Civilinė byla Nr. 2-67/2012

                Procesinio sprendimo kategorijos 99.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5306-115/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei J. M. dėl skolos, palūkanų ir papildomų išlaidų priteisimo, tretysis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Mano tikslas“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Apeliantė J. M. pateikė Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5306-115/2011 su prašymu atleisti ją nuo 23 510 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, jog nuo 2009 m. niekur nedirba, nuo 2009 m. liepos 20 d. yra registruota darbo biržoje. Atsakovės sąskaitos likutis banke šiuo metu yra 4,12 Lt, o kitos lėšos sąskaitoje 775 524,95 Lt sumai yra rezervuotos. Nekilnojamas turtas įkeistas ir areštuotas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iš dalies tenkino J. M. prašymą. Atleido apeliantę nuo 18 510 Lt žyminio mokesčio dalies ir įpareigojo iki 2011 m. lapkričio 22 d. sumokėti 5 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo pateikimą.  Teismas nurodė, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovės padėtis sunki, tačiau žyminio mokesčio nesumokėjimas yra neproporcingas mokėtinam žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą. Teismas, atsižvelgęs į sunkią apeliantės turtinę padėtį, atleido ją nuo dalies žyminio mokesčio – 18 510 Lt sumokėjimo ir nustatė terminą sumokėti likusią 5 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

J. M. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti nutarties dalį, kuria atsakovę atsisakyta atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies, sudarančios 5 000 Lt, sumokėjimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atleisti atsakovę nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą, o netenkinus šio prašymo, atidėti 5 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę sumokėti  5 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai įrodo atsakovės itin sudėtingą turtinę padėtį, kad ji objektyviai neturi jokių galimybių sumokėti net ir likusią žyminio mokesčio dalį – 5 000 Lt, nes visos atsakovės lėšos bei nekilnojamas turtas yra areštuoti, atsakovė nuo 2009 m. niekur nedirba, negauna pajamų, yra registruota darbo biržoje. Pateikia papildomą rašytinį įrodymą – darbo ieškančio asmens atmintinę, patvirtinančią, kad iki šiol atsakovė ieško darbo ir yra registruota teritorinėje darbo biržoje (2 t., b. l. 137).

2. Negalėjimas sumokėti žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties neturi ir negali būti užkertančia aplinkybe ginti savo pažeistas teises. Įvertintina ir tai, jog didžiąja dalimi atsakovės turtinė padėtis yra tiesioginė nesąžiningų ieškovų veiksmų, aptariamų apeliaciniame skunde, o taip pat nepagrįsto skundžiamo sprendimo pasekmė.

3. Atleidimas nuo žyminio mokesčio nėra ir negalėtų būti laikomas neproporcingu. Teisės aktų nuostatos bei teismų praktikos taisyklės neužkerta galimybių teismui atleisti asmenis, kurių turtinė padėtis yra ypač sudėtinga nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, atleidimo nuo žyminio mokesčio ribos nėra nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę atsakovę atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą.

4. Mokėtino žyminio mokesčio dydis neturi ir negali būti kriterijus vertinant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, nes pažeidžiama asmens teisė į teisminę gynybą, t.y. konstitucinė, viena kertinių asmens teisių, sudaranti teisinės valstybės pagrindą, vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Todėl asmens teisės į teisminę gynybą užtikrinimo svarba negali būti lyginama su jokiais turtiniais elementais, procesinį dokumentą mokėtino žyminio mokesčio dydžiu – minėtai konstitucinei teisei bei jos užtikrinimui visais atvejais privalo būti teikiamas prioritetas.

5. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės prašymo atidėti  žyminio mokesčio mokėjimą. Šį prašymą pateikia ir apeliacinės instancijos teismui, prašo jį tenkinti, jei nebus tenkintas prašymas atidėti 5 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki  teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir prašymą atleisti atsakovę nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinio skundo padavimą.

Atsiliepimų į atsakovės atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo savo teismų praktikoje yra ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį.

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti, atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą, atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantė kreipėsi į teismą prašydama atleisti ją nuo 23 510 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Atsakovė nesumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies už apeliacinio skundo padavimą. Pirmosios instancijos teismas atleido apeliantę nuo 18 510 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įpareigojo iki  2011 m. lapkričio 22 d. sumokėti 5 000 Lt žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė atskiruoju skundu prašo visiškai atleisti ją nuo likusios 5 000 Lt žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimo arba atidėti likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuos prašymus grindžia sunkia turtine padėtimi, kurią įrodinėja byloje esančiais dokumentais, t. y. darbo ieškančio asmens atmintine (2 t.,  b. l. 31), VĮ ,,Registro centras“ Vilniaus filialo pažyma (2 t., b. l. 35, 36), banko sąskaitos išrašu (2 t., b. l. 32), bei pateikia apeliacinės instancijos teismui papildomą rašytinį įrodymą – darbo ieškančio asmens atmintinę, patvirtinančią, kad iki šiol atsakovė ieško darbo ir yra registruota teritorinėje darbo biržoje (2 t., b.l. 137).

Teisėjų kolegija sutinka, jog šie duomenys pagrindžia sunkią apeliantės turtinę padėtį, tačiau nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą visa apimtimi. Viena vertus, vertinant apeliantės pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, kad jos turtinė padėtis nėra gera. Kita vertus, sprendžiant dėl asmens prašymo visai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismui turi būti pateikti visi įrodymai, atspindintys tikrąją asmens turtinę padėtį. Atsakovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog neturi lėšų kitų bankų ar kredito įstaigų sąskaitose, duomenų iš VĮ ,,Regitra“ apie kilnojamąjį turtą, turto ir pajamų deklaracijos, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo per advokatą ir jam sumokėjo (2 t., b. l. 8, 14), tai leidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis nėra itin sunki, jog ji negalėtų apskritai sumokėti žyminio mokesčio ir būtų pagrindas pagal jos prašymą atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo. Pažymėtina, kad atleisti beveik nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 str. 1 d.). Tokių išimtinių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Kita vertus, sprendžiant apeliantės prašymą reikšmingomis laikytinos aplinkybės, kad ji šiuo metu yra bedarbė, lėšos rezervuotos ieškovo banke ieškinio užtikrinimui, o nekilnojamasis turtas areštuotas ir apsunkintas hipoteka, o tai neabejotinai riboja finansines galimybes sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, kuris nagrinėjamoje byloje yra iš tiesų didelis.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pakankamo pagrindo visa apimtimi tenkinti atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera, kad yra pritaikyti gana dideli  atsakovės daiktinių teisių suvaržymai, reikalavimas sumokėti visą žyminį mokestį iš esmės apribotų asmens teisę kreiptis į teismą, todėl yra pagrindas atleisti apeliantę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet ne nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Nustatydama mokėtiną žyminio mokesčio dalį teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliantės pateiktus jos turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, taip pat vadovaujasi bendraisiais teisės principais. Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, panaikinant minėtos nutarties dalį, kuria apeliantė yra įpareigota iki 2011 m. lapkričio 22 d. sumokėti 5 000 Lt žyminį mokestį, nurodant atsakovei sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį, o nuo 4 000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atsakovę atleisti. Konkrečiai tokia išvada darytina siekiant pusiausvyros tarp apeliantės teisės į apeliaciją ir įstatymų leidėjo nustatytų žyminio mokesčio mokėjimo tikslų.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria atsakovė J. M. įpareigota iki 2011 m. lapkričio 22 d. sumokėti 5 000 Lt žyminio mokesčio pakeisti ir ją išdėstyti taip:

,,Atleisti atsakovę J. M. nuo 4 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo.

Įpareigoti atsakovę J. M. iki 2012 m. vasario 20 d. sumokėti 1 000 Lt žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.“

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Audronė Jarackaitė

Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė