Civilinė byla Nr. e2-1669-985/2018

        (Proceso Nr. 2-28-3-00281-2018-7)

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6.;2.6.11.2.;3.2.3.1.;3.2.6.1.

(S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 27 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant J. P., E. M.,

dalyvaujant ieškovui V. S., jo atstovui advokatui A. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

                   ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2080 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.                   Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. lapkričio mėn. 7 d. ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš atsakovo už 8500 Eur nusipirko automobilį VOLVO XC90. Šioje pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta, kad informacijos apie įvykius ir trūkumus nėra. Ieškovas vos po kelių dienų važiavimo pastebėjo, jog transporto priemonė yra techniškai netvarkinga, pradėjo leisti tepalus, mašina netvarkingai kūrėsi, prasidėjo daugybė kitų problemų. Ieškovas dėl gedimų kreipėsi į UAB „Kietaviškių autocentras“, kur jam buvo nustatyta daug transporto priemonės gedimų, susijusių su kondicionieriumi, greičių dėže, pavarų dėže, alkūniniu velenu, smagračiu, sankaba, išimamais guoliais, variklio pagalve ir kita. Visa transporto priemonės remonto darbų sąmata sudarė 2080 Eur. Ieškovas nurodytus trūkumus - kondicionieriaus, greičių dėžėse, pavarų dėžės, alkūninio veleno, smagračio, sankabos, išimamų guolių, variklio pagalvės gedimus laiko esminis trūkumais, kadangi parduotu automobiliu negalėjo naudotos ir jis buvo techniškai netvarkingas.                                             Atsakovė pateikė atsiliepimą, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovas įsigijo žinomai naudotą automobilį (Sutartyje nurodyta rida yra 266 000 km), kurio privalomoji techninė apžiūra pirkimo metu negaliojo, todėl ieškovas ne tik, kad suvokė, bet žinojo bei buvo pilnai informuotas pardavėjo apie automobilio turimus trūkumus dėl natūralaus nusidėvėjimo. Ieškovas įvertino automobilį taip, kaip pageidavo, apžiūrėdamas jį ir juo pavažiuodamas, prieš perkant. Ieškovas atsisakė įvertinti automobilio būklę autoservise. Ieškovui tiko įsigyjamo automobilio stovis ir būklė, todėl sutartyje ieškovo įrašyta ir pasirašyta sutarties sąlyga: „Automobilio išorei ir techniniam stoviui pretenzijų neturiu“. Ieškovas galėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę (kokybę), įsivertinti galimo remonto kainą, pasirinkti servisą, kuriame atliks patikrą. Ieškovas ne tik turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų, bet ir kad jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad jau po kelių dienų važiavimo su naujai įsigyta transporto priemone, pastebėjo jog transporto priemonė yra techniškai netvarkinga, tačiau nepareiškė pretenzijų pardavėjui ir negrąžino automobilio ir/ar nepateikė duomenų kiek kainuos automobilio remontas, nepasiūlė jo suremontuoti savo lėšomis, o tik patyręs išlaidas kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo iš karto į teismą.                                                                                                                    Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad automobilio skelbimą rado internete. Skelbime rašė, kad automobilis yra 2007 m. Kai nuvažiavo apžiūrėti automobilį, paaiškėjo, kad automobilis yra 2006 m. Kai apžiūrinėjo automobilį buvo žiema, pardavėjas leido automobiliu pravažiuoti. Pardavėjas sakė, jog automobilis buvo iš Vokietijos parvarytas, bet ieškovo sūnus rado bagažinėje švediškus numerius.  Nusipirkus automobilį, važiuojant namo pasigirdo keisti automobilio garsai. Parvažiavus namo buvo jau tamsu, o ryte pasižiūrėjus po automobiliu, buvo bala tepalo (alyvos). Nuo tada ir pradėjo remontuoti. Vietiniai meistrai apžiūrėjo, pakeitė po dangteliu tarpines. Automobilio pardavėjas sakė, kad pakeista turbina, o iš tikrųjų užkimšta kažkokiu pagaliu. Kai nuvažiavo pas kitus meistrus, visai pradėjo bildėti. Vamzdelis neprisuktas prie korpuso,  kabojo granata ir  prabrūžino tuos vamzdelius.  