Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-417/2018
Teisėja Skaistė Valinskytė Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00264-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.6.1.; 1.2.26.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
n u T A R T i s
Lietuvos respublikos vardu
2018 m. rugsėjo 17 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
sekretoriaujant Vitai Diekontienei,
dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,
išteisintajai B. K. ir jos gynėjai advokatei Natalijai Fočenkovai,
nukentėjusiosios R. M. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. ir nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo B. K., gim. (duomenys neskelbtini), išteisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
B. K. buvo kaltinama tuo, kad sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. tuo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, automobiliu privažiavo prie pat keliu ėjusios R. M., dėl to ji išsigandusi nugriuvo į pakelės griovį. Tada B. K. išlipusi iš automobilio priėjo prie gulinčios R. M. ir tyčia koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į kairę šlaunį, suėmė ranka rūbus ties krūtine ir tampė bei tyčia kumščiu sudavė 7–8 kartus į kairę ranką. Tada B. K. įsėdo į automobilį, pavažiavo keletą metrų, sustojo ir išlipusi iš automobilio vėl priėjo prie jau atsistojusios ir einančios R. M. ir ranka suėmė jai rūbus krūtinės srityje, tempė juos bei tyčia kumščiu 1–2 kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinę ranką, padarydama jai abiejų žastų poodines kraujosruvas, t. y. nežymiai sužalojo R. M..
Plungės apylinkės teismas 2018-06-04 nuosprendžiu B. K. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. prašo panaikinti skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendį dėl B. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: B. K. pripažinti kalta pagal BK 284 straipsnį ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, uždrausti lankytis R. M. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), per visą bausmės laikotarpį bei įpareigoti B. K. nesiartinti prie R. M. arčiau nei 150 metrų atstumu per visą bausmės laikotarpį.
Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis dėl B. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių.
Teismas išteisino B. K. motyvuodamas tuo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias aplinkybes. Išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime B. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai, todėl kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Prokuroro teigimu, teismas nuosprendyje padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nėra įrodyta, jog B. K. sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką 2017-08-09 10 val. (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, nežymiai sužalojo R. M..
Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tais atvejais, kai kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo pavartotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.
Teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo: „Kaltinamojo B. K. pripažįsta 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 10 val. privažiavusi mašina prie keliu ėjusios R. M., tačiau neigia, kad buvo išlipusi iš automobilio ir mušė, smaugė nukentėjusiąją R. M.. Teismo posėdžio metu R. Š. nurodė mačiusi minėtu laiku B. K. automobilį, jos pačios nemačiusi, tik šalia automobilio šūkaujančią R. M.. Teismo posėdyje liudytoja A. V. teigė mačiusi iš namų B. K. mašiną ir girdėjo R. M. šauksmą. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. parodė, kad girdėjo kažką šūkaujant gelbėkit, gelbėkit, manė, kad vaikai tarpusavyje susimušė ir šūkauja, taip pat teigė, kad jos sūnus M. V. pasakęs, kad kažkas vyksta prie sandėlio, kažkas susimušė (b. l.48–50), tačiau teismo posėdžio metu M. V. tokių aplinkybių nenurodė, teigė, kad remontuojant kombainą pasigirdo šauksmas, atpažino R. M. balsą, R. M. ir B. K. nematė, ant kelio matė baltą mašiną. Paklausus liudytojus A. V. dėl jos skirtingai nurodomų aplinkybių, tvirtino, kad vaikų šūkavimas ją labai sukrėtė, pabėgo nuo savo namo už klėties, pasižiūrėjo, buvo B. K. mašina, dar matė žmonių ir nekreipė dėmesio. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, nieko blogo nepagalvojusi nekreipė į tai dėmesio. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad, grįždamas į sandėlį iš šalia esančio sodybos, matė nuvažiuojant B. K. automobilį. Taigi, tiesiogiai ir betarpiškai įvykį mačiusių asmenų byloje nenustatyta, o kaltinime B. K. inkriminuotos aplinkybės, jog ši išlipusi iš automobilio priėjo prie gulinčios R. M. ir tyčia koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į kairę šlaunį, suėmė ranka rūbus ties krūtine ir tampė bei tyčia kumščiu sudavė 7-8 kartus į kairę ranką, tada, įsėdusi į automobilį, pavažiavo keletą metrų, sustojo ir išlipusi iš automobilio vėl priėjo prie jau atsistojusios ir ei-nančios R. M. ir ranka suėmė jai rūbus krūtinės srityje, tempė juos bei tyčia kumščiu 1-2 kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinę ranką, iš esmės grindžiamos nukentėjusios R. M. parodymais.“
Teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. parodė, kad su B. K. yra pažįstamos, su ja nebendrauja gal kokie 4–5 metai, gal daugiau, nes girta ją muša. Jau 2 kartus primušė, yra buvę konfliktų dėl vaikų. B. K. juos pati užkabindavo, vaikai nepiktybiniai. Turi 4 sūnus ir 1 dukterį. Visiems 4 sūnums yra negalia, pirma grupė, kitiems antra nustatyta, negalia susijusi su psichine sveikata. Į policiją atvyko dėl aplinkybių, kad ją sumušė prie sandėlio rugpjūčio 9 d. Ėjo link sandėlio, ten vyras su vaikais šlavėsi viduje. Ėjo kelkraščiu, išgirdo, kad kažkas ūžia, pamatė B. K. su mašina, važiuojančią vos vos sprindelis nuo griovio, kai ši pravažiavo, ji griuvo į griovį, nuo griuvimo nesusimušė. B. K. išlipusi priėjo prie jos ir pradėjo ją daužyti, spardyti. Nebuvo spėjusi atsikelti, gulėjo. B. K. iškeikė ją, išvadino „kurva“ ir kitais bjauriais žodžiais. Pradėjo spardyti, į koją spyrė 2–3 kartus, į dešinę koją, pati su kumščiais į rankas, buvo su paprasta bliuzele, už bliuzelės griebė, pradėjo smaugti gerklę, pradėjo skaudėti, atsistojo kažkaip. Ėjo link sandėlio, sakė: „ko tu, valkata, eini prie to sandėlio, ką tu ten pasidėjai“, ji atsakė, kad eina pas A. J. parvežti D. vaistų. Kada ėjo link sandėlio iš antro karto užklupo. Pirmą kartą apspardė kojomis, daužė rankomis, antrą kartą griebė už bliuzelės ir už kaklo, smaugė. Trenkė per rankas, žastus, abiem ir viena ranka, visaip trenkė. Kiek kartų trenkė, neskaičiavo. Buvo ištikta streso ir nesiorientavo, nieko nesakė, ją tik daužė ir nieko kito. Niekas nieko negalėjo girdėti, nes ten sandėlyje ūžė variklis, šaukė. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino savo 2017-10-18 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad jie surašyti teisingai. Buvo per vieną kartą mušama 2 kartus. Kad buvo smaugiama, minėjo ją apžiūrinčiam gydytojui, jis turbūt užmiršo aprašyti. Dėl sužalotos kojos nedrįso sakyti, nutylėjo. Įvykiai su B. K. paveikė, bijo kalbėti, jos bijo, visa dreba, kyla susijaudinimas.
Specialisto išvadoje Nr. G 1855/2017(03), nurodyta: „1. R. M. nustatytos abiejų žastų poodinės kraujosruvos 2. Žastų kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytos sumušus bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais. Sprendžiant iš kraujosruvų aprašymo medicininiuose dokumentuose, jų atsiradimas paaiškinamas mažiausiai trimis poveikiais. 3. R. M. padarytos poodinės žastų kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. 4. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose kiti sužalojimai (šlaunų srityje) nenurodyti.“ Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. M. ją konsultavusiam chirurgui nurodė, jog ją sumušė kaimynė, teigė: „Dabar skauda kairį žastą, mažiau dešinį.“ Šioje išvados dalyje specialistas nurodė: „<...> kairiame žaste stebimos dvi – 8x6 cm bei 4x3 cm poodinės kraujosruvos, dešiniame žaste 1,5 cm skersmens poodinė kraujosruva <...>. Diagnozė: kairio žasto sumušimas bei poodinės kraujosruvos, dešinio žasto sumušimas.“
Kaltinamoji B. K. pripažino, kad 2017-08-09 ryte buvo (duomenys neskelbtini), susitikusi su R. M.. Nurodė, kad tuo metu ji savo baltos spalvos automobiliu „Peugeot Partner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš darbo (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) ūkio. Jos teigimu, sustojimo tikslas buvo dėl įvykio su R. M. sūnumi M. dėl melžimo aparatų prieš 3 dienas (nurodė, kad buvo apipiltas variklis). Per tas 3 dienas R. M. sutikusi nebuvo. Variklį susitaisė pati. Iki R. M. nuo jos namų aplinkui einant yra kilometras, einant tiesiai – apie 200–300 metrų. R. M. yra šeimos galva, turi suvaldyti savo neįgalius sūnus. Nematė galimybės iš karto eiti aiškintis, nes nebuvo laiko. Įvykio metu pokalbis su R. M. truko 5 minutes, galbūt iki 10 minučių, supasakojo viską ir nuvažiavo. Ji paėjo toliau.
Liudytoja A. V. parodė, kad įvykio dieną pasigirdo garsus R. M. šauksmas, pamanė, kad kilo gaisras. Paėjo palei kelią pažiūrėti, kas vyksta. Matė B. K. mašiną – baltos spalvos furgoniuką. Girdėjo dviejų žmonių kalbą, jautėsi kaip barnis. Jos sūnus buvo prie angaro – remontavo kombainą, jam geriau buvo matyti. Vakare buvo nuėjusi pas R. M., matė ant jos kaklo raudonas žymes, klausė, kas nutiko, ši pasakė, kad B. K. ją primušė, aprodė rankas, abi jos buvo raudonai violetinės. Ji pasiūlė R. M. vykti į policiją ar pas gydytoją. Paklausus, kodėl nekvietė policijos, ši atsakė, kad neturi pinigų su kuo nuvažiuoti. R. M. pasakojo, kad ėjo į sandėlį kažko paprašyti, kad kažkur ją nuvežtų, sūnui D. nupirkti vaistų. Jai einant privažiavo B. K., privažiavo labai arti, ji išsigando ir nuvirto į griovį. B. K. išlipo iš mašinos ir pradėjo ją mušti. Jai buvo sumušta ir šlaunis, bet gydytojai nerodė, nedrįso rodyti, tik rankas parodė. Neklausė, kaip ją sumušė, daugiau su rankomis, kiek suprato, gal ir spyrė, negali pasakyti. Kitą rytą ji R. M. nuvežė į policiją. Ten surašė dokumentus, surašė jos parodymus. Policijos pareigūnai pasiūlius eiti į ligoninę, nuėjo, parodė mėlynes, chirurgas apžiūrėjo, viską surašė. R. M. nebuvo pasakojusi apie įvykį, kad ją būtų sužalojusi karvė. Jai žinoma, kad buvo sumuštos kojos, pati R. M. jai parodė, tik gydytojui nedrįso rodyti, todėl aprašyti tik rankų sužalojimai.
