Civilinė byla Nr. e2A-249-232/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17147-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1.; 2.6.16.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P. D. V. ir E. J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. P. D. V. ir E. J. D. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos leidimo ir bendrijos sprendimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys byloje – D. Š. dizaino studija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. P. D. V. ir E. J. D. (toliau – ir ieškovai) prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 03 23 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-180323-00436 (toliau – statybos leidimas); 2) panaikinti (duomenys neskelbtini) Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – (duomenys neskelbtini) DNSB arba Bendrija) 2018 02 27 narių susirinkimo sprendimą; 3) įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) DNSB pašalinti statybos padarinius – per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatytą terasą (toliau – terasa) ir sutvarkyti statybvietę; 4) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2017 06 22 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 (toliau – 2017 06 22 teismo sprendimas) buvo įpareigota nugriauti terasą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) DNSB, siekdama įteisinti terasą, pateikė statybos leidimą. Ieškovų nuomone, statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes: nebuvo gautas ieškovų kaip žemės sklypo nuomininkų sutikimas; nebuvo gautas žemės sklypą patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimas; terasos projektas nebuvo patikrintas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - ir NVSC). Be to, ieškovų teigimu, išduodant statybos leidimą buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas, nes naujas statybos leidimas galėjo būti išduotas tik įvykdžius 2017 06 22 teismo sprendimą.
3. Pažymėjo, kad statybos leidimas buvo išduotas statyti terasą toje sklypo dalyje, kurioje ankstesni patalpų savininkai buvo nutarę leisti statybos teisę įgyvendinti ieškovui J. P. D. V. ir trečiajam asmeniui byloje D. Š. dizaino studijai.
4. Nurodė, kad apie Bendrijos 2018 02 27 susirinkimą jiems nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nebuvo informuoti el. paštu, nors toks informavimas buvo įprastas. Tokiu būdu buvo ignoruotos Bendrijos narių teisės. Dėl nurodytų priežasčių Bendrijos 2018 02 27 sprendimas, kuriuo pritarta terasos statybai, naikintinas.
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 metais buvo parengtas terasos statybos projektas Nr. MM17/015 (toliau – ir projektas), numatant I grupės nesudėtingo statinio įrengimą; 2018 03 23 išduotas statybos leidimas nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).
6. Paaiškino, kad visi reikalingi dokumentai, išvardinti Statybos įstatyme (toliau - SĮ) ir Statybos techniniame reglamente (toliau - ir STR arba Reglamentas ) 1.05.01:2017 buvo pateikti, taip pat atlikti reikalingų institucijų suderinimai, todėl savivaldybės administracija, įvertinusi pateiktus dokumentus priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą.
7. Pažymėjo, kad SĮ 27 straipsnio 5 dalyje nėra nustatyta, kad turi būti gaunami žemės sklypo nuomininkų (naudotojų) sutikimai, tokį sutikimą yra reikalinga gauti tik iš žemės sklypo bendraturčio arba iš valstybinės žemės patikėtinio. Tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir (duomenys neskelbtini) DNSB 2000 03 17 buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 180 dėl 2143 kv. m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 2 659 kv. m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) nuomos. Pažymėjo, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, praktikoje laikosi pozicijos, kad esant nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių statybos ir rekonstrukcijos neišduodami.
8. Nurodė, kad nagrinėjamu Reglamento nuostatos dėl NVSC kaip vieno iš bendrai statinio projektus tikrinančio subjekto kompetenciją, netaikytinos, nes terasai kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio kultūros paveldo vietovėje statybos leidimui gauti buvo rengtas supaprastintas statybos projektas, kurio atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministro nustatyta tvarka vadovaujantis SĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 27 straipsnio 10 dalimi, tikrina savivaldybės administracija.
9. Nurodė, kad 2017 06 22 teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) DNSB pirmiausia buvo nuspręsta leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą terasos statybos darbams, (duomenys neskelbtini) DNSB turėjo teisę įteisinti savavališką statybą.
10. Atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 07 17 raštu informavo, jog buvo surašytas statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr. SPA-981, kuriuo konstatuota, kad statinys atitinka esminius projekto sprendinius, kad 2017 06 22 teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 yra įvykdytas.
11. Pažymėjo, kad sprendžiant dėl statybos leidimo išdavimo atsakovei nebuvo žinoma apie visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2000 11 09, priimtą susitarimą, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo dalyje, kurioje yra pastatyta terasa, gyvenamojo namo, patalpų savininkų sutarimu buvo nuspręsta įgyvendinti antrąjį statybos etapą. Šis susitarimas nebuvo išviešintas, todėl neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis.
12. Atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
13. Nurodė, kad statybos leidimas Bendrijai buvo išduotas statybą leidžiantį dokumentą išduodančiai institucijai pateikus visus SĮ 27 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus. Nesutiko, kad norint gauti statybos leidimą, buvo reikalingas ieškovų sutikimas CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovai nepagrįstai sutapatina valstybinės žemės sklypo nuomininko teises ir pareigas su gyvenamojo namo butų savininkų, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčių, teisėmis ir pareigomis. Teigė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta statytojo pareiga gauti kito valstybinės žemės sklypo nuomininko sutikimą tokiame žemės sklype vykdyti statybos darbus.
14. Paaiškino, kad Bendrija, kaip ir ieškovai, yra valstybinės žemės sklypo nuomininkai. Bendrija žemės sklypą valdo įstatyme nurodyta valdymo ir naudojimo teise – nuomos teisės pagrindu, todėl, norint įgyvendinti statytojo teises, atskiro sutikimo iš valstybinės žemės patikėtinio Bendrijai gauti nereikėjo. Be to, nuomos sutartyje buvo įtvirtinta Bendrijos teisė žemės sklype vykdyti statinių statybą laikantis teisės aktų reikalavimų, taigi, Bendrija šią teisę įgyvendino nepažeisdama savo kaip žemės sklypo nuomininkės teisių ir įsipareigojimų.
15. Nurodė, kad statybos leidimas Bendrijai buvo išduotas SĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytam supaprastintam statybos projektui – naujo nesudėtingojo statinio statybai, todėl NVSC dalyvavimas statybos leidimo išdavimo procedūroje nebuvo privalomas.
