Civilinė byla Nr. e2A-60-798/2026
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00131-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. E. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje
pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ValdManTa“ ieškinį atsakovui M. E. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „ValdManTa“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. E. 141 106,60 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. civilinėje byloje
Nr. eB2-197-538/2024 priėmė sprendimą pripažinti LUAB „ValdManTa“ bankrotą tyčiniu, kuriuo nustatė, kad asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą, yra buvęs LUAB „ValdManTa“ vadovas ir akcininkas M. E. Teismas pripažino 2021 m. spalio 18 d.,
2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. akcijų pirkimo pardavimo sandorius, kuriais akcininkas M. E perleido LUAB „ValdManTa“ 100 vnt. akcijų J. V. negaliojančiais ir taikė restituciją, nusprendė grąžinti M. E. 100 vnt. LUAB „ValdManTa“ akcijų bei pripažino 2021 m. lapkričio 15 d. LUAB „ValdManTa“ vienintelio akcininko J. V. sprendimą dėl direktoriaus M. E. atleidimo ir naujo vadovo J. V. paskyrimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
3. Teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu preziumuojama, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė bendrovę prie tyčinio bankroto, ir dėl šios priežasties nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai. LUAB „ValdManTa“ bankroto byloje nepadengti kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro141 106,60 Eur, todėl prašo priteisti iš atsakovo 141 106,60 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nusprendė priteisti iš atsakovo M. E. ieškovei LUAB „ValdManTa“ 141 106,60 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (141 106,60 Eur) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas M. E. įstatyme nustatytų pareigų nevykdė ir nusprendė bendrovės akcijas fiktyviai perleisti veiklos neketinančiam tęsti Rusijos Federacijos piliečiui. Be to, žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir turi nuo 2021 m. vidurio susidariusią ir nuolat didėjančią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui bei užsienio šalies (Norvegijos Karalystės) mokesčių administratoriui, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
6. Pripažinus LUAB „ValdManTa“ bankrotą tyčiniu dėl tų pačių neteisėtų ir kaltų atsakovo veiksmų, su kuriais yra siejamas ir šioje byloje jam pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – jo, kaip vadovo, neteisėti veiksmai pripažintini nustatytais prejudiciniais faktais, o žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra preziumuojami. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šias prezumpcijas, tačiau būtent jam ir tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas.
7. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal bandomąjį 2021 m. balansą bendrovės turto vertė buvo 117 043,66 Eur, skolų – 99 610,70 Eur, tačiau į balansą nebuvo įtraukta mokestinė nepriemoka, kuri Plungės apylinkės teismo
2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-84-941/2022 duomenimis 2021 m. spalio 12 d. sudarė 121 461,94 Eur, o iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. išaugo iki 132 300,44 Eur. Bendrovė 2021 m. spalio 6 d. turėjo vieną valstybiniu socialiniu draudimu apdraustą darbuotoją, o 2021 m. gruodžio 9 d. darbuotojų nebeturėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateiktais duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka pradėjo didėti nuo 2021 m. birželio 15 d., o Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. spalio 29 d. Taigi, 2021 m. antroje pusėje bendrovės skolos viršijo bendrovės turto vertę, bendrovė faktiškai nevykdė veiklos, nemokėjo mokesčių, nes buvo nemoki. Tačiau, kaip nustatyta toje pačioje nutartyje, buvęs bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas M. E. juridiniam asmeniui tapus nemokiu, nesiėmė įstatyme nustatytų pareigų nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, tačiau nusprendė bendrovės akcijas fiktyviai perleisti Rusijos Federacijos piliečiui.
8. Byloje nustatyta, kad LUAB „ValdManTa“ jau esant nemokia ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais (VMI reikalavimas atsirado nuo 2021 m. birželio 15 d., Norvegijos mokesčių administratoriaus reikalavimas atsirado nuo 2020 m. spalio 29 d.),
M. E., kaip tuometinis bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. sudarytais sandoriais perleido Rusijos Federacijos piliečiui J. V. visas bendrovės akcijas (po 20 proc. kiekvienu sandoriu) už 500 Eur.
