kai yra atliekamas paprastasis remontas, būtina vadovautis STR 1.07.03:2017. Nei atsakovo Sprendimuose, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nustatyta, jog dėl Schemoje numatytų pertvarkymų būtina keisti statinio paskirtį ar kad suformuotos Patalpos negalėtų būti naudojamos pagal paskirtį, kuri yra įregistruota nekilnojamojo turto registre. Taip pat nebuvo nustatyti jokie kiti pažeidimai, dėl ko parengti ir atsakovui pateikti dokumentai yra netinkami.

13.4.                      Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl planų, kuriuose aiškiai matyti, jog prašomos atidalinti Patalpos dalys į atskirus turtinius vienetus akivaizdžiai neatitinka gyvenamosios paskirties patalpų. Tarp Patalpų bendraturčių nėra ir niekuomet nebuvo ginčo dėl Patalpų atidalijimo. Patalpų bendraturčiai, nustatydami naudojimosi tvarką, pasidalijo jiems priklausančių Patalpų dalis ir bendru sutarimu nusprendė toliau naudoti Patalpas pagal esamą paskirtį. Tuo pagrindu buvo nutarta atlikti paprastąjį remontą, t. y. pastatyti pertvaras Patalpose pagal nustatytą naudojimosi tvarką, įrengti duris, įrengti komunikacijas (bendrus san. mazgus kiekviename aukšte, išvedžioti elektrą, šildymą ir pan.), parengti Schemą tam, jog pasibaigtų bendroji dalinė nuosavybė ir bendraturčiai galėtų atsidalyti jiems priklausančias patalpų dalis bei jas įregistruoti atskirais nekilnojamojo turto objektais. Išanalizavus CK nuostatas, Statybos įstatymą, Reglamentą ir susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjui kyla klausimas, ką dar Patalpų bendrasavininkai, siekdami atsidalinti savo nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo įrodyti. Bendrasavininkai siekia atsidalinti jiems priklausančias Patalpų dalis tam, jog nereikėtų spręsti visiems bendrasavininkams kartu dėl Patalpų dalių valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis. Atitinkamai, Patalpų dalių atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės užtikrintų bendrasavininkų netrukdomą valdymą, naudojimąsi jiems priklausančiomis patalpų dalimis bei leistų išvengti bet kokių konfliktų ateityje. Be to, tai leistų bendrasavininkams vykdyti atskirą komunalinių paslaugų tiekimą ir apskaitą, laisvai disponuoti jiems priklausančiomis patalpomis, t. y. nuomoti, parduoti, įkeisti, dovanoti, atlikti remonto darbus ir kt.

13.5.                      Atsakovas atsisako išduoti Pažymą, vadovaudamasis ne teisės aktų nuostatomis, o darbuotojo manymu, kad galbūt formuojamos Patalpos bus naudojamos gyvenamajai paskirčiai, bei Taisyklėmis, kurios skundžiamų Sprendimų priėmimo metu net nebuvo patvirtintos Administracijos direktoriaus (teismas nustatė, kad Taisyklės patvirtintos tik nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje). Vadovaujantis lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principu, norminiuose aktuose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos dar iki šio akto įsigaliojimo atsiradusiems juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms. Net jeigu Taisyklės buvo patvirtintos ginčą nagrinėjant Komisijoje, teismas jomis vis tiek negalėjo vadovautis, nes ginčas turėjo būti sprendžiamas, vadovaujantis tik tais teisės aktais, kurie galiojo Sprendimų priėmimo momentu. Kitoks įstatymų taikymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai, t. y. įtvirtintam teisėtumo principui, kuris draudžia taikyti įstatymus atgaline tvarka. Be to, nei Statybos įstatymas, nei Reglamentas, nei Architektūros įstatymas ar CK bei kiti įstatymai nenumato, jog savivaldybės administracija galėtų priimti kokias nors taisykles, kurios reguliuotų ir spręstų kitaip nei nustatyta įstatymuose ar kurios būtų privalomojo pobūdžio siekiant bendrasavininkams atsidalinti nekilnojamąjį turtą.

13.6.                      Pareiškėjas skunde nurodė, jog apie Taisyklių neteisėtą taikymą yra pasisakiusi STT, Inspekcija, AM, NŽT, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, dėl šių argumentų visiškai nepasisakė. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino ir atsakovo tinklalapyje skelbiamos informacijos, kad: „Pagal šį standartą Savivaldybė vertina derinimui ir tvirtinimui teikiamų projektinių pasiūlymų architektūrinių ir urbanistinių sprendinių kokybę. Projektas neprivalo atitikti visų standarte nurodytų kokybės reikalavimų“.

14.       Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad per laikotarpį nuo apeliacinio skundo pateikimo teismui dienos iki paskirto teismo posėdžio dienos įvyko dar du teisminiai procesai pagal į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtrauktų asmenų skundus. Teisminius procesus inicijavo ginčo Patalpų savininkai po to, kai atsakovas nepagrįstai atsisakė tenkinti jų prašymus išduoti sutikimus dėl Patalpų atidalijimo. Atsakovas savo atsisakymą taip pat motyvavo nepagrįstomis prielaidomis, jog Patalpos bus naudojamos ne pagal paskirtį, bei internete platintais skelbimais ir nepatikrinta informacija. Kadangi atsakovas nepagrįstai netenkinto pateiktų prašymų, tretieji suinteresuoti asmenys pateikė grupės skundus, pastarieji buvo nagrinėjami administracinėje byloje Nr. eI3-1333-1066/2024 bei administracinėje byloje Nr. eI3-1476-931/2024 ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų skundai buvo patenkinti. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimas prieštarauja 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1333-1066/2024 bei 2024 m. gruodžio 2 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. eI3-1476-931/2024 ir tai sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis nėra Patalpų savininkas ir nekontroliuoja šių Patalpų, o tik siekė įvykdyti Patalpų savininkų valią atsidalinti jiems priklausančią nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės, kas įstatymų nėra draudžiama. Be to, nuo 2024 m. lapkričio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, nebeliko galimybės atidalyti Patalpas pažymos pagrindu, kaip buvo siekiama trečiųjų suinteresuotų asmenų. Patalpų atidalijimo procesas tapo žymiai sudėtingesnis ir brangesnis procesas. Taigi, skundo tenkinimas ir grąžinimas pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo atsakovui yra likusi vienintelė galimybė užbaigti 2022 metais pradėtą procedūrą, kurios neteisėtas nevykdymas ir vilkinimas pažeidė daugelio Patalpų savininkų teisėtus lūkesčius.

15.       Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą nepakeistą.

16.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, papildomai pažymi, kad teisinis reguliavimas (STR 1.07.03:2017 118.7 ir 120 p.) numato imperatyvą, jog Pažyma išduodama tuo atveju, jei suformuotos patalpos galės būti naudojamas pagal paskirtį. Taigi, patalpos, kurių paskirtis yra gamybos, turėjo būti naudojamos pagal gamybos paskirtį. Tačiau, įvertinus viešai prieinamą informaciją bei pateiktus dokumentus, nustatyta, kad visgi Patalpos nebus naudojamos pagal gamybos paskirtį. Internete yra paskelbta informacija apie loftų įrengimą ginčo pastate. Tinklalapyje (duomenys neskelbtini) jau atsirado ir naujų skelbimų apie projektą Loftai „(duomenys neskelbtini)“. Projekto vystytoju nurodytas būtent pareiškėjas UAB „Birželio plėtros administratorius“. Todėl yra akivaizdu, kad Patalpos naudojamos ne pagal gamybos paskirtį, o būtent pritaikytos gyvenamajai paskirčiai. Iš viešai prieinamos informacijos (duomenys neskelbtini) galima spręsti, kad projektas yra baigtas 2023 m. gruodžio 11 d. Iš byloje pateiktų trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo galima pastebėti, kad tai yra Patalpų savininkai, kurie naudoja įsigytas Patalpas būtent gyvenamajai paskirčiai. Be to, savininkai savarankiškai kreipėsi į Administraciją dėl pažymų gavimo, tačiau pažymos nebuvo suteiktos dėl tų pačių priežasčių. Šiuo metu yra inicijuotos dvi administracinės bylos (teisminių procesų Nr. 3-61-3-04844-2023-0 ir Nr. 3-61-3-03586-2023-2), kuriose procesiniai sprendimai nėra priimti, tačiau patvirtina aplinkybę, kad visgi Patalpos nenaudojamos pagal paskirtį. Byloje, kurios teisminio proceso Nr. 3-61-3-03586-2023-2, nustatyta, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos yra išimtinai gamybinės paskirties. Tačiau pareiškėjai, būdami šio pastato Patalpų bendraturčiais, pateikę atskirus prašymus dėl Patalpų padalinimo ir naujų patalpų formavimo, siekia padalinti esamas gamybines Patalpas į naujus turtinius vienetus su atskirais kambariais ir sanitariniais mazgais.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Statybos reglamentavimo skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo, kuriais atsisakyta išduoti pažymą apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį padalijant gamybos paskirties patalpas į 137 turtinius vienetus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. prašymą.