Nuvežė į UAB „Kietaviškių autocentras“ su tralu ir išlindo visi defektai: tiltas neveikė, sankaba visa bloga, visa mašina pairus. Visus gedimus sutvarkė servise.  Pardavėjo skelbime nebuvo nurodyti jokie automobilio defektai;  nurodyta, jog viskas veikia. Bet iš tikrųjų rankinis stabdis neveikia. Įsitikinęs, kad toks automobilis negalėjo praeiti techninės apžiūros. Pirkti automobilio atvyko su draugu (automobilių meistru) ir sūnumi. Atvykę apžiūrėjo vizualiai. Siūlė pardavėjas pravažiuoti automobiliu, jis pravažiavo apie 100 m. Kai važiavo, tuo metu negirdėjo bildesių. Automobilio servise netikrino, pardavėjas teigė, kad geras automobilis, patikėjo pardavėju. Lietuvoje nebuvo registruotas, buvo be techninės apžiūros. Pardavėjas žadėjo padėti praeiti techninę apžiūrą. Jis kartu su pardavėju nuvažiavo ir atliko techninę apžiūrą, pardavėjas nuėjęs šnekėjo su techninės apžiūros darbuotoju; techninę apžiūrą praėjo be rankinio stabdžio. Nurodė, kad pats kalbėjo su techninės apžiūros meistru, klausė ar viskas gerai, sakė viskas gerai. Už automobilį sumokėjo 8500 Eur, sumokėjo iš karto, pavedimu 8000 Eur ir 500 Eur grynais. Automobilį įsigijo panašiai rinkos kaina.  Skelbime buvo 8700 Eur, bet nuderėjo, nes nedegė lemputės, su buferiu kažkas, daviklis atbulinio neveikė, tai  kas buvo akivaizdžiai matyti. Pirkimo – pardavimo sutartyje pasirašė, jog pretenzijų neturi, tačiau į vidų mašinos neįlysi. Pardavėjas sakė, kad remontuota turbina. Automobilį jis pats vairavo iš Utenos į Marijampolę, atstumas apie 200 km. Grįžo iš karto į gyvenamąją vietą. Ryte rado, kad visas tepalas išbėgęs. Ryte važiavo pas meistrus, galvojo, kad tik pakeis ten kur bėga tepalas. Meistrai sutvarkė gedimą dėl tepalų, tarpinę pakeitė, bet parvažiavus namo vis tiek bėgo tepalas. Ten, kur tepalo nubėgimas, užkištas vamzdelis pagaliu;  kuro paėmimo ir nutekėjimo vamzdeliai neprisukti prie rėmo, kad nevibruotų ir nejudėtų. Mašina sustojo važiuoti po savaitės.  2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į UAB „Kietaviškių autocentras“.  Mano, kad automobilis buvo susidėvėjęs ir pardavėjas turėjo tai žinoti. Bildesys buvo dėl alkūnės ir smakračio, sankabos. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta jog automobilio rida 267 000.  Mano, jog tokių metų rida atitiktų, bet dauguma sukinėja ridą. 2015 m. Švedijoje buvo servise – rida 250 000 km. Švedijoje nebuvo duomenų apie techninę padėtį (2017 m. neatlikta techninė apžiūra, tik atlikta 2015 m. Švedijoje). Nustatyti UAB „Kietaviškių autocentras“ gedimai su sankaba, keisti tepalai. Pardavėjas turėjo matyti gedimus, visas tiltas nukabintas. Pats pirkėjas realiai pamatyti negalėjo. Sutartyje nurodyta, kad su stabdžių sistema viskas gerai, tai pripažįsta; vairo mechanizmas ir pakabos elementai, galėjo gal būti, kai darė suvedimą gal kažką ir keitė, pasakyti negali; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisai, neveikė davikliai, lemputės neveikė, bet nuleido už tai 100 Eur, servise Utenoje pakeitė lemputes, tik daviklių nepataisė, tai važiavimui netrukdė; vairuotojo ir keleivio saugos sistemos, diržai viskas gerai; dujų išmetimo sistemos, tai katalizatorius išimtas, pastebėta UAB „Kietaviškių autocentras“. Paskambino pardavėjui po UAB „Kietaviškių autocentras“ apžiūros, kai jau buvo sutvarkytas automobilis. Pardavėjas telefonu sakė, kad ką nusipirko, ne jo reikalas. Kai nusipirko nesikreipė, nes nusipirkus, tokias detales,  kaip dirželius ir panašiai pats pasikeitė , jie nereikšmingi, maža pinigų suma apie 500 Eur. Pirkimo – pardavimo sutartį pildė pardavėjas. Jis neskaitė sutarties, pasirašė pats. Pripažįsta, kad atsakovas skambino tą patį vakarą, kai jis grįžo namo, tačiau gedimus pastebėjo tik ryte.

              Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad perkant mašiną, pirkėjo pareiga apžiūrėti automobilį, reikalauti  serviso, techninės apžiūros. Rado trūkumus, buvo susiderėta kaina dėl tų trūkumų, parodžius trūkumus viskas pirkėjams tiko. Pirkimo metu buvo susitarę, kad mašiną parduoda be technikinės, bet užvažiavo ir pravarė. Apžiūrėdamas ieškovas rado trūkumus, partronikai, šaldymo sistema (klimo) nuoteka, visa kita vizualiai matėsi; žibintų plovimo įtaisas neveikė, bet servise sutvarkė (žibintų apiplovimų įtaisą). Tas servisas nėra plačiai visuomenei, ten jo paties mašinas remontuoja, įmonės vardu tos patalpos nuomojamos. Detalę apžiūrą atlieka techninės apžiūros autocentras,  į kurią vėliau nuvažiavo. Tame jo servise detalią apžiūra buvo galima padaryti ir ieškovas privalėjo apsižiūrėti. Atvažiavę iki to serviso jie tai darė, valandą laiko gulinėjo po mašina ir tvarkė ją, servise (duomenys neskelbtini). Apžiūra servise buvo pardavėjo iniciatyva, tam, kad patikrinti apipurškimo sistemą. Kaina buvo sumažinta iki 8600 Eur, o pirkėjas sumokėjo 8500 Eur. Prekiauja dėvėtomis mašinomis, tos dėvėtos mašinos natūraliai nusidėvi, jie kažkuo garantuoti kaip autosalonas negali, tai neįmanoma, jie perka taip transporto priemones iš žmonių tokias, kokias mato vizualiai. Ta mašina, kai buvo suremontuota, kaladėlės rankinio keistos, turbina keista, suodžių filtras išprogramuotas, viską ieškovas matė ir buvo informuotas. Stabdžių kaladėlės neveikė, nes jas reikia reguliuoti, jos naujos, būgnas senas, reikia keisti ar ištekinti, bet pardavimui to užtenka, o ateityje savininkas pasitvarko. Po turbinos keitimo, pats su ta mašina pravažiavo 50-60 km. Apie tai informavo ieškovą. Ieškovas sakė, kad bėga tepalai, tai neįmanoma. Tą patį vakarą paskambino savininkui ir pasiteiravo ar viskas gerai. Atsakė, kad viskas šaunu ir puiku. Skambino trys dienos iki ieškinio gavimo, pirmą kartą. Jis negali garantuoti dėl daikto, kurio pats neeksploatavo. Ieškovas nuo aikštelės  iki serviso, nuo serviso iki banko, nuo banko iki techninės apžiūros centro vairavo pats. Automobilį pirko Berlyne, o pargabentas iš Švedijos. Dėl ridos net neabejoja, prieš pirkdamas mašiną pasitikrino pats. Automobilis pargabentas ant autovežio. Automobilis nuo parvežimo apie mėnesį buvo Lietuvoje. Jis nežino ar perėjo iškart techninę apžiūrą, nes jie nesitarė išvis, kad bus su technine apžiūra. Kitą dieną vakare paskambino ieškovui. Pačiam apžiūros procese nedalyvavo. Pažįsta darbuotojus techninės apžiūros, nes dažnai varo mašinas. Nemano, kad techninė apžiūra buvo nesąžininga. Pirkėjas pats turėjo atsisėdęs į mašiną nustatyti, pvz. sankabos gedimą ją spaudant. Automobilių prekyba užsiima nuo 1992 m. Apie kondicionieriaus vamzdelį iš karto buvo pasakęs ieškovui, apie ventilį taip pat buvo pasakęs; mechaninės greičio dėžės restauravimas, to negali būti; alkūnės veleno riebokšlis – natūralus susidėvėjimas; sankaba – ieškovas pirkdamas galėjo pasitikrinti ją išmindamas, taip galima išgirsti ūžesį, bet jo nebuvo. Išminamas guolis, variklio pagalvė, tai natūraliai susidėvinčios detalės, jos susidėvėję suminkštėja. Priekinės šakės – mašina parduodama be technikinės apžiūros, visa atsakomybė pirkėjui, jis galėjo apsižiūrėti, ką jie nustatė vietoje apžiūrėdami, galėjo derėtis kainą. Sandoris buvo parduoti be techninės apžiūros, kaina buvo apie 8900 Eur. Pirkimo metu buvo 200-300 Eur nuderėta.  Pinigus ieškovas sumokėjo prieš techninę apžiūrą. Dėl galinio tilto – tarp priekinio ir galinio tilto yra kardanas, tarp kardanų yra guminės movos, salnikai, kurie neleidžia, kad iš pavarų dėžės ištekėtų tepalas, mašina 266 000 rida prabėgus, tai yra natūraliai susidėvėjus. Šis automobilio modelis nuo 2006 m. 12 mėn. pradėtas gaminti, bet šitas modelis yra 2007 m., nes 2006 m. modelis eina be blizgučių, be kitokių bamperių, todėl skelbime buvo įrašyta 2007 m.