16. Pabrėžė, kad tai, ar Bendrija tinkamai ir laiku įvykdė teismo sprendimą, priimtą kitoje civilinėje byloje, nedaro jokios įtakos naujai išduoto statybos leidimo galiojimui ir teisėtumui. Gavus statybos leidimą, nors ir vėliau, nei teismo nustatytas terminas, laikytina, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas.
17. Atsakydama į ieškovų argumentus dėl Statybos leidimo panaikinimo dėl Bendrijos narių egzistuojančio susitarimo žemės sklype etapais vykdyti kito pastato statybos darbus atsakovė nurodė, kad ši aplinkybė nepatvirtina statybos leidimo išdavimo neteisėtumo, nes statybą leidžiančių dokumentų išdavimo reikalavimai yra įtvirtinti SĮ, kuriame jokių šios administracinės procedūros sąsajų su asmenų sudaryta civiline sutartimi dėl kito statinio statybos nėra nustatyta.
18. Pažymėjo, kad pagal SĮ nuostatas statybą leidžiančiam dokumentui gauti yra pateikiamas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl statybos darbų atlikimo ir nagrinėjamu atveju Bendrija šį dokumentą pateikė kartu su privalomais dokumentais. Apie 2018 02 27 įvykusį susirinkimą Bendrijos nariai namo skelbimų lentoje buvo informuoti 2018 02 12. Šis susirinkimas buvo pripažintas įvykusiu, nes jo protokole pasirašė dauguma (ir visi susirinkime dalyvavę) Bendrijos nariai.
19. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 12 08 gavo statytojos – (duomenys neskelbtini) DNSB I grupės inžinerinio statinio statybos projektą dėl terasos įrengimo, kuris buvo patikrintas atsižvelgiant į departamento kompetenciją. Projektui 2017 12 13 buvo pritarta, nes jo sprendiniai nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų.
20. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) nurodė, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis 2 413 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2000 03 17 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. NO 1/2000-22483 išnuomotas Bendrijai. Ieškovams 2016 02 22 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-38-(l4.49.57) išnuomota 235 kv. m ploto žemės sklypo dalis. Vilniaus miesto skyrius 2017 11 22 informavo Bendriją, kad esant sudarytai nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos išnuomotoje žemės sklypo dalyje neišduodami.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB iš ieškovo J. P. D. V. 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB iš ieškovės E. J. D. 1 179,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo J. P. D. V. 13,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo. Priteisė valstybės naudai iš ieškovės E. J. D. 13,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.
22. Nustatė, kad Savivaldybės administracija 2018 03 23 Bendrijai išdavė statybos leidimą nesudėtingam statiniui terasai ginčo sklype, (duomenys neskelbtini) statyti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui J. P. D. V., negyvenamoji patalpa – rūsys, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. P. D. V. ir E. J. D.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, Šalys yra sudarę sklypo dalių nuomos sutartis.
23. Teismas nustatė, kad 2 659 kv. m. ginčo sklypas nuosavybės teisėmis priklauso Lietuvos Respublikai, 2 143 kv. m. žemės sklypo dalis 2000 03 17 sutartimi yra išnuomota atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB, o 235 kv. žemės sklypo dalis 2016 02 22 sutartimi yra išnuomota ieškovams. Nurodė, kad įstatymo norma expressis verbis nurodo būtinybę gauti tik žemės sklypo bendraturčių, o ne nuomininkų sutikimą. Kadangi nuosavybės ir nuomos teisės savo turiniu ir apimtimi nėra tapačios, o nuosavybės teisė apima kur kas platesnį teisių spektrą (valdymo, naudojimo, disponavimo teisės), nėra pagrindo teigti, kad šios teisės turėtojui įstatyme nustatyti įgalinimai automatiškai (pagal analogiją) taikomi ir asmenims, kurie žemės sklypą valdo nuomos teisėmis.
24. Teismas pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos sutartyse turėtų būti expressis verbis išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl konkrečių statybų išnuomojamame sklype, jei toks sutikimas nuomos sutarties sudarymo metu yra duodamas. Nurodė, kad nuomos sutartyje turėtų būti aptarta, kokios konkrečiai statybos yra leidžiamos. Pažymėjo, kad nors toks sutikimas pažodžiui nebuvo įrašytas nuomos sutartyje, tačiau valstybinės žemės patikėtinės – Nacionalinės žemės tarnybos – valia dėl aptariamų statybų yra nuosekli ir aiški, kad atskiras kito nuomininko sutikimas, esant nuomos sutarčiai neturėjo būti išduodamas. Ši pozicija, teismo vertinimu, koreliuoja su SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias sutartis, sutikimas ar susitarimas yra reikalingas tuo atveju, kai statybos darbus numatoma vykdyti sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas).
25. Nurodė, kad terasos projekto neturėjo tikrinti NVSC.
26. Teismas nustatė, kad bendrijoje yra 11 narių. 2018 02 27 susirinkime dalyvavo 9 nariai, vienbalsiai pritarę terasos įrengimui Bendrijos reikmėms. Padarė labiau tikėtiną išvadą, kad apie Bendrijos narių susirinkimą buvo pranešta tinkamai (nes didžioji dauguma jos narių apie susirinkimą sužinojo ir jame dalyvavo), sprendė, jog terasos įrengimas atitiko Bendrijos daugumos narių valią (CK 4.85 straipsnis), todėl susirinkimo sprendimo pripažinimas neteisėtu, net ir nustačius formalius susirinkimo sušaukimo ir paskelbimo pažeidimus, neatitiktų protingumo principo ir sąžiningumo principų.
27. Pažymėjo, kad 2000 11 09 Bendrijos narių susitarimas nebuvo išviešintas, todėl jis negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Nurodė, kad susitarimas saisto tik jį sudariusius asmenis, o statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija teisės aktų nėra įpareigota tikrinti tokių susitarimų egzistavimą ar ginti jais nustatytas susitarimą sudariusių asmenų teises.
