Pranešėja
Danutė Kutrienė Civilinė
byla Nr. 2A-602-275/2010
Teisėja Tatjana Juvko Procesinio
sprendimo kategorija 63.1.; 121.21.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo mėn. 14 d.,
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos
Danutės Kutrienės,
kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Marijono
Greičiaus,
sekretoriaujant A.Navickui,
dalyvaujant ieškovui J.
V., jo atstovui adv. G.Gudeliauskui, atsakovo atstovei adv. I.Maksimovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo
J. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės
teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui V. Č. dėl 21 077,74
Lt skolos ir palūkanų pritesimo bei atsakovo V. Č. priešieškinį
ieškovui J. V. dėl paskolos raštelių pripažinimo
negaliojančiais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti
jo naudai iš atsakovo V. Č. 20 500 Lt įsiskolinimą kaip
negrąžintą paskolos sumą, 577,74 Lt palūkanų, viso – 21 077,74 Lt, bei 5 proc.
metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško
įvykdymo, o taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-02-06 ir 2008-02-22 šalys pasirašė du paskolos raštelius, pagal
kuriuos ieškovas perdavė atsakovui atitinkamai 3 500 Lt ir 17 000 Lt sumas,
viso - 20 500 Lt. Atsakovas įsipareigojo paskolas grąžinti per tris mėnesius
nuo jų suteikimo. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir minėtų pinigų
nustatytais terminais negrąžino. Abu paskolos raštelius atsakovas surašė pats,
laisva valia. Paskolos rašteliai neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai
moralei, buvo sudaryti be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus
grasinimo, todėl atsakovas privalo įvykdyti savo prievolę.
Atsakovas V. Č. pateikė
priešieškinį ieškovui J. V. dėl paskolos raštelių
pripažinimo negaliojančiais, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų
sudarymo momento šalių pasirašytus 2008-02-06 paskolos raštelį dėl 3 500 Lt ir
2008-02-22 paskolos raštelį dėl 17 000 Lt, priteisti visas bylinėjimosi
išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovo nesiskolino ir jokių
pinigų negavo, o minėtieji paskolos rašteliai buvo surašyti dėl to, kad
ieškovas, tariamai siekdamas priversti atsakovą pasirašyti paskolos raštelius,
vartojo psichologinį smurtą bei grasinimus. 2008 m. jis dirbo UAB
„Gulija“ vairuotoju ir vasario mėn. kartu su V. M. vilkiku
nuvežė krovinį į Austrijos Respubliką. Austrijoje krovininis automobilis buvo
sustabdytas ir patikrintas dėl techninio tvarkingumo, po ko paaiškėjo, kad
automobilio ir priekabos būklė neatitinka reikalavimų. Todėl automobilis buvo
Austrijos pareigūnų priverstinai pristatytas remontui, už kurį turėjo būti
sumokėta. Apie tai jie pranešė savo tiesioginiam vadovui J. V.
(ieškovui), kuris atvežė šią reikalingą sumą. Ieškovas J.
V. sumokėjo už automobilio priverstinį remontą ir pareiškė, kad šios
išlaidos turės būti padengtos jų visų trijų: paties J. V. (ieškovo),
bei vairuotojų V. M. (liudytojo) ir V. Č.