Liudytojas D. D. nurodė, kad yra ieškovo kaimynas. Kartu su ieškovu buvo pirkti automobilio.  Nuvažiavę apžiūrėjo mašiną, pardavėjas sakė, kad kažkas su turbina, tvarkytas variklis. Važiavo mašina normaliai. Apie mašinas supranta šiek tiek, pats yra dirbęs servise. Viską apžiūrėjo, duris, bagažinę, buferius, iš estetinės vaizdo pusės - gerai atrodė, o techninė, pirmą kartą matant, sunku pasakyti, matė tik tai, kas vizualiai. Neveikė partronika, nuvažiavo į servisą, ten gal to pardavėjo pažįstami dirba. Su automobiliu pravažiavo gal pora kilometrų iki serviso buvo dar galiukas, važiuojant nieko neišgirdo. Žiūrėjo ridą, maždaug atitiko pagal metus. Buvo servise, kad pakeisti lemputes. Iš Utenos parvažiavo vienas V. Grįžę namo kalbėjo su V., kalbėjo, kad buvo garsų. Pamatė, kad neveikia mašinos galinis tiltas jau namuose. Žino, kad grįžęs V. varė automobilį į servisą.                            

Liudytojas D. S. nurodė, kad yra ieškovo sūnus. Važiavo pirkti kartu automobilį, sakė labai tvarkingas automobilis, nuvažiavus paaiškėjo daug kitų aplinkybių: melavo metus (skelbime 2007 m. 06 mėnesio, o perkant pastebėjo, kad 2006 m.); automobilis švediškas, nors skelbime – vokiškas. Pats neturi techninių žinių apie automobilius. Visi trys apžiūrėjo, pardavėjas sakė, kad turbina naujai pakeista, kad viskas tvarkinga, sakė tvarkė Lietuvoje. Automobilis pardavėjo tvarkomas buvo, nes važiuojant iš Vokietijos sugedo turbina. Apžiūrėti automobilį skubėjo, buvo vėlu, norėjo spėti į Regitrą užregistruoti, pardavėjas patikino, kad problemų jokių nėra. Varant techninę apžiūrą, pardavėjas pažinojo tą darbuotoją, mano kad pravarė tik dėl to.  Vizualiai buvo tvarkingas, su išore nebuvo problemų, variklis nuplautas, o kai grįžo buvo baisus. Su automobiliu pravažiavo 100 m. Vairavo D. ir V. Važiavo automobiliu į priekį, niekas nesukėlė jokių abejonių. Techniniai gedimai paaiškėjo tik parvažiavus, nes tiltai neveikė, tepalai išbėgę. Nuvarė automobilį pas meistrą, rado daug problemų: vamzdžiai pagaliukais užkaišioti.  Skambino pardavėjui po savaitės ar po dviejų, pats jis skambino. Skambino prieš UAB „Kietaviškių autocentras“ servisą, kalbėjo su savininku. Jis sakė pardavėjui telefonu, kad netvarkingas automobilis, prašė, kad kompensuotų išlaidas. Pardavėjas sakė, kad patys gal sugadino ir nieko nežino. Daugiau pats neskambino. Buvo, kad automobilis visai pats nevažiavo, kai vežė į UAB „Kietaviškių autocentras“ servisą. Gedimai jau buvo pirkimo metu. Pagal tokią ridą abejoja, kad galėjo būti toks nusidėvėjimas. Mano, jog jie iš Vokietijos negalėjo su automobiliu parvažiuoti, nes 2015 m. Švedijoje buvo pasibaigus technikinė, todėl jie niekaip negalėjo parvažiuoti iš Vokietijos. Po to kai sutaisė UAB „Kietaviškių autocentras“ , kažkokių problemų atsirado kaip tik šiandien.  Tie taisymai buvo būtini, nes dėl tiltų, sankabos, greičio dėžės, jie negalėjo praeiti technikinės apžiūros. Pats nedalyvavo techninės apžiūros metu. Automobilis galėjo būti nusidėvėjęs, pardavėjas patvirtino, kad techniškai tvarkingas. Paties variklio netaisė, bet meistras sakė, kad gali būti keistas jis. Buvo mašina padaryta taip, kaip pardavimui. Turbina nepadaryta, katalizatoriai išpjauti. Derėjosi dėl automobilio kainos, partronikai neveikė, tai nuleido 100 Eur. Gedimus pastebėjo iškart grįžę namo. Grįžę keitė tarpines, šlangutes, dar iki apžiūros UAB „Kietaviškių autocentras“ servise.

              Liudytojas specialistas L. K. parodė, kad 2018 m. sausio 17 d. ir 18 d. sąmatose nurodyti gedimai sunkiai įskaitomi. Tačiau iš to ką jis mato, nėra nė vieno trūkumo, dėl kurio nepraeitų techninės apžiūros, gedimai neužslėpti.

Ieškinys atmestinas.

              Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 7 d. tarp V. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas V. S. už  8500 Eur nupirko automobilį Volvo XC90, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“  pardavė minėtą automobilį (elektroninės bylos T. 1, b. l. 7). Sutartyje automobilio defektai neužfiksuoti, nurodyta, jog informacijos apie įvykius ir trūkumus nėra, pirkėjas automobilio išorei ir techniniam stoviui pretenzijų neturi. Automobilis parduotas be techninės apžiūros (elektroninės bylos T. 1, b. l. 7). Techninė apžiūra atlikta iš karto po sandorio sudarymo, tai yra 2017 m. lapkričio 7 d. Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 901-0215218 (atlikimo data, laikas 2017 m. lapkričio 7 d., 15:16 val.), nurodyta, jos transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, techninė apžiūra galioja iki 2019 m. lapkričio 7 d., pirmosios registracijos data 2006 m. spalio 11 d. (elektroninės bylos T. 1, b. l. 46). Į bylą pateiktos uždarosios akcinės bendrovės ,,Kietaviškių autoservisas“ 2017 m. sausio 17 d. ir 18 d. automobilio darbų sąmatos, kurių bendra suma 2080 Eur, sumokėta 2018 m. sausio 19 d.  pagal PVM sąskaitą faktūrą serija KAC Nr. 3207 (mokėtojas ūkininkas V. S.) (elektroninės bylos T. 1, b. l. 9, 10, 11).                                                         Ginčas tarp šalių kyla dėl įsigyto naudoto automobilio kokybės. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad nustatyta daug transporto priemonės gedimų, susijusių su kondicionieriumi, greičių dėže, pavarų dėže, alkūniniu velenu, tiltu, smagračiu, sankaba, išimamais guoliais, variklio pagalve ir kita, dėl ko automobilis buvo nupirktas su trūkumais, kurie pardavėjo buvo žinomi, bet neatskleisti. Atsakovas nurodė, kad visi jam žinomi gedimai buvo atskleisti, ieškovui automobilio būklė tiko, automobilis važiavo, buvo parduotas be techninės apžiūros, todėl ieškovui tenka rizika dėl automobilio techninės būklės.

              Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė verčiasi automobilių prekyba, tai yra šiuo atveju laikomas (profesionalus pardavėjas), o ieškovas - pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigijęs iš profesionalaus pardavėjo automobilį, reikalingą jo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, patenkinti. Tokį vartojimo santykių apibrėžimą pateikia CK 6.350 str. Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo) 2 str. 5 d., pardavėjas turi būti asmuo, kuris verčiasi prekyba ir vykdydamas savo verslą siūlo ir parduoda prekes vartotojams, o vartojimo sutartis – prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (2 str. 14 d.). Taigi laikytina, kad šiuo atveju tarp šalių sudaryta 2017 m. lapkričio 7 d. automobilio pirkimo sutartis yra vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.350 str. 1 d.). Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 str.), kurie detalizuojami CK 6.333 ir 6.363 straipsniuose įtvirtinant daikto kokybės kriterijus: pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kuris atitiktų daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ne blogesnės kokybės, negu galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 str.).

              CK 6.333 str. 1 d. numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Vadinasi, pagal šioje normoje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent pirkėjui (šioje byloje – ieškovui) tenka pareiga įrodyti, kad daikto kokybės trūkumas buvo jau nuosavybės teisės perėjimo metu arba atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Pažymėtina, jog ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė analogiškai aiškinama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2009).

              Vadovaujantis CK 6.363 str., jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo daikto trūkumų pašalinimo išlaidas. Kadangi pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu pirkėjo teisių gynimo būdu tik tuo atveju, jeigu pardavėjas netinkamai įvykdė savo pareigą perduoti pirkėjui tinkamos kokybės daiktą, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovas tinkamai įvykdė minėtą pareigą.

              CK 6.327 str. 2 d. nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą tik tuomet, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. CK 6.327 str. 3 d. nustato, kad pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.                                                                      Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisiškai reikšminga aplinkybė, jog ieškovui buvo parduota specifinė prekė, t. y. naudotas automobilis, todėl akivaizdu, kad 11 metų eksploatuotas automobilis galėjo turėti įvairių trūkumų, kurie įvertinus tai, jog pardavėjas automobilio neeksploatavo, automobilis pargabentas iš Berlyno prieš mėnesį laiko iki sandorio sudarymo, Lietuvoje registruotas nebuvo, galėjo būti nežinomi pardavėjui, kurių taip pat galėjo nepastebėti ir pirkėjas. Naudotam automobiliui įvairūs gedimai gali pasireikšti netikėtai tiesiog dėl natūralaus nusidėvėjimo, todėl savaime suprantama, kad naudoto automobilio įsigijimas visada yra susijęs su tam tikra rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad atsakovas ieškovą suklaidino, kadangi skelbime nurodyta, kad automobilis be defektų, pagaminimo metai 2007 m., nors realiai 2006 m., automobilis vokiškas, nors pirkimo vietoje paaiškėjo, kad švediškas, atvykę apžiūrėti automobilio, išoriškai pamatė, kad neveikia partronikai, šaldymo sistema (klimo), žibintų plovimo įtaisas, tačiau pripažino, kad minėti gedimai buvo pardavėjo pašalinti autoservise, pardavėjas nuleido 200 Eur; pardavėjas nurodęs, kad keista turbina, tačiau daugiau gedimų nenurodė, jau važiuodamas iš Utenos į Marijampolę ieškovas girdėjo bildesius, o ryte rado išbėgusius tepalus. Atsakovas nurodė, kad ieškovo įsigytas automobilis pagamintas 2006 m. pabaigoje, jam taikoma kitokia komplektacija nei 2006 m. pradžioje pagamintiems automobiliams, todėl skelbime nurodė 2007 m., automobilį pirko Berlyne, bet automobilis pagamintas Švedijoje. Teismo vertinimu atsakovo skelbime nurodyta klaidinanti informacija dėl automobilio pagaminimo metų ir šalies nėra pateisinami, tačiau šios aplinkybės paaiškėjo dar prieš šalims pasirašant sutartį, tai yra sandorio metu buvo atskleistos, todėl nelaikytinos nesąžiningomis sutarties sąlygomis; kitų nesąžiningų sutarties sąlygų, kuriomis galėtų būti pažeistos ieškovo kaip vartotojo teisės, pagal teismui pateiktus bylos duomenis, nenustatyta (CK 6.188 str. 2 d.). Ieškovas nurodė, kad nors sutartyje ir pažymėta, kad dujų išmetimo sistema tvarkinga, tačiau automobilis  be katalizatoriaus ir ši aplinkybė paaiškėjo UAB „Kietaviškių autocentras“, tačiau teismui tokių įrodymų nepateikė, dėl sutartyje nurodytų stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo, saugos sistemų, teismo posėdyje pretenzijų nereiškė. Teisiškai reikšminga, kad sutartimi šalys susitarė, jog automobilis parduodamas be galiojančios transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros, todėl ieškovas įsigydamas 11 metų senumo automobilį be techninės apžiūros, net ir neturėdamas specialių žinių, turėjo suprasti, kad automobilis gali būti natūraliai nusidėvėjęs, o su tuo susiję gedimai išaiškėti pradėjus automobilį eksploatuoti. Be to techninė apžiūra atlikta automobilio įsigijimo dieną, techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) nurodyta, jog transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, ir nors ieškovas nurodė, kad techninė apžiūra buvo atlikta nesąžiningai, tačiau tokių įrodymų nepateikė, teismui patvirtino, kad pats dalyvavo, atliekant šią apžiūrą; be to teismo iniciatyva liudytoju byloje apklaustas Regitroje dirbantis specialistas L. K. patvirtino, kad ieškovo nurodyti automobilio gedimai nebuvo užslėpti, jie ir asmeniui be specialių žinių galėjo būti matomi ir girdimi, dėl važiuoklės gedimo automobilis net nebūtų atvykęs į techninės apžiūros vietą, tačiau byloje pats ieškovas patvirtino, kad važinėjo ginčo automobiliu, jį išbandydamas, nusipirkęs jį parvažiavo iš Utenos į Vilnių (apie 200 km), kas patvirtina, kad pagal paskirtį tiesioginę funkciją naudotas automobilis atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių juo važiuoti, sutarties sudarymo dieną, nebuvo. Be to ieškovas nurodė, kad atvažiavęs apžiūrėti automobilio nustatė, jog šis atrodė techniškai tvarkingas, pabandė juo važiuoti; automobilio pirkti jis atvyko kartu su liudytoju D. D., kuris yra dirbęs autoservise, kuris teisme nurodė, kad automobilis techniškai atrodė tvarkingas; liudytojas D. S. parodė, kad automobilis buvo tvarkingas ir važiuojantis; atsakovas informavo ieškovą apie automobiliui keistą turbiną; tiek ieškovas, tiek liudytojai nurodė, kad ieškovas atsisakė patikrinti automobilio techninę būklę prieš sandorio sudarymą, kadangi patikėjo pardavėju.

              Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovas įvertino automobilį taip, kaip jis pageidavo – apžiūrėjo, pavažiavo juo, nors turėjo galimybę atlikti nuodugnesnę apžiūrą ir atsakovo autoservise. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovui prieš perkant automobilį buvo sudarytos sąlygos jį apžiūrėti, įvertinti jo techninę būklę ir būklė ieškovą tenkino.  Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad 2018 m. sausio 17 ir 18 d. autoremonto darbų sąmatose nurodytų autodetalių gedimas ir jų remontas buvo padaryti būtent iki ieškovui įsigyjant automobilį, o atsakovas nuslėpė jam žinomus automobilio trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą bei galėjo ir turėjo žinoti apie minėtus automobilio gedimus, kadangi kaip jau minėta automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuojamas, maždaug prieš mėnesį laiko pargabentas iš Vokietijos. Į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad praėjus dviem mėnesiams po automobilio įsigijimo, automobilis buvo remontuotas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Kietaviškio autoservisas“, nors ieškovas nurodė, kad automobilis sugedo jau po savaitės, tačiau autoremonto darbų sąmatos ir PVM sąskaita faktūra neįrodo, jog ieškovo nurodyti automobilio defektai atsirado iki transporto priemonės perdavimo jam naudotis arba dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo, duomenų, kad automobilis sugedo po savaitės, byloje nėra. Byloje nėra ir duomenų, jog tepalo nubėgimo vamzdeliai buvo užkimšti kaip nurodė ieškovas pagaliu. Įrodymas, patvirtinantis transporto priemonės defektus, galėtų būti ekspertizės aktas ar kiti patikimi įrodymai, neabejotinai patvirtinantys automobilio defektų atsiradimą iki jo perdavimo ieškovui. Aplinkybės, kad automobilis buvo taisomas jau sekančią dieną dėl tepalų, kad buvo keista tarpinė, už remontą ieškovas sumokėjo 500 Eur, byloje nėra (CPK 178 str.).                            Teismo vertinimu iš 2018 m. sausio 17 ir 18 d. autoremonto darbų sąmatos darytina išvada, kad - automobiliui buvo atlikti einamų ir sistemingai atnaujinamų detalių keitimai (keistas kondicionieriaus vamzdelis ir ventilis, keista, transmisinė alyva, sailentblokai, guoliai, movos, riebokšliai ir kt.), o kita dalis atliktų remonto darbų yra susijusi su automobilio nusidėvėjimu jį naudojant 11 metų (alkūninis velenas, sankaba ir kt.). Dėl greičių dėžės, galinio tilto, tai tokio pobūdžio gedimai išryškėja važiavimo metu, kaip nurodė L. K. teisme girdimi bildesiai, automobilis kelyje nestabilus, be to tokie gedimai pastebimi tikrinant servise ir nėra vertinami kaip užslėpti, tačiau kaip minėta ieškovas šia teise nepasinaudojo, tačiau išbandė automobilį važiuodamas. Pagal bylos duomenis, jokių ypatingų ir 11 metų naudotam automobiliui dyzeliniu varikliu nebūdingų gedimų nenustatyta, fiksuoti autoremonto darbų sąmatose nurodyti gedimai atitinkamai ir nulemia 11 metų senumo automobilio vertės ženklų skirtumą, lyginant su visiškai nauju daiktu. Ieškovas pats nurodė, kad netikrino automobilio techninės būklės iki pirkimo, su varikliu ir kitų užslėptų gedimų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad ieškovas įsigydamas 11 metų naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (pvz., nuvažiuotų kilometrų skaičių – 266709 km, kurių neginčijo) turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Ieškovas turėjo pats įvertinti automobilio techninę būklę, konsultuotis su reikiamą informaciją galinčiais suteikti asmenimis, o ne vien vadovautis pardavėjo konsultacija. CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus, tačiau šia teise ieškovas nepasinaudojo. Be to akivaizdu, kad asmuo, manydamas, jog apgaulės pasekoje įsigijo nekokybišką daiktą, per protingą ir kuo trumpesnį laiką apie parduoto daikto kokybės trūkumus turėtų pranešti pardavėjui ir imtis priemonių aiškiai ir tiksliai fiksuoti visus tokio daikto trūkumus, tačiau ieškovas kaip nurodė atsakovas į atsakovą kreipėsi tik tada, kai jau buvo atlikti darbai UAB „Kietaviškių autoservisas“, šios aplinkybės ieškovas neginčijo. Ieškovas pripažino, kad atsakovas tą pačią dieną po sandorio sudarymo paskambino ieškovui ir klausė apie automobilio būklę, tačiau ieškovas pretenzijų nepareiškė, kaip nurodė teismui dėl to, kad tepalų balą pastebėjo tik ryte. Tačiau teismas įvertina tai, jog ieškovas teismui nurodė, kad vykstant automobiliu iš Utenos į Marijampolę girdėjo bildesius, tačiau atsakovui paskambinus dėl to pretenzijų nepareiškė, priešingai patvirtino, kad viskas gerai. Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, ieškovas teismui neteikė prašymo apklausti techninę apžiūrą Utenoje atlikusį kontrolierių, teismas savo iniciatyva, nedidindamas bylinėjimosi išlaidų, iškvietė techninės apžiūros specialistą iš bylos nagrinėjimo vietos, kuris nurodė, kad darbų sąmatoje nurodyti gedimai nėra užslėpti, iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad netinkamos kokybės daikto faktas neįrodytas, todėl, nesant abejonių dėl šio fakto ir pakakus jį patvirtinančiuose įrodymuose esančių duomenų, teismui nebuvo teisinio pagrindo skirti ekspertizę savo iniciatyva, be to atmestas ir 2018 m. birželio 7 d. ieškovo atstovo prašymas iškviesti UAB „Kietaviškių autocentro“ darbuotoją, atlikusį automobilio remonto darbus, tokį prašymą vertinant kaip bylos vilkinimą, atsižvelgiant į tai, kad  ieškovas turėjo atstovą nuo pat ieškinio pateikimo, nei parengiamojo teismo posėdžio metu, nei 2 teismo posėdžiuose atstovas neteikė tokio prašymo, o pateikęs prašymą tiksliai nenurodė kokias esmines bylai aplinkybes šis darbuotojas galės atskleisti, kaip byloje jau buvo apklaustas specialistas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 2 priedas, kuriame nustatyta, kad automobilio techninės patikros metu tikrinama stabdžių sistema, išmetamų teršalų kiekis, žibintų šviesos matavimai, transporto priemonės identifikavimo duomenys, vairo mechanizmas, transporto priemonės ašys, ratai ir padangos, pakaba, važiuoklė (laikantysis kėbulas, rėmas) ir prie jos tvirtinami mazgai, triukšmo lygis, kas patvirtina, kad iš esmės techninės apžiūros metu buvo tikrinami automobilio techniniai duomenys, kurie fiksuoti byloje esančiose autoremonto darbų sąmatose. Minėto Įsakymo 10 straipsnyje numatyta, jog atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu ir (ar) valdytojo išreikštu pageidavimu patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, kai transporto priemonės atitiktis tiems papildomiems reikalavimams privaloma tvarka neatliekama. Taigi, transporto priemonės valdytojui pareiškus pageidavimą patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, techninę apžiūrą atliekanti įstaiga turi tai atlikti, tokio prašymo ieškovas nepareiškė, pastabų dėl atliktos techninės apžiūros nefiksuota. Techninės apžiūros talonas patvirtina transporto priemonės būklę jos apžiūros atlikimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017), kuri šiuo atveju atlikta, galiojanti, nenurodant jokių trūkumų.