28. Pažymėjo, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas statinį nugriaunant yra laikomas kraštutine priemone, kai statyba iš esmės yra negalima. Nurodė, kad įpareigojimas nugriauti terasą po to, kai buvo gautas jos statybą leidžiantis dokumentas, vien tuo pagrindu, kad jis buvo gautas praleidus teismo sprendime nurodytą projektinės dokumentacijos parengimo terminą, nebūtų laikomas adekvačia ir proporcinga sankcija padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl erasos nugriovimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
29. Ieškovai J. P. D. V. ir E. J. D. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į ieškovų nurodytus argumentus, jog teisė nuomotis valstybinės žemės sklypą kyla iš nuosavybės teisės į tokiame sklype esančius pastatus ar patalpas. Ieškovų turima žemės sklypo dalies nuomos teisė yra išvestinė teisė, kylanti iš jų turimos nuosavybės teisės į minėtas patalpas. Todėl Statybos leidimas galėjo būti išduotas tik gavus visų žemės sklype esančių statinių bendraturčių, įskaitant ieškovus, sutikimus. Byloje nėra ginčo, jog Statybos leidimas, kuris buvo būtinas, buvo išduotas negavus ieškovų, kaip žemės sklypo nuomininkų sutikimo, todėl statybos leidimas yra neteisėtas.
31. Nurodė, kad atmetus ieškovu ieškinį yra pažeidžiama ieškovų kaip žemės sklypo nuomininkų nuomos teisė. Paaiškino, kad tarp žemės sklypo nuomininkų nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, sudarytose nuomos sutartyse taip pat nėra nustatyta konkreti nuomojamos žemės sklypo dalies vieta. Todėl tiek visu žemės sklypu, tiek jo dalimi, kurioje statybos leidimu atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB buvo leista statyti terasą, turi teisę naudotis bei joje statyti ir ieškovai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas yra išnuomotas ne tik atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB, bet ir kitiems asmenims, įskaitant ieškovus, statybos leidimas galėjo būti išduotas tik gavus visų žemės sklypo nuomininkų, įskaitant ieškovus, sutikimus.
32. Teigė, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti statybos leidimo, kadangi nebuvo gautas žemės sklypą patikėjimo teise valdančios NŽT sutikimas. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog NŽT neišduoda atskirų sutikimų statybai, jokiu būdu nereiškia, kad tais atvejais, kai teisė statyti nenumatyta nuomos sutartyje, statyba galima be sutikimo. Atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB sudarytoje žemės sklypo nuomos sutartyje nesant teisės statyti, atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB norėdama šią teisę įgyvendinti turėjo inicijuoti nuomos sutarties pakeitimą.
33. Pažymėjo, kad terasos, kuriai buvo išduotas statybos leidimas, projektas privalėjo būti patikrintas NVSC.
34. Nurodė, kad Bendrijos nariai apie Bendrijos susirinkimus, būdavo informuojami el. paštu, tačiau priimant 2018 02 27 sprendimą šios per ilgą laiką susiformavusios Bendrijos narių informavimo tvarkos nebuvo laikytasi. Ieškovų vertinimu, tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant išvengti ieškovų dalyvavimo susirinkime, kadangi dalis Bendrijos narių nėra pilnai susipažinę su visomis aplinkybėmis, susijusiomis su terasos statybos neteisėtumu, o ieškovo paaiškinimai galėjo pakeisti jų apsisprendimą balsuoti už Bendrijos siūlomą sprendimą. Nurodė, kad kyla rimtų įtarimų, jog Bendrijos narių susirinkimas apskritai nebuvo sušauktas, o faktiškai buvo vykdomas balsavimas raštu, nesilaikant tokiam balsavimui nustatytos tvarkos. Atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB neįrodė tinkamo Bendrijos narių informavimo apie šaukiamą susirinkimą.
35. Teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija žinojo apie 2000 11 09 susitarimą. Ieškovas J. P. D. V. dar 2016 06 02 ir 2018 02 15 kreipėsi su prašymais į Savivaldybės administraciją, kuriuose nurodė apie susitarimo egzistavimą, pateikė patį susitarimą ir susijusių dokumentų kopijas bei nurodė, kad statybos leidimo (duomenys neskelbtini) DNSB išdavimas pažeistų minėtą susitarimą. Pažymėjo, kad visi Gyvenamojo namo bendraturčiai išskyrus ieškovus ir D. Š. dizaino studiją, kaip valstybinio žemės sklypo nuomininkai, yra realizavę savo teisę statyti žemės sklype. Išdavus Statybos leidimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) DNSB suteikiama teisė statyti terasą toje žemės sklypo dalyje, kurioje statytojo teisę turi įgyvendinti ieškovas J. P. D. V. ir D. Š. dizaino studija. yra pažeidžiamas ankstesnis patalpų savininkų susitarimas dėl statytojo teisių įgyvendinimo žemės sklype ir iki šiol nerealizuotos teisės statyti.
36. Nurodė, kad 2017 06 22 teismo sprendimas nėra įvykdytas, nors suėjo terminas, per kurį (duomenys neskelbtini) DNSB turėjo nugriauti terasą.
37. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 05 22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka bei, kad palaiko pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus.
38. Atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB atsiliepimu prašė apeliantų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodė, kad apeliantai skundą apeliacinės instancijos teismui konstruoja iš esmės siekdami savo ieškinio pagrįstumą įrodyti tais pačiais motyvais, kuriuos jau įvertino pirmosios instancijos teismas. Teigė, kad jokių naujų savo reikalavimo tenkinimo pagrindų ar pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų apeliantai nenurodė, todėl prašė vadovautis Bendrijos pozicija, išreikšta ankstesniuose Bendrijos procesiniuose dokumentuose ir kitoje bylos medžiagoje.
39. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
40. Nurodė, kad nėra ginčo, kad statybą ketinama vykdyti valstybinėje žemėje. Turint valstybinės žemės patikėtinio, valdančio jam patikėtą turtą – žemę, sutikimą statybą leidžiantiems dokumentams gauti, papildomas reikalavimas ar siekis gauti jį ir iš žemės naudotojo (nuomininko) yra perteklinis, nes toks reikalavimas norminiais aktais nenustatytas. Pažymėjo, kad pati NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinis, praktikoje laikosi pozicijos, kad atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių statybos ir rekonstrukcijos neišduodami. Teisės aktai nenustato reikalavimo gauti statybos sklypo nuomininkų sutikimą atlikti statybos darbus.
