Baudžiamosios bylos Nr. 1-459-344/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27429-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.8.; 2.4.1.2.; 2.4.1.4.

 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 12 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Edita Gailienė,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,

kaltinamajam K. K. ir jo gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. K. 2022 m. liepos 7 d., apie 23 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 2,77 promilių girtumas), tarp jo ir sugyventinės A. P.kilusio konflikto metu pastarajai tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairį skruostą ir ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį, tuo savo šeimos narei, sugyventinei A. P. sukeldamas fizinį skausmą.

Apklaustas kaip kaltinamasis, K. K. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą vakarą su draugais gėrė garaže, o sugyventinė A. P. jam skambinėjo kas penkias minutes, kad grįžtų namo. Kadangi lauke lijo su perkūnija, ten pabuvo ilgiau. Parėjus namo, įvyko žodinis konfliktas ir jis, neištvėręs, trinktelėjo sugyventinei iš delno į veido sritį ir vieną kartą į galvos sritį, ji sakė, kad skaudžiai buvo. Sugyventinė iškvietė policiją ir jį išvežė į Šiaulius. Su sugyventine susitaikė, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.  

Įrodymai

Be kaltinamojo K. K. visiško prisipažinimo jo kaltę įrodo nukentėjusiosios A. P. parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtariamasis K. K. yra jos sugyventinis, pažįsta jį apie du metus. Tą dieną ji buvo namuose, o sugyventinis iš ryto kažkur išvažiavo darbuotis. Kol jo nebuvo namuose, ji kartu su drauge gėrė šampaną, brendį. Apie 21 val. draugė išėjo, o ji atsigulė į lovą ir per telefoną žiūrėjo visokias laidas. Ne kartą skambino K., klausdama, kur jis yra, liepė eiti į namus. Apie 23 val. į namus grįžo sugyventinis, ji tuo metu gulėjo lovoje. Vos tik grįžęs, jis įėjo į kambarį ir jai gulinčiai lovoje rankos kumščiu vieną kartą sudavė į kairį skruostą ir ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu į galvos sritį virš kairės pusės smilkinio, į tą vietą, kur jau auga plaukai. Tiek smūgio sudavimas į kairį skruostą, tiek į galvos sritį virš kairės pusės smilkinio jai sukėlė skausmą, kadangi smūgiai buvo pakankamai stiprūs. Skausmai pasireiškė nemaloniu jausmu, kurio apibūdinti nemoka. Skruostas po suduoto smūgio pradėjo tinti, kitą dieną žando srityje atsirado mėlynė, buvo šiek tiek patinęs. Vieta virš kairės pusės smilkinio ją liečiant buvo skausminga. Prisimena, kad po to sugyventinis jai buvo suėmęs ranka ar rankomis už kaklo, bet tai jokio skausmo nesukėlė ir jokių žymių ant kaklo neliko. Prieš suduodamas smūgius jis priekaištavo, ko ji skambinėja. Kaip suprato, jam nepatiko, kad jam skambinėjo telefonu ir ragino pareiti namo. Jam išėjus iš kambario, paskambino pagalbos numeriu, kadangi toks poelgis sukėlė pyktį. Kol į namus atvyko policijos pareigūnai, sugyventinis daugiau nesmurtavo. Konflikto metu namuose buvo dviese. Į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė ir neplanuoja kreiptis, civilinio ieškinio nereikš. Sugyventinis anksčiau nėra niekada smurtavęs prieš ją, jokių pretenzijų jam neturi, dėl tokio jo elgesio atleido (b. l. 28-33).

2022 m. liepos 23 d. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo  užfiksuota, kad nukentėjusioji A. P., kuriai nustatytas 3,06 prom. neblaivumas, parodė, jog tą vakarą į namus parėjęs girtas sugyventinis prieš ją smurtavo. Fiksuotas nukentėjusiosios veido patinimas (b. l. 8-16).

 Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota įvykio vietos – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Tyrimui reikšmingų objektų neaptikta (b. l. 17-25).

Asmens apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota nukentėjusiosios A. P. kūno vizuali apžiūra. Prie kairės akies matosi patinimas, drabužiai nesuplėšyti (b. l. 44-48).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokole konstatuota, jog kaltinamasis K. K. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. liepos 23 d., 00.05 val. (b. l. 92-93), 2022 m. liepos 24 d. Nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nurodyta, kad kaltinamasis K. K. paleistas į laisvę 2022 m. liepos 24 d. 11.55 val. (b. l. 94-95).

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjos 2022 m. liepos 24 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, nesilankyti name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 m atstumu (b. l. 99-100).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugsėjo 16 d. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog advokatės Jurgitos Šlapaitienė suteiktos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam K. K. išlaidos sudaro 232,35 Eur (b. l. 134).  

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. 

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. K. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. sukėlus sugyventinei A. P. fizinį skausmą. Jo kaltė pilnai įrodyta tiek paties prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neturi pagrindo abejoti kaltinamojo kalte padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – tyčia rankos kumščiu sudavus vieną smūgį į kairį skruostą ir ne mažiau kaip vieną kartą į galvos sritį. Tokią išvadą patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtinį, nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta sugyventinės atžvilgiu, su kuria jau susitaikė ir ji jam atleido bei pretenzijų neturi, todėl daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nubaudžiant kaltinamąjį vidutinės trukmės viešaisiais darbais, kuriuos atlikti jis sutinka, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 1, 2 dalis).

Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų ir kt. klausimų

BPK 106

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamajam gynybą užtikrino advokatė Jurgita Šlapaitienė.

2022 m. rugsėjo 16 d. Pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodyta, jog advokatės Jurgitos Šlapaitienė suteiktos antrinės teisinės pagalbos kaltinamajam K. K. išlaidos sudaro 232,35 Eur (b. l. 134). Teismas pripažįsta, kad išlaidos susidarė dėl kaltinamojo teisei priešingo elgesio, jis pripažįstamas kaltu padarius nusikalstamą veiką, tačiau gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, kaltinamasis neturi pastovaus darbo, matyti, kad jo turtinė padėtis yra prasta, todėl sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD+R laikmena, kurioje įrašytas įtariamojo apklausos vaizdo ir garso įrašas, paliktina prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307, 311-313, 432 straipsniais,

 n u s p r e n d ž i a:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. liepos 23 d., 00.05 val., iki 2022 m. liepos 24 d., 11.55 val. – 2 (dvi dienas), BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčio pagrindu pakeistas 12 (dvylikai) viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD+R laikmeną, kurioje įrašytas įtariamojo apklausos vaizdo ir garso įrašas, palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                                                Edita Gailienė