(atsakovo). Po šio įvykio ieškovas pradėjo nemokėti atlyginimo, grasino
susidorojimu atsakovo ir jo šeimos atžvilgiu. Atsakovas išsigando, bijojo
prarasti darbą, buvo ekonomiškoje priklausomybėje nuo ieškovo, kuris buvo jo
darbdaviu, todėl buvo priverstas pasiduoti spaudimui ir pasirašyti paskolos
raštelius ypač nenaudingomis ekonominėmis sąlygomis. Tokius pat raštelius buvo
priverstas pasirašyti ir liudytojas V. M. Tokiu būdu
ieškovas, kaip bendrovės padalinio vadovas, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai,
jokių pinigų atsakovas iš jo realiai negavo, todėl paskolos rašteliai turėtų
būti pripažinti negaliojančiais, o automobilio remonto išlaidas padengtini
bendrovės.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo
esmė
Šalčininkų rajono
apylinkės teismas 2009-10-26 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priešieškinį
pilnai patenkino. Pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento V. Č. ir J. V. pasirašytus 2008-02-06 paskolos
raštelį dėl 3 500 Lt ir 2008-02-22 paskolos raštelį dėl 17 000 Lt. Priteisė iš J. V. V. Č. naudai 1 130 Lt bylinėjimosi
išlaidų. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nuostatas paskolos
sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai, t. y. kad paskolos
santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtina perduoti
sutarties dalyką - pinigus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų
praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik perdavus paskolos sutarties
dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (LAT
2007-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007). Teismas
konstatavo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytos faktinės aplinkybės
rodo, jog tarp bylos šalių nėra susiformavę paskolos santykiai iš tiesų
neatitiko šalių valios, t.y. nėra vieno iš paskolos sutarties esminio elemento
- aiškiai išreikštos atsakovo valios. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, šalių
parodymus bei pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad ginčo paskolos
rašteliai sudaryti dėl ekonominio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių
(CK 1.91 str.): atsakovas pateikė konkrečius įrodymus apie jo ekonominę
priklausomybę nuo ieškovo (kuris buvo jo darbdavys, mokėjo jam atlyginimą).
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių praktiškai nebuvo jokių
derybų ar siekio susitarti dėl tarpusavio įsipareigojimų, o tokia teismo
pozicija patvirtinama ir teismo posėdyje atsakovo bei liudytojų pateiktais
paaiškinimais apie tai, kad atsakovas buvo spaudžiamas ieškovo, o patys
paskolos rašteliai pasirašyti įmonės būstinėje (ieškovo darbo kabinete). Nors
ieškovas nurodė, kad buvo tik įmonės darbuotojas, lygiai taip pat kaip ir
atsakovas, tačiau teismas sprendė, kad šis argumentas nėra teisingas, kadangi
iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovo motina Č. V. yra
UAB „Gulija“ direktorė, kuri taip pat dalyvavo pasirašant paskolos raštelius
(atsakovo bei liudytojo V. M. parodymai). Atsakovas V. Č. parodė, kad ieškovas, siekdamas priversti jį pasirašyti
paskolos raštelius, vartojo psichologinį smurtą bei grasinimus. Tokias
aplinkybes patvirtino ir liudytojai N. Č. ir V. M. (parodė, kad paskolos raštelių rašymo metu ieškovas
elgėsi agresyviai, buvo paėmęs atsakovą už striukės atlapų, prispaudęs
pastarąjį prie sienos bei sakydamas, jog pinigus už automobilio remontą vis
tiek atgaus). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra
pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinį ir priteisti iš ieškovo visas
bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį
skundą teisiniai argumentai
Ieškovas J. V. apeliaciniu
skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo
2009-10-26 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo J. V. ieškinį tenkinti, atsakovo V. Č. priešieškinį atmesti. Nurodo,
kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo
taisykles, dėl ko priėmė neteisingą išvadą. Teismo išvada, kad ieškovas turėjo
pranašumą ir dėl to yra pagrindas taikyti griežtesnius įrodymų pakankamumo
kriterijus, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, atitinkančiais įrodymų sąsajumo
bei patikimumo reikalavimus. Nors abi šalys ir
buvo susijusios darbo santykiais su tuo pačiu darbdaviu, tačiau atsakovas pagal
bendrovėje galiojančius lokalinius teisės aktus nebuvo pavaldus ir nebuvo
atskaitingas ieškovui. Dėl to ta aplinkybė, kad atsakovas buvo UAB „Gulija“
darbuotojas, o ieškovas pagal einamas pareigas pripažintinas UAB „Gulija“
atstovu, neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, t.y. nei patvirtina, nei paneigia
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovas
pagal bendrovėje galiojančius teisės aktus neturi įgaliojimų priimti sprendimus
dėl priėmimo į darbą arba bendrovės darbuotojų atleidimo iš darbo, taip pat
nėra įgaliotas spręsti klausimų, susijusių su darbo užmokesčio darbuotojams,
tame tarpe ir atsakovui, mokėjimo. Todėl teismo motyvas, kad atsakovas buvo
ekonomiškai priklausomas nuo ieškovo, kuris buvo jo darbdavys, mokėjo jam
atlyginimą, neatitinka faktinės situacijos, todėl atmestinas. Teismo sprendime
nors ir minima, kad atsakovas pateikė prokuratūrai pareiškimą dėl tariamo
ieškovo savavaldžiavimo, tačiau visiškai nevertinama ta aplinkybė, kad
pareiškimą atsakovas pateikė 2009-03-06, t.y. jau po ieškovo kreipimosi su
ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo. Šis faktas sudaro pagrindą teigti, kad
atsakovas, teikdamas pareiškimą prokuratūrai, siekė išvengti skolos grąžinimo
ir tuo pačiu pripažinti sandorius negaliojančiais. Sprendime taip pat nurodoma,
kad paskolos raštelių rašymo metu ieškovas elgėsi agresyviai, buvo paėmęs
atsakovą už striukės atlapų, prispaudęs pastarąjį prie sienos. Teismas
nesiaiškino, kodėl atsakovas iš karto po šio tariamo ieškovo smurto nesikreipė
į teisėsaugos institucijas, kodėl buvo kreiptasi praėjus daugiau nei metams po
paskolos raštelių pasirašymo. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad
atsakovas iki ieškovui pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo paskolinių
santykių neginčijo. Kol ieškovas teismine tvarka nereikalavo priteisti iš
atsakovo skolos ir palūkanų, tol atsakovas su paskoliniais santykiais sutiko,
pripažino juos egzistuojant. Pats teismo posėdyje prisipažino, kad paskolos
raštelius surašė savo ranka pats, būdamas visiškai veiksnus, t.y. suvokė, kad
sukurdamas paskolinius santykius jam atsiranda pareiga nustatytu terminu
paskolintus pinigus grąžinti. Šie aukščiau minimi faktai suponuoja išvadą, kad
priešieškiniu tik nesąžiningai bandoma išvengti skolos mokėjimo. Teismas priėmė
sprendimą iš esmės remdamasis suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų V. M. ir N.
Č. parodymais. Be to, minėta, kad liudytojos N. Č. apklausos būdu gauta
informacija apie ieškovo neva vartotą psichologinį smurtą bei grasinimus yra
tik netiesioginė, o visi kiti parodymai nėra susiję su ginčo esme. Visi šie
įrodymai kelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, yra nepatikimi, todėl
jais negalėjo būti grindžiamos teismo išvados. Teismas visapusiškai, išsamiai
ir objektyviai neištyrė visų byloje esančių įrodymų. Bylos aplinkybės buvo
vertinamos remiantis vien prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų V. M. ir N.
Č. parodymai yra nepatikimi dėl jų išankstinio
nusistatymo bylos baigtimi, jokių kitų įrodymų byloje nepateikta, darytina
išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka teismo išvadai, kad ginčo
paskolos rašteliai sudaryti dėl ekonominio spaudimo bei susidėjusių sunkių aplinkybių,
padaryti. Atitinkamai nepagrįsta yra teismo išvada, kad yra didesnė tikimybė,
jog šalių paskoliniai santykiai neegzistavo, negu egzistavo.
Atsakovas V. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo
2009-10-26 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo
sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas
tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias
materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis
skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo
naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j
a:
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas buvo atsakovo faktiniu
darbdaviu, nes dirbo vadybininku jo motinai priklausančioje UAB „Gulija“, o
atsakovas šioje bendrovėje dirbo vairuotoju. Ieškovas pateikė teismui
paaiškinimą, kad atsakovas , veždamas krovinį į Vokietiją, elgėsi
neatsakingai, reiso metu vartojo alkoholį, tokie atsakovo veiksmai nulėmė UAB
„Gulija“ sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą užsakovui UAB „Girteka“. Atsakovas,
veždamas krovinį į Austriją, nesumokėjo privalomų mokesčių už naudojimąsi
keliais, nors žinojo, buvo sustabdytas Austrijos pareigūnų, paskyrus baudą,
neturėjo pakankamai pinigų baudai sumokėti, todėl ieškovas, kaip UAB „Gulija“
darbuotojas, vyko į Austriją ir sumokėjo atsakovui paskirtą baudą.
Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas
padarė žalą bendrovei, kurioje dirbo, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą,
kad raštelius, kuriais atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolintas sumas
ieškovui, parašė reikalaujant ieškovui, tokiu būdu įsipareigodamas atlyginti
bendrovei padarytą žalą. Tai, kad atsakovui ieškovas neperdavė rašteliuose
nurodytų sumų, buvo pagrindu patenkinti atsakovo ieškinį dėl paskolos raštelių
pripažinimo negaliojančiais. Ieškovo paaiškinimas, kad jis skolino bendrovėje
vairuotoju dirbančiam atsakovui 2008-02-06 3500 Lt ir 2008-02-22 17000 Lt,
norėdamas, kad atsakovas tęstų darbą bendrovėje, atmestinas dėl to, kad
paskolos raštelis 2008-02-22 buvo surašytas jau po to, kai atsakovas padarė
žalos ieškovui, t.y. po 2008-02-14 ( b. l. 114). Tai, kad darbą suteikiantis
asmeniui ieškovas skolina 17000 Lt jam pavaldžiam vairuotojui po to, kai
atsakovas padaro žalą savo veiksmais darbdaviui, neįtikėtina. Kiti byloje
esantys įrodymai – liudytojo V. M. parodymai 2009-06-18
teismo posėdyje (b.l.92) apie tai, kad J. V. liepė rašyti
paskolos raštelį V. Č., paėmė jį už striukės atlapų,
prispaudė prie sienos, sakė, kad vis tiek išmuš šiuos pinigus, buvo agresyvus,
garsiai šaukė, nurodė ką rašyti, pasakė, kad už automašinos remontą sumokėjo
daugiau, nei 10000 eurų, kad šią sumą išdėsto ant trijų - dviejų vairuotojų bei
firmos. Šio liudytojo paaiškinimas, kad jam surašius paskolos raštelį,
atlyginimas buvo mokamas po 200 Lt į mėnesį, leidžia daryti išvadą, kad teismo
posėdyje liudytojas davė teisingus parodymus, tačiau, siekdamas išvengti
tolesnio paskolos išieškojimo, apklausiamas liudytoju Šalčininkų rajono
policijos komisariate, kitaip aiškino raštelių surašymo aplinkybes, teigė, kad
jokių grasinimų iš J. V. pusės nebuvo. Tai, kad parodymų
pakeitimas liudytojui gali būti naudingas materialiai, leidžia vertinti jo
parodymus buvusio darbdavio naudai kritiškai.
Ieškovo paaiškinimas, kad jis neturi įgaliojimų
priimti sprendimus dėl priėmimo į darbą, bendrovės darbuotojų atleidimo, spręsti klausimų, susijusių su darbo užmokesčiu darbuotojams, vertintinas kritiškai, nes
neįtikėtina, jog motinos įmonėje, užsiimančioje transporto paslaugų verslu,
dirbantis 30 metų amžiaus sūnus, nepriimtų sprendimų tokiais klausimais. Iš
liudytojo V. M. paaiškinimo teismo posėdžio apeliacinės
instancijos teisme metu, kad bendrovės vadovu jis laikė ieškovą, darytina
išvada, kad būtent ieškovas priiminėjo sprendimus dėl to, kokiu būdu turi būti
išieškoma žala, padaryta įmonei jų darbuotojų, kokie asmenys turi būti priimti
į darbą ir panašiai.
Tai, kad atsakovas kreipėsi į prokuratūrą dėl ieškovo
savavaldžiavimo tik po to, kai ieškovas pateikė ieškinį teismui, nereiškia,
kad tokio savavaldžiavimo nebuvo. Tik įsitikinęs, kad ieškovas siekia
prisiteisti pinigus pagal raštelius, t.y. iškilus grėsmei atsakovo
materialiniams interesams, jis pateikia pranešimą apie smurto veiksmus jo
atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino
įrodymus byloje, naujai gauti įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų, todėl
sprendimas paliktinas nepakeistu.
Byloje siunčiant procesinius dokumentus šalims apeliacinės
instancijos teismas turėjo 12,75 Lt pašto išlaidų ( b.l. 158), jos priteistino
iš ieškovo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 26
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V. ( a/k
(duomenys neskelbtini)) 12,75 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei,
įpareigojant atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB
Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Kolegijos pirmininkė Danutė
Kutrienė
Kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Marijonas Greičius