41. Nurodė, kad SĮ 24 straipsnio 9 ir 10 dalyse aiškiai reglamentuota, kada reikalingas NVSC statinio projekto sprendinių tikrinimas ir derinimas, tačiau ginčo atveju, numatant statyti I grupės nesudėtingą statinį ir parengiant supaprastintą statybos projektą, minėtos institucijos derinimas nėra reikalingas.
42. Pažymėjo, kad net ir neteisėtos statybos padarinių šalinimas statinį nugriaunant yra laikomas kraštutine priemone, kai statyba iš esmės yra negalima. Mano, kad ginčijamo statybos leidimo išdavimas, kai terasos statyba ginčo sklype iš principo yra galima, ko neginčija ir patys apeliantai, nekvestionuoja teismo sprendimo privalomumo.
43. Nurodė, kad žemės sklypo nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių duomenų apie susitarimą, priimtą (duomenys neskelbtini) DNSB visuotiniame susirinkime 2000 11 09, jo įregistravimą. Apeliantų minimas susitarimas galėtų būti panaudotas ir sukelti teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka būtų įregistruota viešame registre.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
45. Ginčas byloje yra kilęs tarp vieno iš patalpų, esančių name (duomenys neskelbtini) savininkų ir namui priskirto sklypo, priklausančio valstybei, dalies nuomininkų ir minėto namo patalpų savininkų bendrijos, dėl valstybinės žemės nuomininkų teisių, nesudėtingo statinio statybos įteisinimo, sprendimo privalomumo ir pavėluoto įvykdymo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
46. 2000 03 17 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.N01/2000-22483 dėl 0,2143 ha ploto sklypo dalies nuomos su nuomininku (duomenys neskelbtini) DNSB, nuomos terminas nuo 2000 03 17 iki 2099 03 16, įrašas galioja nuo 2000 04 03.
47. 2000 11 09 visuotiniame Bendrijos narių susirinkime tuometiniai bendrijos nariai: F. E. (pasirašė įgaliotinė D. B.), O. A., S. Ž., R. K., N. K., L. S. ir K. D. N. R. buvo susitarę dėl papildomų gyvenamųjų patalpų statymo tvarkos.
48. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis namas esantis (duomenys neskelbtini) pastatytas 1940 m. Apeliantui J. P. D. V. šiame name priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas asmeninės nuosavybės teise pagal 2005 06 08 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. VB7-9367 iš ankstesnės savininkės D. N. R.. Minėtame name esantis 1940 metais statytas bei 1993 metais rekonstruotas 106,05 kv.m. bendro ploto rūsys priklauso abiem apeliantams: J. P. D. V. ir E. J. D. įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis pagal 2008 10 14 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3900 iš buvusios jo savininkės ir Bendrijos narės K. D. N. R..
49. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,2659 ha nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, sklypas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Nekilnojamojo turto registre įregistruotos sklypo dalių nuomos sutartys.
50. 2005 11 04 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2005-1269 dėl 0,0042 ha ploto sklypo dalies nuomos su nuomininku A. Š., nuomos terminas nuo 2005 11 04 iki 2012 11 03, įrašas galioja nuo 2005 11 30.
51. 2016 02 22 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-38-(14.49.57) dėl 0,0235 ha ploto sklypo dalies nuomos su nuomininkais J. P. D. V. ir E. J. D., nuomos terminas 8 metai, įrašas galioja nuo 2016 04 25.
52. 2016 06 07 sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-202-(14.49.57) dėl 0,0239 ha ploto sklypo dalies nuomos su nuomininku D. Š. dizaino studija, nuomos terminas 77 metai, įrašas galioja nuo 2018 05 16.
53. 2016 03 18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija surašė savavališko statybos aktą Nr. SSA-100-160318-00009, kuriuo konstatavo savavališkos terasos statybos ginčo sklype faktą bei kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo; trečiaisiais asmenimis įtraukusi NŽT, Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos bei J. P. D. V., reikalaudama: įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) DNSB savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą terasą žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, leisti ieškovei pašalinti savavališkai pastatytą terasą žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės; jei atsakovė per prašomą terminą neįvykdys nustatyto reikalavimo, įpareigoti ją mokėti 30 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną į ieškovei priklausančią sąskaitą.
54. Minėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl to ar atsakovė rekonstravo anksčiau jau pastatytą terasą ar pastatė naują. Bendrija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad padidino terasos plotą, pakeitė statinio laikančiąsias konstrukcijas, pašalino senos terasos polius, išliejo naują betoninį pagrindą, paklojo vandeniui atsparią dangą, terasą pailgino ir paplatino. Trečiuoju asmeniu byloje buvęs įtrauktas J. P. D. V. aiškino, kad terasa buvo padidinta kelis kartus, perstatyta į kitą vietą. Bendrijos atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad senoji terasa buvo visiškai pašalinta ir pastatyta nauja. Įvertinęs išvardytų aplinkybių visetą, teismas priėjo išvados, kad atsakovės atlikti darbai yra naujo statinio statyba, o atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog atlikti rekonstrukcijos darbai. Ginčo terasos plotas – 40 kv. m, ilgis – 8,03 m. plotis – 4,6 m. teismas sprendė, jog terasa yra nesudėtingas statinys (aplinkos ministro 2010 09 27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „inžineriniai statiniai“ 17 eilutė).
55. Nustatęs, jog nagrinėtoje byloje taikytinas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – per nustatytą terminą leisti atsakovei įteisinti savavališką statybą, teismas ieškinį šioje dalyje tenkino. 2017 06 22 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė: leisti atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB per keturis mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą terasos (duomenys neskelbtini) statybos darbams įteisinti per teismo nustatytą terminą neįteisinus savavališkos statybos, įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) DNSB per vieną mėnesį nuo nurodyto termino pabaigos nugriauti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę, jei atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB per nustatytą terminą neįvykdys šiame sprendime nustatyto reikalavimo nugriauti terasą, skirti jai 300 Eur baudą už reikalavimo nevykdymą.
56. Atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB.
57. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad minėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo pasibaigus apskundimo terminui. Tačiau Bendrija teismo įpareigojimo per keturis mėnesius parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą terasos statybos darbams neįvykdė. Tačiau 2018 02 27 Bendrijos narių susirinkime buvo vienbalsiai pritarta Terasos statybai.2018 02 28 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrinimo aktu Nr. (23.24)-4D-607 konstatavo, kad Bendrija teismo sprendimo neįvykdė.
58. 2018 03 15 Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kurioje nuspręsta, Bendrijai per nustatytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, leisti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės (duomenys neskelbtini)–DNSB. 2018 04 05 nutartimi teismas papildomai išdavė vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta, Bendrijai per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo nugriauti terasą, skirti jai 300 Eur baudą už reikalavimo nevykdymą. Tačiau 2018 03 23 Bendrijai jau buvo išduotas Statybos leidimas Nr. LSNS-01-180323-00436 nesudėtingam statiniui – lauko terasai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 07 17 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu Nr. (23.17)-2D-9846 pripažino, kad minėtas statybos leidimas išduotas teisėtai, o statinys atitinka esminius projekto sprendinius.
59. Kolegija pažymi, jog apeliacinis skundas remiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo išsamiai išnagrinėti ir atmesti pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismo, su kuriais nesutiko ne tik atsakovai bet ir tretieji asmenys NŽT ir NVSC, tai argumentai: kad statybos leidimas išduotas neteisėtai nes negautas, negautas visų žemės sklypo nuomininkų (įskaitant ieškovus) sutikimas; negautas valstybinės žemės sklypo patikėtinio NŽT sutikimas, kad projektui nebuvo gautas NVSC pritarimas, kad buvo pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas, pažeistos ieškovo teisės statyti, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas, apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą.
60. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš jų.
Dėl žemės sklypo nuomininkų sutikimo išduodant statybos leidimą
61. Apeliantai, teigia, jog teisė nuomotis valstybinės žemės sklypą kyla iš nuosavybės teisės į tokiame sklype esančius pastatus ar patalpas, reiškia jų turima žemės sklypo dalies nuomos teisė yra išvestinė teisė, kylanti iš jų turimos nuosavybės teisės į minėtas patalpas, todėl statybos leidimas galėjo būti išduotas tik gavus visų sklypo nuomininkų sutikimus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.
62. SĮ (ginčui spręsti aktuali redakcija, galiojusi statybos leidimo išdavimo metu nuo 2017 11 01 iki 2018 04 30) 27 straipsnyje detaliai išvardinti visi statybą leidžiantys dokumentai nurodyti, juos išduodantys subjektai, šio straipsnio 5 dalyje nurodytas su prašymu išduoti tokį leidimą išsamus pateiktinų dokumentų sąrašas, o šios SĮ 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte aiškiai apibrėžta, kad statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti turi būti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, išskyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal šios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus. Minėta įstatymo nuostata nenumato pareigos gauti sklypo nuomininkų sutikimą.
63. Byloje nėra ginčo, kad visas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso Valstybei ir yra patikėjimo teise valdomas NŽT, kad 2143 kv. m. sklypo dalis dar 2000 03 17 nuomos sutartimi yra išnuomota atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB, o 235 kv. sklypo dalis tik 2016 02 22 sutartimi yra išnuomota ieškovams.
64. Nors tiek teismo posėdžio metu ieškovų atstovas, tiek apeliantai apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmiau nurodyta įstatymo nuostata turi būti aiškinama kaip įpareigojanti gauti ne tik žemės sklypo bendraturčių, bet ir žemės sklypo nuomininkų sutikimus, nes žemės nuomos teisė yra išvestinė kylanti iš jų nuosavybės teisės į patalpas name, esančiame ginčo sklype, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog toks plečiamas teisės normos aiškinimas dirbtinai išplečiant įpareigojimų statytojui ratą nėra pagrįstas nei lingvistiškai, nei logiškai.
65. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi ne tik lingvistiniu bei loginiu SĮ nuostatų aiškinimu, bet sistemišku aiškinosi ir SĮ 1 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 56 dalies, 8 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 15 punkto, 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas itin formaliai taikė SĮ nuostatas.
66. Be to, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, apeliantų pateikto su ieškinio pareiškimu, apeliantai ginčo sklypo dalies nuomos sutartį sudarė 2016 02 22 tuo tarpu savavališkos statybos aktas surašytas nepraėjus nei mėnesiui 2016 03 18, kas reiškia, jog terasos statybos darbų pradžioje apeliantų nuomos sutartis tikėtina dar nebuvo sudaryta, o apeliantai dar nebuvo žemės sklypo dalies nuomininkai, tokia išvada daroma remiantis 2017 06 22 Vilniaus miesto sprendime nustatyta terasos statybos darbų apimtimi. Sprendime nurodyta, jog buvo nugriauta senoji terasa, pastatyta nauja Terasa padidintas terasos plotas, pakeistos statinio laikančios konstrukcijos, pašalinti Senos terasos poliai, išlietas naujas betoninis pagrindas, paklota vandeniui atspari danga, Terasa pailginta ir paplatinta. Trečiuoju asmeniu minėtoje byloje buvęs įtrauktas apeliantas J. P. D. V. minėtoje byloje aiškino, kad terasa padidinta kelis kartus, visi byloje dalyvavę asmenys teismo posėdyje patvirtino, kad senoji terasa buvo visiškai pašalinta ir pastatyta nauja. Taigi, tokio masto statybos darbai negalėjo būti pradėti ir atlikti mažiau nei per mėnesį laiko.
67. Apeliaciniame skunde apeliantai teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nepagrįstai kaip precedentais rėmėsi visa eile kasacinio teismo nutarčių, kurių ratio decidendi skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių nurodytos bylos ir ši nagrinėjama byla nėra analogiškos, apeliantai savo skunde tik cituojama kasacinio teismo nutartis, tačiau argumentuotai nepagrindžiama, kad teismas skundžiame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Dėl valstybinės žemės sklypą patikėjimo teise valdančios Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo
68. Apeliantas kvestionavo pirmosios instancijos teismo išvadas dėl, jog NŽT sutikimo terasos statybos darbams atlikti nereikėjo teigė, jog teismas iš vienos pusės pripažino, kad galimybė nuomojamame sklype statyti pažodžiui nebuvo numatyta, iš kitos pusės nepagrįstai sprendė, kad NŽT sutikimas nebuvo reikalingas.