Liudytojas M. V. parodė, kad 2017-08-09, apie 10 val. ryto, dirbo įprastą darbą, buvo šalia angaro, pasilipęs ant variklio remontavo kombainą. Pasigirdo žmogaus šauksmas. Pirma mintis buvo, kad sandėlyje nelaimė, tačiau atsisukęs į kaimo pusę atpažino R. M. balsą. Iš žodžių konteksto suprato, kad vyksta kažkas panašaus į konfliktą. Girdėjo ne žodžius, o labiau žmogaus šauksmą, todėl žodžių negalėjo įvardyti, suprato, kad tai konfliktinė situacija. Konfliktas truko neilgai – apie 2 minutes. Buvo atėjęs R. M. sūnus D. M.. Šiam pasakė, kad kažkas yra pas juos negerai – ar tai šeimos konfliktas ar pan., ir liepė jam eiti namo, bet jis nėjo. Apie įvykį jam teko girdėti iš kitų žmonių. Žmonės kaime daug ką kalba, bet ši konfliktinė situacija buvo išskirtinė. Išgirdus šauksmą, buvo sutrikdytas jo darbas. Parėjo namo, pasakė D. M., kad eitų namo ar kažkas tokio. Tada grįžo toliau dirbti darbų.
Liudytojas A. J. parodė, kad 2017-08-09 dirbo prie sandėlio, vienu momentu buvo nuėjęs pas kaimyną atsigerti, parėjęs pamatė pravažiuojant B. K.. R. M. tuo momentu buvo atėjusi į sandėlį, norėjo, kad ją pavežtų, skundėsi, kad susiginčijo ar tai apsibarė su B. K., kažką minėjo, kad buvo apsistumdžiusi su ja, kad ši ją apstojo, mušė. Kokiu būdu jos susitiko, nesakė, o jis ir neklausė. Konflikto jis nematė ir nieko negirdėjo, nes prie sandėlio buvo didelis triukšmas.
Teismas nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nenuoseklius ir prieštaringus, pažymėdamas, kad tokį vertinimą sustiprina ir pačios nukentėjusiosios neadekvatus elgesys teismo posėdžio metu. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios tyčinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, teismo vertinimu, byloje nėra.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Iš byloje surinktų įrodymų, t. y. liudytojų A. V., M. V. ir R. Š. parodymų matyti, kad jie 2017-08-09 ryte atkreipė dėmesį į R. M. šauksmus, cypimą, (duomenys neskelbtini), tai neabejotinai sukėlė jiems nerimą. Minėti asmenys taip pat matė B. K. sustojusį automobilį. Be to, liudytojas M. V. parodė, kad dėl šios, kaip jis suprato, įvykusios neeilinės konfliktinės situacijos, buvo sutrikdyta jo tuo metu vykdyta darbinė veikla. Tuo buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka – buvo atkreiptas dėmesys į įvykį, asmenys, nors ir trumpam, sutrikdė savo normalią veiklą. Įvykęs konfliktas tarp B. K. ir R. M. vyko dienos metu – apie 10 val., gatvėje, t. y. viešoje vietoje, kur bet kuriuo metu gali patekti kiti asmenys. Nors tiesiogiai mačiusių įvykį asmenų nėra, tačiau R. M. po įvykio sutiktam A. J. pasakė, kad B. K. „ją apstojo“, mušė. Tos pačios dienos vakare R. M. A. V. pasipasakojo, kad B. K. ją primušė, rodė sumušimo vietas rankose ir kojose. Specialisto išvadoje R. M. konstatuoti sužalojimai: abiejų žastų poodinės kraujosruvos, nurodyta, kad šie sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti sumušus bukais daiktais, galbūt suduodant kumščiais. Tuo patvirtinamos aplinkybės, kad B. K. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, automobiliu privažiavo prie pat keliu ėjusios R. M., dėl to ji išsigandusi nugriuvo į pakelės griovį. Tada B. K., išlipusi iš automobilio, priėjo prie gulinčios R. M. ir tyčia koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė jai į kairę šlaunį, suėmė ranka rūbus ties krūtine ir tampė bei tyčia kumščiu sudavė 7–8 kartus į kairę ranką. Tada B. K. įsėdo į automobilį, pavažiavo keletą metrų, sustojo ir išlipusi iš automobilio vėl priėjo prie jau atsistojusios ir einančios R. M. ir ranka suėmė jai rūbus tie krūtine, tempė juos bei tyčia kumščiu 1–2 kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinę ranką, padarydama jai abiejų žastų poodines kraujosruvas, t. y. nežymiai sužalojo R. M..
R. M. į policiją su pareiškimu kreipėsi kitą dieną po įvykio, t. y. 2017-08-10. Protokole–pareiškime nurodė, kad 2017-08-09, apie 10.00 val., jai einant link sandėlio (duomenys neskelbtini), prie jos privažiavusi B. K., būdama neblaivi, išlipusi iš automobilio keikė ją necenzūriniais žodžiais ir mušė į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Po to ji nuėjo į sandėlį, o B. K. toliau keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais.