9. Bendrovei jau esant nemokia ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, buvo vykdomi atsiskaitymai pažeidžiant mokėjimų eiliškumą, turint kitų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir buvo padaryti pervedimai susijusiai bendrovei UAB „Qvalda“, kurios vadovas ir vienintelis akcininkas yra M. E. tėvas. Bylos duomenys patvirtina, kad paskutinės banko sąskaitoje gautos pajamos buvo pervestos bendrovei UAB „Qvalda“, nes 2021 m. spalio 12 d. atliktas mokėjimas 2 145 Eur, 2021 m. spalio 28 d. atliktas mokėjimas
18 602,81 Eur, 2021 m. lapkričio 10 d. atliktas mokėjimas 3 192 Eur. LUAB „ValdManTa“ iš viso UAB „Qvalda“ pervedė 40 186,46 Eur. Kokiu teisiniu pagrindu susijusiam juridiniam asmeniui buvo pervestos faktiškai nemokios bendrovės lėšos, nes skolos kitiems kreditoriams jau viršijo bendrovės turtą, atsakovas nepagrindė. Taigi, LUAB „ValdManTa“ vadovas ir akcininkas, žinodamas realią bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, bet turi nuo 2020 m. spalio 29 d. bei nuo 2021 m. vidurio susidariusias ir nuolat didėjančias mokestines nepriemokas valstybės biudžetui bei užsienio šalies mokesčių administratoriui, nesilaikė pareigos užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigas eiliškumo, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su susijusiu juridiniu asmeniu, todėl pažeidė kitų kreditorių, kurių reikalavimai vėliau buvo patvirtinti bendrovės bankroto byloje, interesus, t. y. veikė pažeisdama LUAB „ValdMaTa“ kreditorių teises ir interesus.
10. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-84-941/2022 LUAB „ValdManTa“ buvusiam vadovui M. E. paskirta 1 400 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad LUAB „ValdManTa“ 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 10 d.,
2021 m. lapkričio 22 d. pervedė UAB „Qvalda“ iš viso 40 186,46 Eur, nors nuo
2021 m. spalio 12 d. turėjo 121 461,94 Eur mokestinę nepriemoką. 2022 m. rugpjūčio 22 d. mokestinė nepriemoka sudarė 132 300,44 Eur.
11. LUAB „ValdManTa“ buvęs vadovas neperdavė nemokumo administratorei dalies bendrovės dokumentų ir neperdavė turto. Nemokumo administratorė dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo kreipėsi tiek į naujai paskirtą vadovą J. V., tiek į buvusį vadovą
M. E. ir prašė atsakovo pateikti LUAB „ValdManTa“ dokumentų priėmimo perdavimo aktą, kuriuo jis perdavė bendrovės dokumentus ir turtą naujajam akcininkui J. V. Tačiau su atsakovu susisiekus elektroniniu paštu, atsakovas pateikė ieškovei penkias LUAB „ValdManTa“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, o dokumentų ir turto perdavimo aktų nepateikė. Paaiškino, kad bendrovės dokumentų naujam akcininkui neperdavė ir nurodė dėl apskaitos registrų kreiptis į apskaitą tvarkiusią bendrovę. Nurodė, kad iš bendrovės buhalterinę apskaitą vedusios mažosios bendrijos (toliau – MB) „ERapskaita“ vadovės E. R. nemokumo administratorė gavo tam tikrus apskaitos registrų duomenis. MB „ERapskaita“ vadovė patvirtino, kad bendrovės apskaitą tvarkė iki 2021 m. liepos mėn. Dėl 2021 m. gruodžio mėn. apskaitoje atliktos buhalterinės operacijos (užskaitos) nurodė, kad visus jos žinioje turimus LUAB „ValdManTa“ dokumentus perdavė V. E., t. y. atsakovo tėvui.
12. Atsakovas tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad neteisėti veiksmai, dėl kurių LUAB „ValdManTa“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo atlikti po to, kai bendrovė jau tapo nemokia ir tuo nepadarė žalos kreditoriams. Tokius atsakovo teiginius teismas įvertino kaip nepagrįstus, kadangi nesąžiningi atsakovo veiksmai nebuvo vienkartiniai sandoriai, tačiau pasireiškė kaip nuoseklus bandymas išvengti atsakomybės ir atsiskaitymo su kreditoriais. Teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog neatsiskaitymą su kreditoriais lėmė kitos aplinkybės.
13. Teismas konstatavo, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, o nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, todėl ieškovės ieškinį dėl 141 106,60 Eur žalos atlyginimo patenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovas M. E. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
2025 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus, atsakovas iš esmės neteisėtai veikė tik perleisdamas bendrovės akcijas asmeniui, neketinančiam tęsti bendrovės veiklos, bei atlikdamas mokėjimo pavedimus UAB „Qvalda“, kas šioje byloje laikytina prejudiciniais faktais, nustatytais byloje dėl tyčinio bankroto.