69. Su šiais apeliantų argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu sprendime pasisakė itin išsamiai.
70. Teismas pasisakė, kad nei SĮ 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte, nei Reglamento 50 punkte, kuriame nustatyta, kad statant valstybinėje žemėje (išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą, nėra apibrėžta, kokia forma turi būti gautas ar įformintas pirmiau nurodytas sutikimas ar susitarimas. Priimdamas sprendimą teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju patikėtinio sutikimas buvo išreikštas valstybinės žemės nuomos sutartyje, kad esant valstybinės žemės nuomos sutarčiai praktikoje laikomasi pozicijos, jog atskiras sutikimas nėra išduodamas. Taip pat atsižvelgė į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktos NŽT poziciją išreikšta atsiliepime į ieškinį ir papildomuose dokumentuose, jog nagrinėjamu atveju, esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, atskiras valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos išnuomotoje žemės sklypo dalyje nereikalingas. Tokios pat pozicijos šiuo klausimu šios institucijos laikosi ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą.
71. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad Bendrija 2017 10 19 raštu kreipėsi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą statyti nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, į kurį gavo NŽT atsakymą, kad esant sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai atskiri valstybinės žemės patikėtinio sutikimai dėl statinių ar įrenginių statybos bei rekonstrukcijos išnuomotoje žemės sklypo dalyje neišduodami.
72. Tiek atsakovai, tiek trečiasis asmuo byloje laikėsi pozicijos, kad 2000 03 17 nuomos sutarties 5 punkto nuostata, pagal kurią statant pastatus (statinius, įrenginius) išnuomotame sklype būtina laikytis įstatymų, jų lydimųjų teisės aktų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų reikalavimų ir 7.2 punkto, kuriame nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nuostatos suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės (duomenys neskelbtini) DNSB teisė statyti nuomojame žemės sklype (jo dalyje) buvo išreikšta nuomos sutartyje.
73. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs galiojusi teisinį reguliavimą bei atitinkamas 2000 03 17 nuomos sutarties nuostatas teisingai pažymėjo, kad teisinio švarumo ir apibrėžtumo aspektu valstybinės žemės nuomos sutartyse turėtų būti expressis verbis išreikštas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl konkrečių statybų išnuomojamame sklype, jei toks sutikimas nuomos sutarties sudarymo metu yra duodamas aptariant kokios konkrečiai statybos yra leidžiamos. Tačiau atsižvelgė į NŽT poziciją, kad atskiras sutikimas, esant nuomos sutarčiai neturėjo būti išduodamas, kuri koreliuoja su Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatomis, pagal kurias sutartis, sutikimas ar susitarimas yra reikalingas tuo atveju, kai statybos darbus numatoma vykdyti sklype, kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas). Todėl sprendė, kad statytoja - (duomenys neskelbtini) DNSB žemės sklypą valdė nuomos teisėmis, todėl ieškovų argumentus susijusius su NŽT sutikimo nebuvimu, kaip pagrindu pripažinti statybos leidimą neteisėtu, atmetė.
74. Kolegija pažymi, jog be kita ko Bendrija šiuo atveju veikė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, dėjo maksimalias pastangas siekdama, kad leidimas statybai būtų teisėtas, tame tarpe ir siekdama gauti atitinkamą NŽT sutikimą, kreipėsi į šią valstybės instituciją, atliekančią valstybinės žemės patikėtinio funkcijas, siekdama gauti tokį sutikimą, o gavusi šios institucijos išaiškinimą, kad toks sutikimas nereikalingas, kuriam pritarė ir kita institucija, kurios kompetencijai ir priklauso statybos leidimų išdavimas, Savivaldybės administracija, yra atlikusi visus nuo jos valios priklausiusius veiksmus siekdama įteisinti terasos statybą.
Dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikros būtinumo
75. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantų argumentus pagrįstai rėmėsi SĮ 27 straipsnio 10 dalies 24 straipsnio 1 dalies 4 ir 12 punktais, kuriuose nurodytas išsamus atvejų kai projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka be kitų subjektų tikrina ir NVSC ir nustatęs, kad nagrinėjamu atveju ginčo statybos nepatenka nei į vieną iš nurodytų atvejų, ieškinio argumentus dėl NNVSC patikros būtinumo laikė nepagrįstais. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantų nurodomi poįstatyminiai aktai, gali detalizuoti ir konkretizuoti įstatymo nuostatas, tačiau negali įtvirtina tokio reglamentavimo, kuriuo būtų išplečiamas ar pakeičiamas įstatymu nustatytas reglamentavimas.
76. Terasos, kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio kultūros paveldo vietovėje statybos leidimui gauti buvo rengtas supaprastintas statybos projektas.
77. Remiantis SĮ 2 straipsnio 30 punkte suformuluota sąvoka nesudėtingasis statinys tai paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Remiantis SĮ 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu 7 straipsnio 10 dalimi rengiamo supaprastinto statybos projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams aplinkos ministro nustatyta tvarka tikrina savivaldybės administracija, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda ji, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kai statybos darbai projektuojami kultūros paveldo statinyje, jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, saugomoje kultūrinėje teritorijoje (kultūriniame arba kompleksiniame (kraštovaizdžio) draustinyje, istoriniame nacionaliniame, istoriniame regioniniame parke) esančiuose statiniuose. Tačiau tuo metu galiojusios 24 straipsnio redakcijos 9 ir 10 dalyse buvo aiškiai reglamentuota, kada reikalingas NVSC statinio projekto sprendinių tikrinimas ir derinimas, statant I grupės nesudėtingą statinį ir parengiant supaprastintą statybos projektą, minėtos institucijos derinimas nebuvo reikalingas.
78. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė teisingą išvadą, kad „ieškinio argumentai dėl NVSC patikros būtinumo laikytini nepagrįstais.
Dėl Bendrijos narių susirinkimo 2018 02 27 sprendimo panaikinimo
79. Apeliantai taip pat kvestionuoja teismo sprendimą dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą panaikinti Bendrijos narių 2018 02 27 susirinkimo sprendimą, kuriuo pritarta terasos statybai. Apeliantai tvirtina, jog apie susirinkimą Bendrijos nariams nebuvo tinkamai pranešta, nesilaikyta tvarkos kai apie susirinkimus Bendrijos nariai informuojami elektroniniu paštu.
80. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje pateikta Bendrijos įstatų kopija, iš kurios matyti, kad pagal įstatų 7.3; 7.4 punktuose numatytą tvarką Bendrijos narių susirinkimus šaukia Bendrijos pirmininkas. Apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai paskelbti namo skelbimų lentoje ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti, papildyti Bendrijos įstatus ar svarstyti lėšų skolinimosi klausimą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams pranešama raštu. Apeliantai nėra pateikę į bylą įrodymų, kad ši įstatų nuostata būtų buvusi pakeista ar kad (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje pastoviai negyvenantiems nariams būtų numatyta kitokia informavimo apie susirinkimus tvarka, taip pat nėra pateikę ir rašytinių įrodymų, kad buvo susiklosčiusi praktika narius apie susirinkimą informuoti papildomai ir el. paštu. Taip pat neprašė liudytojais apklausti susirinkime dalyvavusių Bendrijos narių apie susirinkimų sušaukimo tvarką.
81. Bendrija į bylą yra pateikusi 2018 02 12 pranešimą apie susirinkimo sušaukimą, taip pat 2018 02 13 aktą dėl pranešimo apie bendrijos narių susirinkimą, kuriame nurodyta, kad Bendrijos nariams apie susirinkimą buvo pranešta bendrijos skelbimų lentoje. Byloje taip pat pateiktas tinkamai įformintas 2018 02 27 Bendrijos narių susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad susirinkime dalyvavo 9 iš 11 jo narių arba jų atstovų susirinkime svarstytas terasos įrengimo Bendrijos reikmėms klausimas už tokios terasos įrengimą balsavo visi 9 susirinkime dalyvavę nariai. Apeliantų argumentai, kad jiems sudalyvavus susirinkime jie būtų galėję įtikinti Bendrijos narius balsuoti kitaip, jų išsakyti įtarimai, kad susirinkimas nevyko, o parašai 2018 02 27 Bendrijos neeilinio narių susirinkimo dalyvių sąraše surinkti balsuojant rašytine tvarka, yra hipotetiniai ir deklaratyvūs, neparemti jokiais įrodymais. Be to iš į bylą ieškovo pateikto jo kaimynams išsiuntinėto 2016 02 14 elektroninio laiško, galima spręsti, jog ieškovo pozicija įvairiais Bendrijos klausimais, įskaitant terasos statybas, Bendrijos nariams buvo žinoma.
82. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas Bendrijos narių sąrašo, kurio teisingumo ir pasirašiusių jame narių parašų tikrumo apeliantai neneigia, šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad susirinkime dalyvavo 9 nariai, kurie vienbalsiai pritarė dėl terasos įrengimo Bendrijos reikmėms, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, jog šie faktai, viena vertus, leidžia labiau tikėtina laikyti aplinkybę, kad apie bendrijos narių susirinkimą buvo pranešta tinkamai (nes didžioji dauguma jos narių apie susirinkimą sužinojo ir jame dalyvavo), kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad terasos įrengimas atitinka bendrijos narių daugumos valią, todėl Bendrijos narių susirinkimo sprendimo pripažinimas neteisėtu, net ir nustačius formalius susirinkimo sušaukimo ir paskelbimo pažeidimus, neatitiktų protingumo principo ir sąžiningumo principų.
Dėl pažeistos ieškovų kaip statytojų teisės
83. Ieškinyje apeliantai buvo nurodę, kad 2000 11 09 ginčo namo patalpų savininkų susitarimu buvo nuspręsta įgyvendinti antrąjį statybos etapą ir šia teise buvo nepasinaudojęs tik ieškovas J. P. D. V. bei D. Š. dizaino studija, todėl laikė, jog išdavus Statybos leidimą ir pastačius terasą toje vietoje, kurioje ieškovas galėjo atlikti susitarime aptartą statybą, buvo pažeistos ieškovo kaip statytojo teisės.
84. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad susitarimo neišviešinus jis negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis, be to jis saisto tik jį sudariusius asmenis, o statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija neįpareigota tikrinti tokių susitarimų egzistavimą ar ginti juos sudariusių asmenų teises. Konstatavo, jog ieškovai dėl pažeistų teisių gali kreiptis į teismą prašydami apginti jų pažeistas teises kitais būdais (atlyginti nuostolius ar pan.). Apeliaciniame skunde apeliantai teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija žinojo apie 2000 11 09 susitarimą. Ieškovas J. P. D. V. dar 2016 06 02 ir 2018 02 15 kreipėsi su prašymais į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuriuose nurodė apie susitarimo egzistavimą, pateikė patį susitarimą ir susijusių dokumentų kopijas bei nurodė, kad statybos leidimo (duomenys neskelbtini) DNSB išdavimas pažeistų susitarimą. Pažymėjo, kad visi Gyvenamojo namo bendraturčiai išskyrus ieškovus ir D. Š. dizaino studiją, kaip valstybinio žemės sklypo nuomininkai, yra realizavę savo teisę statyti žemės sklype. Išdavus statybos leidimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) DNSB suteikiama teisė statyti terasą toje žemės sklypo dalyje, kurioje statytojo teisę turi įgyvendinti ieškovas J. P. D. V. ir D. Š. dizaino studija. yra pažeidžiamas ankstesnis patalpų savininkų susitarimas dėl statytojo teisių įgyvendinimo žemės sklype ir iki šiol nerealizuotos teisės statyti.
85. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, susitarimas nebuvo išviešintas nekilnojamojo turto registre CK 4.253-4.257 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl Vilniaus miesto savivaldybei nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimą.
86. Kaip jau minėta susitarimas pasirašytas visuotiniame Bendrijos narių susirinkime jį pasirašė tuometiniai bendrijos nariai: F. E. (pasirašė įgaliotinė D. B.), O. A., S. Ž., R. K., N. K., L. S. ir K. D. N. R., kurie buvo susitarę dėl papildomų gyvenamųjų patalpų statymo tvarkos susitarimo 1 punkte nurodyta, jog pirmajame etape butus savo lėšomis statosi R. K., F. E., K. D. N. R. (iš kurios butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijo ieškovas) ir S. Ž.. Antrajame statybos etape turėdama visišką varianto pasirinkimo laisvę, pirmumo tvarka butą savo lėšomis statosi O. A.. Kiti du Bendrijos nariai atsisako savo teisių statytis butą tiek pirmajame, tiek antrajame etape. Visi Bendrijos nariai susitarė, jog susitarimu nustatyta papildomų gyvenamųjų patalpų statybos tvarka ir eiliškumas gali būti keičiami tik visiems Bendrijos nariams pritarus. Taigi, Susitarimo turinys lakoniškas ir neapibrėžtas. Susitarimas nenustatė statybos etapų trukmės, nei iš susitarimo turinio, nei iš prie jo pridėtos schemos nėra aišku, kurioje vietoje, kokius statinius ruošėsi statyti Bendrijos nariai. Patys apeliantai pripažįsta, jog nebuvo nustatyta konkreti kiekvieno iš nuomininkų nuomojamos sklypo dalies dislokacija sklype. Todėl nėra pagrindo teigti, jog terasa pažeidžia jų teises.
Dėl sprendimo privalomumo
87. Atmestini ir apelianto argumentai dėl teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 06 22 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-13980-912/2017 nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo pasibaigus 30 dienų apskundimo terminui, šiuo atveju 2017 07 24, keturių mėnesių terminas, iki kurio Bendrijai teismas leido teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą terasos statybos darbams pasibaigė 2017 11 24, todėl Bendrijai neįvykdžius šios sprendimo dalies ir neįteisinus savavališkos statybos, ji buvo teismo įpareigota per vieną mėnesį nuo nurodyto termino pabaigos nugriauti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę, šiam terminui pasibaigus Bendrija ir šios jo dalies neįvykdė iki 2017 12 24, kai baigėsi mėnesio terminas terasos nenugriovė. Laiku neįvykdžiusiai pastarojo teismo įpareigojimo atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB paskirta skirtina 300 Eur bauda, sumokant ją į ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą, o ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai leista pašalinti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.
88. Tačiau šalys nei atsakovė nei ieškovė laiku sprendimo įpareigojimų neįvykdė. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija tik 2018 02 28 konstatavo, kad Bendrija teismo sprendimo per jame nustatytą terminą neįvykdė. 2018 02 27 Bendrijos narių susirinkime jau buvo vienbalsiai pritarta terasos statybai. 2018 03 15 ieškovės prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl leidimo ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti savavališkai pastatytą terasą ir sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės (duomenys neskelbtini)–osios daugiabučio namo savininkų bendrijos“. 2018 04 05 nutartimi teismas papildomai išdavė vykdomąjį raštą dėl sprendimo dalies, kuria nuspręsta, Bendrijai per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo nugriauti terasą, skirti jai 300 Eur baudą už reikalavimo nevykdymą. Tačiau 2018 03 23 Bendrijai jau buvo išduotas statybos leidimas terasai, o 2018 07 17 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija raštu Nr. (23.17)-2D-9846 pripažino, kad minėtas statybos leidimas išduotas teisėtai.
89. Todėl negalima tvirtinti, jog teismo sprendimas nebuvo įvykdytas sprendimas buvo įvykdytas vykdymo procese teismui išdavus vykdomąjį raštą. Apeliantas teigdamas, jog Bendrija, neparengusi terasos projektinės dokumentacijos per teismo sprendime nustatytą terminą, privalėjo terasą išardyti- ir tik po to statyti naują, gavusi naują leidimą, nepagrįstai suabsoliutina teismo nustatytų terminų reikšmę vykdymo procese. Neginčytina, jog teismo sprendimas yra privalomas šalims. Tačiau, teismo sprendimas gali būti atidėtas, jo įvykdymas gali būti išdėstytas laike (CPK 284 straipsnis). Kai sprendimo neįvykdo pats skolininkas (CPK 281 straipsnis) vykdomajame procese jo vykdymas priklauso ir nuo ieškovo (išieškotojo) valios, nes joks sprendimas nevykdomas priverstine tvarka, jei laimėjusi ginčą šalis nesikreipia dėl vykdomojo rašto išdavimo. Be to, vykdymo procese išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį (CPK 595). Šiuo atveju teismo sprendimas dalyje dėl statybos įteisinimo buvo įvykdytas. Todėl išieškotoja nutraukė išieškojimą dalyje dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.
90. Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavo, kad sprendime nustačius, jog naikinti statybos leidimo ieškinyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo, bet tenkinant ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovę Bendriją pašalinti statybos padarinius – nugriauti terasą ir sutvarkyti statybvietę, susidarytų situacija, kai pastatyta terasa yra nugriaunama, nors yra galiojantis jos statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu ji gali būti iš naujo atstatoma. Pritartina teismo išvadai, kad toks teisinių instrumentų naudojimas, neatitiktų ne tik ekonomiškumo, bet ir protingumo principų, įpareigojimas nugriauti terasą po to, kai buvo gautas jos statybą leidžiantis dokumentas, vien tuo pagrindu, kad jis buvo gautas praleidus teismo sprendime nurodytą projektinės dokumentacijos parengimo terminą, negali būti laikomas adekvačia ir proporcinga sankcija padarytam pažeidimui.
91. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
92. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
93. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) DNSB iš ieškovų turėtų būti priteisiamos jos apeliacinėje turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovė (duomenys neskelbtini) DNSB nepateikė tinkamų įrodymų, jog realiai patyrė šias išlaidas. Bendrijos pateikta sąskaita faktūra Nr. WLS19- 2465 su detalizacija neįrodo prašomų priteisti išlaidų, nes nėra pateikti duomenys, kad minėta sąskaita yra apmokėta.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Irmantas Šulcas
Liuda Uckienė
Tomas Venckus