2017-10-18 apklausos metu R. M. parodė, kad 2017-08-09, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), ji ėjo keliu Skuodas–Rūkai į sandėlį, nes norėjo ten buvusio ir dirbusio kaimyno A. J. paprašyti, kad jis nuvežtų į Skuodą. Einant (duomenys neskelbtini) g., iš už nugaros nuo Skuodo pusės atvažiavo automobilis. Automobilį pajuto, kai jis sustojo prie pat jos. Išsigando, nes automobilis sustojo prie pat jos šono, tačiau jos nepalietė. Ėjo pačiu kelio pakraščiu, automobiliams važiuoti netrukdė. Išsigandusi nukrito į pakelės griovį, pamatė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo B. K.. Tuo metu buvo labai išsigandusi, todėl nepamena, ką jai sakė, nes tuo metu jautė didelį stresą. Nuo kritimo į griovį nesusižalojo. B. K. priėjo prie jos, gulinčios griovyje, ir koja ne mažiau kaip du kartus įspyrė į kairę šlaunį. Suėmė viena ranka už bliuzelės, ties krūtine, patampė, bet nesuplėšė. B. K. paleido rūbą ir kumščiu pradėjo daužyti į kairę ranką. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena, galėjo suduoti apie 7–8 kartus. Kai daužė į ranką, dar tebegulėjo ant žemės. Kai B. K. buvo pasilenkusi ties ja, iš jos burnos pajuto alkoholio tvaiką, suprato, kad ji girta. Be to, mušdama ji keikė ją bjauriais žodžiais, tačiau nieko neaiškino, kodėl muša. B. K. nustojo ją daužyti, įlipo į automobilį, kur tiksliai, nepamena, bet atrodo, kad prie vairo sėdo ir nuvažiavo link sandėlio. Ji atsikėlė ir toliau ėjo link sandėlio. B. K. turbūt pamatė, kad ji eina toliau prie sandėlio, sustojo ir išlipusi iš automobilio vairuotojo vietos sugrįžo prie jos, ranka suėmė už bliuzelės ties krūtine, tempė ir šaukė ant jos: „ką tu ten pasidėjai sandėlyje, kad ten velkiesi“, plūdo ir kumščiu trenkė į dešinę ranką 1 ar 2 kartus, tiksliai nepamena, nes buvo išsigandusi. Po to B. K. sėdo į baltos spalvos automobilį ir nuvažiavo.
Teismo posėdžio metu R. M. patvirtino paskelbtus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Todėl teismo posėdžio metu nukentėjusiosios R. M. kaltinamosios bijojimas, jos patirti emociniai, psichologiniai išgyvenimai, teisinis supratimas negali būti vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Emocijų išreiškimas, kaip neadekvatus nukentėjusiosios elgesys teismo posėdžio metu, taip pat negali būti vertinamas kaip parodymų nenuoseklumas.
Atsižvelgiant į šiuos duomenis, neteisinga teismo išvada, kad neįrodyta, jog 2017-08-09 veika įvykdyta B. K..
Remdamasis išvadomis, neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių, teismas nepagrįstai nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.
Prokuroro teigimu, teismo sprendimas išteisinti B. K. pagal BK 284 straipsnį yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas dėl skunde nurodytų aplinkybių, ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl B. K. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, bei išspręsti R. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.
Apeliantės nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis dėl B. K. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas padarė nepagrįstas ir faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, formaliai taikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, akcentavo neesminius neatitikimus tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų. Šis pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių B. K. kaltinime nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai, todėl kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo pažymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Su tokia teismo išvada sutikti negalima.
Kaip minėta anksčiau, B. K. pareikštas kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2014-06-03 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-296/2014) išaiškino, kad veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.
BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūliu elgesiu laikomas fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ir pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan.
Nors B. K. neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kaltę padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.
Nukentėjusioji R. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad su B. K. yra pažįstamos, būdama girta B. K. ją muša, jau du kartus ją primušė. Pirmą kartą ją sumušė prieš trejus metus: atvažiavusi įpuolė į kambarį, iš rozetės išjungė televizorių, paskui priėjusi prie jos pradėjo ją daužyti šakaliu, už plaukų ją ištempė iš trobos, prie šulinio spardė, iš burnos, nosies bėgo kraujas, buvo iškviesta greitoji med. pagalba. Į policiją kreipėsi, kai ją sumušė prie sandėlio rugpjūčio 9 d. Nurodė, kad tą dieną ji ėjo link sandėlio kelkraščiu, išgirdo, kad kažkas ūžia, pamatė B. K. su mašina vos sprindelis nuo griovio, kai ši pravažiavo, ji griuvo į griovį ant šono. Griūdama nesusimušė, tačiau jai nespėjus atsikelti, B. K., išlipusi iš mašinos, priėjo prie jos gulinčios, iškeikė bjauriais žodžiais ir pradėjo daužyti, spardyti. Į dešinę koją spyrė du–tris kartus, kumščiais mušė į rankas. Ji buvo apsirengusi paprasta bliuzele, B. K. sugriebė už jos, pradėjo smaugti gerklę. Jai skaudėjo. Atsistojus ėjo link sandėlio, B. K. klausė: „ko tu, valkata, eini prie to sandėlio, ką tu ten pasidėjai“. R. M. atsakė, kad eina pas A. J. D. parvežti vaistų. Kai ėjo link sandėlio, B. K. užklupo ją antrą kartą – ją apspardė, trenkė į rankas, į žastus abiem ir viena ranka, visaip trenkė. Kiek kartų trenkė, ji neskaičiavo, buvo strese. Nebesiorientavo, nieko nesakė, ją daužė ir nieko kito. Teismo posėdžio metu perskaičius R. M. 2017-10-18 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad jie surašyti teisingai. Ją apžiūrint gydytojui, ji sakė, kad buvo smaugiama, tačiau negali pasakyti, kodėl nėra įrašų. Sumušimų kojose ji nedrįso rodyti gydytojui, todėl nutylėjo.
Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo.
Liudytoja A. V. teismo posėdyje patvirtino, kad R. M. padėjo nuvažiuoti į policiją. Nurodė, kad įvykio dieną jai meistrai dengė stogą, pasigirdo garsus R. M. šauksmas, meistrai pasakė: „kas čia ką velnias smaugia“, pasižiūrėjo, gal koks gaisras. Girdėjo dviejų žmonių kalbą, atrodė kaip barnis. Jos sūnus buvo prie angaro, remontavo kombainą, jam geriau buvo matyti, ji paėjo pagal kelią pažiūrėti. Matė B. K. mašiną, baltos spalvos furgoniuką, ir girdėjo šauksmą. Vakare jos sūnus prikūlė priekabą grūdų, todėl nuėjo pas R. M., kad šios sūnus padėtų iškasti priekabą. Nuėjus pas R. M., pamatė ant jos kaklo raudonas žymes ir paklausė, kas buvo. Ši atsakė, kad ją primušė B. K., parodė abi rankas, jos buvo raudonai violetinės, ji pasiūlė važiuoti į policiją ir pas daktarą. Kai nuvedė pas gydytoją, jis nurodė dėti kompresus, nes gali pratrūkti. R. M. jai pasakojo, kad ėjo į sandėlį kažkieno paprašyti, kad kažkur ją nuvežtų D. nupirkti vaistų. Einant prie jos labai arti privažiavo B. K., ji išsigando ir nuvirto į griovį. B. K. išlipo iš mašinos ir pradėjo ją mušti. Buvo sumušta šlaunis, bet gydytojui nedrįso rodyti, parodė tik rankas. Neklausė, kaip ją sumušė, tačiau, kiek suprato, daugiau buvo mušta rankomis, gal ir spyrė, negali pasakyti. Kitą dieną nuvežė R. M. į policiją. Kaip nurodė liudytoja, apklausta galėjo būti 2017-08-10. Policija surašė dokumentus, surašė jos (A. V.) parodymus, policijos pareigūnai pasiūlė abiem eiti į ligoninę. Ligoninėje parodė mėlynes, chirurgas apžiūrėjo, viską surašė. R. M. nebuvo pasakojusi apie įvykį, kad ją būtų sužalojusi karvė, be to, neįsivaizduoja, kaip stovinti karvė gali įspirti į rankas. Anot liudytojos, jai žinoma, kad R. M. buvo sumuštos kojos, nes jas rodė, tik gydytojui nedrįso rodyti.
Liudytojas M. V. nurodė, kad 2017-08-09, apie 10 val., dirbo įprastą darbą, buvo šalia angaro, remontavo kombainą pasilipęs ant variklio, kai pasigirdo žmogaus šauksmas, atsisuko, atpažino R. M. balsą. Atsisuko į kaimo pusę, prie sandėlio vyko darbas, galvojo, kad kam nors nutiko nelaimė, bet paskui iš žodžių konteksto suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Žodžių konteksto negali įvardyti. Labiau buvo ne žodžiai, o žmogaus šauksmas, konfliktinė situacija. Girdėjo daugiau R. M. balsą, jį pažino. Teko jam girdėti iš kitų apie įvykį, žmonės daug ką kalba, bet šita buvo išskirtinė konfliktinė situacija. Kaip nurodė liudytojas, jam žinoma, kad atėjo kiti darbininkai ir sakė, kad buvo konfliktas tarp B. K. ir R. M., kažkas susimušė. Prie sandėlio buvo traktorius, pakelėje buvo mašina, automobilio modelis galėjo būti „Peugeot“, tokį baltą automobilį turi B. K.. Liudytojo teigimu, išgirdus šauksmą, buvo sutrikdytas jo darbas. Pirma mintis buvo, kad sandėlyje nelaimė, paskui iš konteksto suprato, kad vyksta kažkas panašaus į konfliktą. Parėjo namo, pasakė D. M., kad eitų namo, nes kažkas pas juos negerai.
Liudytojas A. J. nurodė, kad 2017-08-09 dirbo prie sandėlio, vienu momentu buvo nuėjęs pas kaimyną atsigerti vandens. Grįždamas iš kaimyno matė, kaip B. K. pravažiavo savo automobiliu, R. M. buvo atėjusi į sandėlį, „bėdavojo“, kad ją apstojo B. K., ji buvo susijaudinusi.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-10-18 specialisto išvadoje Nr. G 1855/2017 (03) nurodyta, kad R. M. nustatytos abiejų žastų poodinės kraujosruvos. Žastų kraujosruvos atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padarytos sumušus bukais daiktais, galbūt suduodant kumščiais. Sprendžiant iš kraujosruvų aprašymo medicininiuose dokumentuose, jų atsiradimas paaiškinamas mažiausiai trimis poveikiais. R. M. padarytos poodinės žastų kraujosruvos sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad 2017-08-09, apie 10 val., R. M., būdama sveika, nesužalota, ėjo keliu (duomenys neskelbtini), link sandėlio. Viešoje vietoje kaltinamoji B. K., privažiavusi automobiliu ir sustojusi kelkraštyje, įžūliais veiksmais, priėjusi prie R. M., tyčia jai spyrė į kairę šlaunį, suėmė ranka rūbus ties krūtine ir tampė, taip pat tyčia kumščiais sudavė į kairę ranką, paskui atsistojusiai ir einančiai R. M. vėl ranka suėmė jai už rūbų ties krūtine, tempė ir tyčia kumščiais sudavė į dešinę ranką, padarydama jai abiejų žastų poodines kraujosruvas ir savo veiksmais sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusios R. M. parodymus, kad buvo sužalota ir kreipėsi į policiją bei gydytojus, patvirtina liudytoja A. V., taip pat byloje esanti minėta specialisto išvada. Liudytojai M. V. ir A. J. nurodė, kad matė prie sandėlio B. K. automobilį, girdėjo šauksmus. Pati kaltinamoji neneigia aplinkybės, kad 2017-08-09 prie sandėlio buvo susitikusi R. M., tik ji nebuvo išlipusi iš mašinos, o per automobilio langą su R. M. kalbėjosi dėl jos sūnaus veiksmų.
Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymus laikyti patikimais nėra pagrindo, nes jie nenuoseklūs ir prieštaringi ir kad tokį vertinimą sustiprina pačios nukentėjusiosios neadekvatus elgesys teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, kitų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinime nurodytus kaltinamosios tyčinius veiksmus prieš nukentėjusiąją, nėra. Nagrinėjamu atveju jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad R. M. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ir kito asmens, o ne B. K. ir ne jai suformuluotame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji R. M. patvirtino savo parodymus, duotus 2017-10-18 ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jos parodymai sutampa su liudytojų A. V., M. V., A. J. parodymais.
R. M. į policiją su pareiškimu kreipėsi kitą dieną po įvykio, t. y. 2017-08-10. Protokole–pareiškime policijai nurodė, kad 2017-08-09, apie 10 val., jai einant link sandėlio (duomenys neskelbtini), prie jos privažiavusi B. K., būdama neblaivi, išlipusi iš automobilio keikė ją necenzūriniais žodžiais ir mušė į įvairias kūno vietas rankomis bei kojomis. Po to ji nuėjo į sandėlį, o B. K. toliau keikė ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. R. M. išreiškė prašymą sudrausminti B. K. ir nubausti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
Nukentėjusioji R. M. teismui nurodė, kad ji bijo kaltinamosios B. K., nes ši visą laiką grasina, kad užmuš. Ji dreba pamačiusi B. K., susijaudina. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai buvo užduodami klausimai, nors prieš tai į juos jau buvo atsakyta, siekiant ją suklaidinti, o jos emocinė būsena ir išgyvenimai negali būti vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi. Teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą sustiprina neadekvatus elgesys teismo posėdžio metu, nors nenurodė, kokie veiksmai suteikė pagrindą abejoti jos elgesio adekvatumu. Nukentėjusiosios atstovė pažymi, kad kaltinamosios gynėjos kalba ir pačios kaltinamosios elgesys teismo posėdžio metu nurodant skirtingas įvykio aplinkybes nukentėjusiajai sukėlė psichologinius išgyvenimus, todėl ji savo baigiamąją kalbą dėl išgyvenimų išsakė garsiai, bet tai nelaikytina neadekvačiu elgesiu.
Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų byloje nenustatyta, o kaltinime B. K. inkriminuotos aplinkybės iš esmės grindžiamos R. M. parodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. LAT 2013-06-04 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-287/2013) konstatuota, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jis taip pat gali būti grindžiamas asmens kalte, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamąjį nuosprendį netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas liudytojos A. V. parodymus vertino kritiškai, tačiau manytina, kad šios liudytojos parodymai yra patikimi, nes dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, sutampa su nukentėjusiosios ir kitų liudytojų parodymais. Pažymėtina tai, kad parodymų tikslumui neigiamos įtakos paprastai turi ilgas laikas nuo įvykio suvokimo iki parodymų davimo. Atsižvelgiant į tai, kad prieš nukentėjusiąją įžūlūs veiksmai buvo atlikti 2017-08-09, o liudytojai A. V., A. J. ir M. V. apklausti 2018-03-12 vykusio teisiamojo posėdžio metu, t. y. praėjus apie septyniems mėnesiams, visiškai natūralu, kad jie negalėjo visiškai tiksliai prisiminti visas tos dienos įvykio aplinkybes. Nors liudytojai A. V., M. V. ir A. J. nebuvo tiesioginiai įvykio liudininkai ir nematė visų įvykio aplinkybių, t. y. B. K. smurtavimo prieš R. M., tačiau jų parodymai iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes. Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie vieni kitiems dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja, vieni kitus papildo ir nėra jokio pagrindo netikėti šiais parodymais ir jais nesiremti sprendžiant B. K. kaltės klausimą. Nukentėjusiosios atstovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, išskirtinį dėmesį skyrė visiškai neesminiams parodymų nesutapimams ir juos išskirtinai vertino teisiamosios naudai.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios ir liudytojų A. V., M. V. ir A. J. parodymais, kurie patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada. Išteisintosios A. K. teiginys, kad nesmurtavo prieš R. M., vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija.
Anksčiau nurodyti BPK nuostatų pažeidimai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl laikytini esminiais.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Nukentėjusioji R. M. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama jai iš civilinės atsakovės B. K. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas B. K. išteisinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Byloje nustatyta, kad R. M. patyrė didelį fizinį skausmą, stresą, stiprų išgąstį, didelius dvasinius išgyvenimus, sumušimo pasekmes ji juto ilgą laiką. Kadangi B. K. gyvena tame pačiame kaime, nukentėjusioji jaučia nuolatinę įtampą, vengia išeiti iš namų, bijodama ją sutikti.
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, tenkintinas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo jai priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintosios B. K. gynėja advokatė N. Fočenkova prašė prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinius skundus atmesti.
Apeliaciniai skundai atmestini.
Prokuroras ir nukentėjusiosios R. M. atstovė ginčija išteisinamąjį nuosprendį dėl, apeliantų manymu, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. dėl netinkamo BK 284 straipsnio taikymo B. K.. Apeliantų nuomone, B. K. veikoje yra visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendžiu, prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės V. Pargaliauskienės apeliaciniais skundais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai B. K. išteisino pagal BK 284 straipsnį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Nors prokuroras ir nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė V. Pargaliauskienė apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teigia, kad teismas nuosprendyje padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nėra įrodyta, jog B. K. sutrikdydama visuomenės rimtį ir tvarką 2017-08-09 10 val. (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodama nepagarbą aplinkiniams, nežymiai sužalojo R. M., tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, jog byloje nėra neginčijamų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad B. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kolegija, išnagrinėjusi prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).
Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamo vertinimo yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Plungės rajono apylinės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nukentėjusiosios R. M. parodymais ir kodėl abejojama liudytojų parodymais. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažino, jog šie duomenys nėra pakankami B. K. apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime B. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją, visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamosios naudai. Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose išdėstytus reikalavimus.
Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl prokuroro ir nukentėjusiosios R. M. atstovės apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, kuriais ginčijamos teismo išvados, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp B. K. ir R. M. kilo konfliktas. Tačiau B. K., skirtingai nei nurodė R. M., teigė, kad privažiavusi prie keliu einančios R. M. iš automobilio išlipusi nebuvo, jos nemušė ir nesmaugė, tik atsidariusi automobilio langą pasakė, kad tramdytų savo vaikus, pokalbis truko neilgai – gal penkias ar dešimt minučių, ir nuvažiavo.
Tuo tarpu R. M. teigė, kad įvykio dieną jai einant kelkraščiu link sandėlio išgirdo kažką ūžiant, pamatė pažįstamą B. K. su mašina vos sprindelis nuo griovio, ji išsigandusi virto ant šono į griovį. Jai dar nespėjus atsikelti priėjusi B. K. iškeikė ją ir pradėjo mušti – spyrė du–tris kartus į dešinę koją, mušė kumščiais į rankas, žastus, sugriebusi už bliuzelės pradėjo smaugti gerklę, po to atstojo kažkaip ir nuėjo iki mašinos. Kai ji, R. M., atsistojo ir vėl ėjo link sandėlio, B. K. iš antro karto ją užklupo ir nieko nesakydama toliau mušė, o kai ji pradėjo verkti, dar daugiau pradėjo ją daužyti – spardė, daužė rankomis, mušė, smaugė, neleido eiti į sandėlį. Kartu nurodė, kad B. K., būdama girta, pirmą kartą ją primušė prieš trejus metus: atvažiavusi įpuolė į trobą, išjungė televizorių iš rozetės, priėjo prie jos, pradėjo daužyti šakaliu, paėmus už plaukų iš trobos ištempė, prie šulinio spardė, iš burnos, nosies bėgo kraujas, Juška iškvietė greitąją. Po įvykio nesiaiškino nieko. Į policiją kreipėsi dėl aplinkybių, kad ją sumušė prie sandėlio rugpjūčio 9 d.
Liudytojai A. V., M. V. ir A. J. nurodė, kad matė prie sandėlio B. K. automobilį, girdėjo šauksmus, tačiau paties konflikto nematė.
Liudytoja A. V., apklausiama teisme taip pat nurodė, jog matė B. K. automobilį ir girdėjo R. M. šauksmą, vakare matė ją sumuštą, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei nurodė teisme, teigė: „2017-08-09 apie 10.00 val., girdėjau, kad kažkas šūkauja, šaukė gelbėkit, gelbėkit. Maniau, kad vaikai tarpusavyje susimušė ir šūkauja. Po keleto minučių parėjęs mano sūnus M. V. pasakė, kad kažkas vyksta prie sandėlio, kažkas susimušė. <...>“ (t. 1, b. l. 48–50). Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaip liudytojas apklaustas A. V. sūnus M. V. tokių aplinkybių nenurodė, jis tik teigė, kad remontuodamas kombainą išgirdo šauksmą, atpažino R. M. balsą, tačiau bendraujančių R. M. ir B. K. nematė, tik matė ant kelio baltą mašiną. R. M. sužalojimų nematė (t. 2, b. l. 50–51). Be to, liudytojas M. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei nurodė teisme, teigė: „Ar konflikto vietoje buvo koks automobilis, aš nemačiau <...> (t. 1, b. l. 97). Liudytoja A. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat, skirtingai nei nurodė teisme, apie tai, jog įvykio metu matė B. K. automobilį, nenurodė.
Nors, kaip teigė R. M., netrukus po to, kai ją sumušė B. K., ji nuėjo į sandėlį, o ten buvęs kaip liudytojas teisme apklaustas A. J. teigė, kad ši jam pasakė, jog susiginčijo ar apsibarė su B. K., kažką minėjo, kad buvo apsistumdžiusi, tačiau šis liudytojas apie tai, kad R. M. būtų buvusi sužalota, nenurodė, nors, kaip pati teigė, ją B. K. ne tik daužė rankomis ir spardė, bet ir smaugė. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. M. teigė: „<...> aš sakiau A. ir G., kad mane primušė K. <...>“ (t. 1, b. l. 41); papildomos apklausos metu taip pat nurodė: „Aš G. Š. ir A. J. pasakiau, kad mane mušė B. K..“ (t. 1, b. l. 62). Tačiau netrukus po konflikto su R. M. bendravę G. Š. ir A. J. nenurodė, jog būtų matę, kad ši būtų buvusi sužalota, nors kaip liudytoja teisme apklausta A. V. teigė, kad vakare nuėjusi pas R. M. aiškiai matė šiai ant kaklo raudonas žymes, ši jai pasakė, kad B. K. ją smaugė, spardė, daužė rankomis, rodė rankas – jos buvo raudonai violetinės, matė sumuštą ir šlaunį. Tačiau byloje pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G 1855/2017(03) jokių duomenų apie R. M. smaugimo žymes ar kojos sužalojimus nėra, konstatuota tik tai, jog R. M. ją konsultavusiam chirurgui nurodė, kad ją sumušė kaimynė, dabar skauda kairį žastą, mažiau dešinį, <...> kairiame žaste stebimos dvi – 8x6 cm bei 4-3 cm poodinės kraujosruvos, dešiniame žaste – 1,5 cm skersmens poodinė kraujosruva, diagnozė: kairio žasto sumušimas bei poodinės kraujosruvos, dešinio žasto sumušimas. <...> žastų kraujosruvos padarytos sumušus bukais daiktais, galbūt suduodant kumščiais. Taigi, kaip matyti, R. M. ją konsultavusiam chirurgui apie tai, kad būtų buvusi smaugiama bei spardoma nenurodė, ir specialisto išvadoje jokie kiti sužalojimai, išskyrus kraujosruvas rankose, nenustatyti. Tačiau daryti neabejotiną išvadą, kad R. M. specialisto išvadoje konstatuoti rankų sužalojimai yra B. K. smurtinių veiksmų prieš ją pasekmė, nesant jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, išskyrus pačios nukentėjusiosios nenuoseklius parodymus, dėl kurių kyla abejonių ir dėl to, jog pati R. M. patvirtino esant tarp jos ir B. K. konfliktiniams santykiams (esant tokioms aplinkybėms, reikia itin rezervuotai vertini proceso dalyvių parodymus, patikrinti jų patikimumą kitų bylos duomenų kontekste), negalima. Juolab, jog kaip liudytoja teisme apklausta R. Š. parodė, jog tą rytą eidama pasiimti pieno bidonų ji matė B. K. automobilį, nematė, kad ši būtų buvusi išlipusi iš automobilio, šalia matė šūkaujančią R. M., ši prieš porą dienų kuliant grūdus buvo „pasibėdavojusi“, kad jai karvė apspardė rankas, kliuvo į krūtinę. Abejonių kelia ir tas faktas, kad R. M. iš karto po konflikto į policiją nesikreipė, nors teigė neturinti pinigų nuvažiuoti, tačiau sandėlyje buvusių vyrų neprašė, kad nuvežtų policiją, nors, kaip pati teigė ikiteisminio tyrimo apklausos metu, į sandėlį ėjo kaimyno A. J. paprašyti, kad šis nuvežtų į Skuodą. Be to, pranešti apie konfliktą ji galėjo ir telefonu, tačiau to nepadarė, į policiją kreipėsi tik kitą dieną kaimynės A. V. paraginta. Pažymėtina ir tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. M. teigė, jog po to, kai G. Š. ir A. J. pasakė, kad ją sumušė B. K., nors šie, kaip minėta, nenurodė, kad būtų matę, jog R. M. būtų buvusi sužalota, nuėjo pas savo vyrą A. M., buvusį kitame sandėlio gale, tačiau, kad būtų ir jam pasakiusi, jog buvo B. K. sumušta, ir būtų prašiusi jo pagalbos, nenurodė. Įvertinus šių aptartų duomenų visumą, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad specialisto išvadoje Nr. G 1855/2017(03) R. M. konstatuoti rankų sužalojimai – kraujosruvos – yra B. K. smurtinių veiksmų prieš ją pasekmė. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra paneigti B. K. parodymai, kad ji konflikto su nukentėjusiąja metu prieš ją nesmurtavo, tik išsakė pastabas dėl jos vaikų nederamo elgesio.
Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime B. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją R. M., teismas pagrįstai visas abejones vertino kaltinamosios B. K. naudai ir ją pagrįstai išteisino pagal BK 284 straipsnį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prokuroro ir nukentėjusiosios atstovės apeliacinių skundų argumentais naikinti išteisinamojo Plungės apylinkės teismo 2018-06-04 nuosprendžio ir B. K. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantų skunduose išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti skundžiamą nuosprendį niekiniu.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant advokatei V. Pargaliauskienei teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. M., sudaro 182 Eur ir turi būti priteistos valstybės naudai. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas palieka galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo B. K. išteisinta, todėl atsižvelgiant į tai, kad turėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos gali būti priteistos tik iš nuteisto asmens, bei įvertinus tai, jog pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintosios B. K. nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. ir nukentėjusiosios R. M. atstovės advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinius skundus atmesti.
Teisėjai Arvydas Daugėla
Eduardas Maškevičius
Aurelija Sadauskaitė