14.2. Teismas nepagrįstai atsakovo neteisėtais veiksmais pripažino ir tai, kad atsakovas neperdavė visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei. Nemokumo administratorė negalėjo nurodyti, kokie bendrovės dokumentai ar turtas jai nebuvo perduoti. Dokumentų neperdavimo aplinkybės iš esmės buvo grindžiamos tuo, kad dokumentai buvo perduoti nesunumeruoti ir be aprašų, tai negali būti susiję nei su bendrovės nemokumu, nei su turtine padėtimi ar juo labiau negali būti pagrindas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
14.3. Atsakovas nesutinka, kad pats bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu lėmė atsakovo, kaip bendrovės vadovo ir už tyčinį bankrotą atsakingo asmens, atsakomybę už visus bankroto byloje nepadengtus kreditorių finansinius reikalavimus, neįvertinant jų susidarymo priežasčių bei aplinkybių, kurios, atsakovo vertinimu, nėra susijusios su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais.
14.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo (nutarties 43 punktas).
14.5. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad LUAB „ValdManTa“ po akcijų perleidimo sutarčių sudarymo būtų vykdžiusi veiklą, gavusi pajamas ar padengusi skolą kreditorei VMI. Matyti, kad LUAB „ValdManTa“ skola kreditorei VMI po to, kai atsakovas perleido akcijas, sumažėjo, tai reiškia, kad atsakovo neteisti veiksmai, kurie buvo pripažinti byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, negalėjo turėti įtakos skolos VMI susidarymui ir padidėjimui.
14.6. Skola Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriui yra susidariusi 2018-2019 metais. Kaip paaiškino liudytoja E. R., ši skola susidarė dėl nesusipratimo su darbuotojais. Tai yra, LUAB „ValdManTa“ veiklą vykdė Norvegijos Karalystėje ir bendrovės darbuotojai buvo pripažinti dirbančiais Norvegijos Karalystėje, dėl to atsirado pareiga sumokėti mokesčius Norvegijos Karalystėje, nors visi mokesčiai, susiję su sudarytomis darbo sutartimis, buvo sumokėti Lietuvos Respublikoje. Tai, kad skola Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriui susidarė 2018-2019 metais, t. y. gerokai anksčiau nei atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, reiškia, jog ši žala taip ieškovei pat nebuvo padaryta.
14.7. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta dėl asmens, atsakingo už tyčinį bankrotą atsakomybės ribų tais atvejais, kuomet tyčiniai veiksmai atliekami jau bendrovei esant nemokia, dėl to ieškovei padarytą žalą pripažino visų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, nors nagrinėjamoje byloje atsakovui atsakomybė turėjo būti taikoma tik dėl tokios dalies, kurie susidarė (padidėjo) po neteisėtų veiksmų atlikimo arba yra priežastiniu ryšiu susiję su kreditorių reikalavimais.
14.8. Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtus veiksmus bei jo atsakomybę už bendrovės kreditoriams padarytą žala siejo ir su UAB „Qvalda“ atliktais mokėjimo pavedimais. Nors šioje byloje šie prejudiciniai faktai yra aktualūs, tačiau pažymėtina, kad, pirma, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo konstatuotas faktas, jog mokėjimo pavedimai buvo atlikti nesant prievolės atsiskaityti, o šių pavedimų neteisėtumas buvo grindžiamas tik atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu. Antra, konstatuota, kad šiais pavedimais buvo pažeisti LUAB „ValdManTa“ kreditorių teisės ir interesai, tačiau ne ieškovės interesai, kai nagrinėjamoje byloje yra įrodinėjama ieškovei padaryta žala. Prejudiciniu faktu nelaikytina aplinkybė, kad LUAB „ValdManTa“ prievolė kreditorei UAB „Qvalda“ neegzistavo.
14.9. Visas aplinkybes dėl tarp LUAB „ValdManTa“ ir UAB „Qvalda“ susiklosčiusių prievolinių santykių išsamiai paaiškino liudytoja E. R., kuri teikė buhalterinės apskaitos paslaugas tiek LUAB „ValdManTa“, tiek UAB „Qvalda“. Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovui nusprendus uždaryti bendrovę, buvo likęs vienas nepabaigtas projektas ir LUAB „ValdManTa“ jam įgyvendinti pasamdė UAB „Qvalda“. Tarp šių bendrovių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai ir buvo išrašomos sąskaitos faktūros.
14.10. Pirmosios instancijos teismas taip pat kritiškai įvertino atsakovo pateiktą 2021 m. lapkričio 19 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą Nr. Q003A, teigdamas, kad ji nebuvo deklaruota VMI informacinėje sistemoje, be to, sąskaitoje nebuvo nurodytas UAB „Qvalda“ PVM mokėtojo kodas, nors tuo metu UAB „Qvalda“ jau buvo įregistruota PVM mokėtojų registre. Tai, kad atsakovo pateiktos byloje PVM sąskaitos faktūros duomenys nesutampa su VMI sistemoje deklaruotos sąskaitos duomenimis, nereiškia, kad UAB „Qvalda“ paslaugų LUAB „ValdManTa“ nesuteikė ir prievoliniai santykiai, kurių pagrindu ir buvo atlikti mokėjimai iš LUAB „ValdManTa“ sąskaitos, nesusiklostė.
14.11. LUAB „ValdManTa“ tuo laikotarpiu, kuomet bendrovės vadovu buvo atsakovas, skolų VMI neturėjo ir jam jokios aplinkybės apie galimas skolas šiam kreditoriui nebuvo ir negalėjo būti žinomos.
14.12. Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos dėl bendrovės akcijų perleidimo aplinkybių. Tai yra atsakovas nurodė, kad, esant LUAB „ValdManTa“ skolai Norvegijos Respublikos mokesčių administratoriui, jis priėmė sprendimą parduoti bendrovės akcijas ir per internetinį portalą www. imoniusteigimas.lt kreipėsi į UAB „Logada“, kuriai atstovavo S. R., per kurį ir buvo surastas bendrovės akcijų pirkėjas J. V. bei kuriam tarpininkaujant buvo parengtos tiek akcijų pirkimo pardavimo sutartys, tiek kiti dokumentai, susiję su bendrovės akcijų perleidimu, direktoriaus pasikeitimu. Jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų naujajam bendrovės vadovui neperdavė, o visus turimus dokumentus pristatė bankroto administratorei po bankroto bylos iškėlimo.
15. Atsiliepime į atsakovo M. E. apeliacinį skundą ieškovė LUAB „ValdManTa“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neva nenurodė, kokie dokumentai ir koks turtas jai nebuvo perduotas, nors šios aplinkybės buvo analizuojamos nagrinėjamoje byloje ir atsakovui yra žinomos.
15.2. Vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus ir kreditoriams padarytą žalą, svarbu įvertinti taip pat ir atsakovo veiksmus dėl LUAB „ValdManTa“ dokumentų ir turto neperdavimo tariamam naujam bendrovės akcininkui imituojant LUAB „ValdManTa“ akcijų pardavimo sandorį, kuris teismo sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu. Byloje nėra duomenų, kad tariamo akcijų perleidimo metu būtų buvęs atliktas bendrovės turto inventorizavimas, įsipareigojimai, nebuvo rengiamos finansinės ataskaitos, nors verslo praktikoje be šių dokumentų akcijų perleidimo sandoriai nevyksta.
15.3. Atsakovas tik formaliai teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtus veiksmus nepagrįstai vertino kaip visumą, neatsižvelgdamas į tai, kiek šie neteisėti veiksmai galėjo turėti įtakos bendrovės nemokumui ar prisidėti prie bendrovės finansinės padėties pablogėjimo. Nevykdydamas įstatymų nustatytų pareigų, o nusprendęs fiktyviai parduoti bendrovę, neperdavęs turto, atsakovas padarė žalą kreditoriams ir tokie veiksmai vertintini kaip visuma, sukėlę neigiamas pasekmes bendrovei. LUAB „ValdManTa“ veikla buvo organizuojama tokiu būdu, kad būtų išvengta atsiskaitymų su valstybės biudžetu, taip bendrovę sąmoningai paliekant bankrutuoti.
15.4. Atsakovas tiek pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jo neteisėti veiksmai, dėl kurių LUAB „ValdManTa“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, buvo atlikti po to, kai bendrovė jau tapo nemokia, t. y. nesukėlė neigiamų padarinių ir nepadarė žalos kreditoriams. Tokie atsakovo teiginiai turi būti vertinami kritiškai, kaip gynybinė pozicija, kadangi, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovo nesąžiningi veiksmai nebuvo vienkartiniai sandoriai, o sistemingas bandymas išvengti atsakomybės ir atsiskaitymo su kreditoriais.
15.5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad skolos susidarė jam nebūnant bendrovės direktoriumi. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikia argumentų, kurie bent jau suteiktų pagrindo abejoti dėl prašomos priteisti žalos dydžio (kreditorinių finansinių reikalavimų sumos) ir juo labiau nepateikia įrodymų. Savo teiginius atsakovas grindžia iš esmės tik savo iniciatyva pakviestos liudytojos – buvusios bendrovės buhalterės – parodymais, kuri teigia, kad skolos susidarė dėl nesusipratimo.