              Byloje nėra nustatyta, kad ieškovo įsigytas automobilis neatitiko kokybės reikalavimų (pvz. negalėjo būti eksploatuojamas, daužtas ir pan.). Nekokybišku daiktą galima pripažinti tuomet, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra pateikta. Nors ieškovas teigia, kad automobilio kokybės trūkumai buvo susiję ne su natūraliais nusidėvėjimas, atsirandančiais eksploatuojant automobilį, bet su esminiu automobilio kokybės trūkumu – susijusių su kondicionieriumi, greičių dėže, pavarų dėže, alkūniniu velenu, smagračiu, sankaba, išimamais guoliais, variklio pagalve, tiltu ir kita, tačiau šie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būsena. Nagrinėjamu atveju paties ieškovo pripažinta, kad prieš įsigyjant automobilį, jis buvo apžiūrėtas, radus trūkumus sumažinta kaina, išbandytas, jis automobilį užsivedė ir juo važiavo, todėl tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad įsigytas automobilis buvo tinkamas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį.

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pardavė automobilį su paslėptais defektais, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo, ir yra atsakingas dėl ieškovo patirtų išlaidų automobilio remontui, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 6.363 str., CPK 178 str., 185 str.).

              Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš ieškovo valstybei priteistinos 12,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,42 Eur (dvylika eurų 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į  Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą,  nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės  apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                             (pasirašyta elektroniniu parašu)                                             Ingrida Navickienė