18.       Pagal byloje esantį valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ginčo patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, yra negyvenamoji patalpa – gamybinės patalpos (pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos), bendras plotas – 4915,69 kv. m, pagrindinis plotas – 4030,47 kv. m, šios patalpos atitinkamos dalys priklauso daugiau nei 130 asmenų. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, vadovaudamasis STR 1.07.03:2017 nuostatomis, siekia padalyti ginčo patalpą į 137 patalpas, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą patalpos paskirtis (gamybos), t. y. minėto Reglamento 118.1 punkte nurodytu būdu siekia suformuoti naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas) nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose atliekant paprastąjį remontą ir gauti pažymą apie šių patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį. Nors pareiškėjas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, be kita ko, remiasi Reglamento 118.7 punktu, pabrėžtina, kad jis reglamentuoja kitus atvejus, t. y. kai pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais formuojamos tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpos, o šiuo atveju taikytinas būtent Reglamento 118.1 punktas, tačiau tai ginčo esmės niekaip nekeičia.

19.       Pareiškėjas dėl ginčo patalpos padalijimo, formuojant atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis, prašydamas išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį, pirmą kartą į atsakovą kreipėsi su 2022 m. rugpjūčio 31 d. prašymu (Komisijos byla Nr. A6-683/03-2022 (toliau – ir Komisijos byla), I t., b. l. 52) (toliau – ir Prašymas Nr. 1). Tačiau 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti šios administracinės paslaugos suteikimą (Komisijos byla, II t., b. l. 195) ir ji buvo nutraukta. Vėliau pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su 2022 m. rugsėjo 23 d. prašymu suteikti nurodytą administracinę paslaugą (Komisijos byla, I t., b. l. 26; II t., b. l. 199) (toliau – ir Prašymas Nr. 2), su 2022 m. spalio 26 d. prašymu (Komisijos byla, I t., b. l. 22; IV t., b. l. 150) (toliau – ir Prašymas Nr. 3) bei su 2022 m. lapkričio 17 d. prašymu (Komisijos byla, I t., b. l. 14; VI t., b. l. 108) (toliau – ir Prašymas Nr. 4), tačiau šie pareiškėjo prašymai netenkinti, atsakovui atitinkamai 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. A256-966/22(2.15.2.48E-STR) (Komisijos byla, IV t., b. l. 147–149), 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. A256-1101/22(2.15.2.48E-STR) (Komisijos byla, I t., b. l. 15–17; VI t., b. l. 105–107) ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. A256-1183/22(2.15.2.48E-STR) (Komisijos byla, I t., b. l. 23–25; VIII t., b. l. 49–51) atsisakant išduoti prašomą pažymą. Pastaruosius du atsakovo sprendimus, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą, pareiškėjas šioje administracinėje byloje ir prašo panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo Prašymą Nr. 3.

20.       Nagrinėjamam ginčui aktualios STR 1.07.03:2017 nuostatos, inter alia (be kita ko) reglamentuojančios naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką (Reglamento 1.4 p.) ir galiojusios byloje skundžiamų atsakovo sprendimų priėmimo metu. Reglamento 113 punktas, be kita ko, nustato, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose šio Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Pagal Reglamento 114 punktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtį inter alia sudaro aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos) (Reglamento 114.3 p.), statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija (Reglamento 114.4 p.), naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai (Reglamento 114.5 p.).

21.       Reglamento 119 punkte įtvirtinta, kad, parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į Subjektą (t. y. vieną iš viešojo administravimo subjektų, išvardytų Statybos įstatymo 49 straipsnio, reglamentuojančio statinių naudojimo priežiūrą, 1 dalyje; Reglamento 1.3 p.), pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, patvirtinančią, kad, nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).

22.       Vadovaujantis Reglamento 120 punktu (2021 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. D1-131 redakcija), Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas, gavęs visus Reglamento 119 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įregistruoja prašymą. Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas turi patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai. Patikrinama, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. Pagal Reglamento 121 punkto pirmąjį sakinį, jei patikrinus Reglamento 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma, kad schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo ir naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos išduoda Reglamento 12 ar 13 priede nustatytos formos pažymą. Pagal to paties punkto antrąjį sakinį, jei nustatoma, kad schemą parengė neturintis teisės rengti tokią schemą asmuo ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) negalės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, arba būtina pakeisti statinio (-ių) paskirtį, Subjekto įgaliotas valstybės tarnautojas ar kitas įgaliotas darbuotojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo dienos visus pateiktus dokumentus grąžina prašymo pateikėjui, raštu nurodydamas atsisakymo išduoti pažymą motyvus. Pakartotinai pateikus prašymą, procedūros atliekamos šiame skyriuje nustatyta tvarka iš naujo. Nurodytuose Reglamento punktuose nustatytos procedūros, inter alia atliekamos Reglamento 118.1 punkte, kuris, kaip minėta, taikytinas ginčo situacijai, nustatytu atveju, t. y. padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis.

23.       Įvertinus Reglamento 121 punkto pirmajame sakinyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išduodama tik esant visoms šiame punkte nurodytoms sąlygoms, t. y. inter alia įsitikinus, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ir nebūtina keisti statinio (-ių) paskirties. Reglamento 120 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo lingvistinė konstrukcija – žodžių junginys „turi patikrinti“ – ir 121 punkto formuluotė „jei patikrinus Reglamento 119 punkte nurodytus dokumentus nustatoma“ suponuoja, jog aptariamą procedūrą vykdantiems kompetentingų viešojo administravimo subjektų įgaliotiems valstybės tarnautojams ar kitiems darbuotojams yra nustatyta teisinė pareiga patikrinti minėtų kumuliatyvių sąlygų egzistavimą, t. y. atlikti išsamų ir visapusišką patikrinimą, siekiant įsitikinti, jog naujai suformuotos patalpos (statiniai) realiai galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, o tai apima patikrinimą, ar yra numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, taip pat pareigą nustatyti, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų nereikia keisti statinio (-ių) paskirties. Šiuo tikslu, kaip minėta, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama ir kartu su prašymu dėl pažymos išdavimo turi būti pateikiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, o jos svarbi viena iš sudėtinių dalių greta naujų patalpų planų su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos ir patalpų bendrieji rodikliai, yra aiškinamasis raštas, kartu su schema taip pat turi būti pateikti ir rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai. Be to, Reglamento 120 punkte nustatyta pareiga įgaliotam valstybės tarnautojui ar kitam darbuotojui tikrinant galimybę naujai suformuotas patalpas (statinius) naudoti pagal iki jų suformavimo įregistruotą paskirtį inter alia patikrinti, ar yra išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, lemia ir tai, jog tinkamo automobilių stovėjimo vietų skaičiaus įrengimas pagal Reglamento nuostatas taip pat iš esmės yra siejamas su galimybe naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punkte (2021 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. D1-103 redakcija) įtvirtinta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius įvairios paskirties statiniams nustatomas vadovaujantis šiame punkte pateikta 30 lentele „Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius“, pagal kurią stovėjimo vietų skaičius gamybos paskirties ir kitos paskirties pastatuose gali reikšmingai skirtis.

24.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimas yra kompetentingo viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą suformavimą (šiuo atveju – pertvarkius patalpą (ja padalijus), kai atliekamas paprastasis remontas), bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti tokį naujai suformuotą daiktą, kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, ir nuosavybės teises į jį (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.2.4 p.). Savo ruožtu pastato ir kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų suformuotų patalpų naudojimo paskirtis iš esmės apibrėžia (nulemia) šio turto naudojimo bei kitų savininko (naudotojo) teisių įgyvendinimo sąlygas (suvaržymus), šių asmenų pareigų naudojantis šiuo turtu turinį (apimtį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-989-502/2022). Atitinkamai šio procesinio sprendimo 20–22 punktuose nurodytos ginčui aktualios Reglamento nuostatos yra glaudžiai susijusios su įstatyme įtvirtinta statinių naudotojų pareiga naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį (Statybos įstatymo 47 str. 1 d. 1 p.) ir sudaro su statyba susijusį viešąjį interesą, inter alia kiek tai susiję su darnaus kultūrinio kraštovaizdžio formavimu, savivaldybių funkcijoms ar teritorijų funkcionavimui reikalinga socialine ar inžinerine infrastruktūra, šios infrastruktūros plėtojimu, architektūros kokybe (Statybos įstatymo 521 str. 1, 3, 8 p. (2021 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XIV-340 redakcija)).

25.       Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog prašymo išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį nagrinėjimo procedūra skirta užtikrinti, kad naujai suformuotos patalpos (statiniai) ir toliau bus naudojamos pagal iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo (šiuo atveju – patalpų padalijimo) nustatytą ir nekilnojamojo turto registre įregistruotą (tą pačią) paskirtį. Pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį teisinė reikšmė ir šio administracinio akto sukeliami teisiniai padariniai lemia, jog sprendimas išduoti ar neišduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį negali būti grindžiamas formaliu pateiktų dokumentų atitikties teisės aktų nuostatoms įvertinimu. Aptariamos procedūros paskirtis – nustatyti tikrąją reikalų padėtį užtikrinant turiningųjų šią administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslų įgyvendinimą, t. y. nagrinėjant prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį, šią administracinę procedūrą vykdantys kompetentingi subjektai (jų įgalioti valstybės tarnautojai ar kiti darbuotojai) turi įvertinti, ar faktiškai numatomas patalpos (-ų) ar statinių naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu asmuo kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant atitinkamų naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio patalpų naudojimo, kas iš esmės prieštarautų šią procedūrą reglamentuojančių teisės normų tikslams.

26.       Todėl faktinių aplinkybių konstatavimas, kad patalpos (-ų) ar statiniai bus naudojami arba siekiama juos naudoti ne pagal paskirtį, kai nekeičiama naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) paskirtis, vadovaujantis gero viešojo administravimo, taip pat bendraisiais sąžiningumo, protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais bei draudimu piktnaudžiauti teise, yra pakankamas pagrindas netenkinti prašymo dėl pažymos išdavimo. Patalpos (-ų) ar statinių naudojimas pagal deklaruojamą paskirtį (tokia galimybė) turi būti realus, bet ne fiktyvus, ir galimybė naudoti patalpas ar statinius pagal konkrečią jų paskirtį, vadovaujantis šiame procesiniame sprendime aptartomis ginčui aktualiomis Reglamento nuostatomis, turi būti nustatyta prieš priimant sprendimą dėl tokios pažymos išdavimo, todėl kompetentingam viešojo administravimo subjektui, vykdančiam aptariamą procedūrą, įvertinus faktinių aplinkybių visumą ir pripažinus, kad pareiškėjo tikslai neatitinka deklaruojamųjų – tokia pažyma neišduodama. Priešingas vertinimas nebūtų suderinamas ir su viešojo administravimo subjektų veikloje taikomu atsakomybės už priimtus sprendimus principu, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (VAĮ 3 str. 1 p.).

27.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas įgyvendinti ir įgyvendindamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas taip pat yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A403-1090/2006; 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-152-492/2016; 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1003-756/2017; ir kt.). Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos gero viešojo administravimo principą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1207-1188/2024; ir kt.). Vadovaujantis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, viešojo administravimo subjektas turi pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, veikti nešališkai ir objektyviai, o formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3900-502/2021; 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-92-822/2025; ir kt.).

28.       Byloje nagrinėjamu atveju atsakovas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu, 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu ir 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu atsisakydamas išduoti pareiškėjui pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį (gamybos), savo atsisakymą iš esmės grindė tuo, kad ginčo patalpas galbūt siekiama panaudoti gyvenimui ir šios patalpos iš esmės nebebus naudojamos tai paskirčiai, kuriai buvo suprojektuotos (t. y. gamybos), bei jų funkcionavimui atskirai po vieną nėra tinkamos infrastruktūros. Nors šiuose sprendimuose atsakovas, be kita ko, nurodė faktinio turinio viršenybės prieš biurokratinę formą principą, remdamasis dešimčia architektūros taisyklių, kurioms pritarta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 2 d. posėdžio Nr. 41 protokoliniu nutarimu, tačiau kurios buvo patvirtintos tik Administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3837/22 „Dėl Vilniaus urbanistikos ir architektūros taisyklių tvirtinimo“ ir kitą dieną paskelbtos Teisės aktų registre (reg. Nr. 2022-27081), t. y. jau po minėtų atsakovo sprendimų priėmimo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turinio viršenybės prieš formą principas yra bendrasis teisės principas, todėl pareiškėjo dėstomi argumentai, susiję su minėtų Taisyklių įsigaliojimo momentu ir nurodymu šiuose sprendimuose, savaime nesuponuoja jų pripažinimo neteisėtais ar nepagrįstais ir nepaneigia bendrojo turinio viršenybės prieš formą principo taikymo galimybės.

29.       Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios pareiškėjo pirmą kartą dėl ginčo patalpos parengtos ir atsakovui kartu su Prašymu Nr. 1 pateiktos schemos „Gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo schema į atskirus 218 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą“ (Komisijos byla, I t., b. l. 53–200; II t., b. l. 1–194) (toliau – ir Schema Nr. 1) matyti, jog buvo prašoma išduoti pažymą apie patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį padalijant ginčo patalpas į 218 turtinių vienetų. Schemoje Nr. 1 didžioji dalis patalpų buvo suplanuotos su atskirais sanitariniais mazgais ir atskira apskaita, taip pat aiškinamajame rašte numatytas virtuvių įrengimas, atitinkamai nurodyta, jog rengiant schemą vadovautasi gyvenamiesiems pastatams taikomais statybos techniniais reglamentais (Komisijos byla, I t., b. l. 59–68, 73–75, 106–110). Prie Schemos Nr. 1 pridėti ginčo patalpų bendrasavininkų sutikimai, kurie išduoti, be kita ko, šių patalpų paskirties keitimui, įskaitant patalpų įrengimą ir pritaikymą apgyvendinimui, taip pat pareiškėjui UAB „Birželio plėtros administratorius“ suteikti įgaliojimai jų (bendrasavininkų) vardu inter alia atlikti ginčo patalpų paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kitus veiksmus (Komisijos byla, I t., b. l. 162–200; II t., b. l. 1–194). Vėliau buvo pateiktas prašymas nutraukti administracinės paslaugos suteikimą pagal Prašymą Nr. 1 dėl 218 naujų patalpų suformavimo (Komisijos byla, II t., b. l. 195) ir pareiškėjas teikė atsakovui naujus prašymus (Prašymai Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4), prie kurių pridėtose schemose „Gamybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, negyvenamosios patalpos Nr. (duomenys neskelbtini) padalinimo schema į atskirus 137 turtinius vienetus atliekant paprastąjį remontą“ (Komisijos byla, II t., b. l. 200; III t., b. l. 1–200; IV t., b. l. 1–146; toliau – ir Schema Nr. 2. Komisijos byla, IV t., b. l. 151–200; V t., b. l. 1–200; VI t., b. l. 1–104; toliau – ir Schema Nr. 3. Komisijos byla, VI t., b. l. 109–200; VII t., b. l. 1–200; VIII t., b. l. 1–48; toliau – ir Schema Nr. 4) nebeliko ankstesnėje Schemoje Nr. 1 pavaizduotų atskirų sanitarinių mazgų naujai formuojamose patalpose, o buvo pavaizduoti bendri sanitariniai mazgai, esama automobilių stovėjimo aikštelė ir veja. Tačiau ir šių vėliau pateiktų Schemų Nr. 2, Nr. 3 bei Nr. 4 aiškinamuosiuose raštuose, be kita ko, nurodyta, kad naujai padalinamose patalpose įrengiami sanitariniai mazgai ir atskira apskaita, taip pat numatytas virtuvių įrengimas, atitinkamai rengiant schemas vadovautasi gyvenamiesiems pastatams taikomais statybos techniniais reglamentais (Komisijos byla, III t., b. l. 15–17; IV t., b. l. 166–168; VI t., b. l. 124–126). Be to, prie Schemų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 pridėti bendrasavininkų sutikimai, kurie išduoti, be kita ko, patalpų paskirties keitimui, įskaitant patalpų įrengimą ir pritaikymą apgyvendinimui, taip pat pareiškėjui UAB „Birželio plėtros administratorius“ suteikti įgaliojimai jų (bendrasavininkų) vardu inter alia atlikti ginčo patalpų paskirties keitimo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir kitus veiksmus (Komisijos byla, III t., b. l. 106–200; IV t., b. l. 1–146; V t., b. l. 57–200; VI t., b. l. 1–104; VII t., b. l. 1–200; VIII t., b. l. 1–48). Šiame kontekste pastebėtina, kad aplinkybė, jog naujai pateiktose schemose suplanuotose patalpose nebėra anksčiau Schemoje Nr. 1 pavaizduotų atskirų sanitarinių mazgų, taip pat nėra pavaizduojamos virtuvės, niekaip nepaneigia galimybės tokias patalpas įrengti. Juolab kad šių naujai formuojamų patalpų išdėstymas iš esmės nesikeitė, o pats pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina, jog ginčo patalpų dalių atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leistų bendrasavininkams vykdyti atskirą komunalinių paslaugų tiekimą bei apskaitą. Atitinkamai atsakovas, turėdamas teisėtą siekį ir įgyvendindamas jam vykdant aptariamą administracinę procedūrą tenkančią teisinę pareigą išsamiai bei visapusiškai patikrinti (įsitikinti), ar naujai suformuotos patalpos galės toliau būti naudojamos pagal iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo nustatytą (įregistruotą) paskirtį kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, ar faktiškai numatomas šių patalpų naudojimas atitinka deklaruotus tikslus, kurių pagrindu pareiškėjas kreipėsi dėl pažymos išdavimo, ar pateikiant naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą nesiekiama pridengti nustatytos (įregistruotos) šių objektų naudojimo paskirties realiai neatitinkančio (neatitiksiančio) patalpų naudojimo ir dėl schemoje numatytų pertvarkymų nereikia keisti naujai formuojamų nekilnojamojo turto kadastro objektų paskirties, iš viešai prieinamų šaltinių papildomai surinko duomenis, inter alia apie ginčo patalpų, būtent kaip gyvenamosios paskirties loftų, vystymą. Savo ruožtu gyvenamųjų būstų skaičiaus padidėjimas tam tikroje teritorijoje neabejotinai gali lemti ir infrastruktūros naudojimo intensyvumo padidėjimą, kuris neatitiktų gamybos paskirties patalpoms keliamų reikalavimų bei viešojo intereso dėl tinkamo statybą ir statinių (patalpų) naudojimą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi. Šiuo aspektu, pavyzdžiui, iš schemų aiškinamųjų raštų matyti, kad ginčo patalpoms automobilių stovėjimo vietos apskaičiuotos pagal gamybos ir pramonės paskirties pastatams taikomą minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus normą – 1 vieta 100 kv. m darbo patalpų ploto, kai gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai) pastatams taikoma norma yra 1 vieta vienam butui.

30.       Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovui, kuriam įstatymu, be kita ko, yra pavesta atlikti ginčo statinio (taigi ir jame esančių patalpų) naudojimo priežiūrą (Statybos įstatymo 49 str. 1 d. 3 p.; STR 1.07.03:2017 102.3 p.), remiantis surinktų duomenų visuma buvo teisinis pagrindas paneigti pareiškėjo deklaruojamą tikslą padalyti patalpas suformuojant 137 naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus (patalpas), nekeičiant patalpų paskirties, bei priimti ginčijamus sprendimus. Patalpų naudojimo nekeičiant jų paskirties klausimas yra įrodinėjimo dalykas, tačiau, esant nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių atsakovas nepripažino pareiškėjo deklaruojamo tikslo tikruoju, pareiškėjas byloje nepateikė įrodymų, kuriais remiantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, turėtų teisinį pagrindą padaryti priešingą išvadą. Pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindžia, kad ginčo patalpos po Reglamento 118 punkte numatytų veiksmų atlikimo galės būti naudojamos pagal nurodytą paskirtį ir nebūtina keisti statinio paskirties, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas ir (ar) tretieji suinteresuoti asmenys realiai siekė arba šiuo metu siekia naudoti ginčo patalpas pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y. kaip gamybos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju byloje neįrodyti pareiškėjo prašymuose ir prie jų pridėtose schemose deklaruoti ketinimai naudoti ginčo patalpas kaip gamybos, kurių pagrindu jis kreipėsi dėl pažymos apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpų) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui prašomą pažymą. Atitinkamai nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. spalio 26 d. prašymą.

31.       Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, jog ginčijami atsakovo sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinusi ginčijamų atsakovo sprendimų turinį, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad juose yra nurodyti pagrindiniai tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai, o pareiškėjas galėjo suprasti jų pasekmes ir efektyviai realizuoti savo teisę į tesiminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai atmestini.

32.       Dėl pareiškėjo akcentuojamos CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju – inter alia nustatytų ginčui aktualiose Reglamento nuostatose ir kylančių iš įstatyminės pareigos statinių naudotojams naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, bei nesudaro prielaidų jų nepaisyti. Nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys, įsigydami gamybos paskirties ginčo patalpas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o vėliau siekdami šias patalpas atsidalinti suformuojant atskirus (savarankiškus) nekilnojamojo turto objektus, savo valia prisiėmė visas rizikas, kylančias įgyvendinant atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir formuojant naujus nekilnojamojo turto objektus. Byloje padarytos išvados nepaneigia galimybės pareiškėjui ir (ar) tretiesiems suinteresuotiems asmenims atidalyti ginčo patalpas, laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, pavyzdžiui, teikti atsakovui prašymą jį grindžiant tokiais naujais duomenimis, kurie objektyviai patvirtintų, kad pareiškėjui inicijuojant aptariamą procedūrą deklaruojami tikslai toliau ginčo patalpas naudoti kaip gamybos atitinka tikruosius ketinimus, o ginčo patalpos po Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo bus naudojamos būtent gamybos paskirčiai, kuri šiuo metu yra nustatyta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo ginčo teisinę situaciją vertinti atitikties proporcingumo principui kontekste. Pareiškėjo argumentai, kuriais grindžiami jo reikalavimai, liudija siekį, kad viešojo administravimo subjektas nepaisytų turiningųjų teisinio reguliavimo tikslų, kuriais remiantis vertintos faktinės aplinkybės, reikšmingos ginčo teisiniuose santykiuose. Formalus teisės taikymas niekaip nekoreliuoja su teisėtumo priimant sprendimus viešojo administravimo srityje reikalavimais, todėl proporcingumo vertinimo aspektai neturi teisinių pagrindų.

33.       Nors pareiškėjas taip pat kelia abejones dėl atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo tuo aspektu, kad jo 2022 m. lapkričio 17 d. prašymas (t. y. Prašymas Nr. 4) apskritai buvo nenagrinėjamas, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, su šiuo pareiškėjo prašymu pateiktoje Schemoje Nr. 4 esminiai sprendinių pakeitimai, lyginant su ankstesne schema, nebuvo atlikti, tik papildomai sklype nurodyta korinė danga, poilsio zona, suoliukas bei krūmai. Be to, atsakovas minėtame sprendime vadovavosi ne tik VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktais, nustatančiais, kada prašymas gali būti nenagrinėjamas, bet ir Reglamento 120 punktu, kuris nustato pareigą atsakingam valstybės tarnautojui ar kitam įgaliotam darbuotojui patikrinti, ar schemą parengė turintis teisę rengti tokią schemą asmuo, ar naujai suformuotos patalpos (statiniai) galės būti naudojamos pagal paskirtį, kuri įregistruota nekilnojamojo turto registre iki Reglamento 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, t. y. ar numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas (statinius), atskirtos (prireikus įrengtos naujos) inžinerinės sistemos, išspręsti automobilių stovėjimo vietų klausimai, taip pat patikrinti, ar dėl schemoje numatytų pertvarkymų reikia keisti statinio (-ių) paskirtį. Tuo tarpu į anksčiau pateiktą iš esmės analogišką pareiškėjo 2022 m. spalio 26 d. prašymą atsakovas pakankamai išsamiai atsakė šioje byloje ginčijamu 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu. Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiais pareiškėjo išdėstytais argumentais naikinti atsakovo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą taip pat nėra pagrindo.

34.       Kiek tai susiję su pareiškėjo papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytomis kitomis Regionų administracinio teismo išnagrinėtomis administracinėmis bylomis Nr. eI3-1333-1066/2024 ir Nr. eI3-1476-931/2024 dėl ginčo patalpų padalijimo, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, ir pažymų apie šių patalpų tinkamumą naudoti pagal paskirtį išdavimo, pabrėžtina, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.). Todėl remtis pareiškėjo nurodytais neįsiteisėjusiais Regionų administracinio teismo sprendimais minėtose administracinėse bylose nėra pagrindo.

35.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat suformulavo prašymą priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šiuo atveju galutinis teismo sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neįgijo teisės į savo išlaidų atlyginimą, todėl šis prašymas taip pat atmetamas.

36.       Įvertinus didelį šios bylos proceso šalių skaičių ir tai, kad ne visų trečiųjų suinteresuotų asmenų gyvenamosios (buveinės) ar darbo (veiklos) vietos yra žinomos, taip pat ne visos proceso šalys yra prisijungusios prie Lietuvos teismų Elektroninių paslaugų portalo (EPP), dėl ko teismas susidūrė su kliūtimis siekiant įteikti procesinius dokumentus bylos proceso šalims, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei ABTĮ 72 straipsnio 3 dalimi ir Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 13P-144-(7.1.2) patvirtinto Teismų pranešimų skelbimo specialiame interneto tinklalapyje tvarkos aprašo nuostatomis, bylos proceso šalims, kurios nėra prisijungusios prie Elektroninių paslaugų portalo (EPP) sistemos, ši teismo nutartis įteiktina viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalimi ir 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Birželio plėtros administratorius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Apie šią nutartį paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Gintaras Kryževičius

        Beata Martišienė

        Arūnas Sutkevičius

        Egidijus Šileikis

        Virginija Volskienė