15.6. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad ne jis įgaliojo fizinius asmenis teikti duomenis VMI sistemose, jog jis nežinojo, kokie duomenys teikiami ir kokiu pagrindu, kokios sąskaitos deklaruotos, kam jos išrašytos, kokiais pagrindais, vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir iš esmės laikytini atsakovo gynybine pozicija. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius ar bent jau suteiktų pagrindą abejoti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimu, todėl atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą peržengti apeliacinio skundo apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl tyčinio bankroto byloje nustatytų ir kitų atsakovo neteisėtų veiksmų
18. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog neteisėti atsakovo veiksmai buvo: 1) atsakovas, juridiniam asmeniui tapus nemokiu, nesiėmė įstatyme nustatytų pareigų nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, o bendrovės akcijas fiktyviai perleido Rusijos Federacijos piliečiui (teismo sprendimo 48 punktas); 2) bendrovei esant nemokia ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus pažeidžiant įstatyme nustatytas mokėjimo eiliškumo taisykles (teismo sprendimo 50 punktas); 3) atsakovas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-84-941/2022 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje (teismo sprendimo 51 punktas); 4) atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, neperdavė bankroto administratorei dalies bendrovės dokumentų ir neperdavė turto.
19. Pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtus veiksmus įvertino kaip visumą ir priėjo prie išvados, kad atsakovas yra atsakingas už susidariusius kreditorių finansinius reikalavimus, kurie liko nepadengti LUAB „ValdManTa“ bankroto byloje ir neatliko analizės, kada bendrovės skolos atsirado ir ar jos gali būti susijusios su nustatytais atsakovo neteisėtais veiksmais, konstatavus tyčinį bendrovės bankrotą.
20. Teisėjų kolegija atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus pripažįsta pagrįstais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procesui būdingas specifinis civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų juridinio asmens vadovo atsakomybei atsirasti, įrodinėjimo procesas: dvi civilinės atsakomybės sąlygos – vadovo neteisėti veiksmai, sudarę pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos (bankroto proceso metu nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo) ryšys yra preziumuojamas. Juridinio asmens vadovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti šią prezumpciją, tačiau būtent jam ir tenka procesinė našta įrodyti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-823/2025, 33 punktas).
21. Nagrinėjamu atveju yra aktualios Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-197-538/2024 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-104-567/2025, kuriose LUAB „ValdManTa“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Nurodytose bylose teismai nustatė, kad 2021 m. antroje pusėje bendrovės skolos viršijo bendrovės turto vertę, bendrovė faktiškai nevykdė veiklos, nemokėjo mokesčių, nes buvo nemoki. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ryšį tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
22. Tiek šioje byloje, tiek prieš tai paminėtose bylose yra nustatyta, kad LUAB „ValdManTa“ jau esant nemokia ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais (VMI reikalavimas atsirado nuo 2021 m. birželio 15 d., Norvegijos Karalystės mokesčių administratoriaus reikalavimas atsirado nuo 2020 m. spalio 29 d.), atsakovas, kaip tuometinis bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas, 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. sudarytais sandoriais perleido Rusijos Federacijos piliečiui J. V. visas bendrovės akcijas už 500 Eur.
23. Be to, iš esmės tuo pačiu akcijų perleidimo laikotarpiu (2021 m. spalio 12 m., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d.), tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas atsakovas atliko 4 mokėjimo pavedimus, kuriais tėvo V. E. vadovaujamai UAB „Qvalda“ pervedė 40 186,46 Eur.
24. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-104-567/2025 yra nurodyta, kad akcijų perleidimo sandoriais apeliantas siekė išvengti savo, kaip bendrovės savininko ir vadovo pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, bei galimos teisinės atsakomybės, iškėlus bankroto bylą, tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrovės bankrotą tyčiniu, nes bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, bloginant bendrovės turtinę padėtį, nesiimant įstatyme numatytų priemonių, siekiant ją pagerinti bei atsiskaityti su kreditoriais, o priešingai – siekiant galutinai iššvaistyti bendrovės turtą, tuo pačiu tuometiniam bendrovės vadovui ir vieninteliam akcininkui sąmoningai siekiant išvengti asmeninės atsakomybės bendrovei ir jos kreditoriams.
25. Taigi, nagrinėjamo ginčo atveju pripažinus bankrotą tyčiniu buvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, kuriais jis perleido bendrovės akcijas bei atliko 4 mokėjimo pavedimus, kuriais tėvo V. E. vadovaujamai UAB „Qvalda“ pervedė 40 186,46 Eur. Atlikus būtent šiuos neteisėtus veiksmus, sudariusius pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, neteisėti veiksmai ir kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlygos – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, o priežastinis šių neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys yra preziumuojamas.
26. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažino atlikęs šiuos neteisėtus veiksmus ir nurodė, kad nagrinėjamoje byloje jie gali būti laikomi prejudiciniais faktais. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu už visus bankroto byloje nepadengtus kreditorinių finansinius reikalavimus.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais, kai dalis žalos padaryta veiksmais, sukėlusiais tyčinį bankrotą, o dalis – tiesiogiai į kreditorių nukreiptais neteisėtais veiksmais, nesukėlusiais tyčinio bankroto, reikalavimai dėl žalos atlyginimo gali būti pateikti viename ieškinyje. Tačiau šių pagrindų pateikimas viename ieškinyje nepakeičia kiekvienam iš jų taikytinų skirtingų įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių: iš naujo neįrodinėtinais pripažintini tik tie atsakovo neteisėti veiksmai, kurie įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinti sukėlusiais tyčinį bankrotą; atitinkamai preziumuojamas yra tik priežastinis ryšys tarp šių konkrečių veiksmų ir kreditoriui atsiradusios žalos (bankroto proceso metu likusio nepatenkinto kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies). Tuo tarpu našta įrodyti ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų, nesudariusių pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu, neteisėtumą, jų nukreipimą į konkretų kreditorių (ieškovą) ir būtent dėl tų veiksmų ieškovui atsiradusią žalą išlieka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-823/2026).
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prejudiciniais faktais gali būti pripažintos tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai, bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 45 punktas). Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).
29. Ar tyčinio bankroto byloje nustatyta faktinė aplinkybė laikytina prejudicine byloje dėl žalos atlyginimo, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tyčinio bankroto byloje įrodinėtus tyčinio bankroto nustatymo pagrindus ir byloje dėl tyčinio bankroto priimtų teismo procesinių sprendimų turinį (inter alia (be kita ko), į tai, ar nurodyta aplinkybė buvo teismo nustatyta kaip turinti esminę reikšmę sprendžiant dėl bendrovės tyčinio bankroto, ar buvo tik paminėta kaip šalutinė aplinkybė, neturinti esminės reikšmės teismo išvadoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-300-823/2022, 47 punktas).
30. Taigi, byloje pagal kreditoriaus ar nemokumo administratoriaus ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo iš naujo neįrodinėtinais pripažintini tik tie juridinio asmens vadovo neteisėti veiksmai, kurie buvo įrodinėjimo dalyku byloje dėl tyčinio bankroto ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinti jį sukėlusiais. Juridinio asmens vadovo veiksmų, nesukėlusių tyčinio bankroto, vertinimas nepatenka į bylos pagal tokį ieškinį nagrinėjimo ribas.
31. Susipažinus su ieškovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškiniu nenustatyta, kad ieškovė būtų prašiusi žalos atlyginimo dėl to, kad atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, neperdavė bankroto administratorei dalies bendrovės dokumentų ir neperdavė turto. Šie atsakovo veiksmai nutartyje dėl tyčinio bankroto analizuojami nebuvo. Todėl dėl likusių pirmosios instancijos teismo apskųstame sprendime paminėtų veiksmų turėjo būti sprendžiama įrodinėjant visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos taisykles, t .y. neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio ir žalos dydžio. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėtais veiksmais – pripažindamas kitus atsakovo veiksmus, pirmosios instancijos teismas ne tik peržengė ieškiniu apibrėžtas šios bylos nagrinėjimo ribas, bet ir pažeidė įrodinėjimo taisykles, prejudicinių faktų galią suteikdamas aplinkybėms, kurios bendrovės tyčinio bankroto byloje nebuvo nustatytos.
32. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo padaryti neteisėti veiksmai negalėjo turėti įtakos anksčiau susidariusiam bendrovės nemokumui, t. y. ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo, kad iki 2021 m. spalio 12 d. susidariusios bendrovės skolos yra susijusios su atsakovo netinkamu bendrovės valdymu ar kokiais nors kitais atsakovo neteisėtais veiksmais.
Dėl priežastinio ryšio prezumpcijos tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir dėl bendrovės tyčinio bankroto kreditoriui atsiradusios žalos
33. Pagal CK 6.247 straipsnį, reglamentuojantį priežastinį ryšį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
34. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 47 punktas).
35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VMI bendrovės mokestinė nepriemoka pradėjo didėti nuo 2021 m. birželio 15 d., o Norvegijos karalystės mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. spalio 29 d. Konstatavus, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neįrodinėjo, jog iki 2021 m. spalio 12 d. susidariusios bendrovės skolos yra susijusios su atsakovo netinkamu bendrovės valdymu ar kokiais nors kitais atsakovo neteisėtais veiksmais, ieškinys negali būti tenkinamas visa apimtimi.
36. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jo atlikti mokėjimai UAB „Qvalda“ nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovei padaryta žala.
37. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Tokio pobūdžio byloje, kai bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų, būtent atsakovas, siekdamas išvengti savo civilinės atsakomybės, turėjo pareigą paneigti šias prezumpcijas, įrodydamas, kad nėra priežastinio tyčinio bankroto ir negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais ryšio, t. y., jog bendrovė nebūtų pajėgi atsiskaityti su ieškove net jeigu nebūtų atlikti neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu, ir (arba) paneigdamas kreditorės dėl skolininkės bankroto patirtą žalą (jos dydį). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas tokių aplinkybių byloje neįrodė.
38. Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip tuometinis bendrovės vadovas ir vienintelis akcininkas,
2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 25 d., 2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir
2021 m. lapkričio 15 d. sudarytais sandoriais perleido Rusijos Federacijos piliečiui J. V. visas bendrovės akcijas už 500 Eur.
39. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. civilinėje byloje Nr. eB2-197-538/2024 priėmė sprendimą, kuriame pripažino 2021 m. spalio 18 d., 2021 m. spalio 25 d.,
2021 m. lapkričio 3 d., 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d. akcijų perleidimo sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją, nusprendė grąžinti atsakovui M. E. 100 vnt. UAB „ValdManTa“ akcijų bei pripažino 2021 m. lapkričio 15 d. UAB „ValdManTa“ vienintelio akcininko J. V. sprendimą dėl direktoriaus M. E. atleidimo ir naujo vadovo
J. V. paskyrimo negaliojančiu.
40. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad jeigu atsakovas nebūtų atlikęs šio neteisėto veiksmo perleisdamas bendrovės akcijas, bendrovė būtų moki ir turėtų galimybę visiškai atsiskaityti su kreditoriais, t. y. kad visi ieškovės nepatenkinti finansiniai reikalavimai yra priežastiniu ryšiu susiję su tyčinį bankrotą lėmusiu veiksmu.
41. Tačiau priešinga išvada darytina išanalizavus atliktus mokėjimus UAB „Qvalda“. Atsakovas neginčija faktinių aplinkybių dėl to, kad tuo pačiu akcijų perleidimo laikotarpiu (2021 m. spalio 12 m., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 22 d.) tuometinis bendrovės vadovas ir akcininkas atsakovas atliko 4 mokėjimo pavedimus, kuriais savo tėvo V. E. vadovaujamai UAB „Qvalda“ pervedė iš viso 40 186,46 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi tyčinio bankroto byloje nustatytas atsakovo neteisėtas veiksmas yra susijęs su bendrovės turto sumažinimu konkrečia neteisėtai sumokėta suma, akivaizdu, kad žala šiuo veiksmu ieškovei buvo padaryta. Kokiu teisiniu pagrindu susijusiam juridiniam asmeniui buvo pervestos faktiškai nemokios bendrovės lėšos tuo metu, kai skolos kitiems kreditoriams viršijo bendrovės turtą, atsakovas nepagrindė.
42. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendime civilinėje byloje
Nr. eB2-197 538/2024 dėl šių mokėjimų nurodė, kad LUAB „ValdManTa“ vykdė atsiskaitymus su susijusiais asmenimis, taip pažeisdama CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
43. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-84-941/2022 LUAB „ValdManTa“ buvusiam vadovui M. E. paskirta 1 400 Eur bauda už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Nutarime nurodyta, kad LUAB „ValdManTa“ 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 22 d. pervedė UAB „Qvalda“ iš viso 40 186,46 Eur, nors nuo 2021 m. spalio 12 d. turėjo 121 461,94 Eur mokestinę nepriemoką, o 2022 m. rugpjūčio 22 d. mokestinė nepriemoka sudarė 132 300,44 Eur.
44. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad nors šioje byloje šie prejudiciniai faktai yra aktualūs, tačiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo konstatuotas faktas, jog mokėjimo pavedimai buvo atlikti esant prievolei atsiskaityti su kreditoriais, o šių pavedimų neteisėtumas buvo grindžiamas tik atsiskaitymo eiliškumo pažeidimu, yra nepagrįsti. Nors atsiskaitymo eiliškumo pažeidimas nebuvo pripažintas veiksmu, sukėlusiu tyčinį bankrotą, tačiau aukščiau nurodyti priimti procesiniai teismų sprendimai akivaizdžiai parodo, kad, pervesdamas UAB „Qvalda“ 40 186,46 Eur, atsakovas iššvaistė nemokios bendrovės turtą, o ieškovė buvo pripažinta nemokia 2021 m. antroje pusėje. Todėl atsakovo argumentai, kad UAB „Qvalda“ lėšos buvo pervestos tada, kai ieškovė neturėjo prievolės atsiskaitinėti su kitais kreditoriais, laikytini nepagrįstais.
45. Atsakovo teigimu, prejudiciniu faktu nelaikytina aplinkybė, kad LUAB „ValdManTa“ prievolė kreditorei UAB „Qvalda“ neegzistavo. Tačiau ir šiuos atsakovo argumentus paneigia Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-104-567/2025, kurioje nurodyta, kad apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kokiu teisiniu pagrindu susijusiam juridiniam asmeniui buvo pervestos faktiškai nemokios (skolos kitiems kreditoriams viršijo bendrovės turtą) bendrovės lėšos, todėl apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, jog nurodytos lėšos buvo pervestos, kaip darbo užmokestis ar kaip atsiskaitymas už suteiktas paslaugas. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kad LUAB „ValdManTa“ ir UAB „Qvalda“ lėšų pervedimo metu siejo kokie nors teisiniai santykiai.
46. Įrodymų, pagrindžiančių, kad LUAB „ValdManTa“ ir UAB „Qvalda“ lėšų pervedimo metu siejo kokie nors teisiniai santykiai, yra nepateikti ir šioje civilinėje byloje. Atsakovo pozicija bylos nagrinėjimo metu kito ir atsakovas negalėjo paaiškinti, kokie konkrečiai santykiai siejo LUAB „ValdManTa“ ir UAB „Qvalda“, rašytinių sutarčių nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Todėl vien tik abstraktūs paaiškinimai apie nepabaigtus projektus negali būti pagrindas pripažinti, kad atsakovas su UAB „Qvalda“ atsiskaitinėjo pagrįstai ir teisėtai.
47. Lietuvos apeliacinis teismas aiškiai nurodė, kad bendrovė 2021 m. spalio 6 d. turėjo vieną valstybiniu socialiniu draudimu apdraustą darbuotoją, o 2021 m. gruodžio 9 d. darbuotojų nebeturėjo. Pervedimai buvo atliekami 2021 m. spalio 12 d., 2021 m. spalio 28 d., 2021 m. lapkričio 10 d., 2021 m. lapkričio 22 d. Todėl lieka neaišku, kokie konkrečiai darbuotojai dirbo LUAB „ValdManTa“, kurie buvo išnuomoti UAB „Qvalda“. Ir priešingai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokiu atveju UAB „Qvalda“ turėjo atsiskaitinėti su LUAB „ValdManTa“, o ne atvirkščiai.
48. Teisėjų kolegija, susipažinusi kartu su 2025 m. rugsėjo 15 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo pateikta UAB „Qvalda“ 2021 m. lapkričio 19 d. PVM sąskaita faktūra
Nr. Q0003A, kurios pagrindu atsakovas teigia LUAB „ValdManTa“ vykdė aukščiau paminėtus mokėjimus, neturi pagrindo nesutikti su detaliu jos įvertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nurodyta sąskaita faktūra galėjo būti surašyta vėliau, nei tą teigia atsakovas, juolab kad atsakovo parodymai nagrinėjamoje byloje pripažinti nenuosekliais.
49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė ieškiniu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią byloje pagal ieškovės ieškinį už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui iš naujo neįrodinėtinais pripažįstami tik tie veiksmai, kurie sudarė pagrindą pripažinti skolininko bankrotą tyčiniu. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės žala gali būti laikomi visi bankroto metu susidarę ir likę nepadengti finansiniai reikalavimai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas
40 186,46 Eur žalos atlyginimas.
Dėl žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų
50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
51. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priteistos žalos dydžio, atitinkamai keistina ir sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio. Priteisiant iš atsakovo 40 186,46 Eur, iš jo valstybei priteistina 828 Eur žyminio mokesčio.
52. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame prašė jam priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.
53. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
54. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes.
55. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
56. Atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinėms paslaugoms už apeliacinio skundo paruošimą neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl jo prašymas tenkintinas ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (71,52 proc.) jam priteistina 1 298,10 Eur iš ieškovės administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ValdManTa“ (juridinio asmens kodas 303001509) naudai 40 186,46 Eur (keturiasdešimt tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 46 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (40 186,46 Eur) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 828 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ValdManTa“ (juridinio asmens kodas 303001509) administravimui skirtų lėšų atsakovui M. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 298,10 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas