Civilinė byla Nr. e2-6532-1071/2020

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00882-2020-3                                                                           

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.3.5.3.15.1; 1.3.5.3.16; 1.3.5.10; 3.2.6.1;

3.4.1.7.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 4 d.

Gargždai

        Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vytautas Pliuskevičius,

sekretoriaujant Karolinai Butkienei,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) ieškovui P. H.(P. H.), jo atstovui advokatui Tomui Šedbarui,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“   atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui,

dalyvaujant (nuotoliniu būdu) vertėjai Liudmilai Martinkienei,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. H., atstovaujamo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrove „duomenys neskelbtini“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. 

            Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas, atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos (toliau – LVPS), pareikštu ieškiniu prašo priteisti jam iš atsakovės 10 137,91 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų (3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085,00 Eur dienpinigių) bei netesybas numatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 147 straipsnio 2 dalyje.

Reikalavimą grindžia tuo, kad 2016-02-24 ieškovas P. H. su atsakove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „duomenys neskelbtini“ pasirašė terminuotą darbo sutartį Nr. „duomenys neskelbtini“  ir pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis keista 2016-03-21. Ieškovas 2019-08-08 pateikė atsakovei prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2019-08-08 pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodo, kad atleidimo iš darbo dieną atsakovė ne visiškai atsiskaitė su ieškovu, o būtent atsakovė ieškovui nesumokėjo 3052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7085,00 Eur dienpinigių. Darbo sutarties 7 punktu šalys sulygo, kad jam bus mokami ne mažiau 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis DK 220 straipsniu ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2004 m. lapkričio 3 d. Nr. 1365). Joks konkretus procentinis dienpinigių dydis aptartas nebuvo. Nurodo, jog LVPS suvestinėje yra nurodyta, kad duomenys yra paskaičiuoti remiantis vairuotojo kortele. Joje matyti, kad laikotarpiu nuo 2017-01 iki 2019-08 jam turėjo būti išmokėta darbo užmokesčio atskaičius mokesčius 13 494,89 Eur bei dienpinigių 44 939,00 Eur. Jam nuo 2017-01 iki 2019-08 buvo išmokėtas 10 441,98 Eur darbo užmokestis bei 37 854,00 Eur dienpinigių. Iš viso atsakovė ieškovui liko skolinga 10 137,91 Eur.

Atsakovė UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, nustačius, kad ieškinį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo; nusprendus ieškinį nagrinėti, prašo jį atmesti visa apimtimi. Prašo priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškinį ieškovo vardu teismui pateikė LVPS, kuri neturi teisės atstovauti ieškovo darbo byloje, nes kartu su ieškiniu teismui buvo pateikta 2019-09-05 nario anketa, pateiktas metinio narystės mokesčio sumokėjimą patvirtinantis pinigų įmokėjimo dokumentas, neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų keliamiems reikalavimas, tai yra jis yra nepasirašytas, todėl darytina išvada, kad ieškovas yra sumokėjęs tik dalį nario mokesčio, t. y. 75 Eur, todėl, jis negali būti laikomas priimtu į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, nes neatitinka šios profesinės sąjungos nariams keliamų reikalavimų. Taip pat nurodė, kad pagal Darbo sutarties 3 p. ji įsipareigojo mokėti ieškovui LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį padaugintą iš 1,3 koeficiento ir pridedant pastovią 5,8 Eur sumą, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus mėnesinės atlyginimas ir pagal Darbo sutarties 5 p. taikyti suminę darbo laiko apskaitą, bet ne mažiau nei 40 val. per savaitę. Be to, darbo sutarties 7 p. yra nurodyta, kad darbuotojui esant komandiruotėje Darbdavys įsipareigoja mokėti dienpinigius, ne mažesnius nei galiojanti LR Vyriausybės numatyta minimali dienpinigių norma . Šis punktas atitinka LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (akto redakcija galiojusi nuo 2018-07-01) patvirtinto dienpinigių apmokėjimo aprašo 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį dienpinigiai apskaičiuojami pagal LR Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50,00 procentų LR Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Ieškovui buvo mokama ne mažiau nei 50 procentų dienpinigių norma. Ji – atsakovė (darbdavė) savo nuožiūra turėjo teisę mokėti didesnius dienpinigius, nei sutartyje nurodyta, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti fakto, jog šalys buvo susitarę dėl kitokio dienpinigių dydžio nei darbo sutartyje buvo nurodyta. Ieškovui buvo žinoma apie konkretų jam mokėtiną atlyginimą, dienpinigių dydį, vykstant į komandiruotę. Nurodė, kad ieškovui visas mokėtinas darbo užmokestis, dienpinigiai, komandiruočių metų patirtų išlaidų kompensacijos (pagal ieškovo pateiktus komandiruočių išlaidas pagrindžiančius dokumentus), kitos pagal DK mokėtinos išmokos, ieškovui yra teisingai apskaičiuotos ir pilna apimtimi išmokėtos: 19 123,33 Eur darbo užmokesčio, įskaitant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, „į rankas“ per visą darbo laikotarpį; 40 401,09 Eur dienpinigių už komandiruotėje praleistą laiką bei komandiruotėje patirtų išlaidų kompensacija bendroje sumoje per visą darbo laikotarpį (Apmokamų avansinių apyskaitų suvestinė 40 229,55 Eur sumai ir Darbuotojui kompensuotų PVM sąskaitų faktūrų, neįtrauktų į avansines apyskaitas suvestinė 171,54 Eur sumai); per visą darbo laikotarpį ji ieškovui sumokėjo bendroje sumoje 59 524,42 Eur. Ši suma buvo išmokėta bankiniais pavedimais, ką patvirtina paties ieškovo pateiktas jo banko sąskaitos išrašas. Be to, nurodė ir tai, kad ieškovas, reikšdamas savo reikalavimus, nedetalizuoja, už kokį laikotarpį susidariusi galima darbo užmokesčio nepriemoka, kaip ji yra priskaičiuota, iš ko susideda ir pan., tai yra ieškovas nurodo skaičius be jokio faktinio pagrindimo. Nesutinka, kad atsakovė (darbdavys) šiuo atveju yra įpareigotas mokėti ieškovui netesybas, nes ieškovui yra tinkamai apskaičiuotos bei pilna apimtimi išmokėtos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prieš išeinant iš darbo „duomenys neskelbtini“ jis pareikalavo, kad jam būtų grąžinta 1 000,00 Eur, kurie jam buvo išskaityti iš jo prieš pradedant dirbti, kaip užstatas. Jam paaiškino, kad ta išskaita yra kaip užstatas, nes jeigu jie padarytų kokią žalą įmonei, kad galėtų tą žalą padengti. Jam pasakė, kad reikia atidirbti 21 dieną, kad jeigu nori gauti tą sumą, bet jis darbdavį įspėjo, kad atidirbti negali dėl šeimyninių aplinkybių ir jis turi grįžti į Ukrainą. Po 21 dienos jam į sąskaitą pravedė 122 Eur, negrąžino 880 Eur. Jis nutarė kreiptis į LVPS, nes neturėjo galimybės grįžti į Klaipėdą. Jis darbo užmokestį gaudavo laiku, jam „duomenys neskelbtini“ nesumokėjo 880 Eur. Bet kai jis kreipėsi į LVPS, jam buvo pasakyta, kad jis darbo užmokestį gaudavo ne pilna apimtimi. Paaiškino, kad darbo užmokestis buvo sutartas mokėti už darbo dieną. Atlyginimas buvo mokamas įvairiai, bet jis buvo mokamas. Jis turėdavo pretenzijų darbdaviui, bet jam niekas nepaaiškindavo. Kai jis turėjo kadenciją 11 mėnesių paeiliui, ir jam išmokėjo darbo užmokestį, jis nuėjo pas buhalterę paklausti dėl atostoginių, jam pasakė, kad viskas yra išmokėta ir paskaičiuota. Atlyginimą darbdavys jam pravesdavo į vieną banko sąskaitą, kitos jis neturi, tai „Swedbank“. Paaiškino, kad sudarant sutartį su darbdaviu nebuvo aptartas dienpinigių apmokėjimas. Dėl dienpinigių jis nieko nežinojo, kol nepasikreipė į LVPS, o dėl kitų išlaidų jiems duodavo 200-300 Eur kadencijai, jie mokėdavo už kelius ir kt. Darbo sutartį jis skaitė, sąlygos jam buvo aiškios ir suprantamos. Dėl dienpinigių sąlygos jis nepamena, ten nebuvo nurodyta dienpinigių suma, tik paros darbo užmokestis. Darbo sutartį sudaryta su atsakove jis pateikė LVPS. Nebuvo sutartyje jokio punkto apie dienpinigius, jiems pasakė, kad per parą gaunate 54 Eur ir viskas, bet mokėdavo ne visada tokią sumą, kartais 49 Eur, kartais 53 Eur ir t. t. Jis negalvoja, kad darbo sutartis suklastota. Gali būti, kad jis nepamena sutarties turinio. Paaiškino, kad jis negali nurodyti tikslų datų kada jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis, jis tik pamena, kad po pirmos kadencijos jam išskaičiavo 1000 Eur, o po antros kadencijos dar papildomai 500 Eur. Kai jis atėjo pasiaiškinti dėl tų sumų, jam atsisakė paaiškinti, pasakė, kad viskas yra tvarkoje. Datų ir sumų jis nepamena kada jam buvo neišmokėta. Jis nežinojo apie neišmokėtus dienpinigius, jiems buvo mokama fiksuota suma per parą. Gaunama alga neatitiko susitarimo. Jis kreipėsi tik dėl užstato, bet po to paaiškėjo, kad buvo daugiau jam nesumokėta.

Ieškovo atstovas advokatas Tomas Šedbaras ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių nėra ginčo, kad darbuotojams buvo mokamas 50 proc. dienpinigių, ginčas yra dėl to, ar atsakovas teisėtai taikė darbo kodekse numatytą išlygą. Jų nuomone, atsakovė neteisėtai taikė tą išlygą, nes tai nebuvo teisėtai įforminta, nebuvo gautas ieškovo sutikimas ar susitarimas, ši išlyga 50 proc. negalėjo būti taikoma. Jeigu būtų buvę mokama 100 proc. kaip numato įstatymas ir taikoma išlyga pagrįstai, tada dienpinigių skolos nebūtų buvusios. Dienpinigiai susidaro iš nesumokėtų 50 proc. dienpinigių, kuriems neteisėtai buvo taikyta 50 proc. išlyga. Darbo sutartyje sudarytoje tarp šalių yra tik perrašyta ir atkartota Vyriausybės nuostata, kad mokėti me mažiau 50 proc. dienpinigių sumos, tačiau nenumatyta kokia išlyga turi būti taikoma. Taip pat yra darbo užmokesčio nepriemoka – 2017 m. kovo mėn. 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. 791,83 Eur. Visi duomenys gauti sutikrintus Sodros duomenis ir išmokėtas ieškovui sumas. Nepriemoka darbo užmokesčio yra susidariusi nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Dienpinigių laikotarpis nuo 2017 m. sausio iki 2019 m. rugpjūčio mėn. Lentelę nepriemokos sudarė LVPS buhalterė J. U. Ji buvo sudaryta remiantis Sodros pažyma, ieškovo banko išrašais, taip pat pagal tachografo duomenis. Su darbuotoju buvo atsiskaitoma banko pavedimais į sąskaitą. Papildomai paaiškino, kad negali patikslinti, ar 2017 m. balandžio 13 d. ieškovui buvo išmokėta 253,13 Eur.

Atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ atstovas advokatas Raimondas Simonavičius teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo motyvus. Paaiškino, kad prie teismui pateikiamo ieškinio yra pridėta darbo sutartis ieškovo sudaryta su atsakove, kuri yra pasirašyta ieškovo. Sutartyje yra keli svarbūs punktai. Nr. 3, kuriame yra nurodyta, kad ieškovas gaus MMA, daugintą iš koeficiento 1.3 ir pridedant pastovią 5,8 Eur sumą, o 7 punkte nurodyta, kad ieškovui bus mokami ne mažiau 50 procentų dienpinigių sumos. Sutartis tiek lietuvių, tiek rusų kalba yra pasirašyta ieškovo. Dėl argumentų pateiktų dėl darbo užmokesčio paskaičiavimo lentelėje, neva ieškovui nėra sumokėta 2017 m. kovo mėn. 253,13 Eur paaiškino, kad iš atsakovės pateiktų duomenų apie darbo užmokesčio sumokėjimą ieškovui, matosi, kad ši reikalaujama suma yra sumokėta 2017 m. balandžio 13 d. ieškovui į sąskaitą. Skaičiuotėje pateikta suma neatitinka realybėje. 2018 metais yra nurodyta, kad ieškovui nebuvo išmokėtas 4 sumos, už 3-6 mėnesius. Atsakovė visiškai nesutinka su šia pozicija. 53,13 Eur reikalaujama suma buvo ieškovui išmokėta 2017 m. balandžio 13 d.; 473,57 Eur suma buvo sumokėta 2018 m. balandžio 5 d. Pozicijoje nurodytos už 4 ir 5 mėnesius sumos buvo išmokėtos 2018 m. gegužės 8 d. apjungus dvi sumas, iš viso 498,19 Eur. 380,53 Eur, kurie neva nebuvo išmokėti 2018 m. lapkričio mėn. buvo išmokėti 2018 m. lapkričio 23 d. 2019 metų lentelėje nurodyta, kad nepriemokos yra birželio ir liepos mėn. Šios sumos buvo sumokėtos 2019 m. birželio 21 d. 778,56 Eur. Poziciją nurodė pats ieškovas šiandien posėdžio metu, kad jam nesumokėta 791,83 Eur – 2019 m. rugpjūčio mėn. Ši suma sumokėta ieškovui per du mokėjimus 2019 m. rugpjūčio 8 d. 668,93 Eur ir 122,90 Eur. Darbo užmokestis, kurį ieškovas uždirbo, jam buvo pilnai išmokėtas. Iš dienpinigių paskaičiavimo lentelės nėra matyti, už kokias dienas ir į kokias šalis ieškovas prašo paskaičiuoti dienpinigius. Jų pateiktais dokumentais yra nurodytos komandiruočių dienos, ir visi dienpinigiai yra išmokėti ieškovui. Paaiškino, kad ieškovui buvo sudaryta tik darbo sutartis, kuri yra pasirašyta abiejų šalių, kitų susitarimų sudarytų tarp šalių nebuvo. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovui buvo išmokėtos didesnės darbo užmokesčio sumos kartu su dienpinigiais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo ir jo atstovo, bei atsakovės atstovo paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

Nustatyta, kad ieškovas P. H. 2016-02-24 su atsakove UAB „duomenys neskelbtini“ pasirašė darbo sutartį Nr. „duomenys neskelbtini“ ir pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2019-08-08 pagal DK 58 straipsnio 3 punkto 1 dalį. Sutarties 3 p. šalys sutarė, kad ieškovas gaus MMA, daugintą iš koeficiento 1.3 ir pridedant pastovią 5,8 Eur sumą. 7 p. šalys sutarė, kad ieškovui bus mokami ne mažiau 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis LR DK 220 straipsniu ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2004 m. lapkričio 3 d. Nr. 1365).

Lietuvos Vežėjų Profesinės Sąjungos nario anketa patvirtina, kad 2019-09-05 ieškovas P. H. pateikė prašymą priimti jį į LVPS narius sumokėdamas 75 Eur grynaisiais ir 75 Eur mokėjimo pavedimu, nario mokesčio.

Iš Darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-108-7716/2020 nustatyta, kad ieškovas P. H. 2020-04-03 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl išmokų, susijusių su darbu, išieškojimo iš atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ tačiau 2020-04-27 priimtu sprendimu Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei dėl su darbu susijusių išmokų išieškojimu, kadangi buvo praleistas terminas tokiems reikalavimas pateikti, o prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis.

Banko išrašas iš ieškovo P. H. atsiskaitomosios sąskaitos esančios akcinėje bendrovėje „Swedbank“ patvirtina, kad ieškovui atsakovė laikotarpiu nuo 2016-04-13 iki 2019-09-08 išmokėjo 59 524,42 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų.

LVPS buhalterės J. U. atliktoje suvestinėje apie ieškovo gautas pajamas iš UAB „duomenys neskelbtini“ nurodyta, kad ieškovui P. H. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. yra nesumokėta 3052,91 Eur darbo užmokesčio (2017 m. kovo mėn. 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. 791,83 Eur) ir 7085 Eur dienpinigių (skaičiuotų 100 proc.).

UAB „duomenys neskelbtini“ išduota pažyma apie darbuotojui priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-04-23 iki 2019-06-20 P. H. buvo priskaičiuoti ir išmokėti 38 612,50 Eur dienpinigių.

UAB „duomenys neskelbtini“ algos išmokėjimo analizė darbuotojui P. H. patvirtina, kad ieškovo reikalaujamas LVPS suvestinėje neišmokėtas darbo užmokestis (2017 m. kovo mėn. 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. 791,83 Eur) ieškovui buvo išmokėtas: 2017 m. balandžio 13 d. - 253,13 Eur; 2018 m. balandžio 5 d. - 473,57 Eur; 2018 m. gegužės 8 d.- 498,19 Eur; 2018 m. lapkričio 23 d. - 380,53 Eur; 2019 m. birželio 21 d. - 778,56 Eur; 2019 m. rugpjūčio 8 d. - 668,93 Eur ir 122,90 Eur.

Pažyma apie darbuotojui P.H. kompensuotas komandiruotės išlaidas, kurios yra įtrauktos į avansines apyskaitas laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2019-06-19 pagal vairuotojo pateiktus dokumentus patvirtina, kad iš viso vairuotojui P. H. yra išmokėta 1617,05 Eur.

Pažyma apie darbuotojui P. H. kompensuotas komandiruotės išlaidas, kurios nėra įtrauktos į avansines apyskaitas laikotarpiu nuo 2016-07-26 iki 2019-02-26 yra 171,54 Eur.

Pažyma apie vidutinį darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovo P. H. vidutinis valandinis darbo užmokestis 2019-08-08 buvo 5,02 Eur.

Darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinės, algos išmokėjimo analizė už laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2019-08-08, apmokamų avansinių apyskaitų suvestinės, darbuotojui kompensuotų PVM sąskaitų-faktūrų, neįtrauktų į avansines apyskaitas suvestinė, darbuotojui P. H. su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo detalizacija patvirtina, kad ieškovui P.H. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., buvo priskaičiuota ir išmokėta komandiruotpinigių sumoje 40 401,09 Eur ir 19 123,33 Eur atlyginimo.

Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, tai yra nesumokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo pagrįstumo ir teisėtumo.

DK 214 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. DK 148 straipsnyje reglamentuojama darbdavio pareiga tvarkyti informaciją apie darbuotojo darbo užmokestį ir dirbtą laiką. Taigi, esant darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, darbdavys privalo įrodyti, jog tinkamai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį , darbo sutartis, tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

Nagrinėjamu atveju dėl ieškovo darbo apmokėjimo dydžio ir sąlygų šalių buvo sulygta 2016-02-24 darbo sutartimi Nr. 3733. Šios sutarties 3 punkte, šalys sutarė, kad ieškovas gaus MMA, daugintą iš koeficiento 1.3 ir pridedant pastovią 5,8 Eur sumą, bet ne mažiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus mėnesinės atlyginimas. Pagal Darbo sutarties 5 punktą sutarė taikyti suminę darbo laiko apskaitą, bet ne mažiau nei 40 val. per savaitę. Ginčo dėl šios sulygtos sutarties sąlygos tarp šalių nėra.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį – 3 052,91 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Reikalavimą grindė į bylą pateikta LVPS suvestine dėl priskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio, kurioje nurodyta, kad ieškovui P. H. už aukščiau nurodytą laikotarpį turėjo būti išmokėtas 13 494,89 Eur darbo užmokestis, tačiau jam išmokėta tik 10 441,98 Eur suma. Reikalavimą grindė suvestinėje nurodytomis konkrečiomis sumomis ir mėnesiais už kuriuos ieškovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, o būtent (2017 m. kovo mėn. 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. 791,83 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino, kad reikalaujama priteisti suma yra paskaičiuota LVPS buhalterės vadovaujantis Sodros duomenis ir sutikrinus išmokėtas ieškovui sumas.

Atsakovės atstovas su šiuo ieškovo reikalavimu priteisti 3 052,91 Eur neišmokėtą darbo užmokestį kategoriškai nesutiko, motyvuodamas tuo, kad visos sumos, kurios yra įtrauktos į nesumokėto darbo užmokesčio sumą, ieškovui yra sumokėtos. Šiam argumentui pagrįsti atsakovė į bylą pateikė ieškovo P.H. darbo užmokesčio žiniaraščių suvestines ir algos išmokėjimo analizę.

Teismas, susipažinęs su darbdavio UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktomis ieškovo P.H. darbo užmokesčio žiniaraščių suvestinėmis, algos išmokėjimo analize už laikotarpį nuo 2016-04-13 iki 2019-08-08, darbuotojui P.H. su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo detalizacija, konstatuoja, kad ieškovui P. H. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., buvo priskaičiuota ir išmokėta 19 123,33 Eur atlyginimo.

Kad būtent tokio dydžio darbo užmokestis ieškovui jo darbo pas atsakovę laikotarpiu ir turėjo būti išmokėtas, nurodyta ir LVPS buhalterės J. U. atliktoje suvestinėje apie ieškovo gautas pajamas iš UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., kurioje numatyta, viso ieškovui turėjo būti sumokėtas 19 123,33 Eur darbo užmokestis.

Pažymima, kad ir UAB „duomenys neskelbtini“ algos išmokėjimo analizė darbuotojui P. H. patvirtina, kad ieškovo reikalaujamas LVPS suvestinėje kaip neišmokėtas nurodytas darbo užmokestis (2017 m. kovo mėn. 253,13 Eur; 2018 m. kovo mėn. 473,57 Eur; 2018 m. balandžio mėn. 407,95 Eur; 2018 m. gegužės mėn. 90,24 Eur; 2018 m. lapkričio mėn. 380,53 Eur; 2019 m. birželio mėn. 409,22 Eur; 2019 m. liepos mėn. 369,34 Eur ir 2019 m. rugpjūčio mėn. 791,83 Eur) ieškovui buvo išmokėtas: 2017 m. balandžio 13 d. - 253,13 Eur; 2018 m. balandžio 5 d. - 473,57 Eur; 2018 m. gegužės 8 d.- 498,19 Eur; 2018 m. lapkričio 23 d. - 380,53 Eur; 2019 m. birželio 21 d. - 778,56 Eur; 2019 m. rugpjūčio 8 d. - 668,93 Eur ir 122,90 Eur.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbdavio UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktoje darbuotojui P. H.su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo detalizacijoje nurodyta ieškovui P.H. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., priskaičiuota komandiruotpinigių (40401,09 Eur) ir (19123,33 Eur) atlyginimo, suma – 59 524,42 Eur, kaip matyti iš ieškovo sąskaitos išrašo, yra lygi atsakovės į ieškovą sąskaitą pervestai sumai (sąskaitos apyvarta nuo 2016-04-01 iki 2017-12-31 – 27 171,23 Eur + sąskaitos apyvarta nuo 2018-01-01 iki 2019-09-09 – 32 353,19 Eur).

Taigi atsakovės pateikti duomenys apie ieškovui išmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas atitinka ir ieškovo sąskaitos išraše užfiksuotus duomenis, todėl teismas ir remiasi šiais duomenimis.

Taip pat, nagrinėjamos bylos kontekste pažymima ir tai, kad teismo posėdžio metu ir pats ieškovas negalėjo pagrįsti savo reikalavimo dėl 3 052,91 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, negalėjo nurodyti datų ir sumų, kada jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Priešingai, teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas reguliariai, nors kartais ir nestabiliai, darbdaviui pretenzijų dėl nesumokėto darbo užmokesčio jis anksčiau nėra reiškęs, o į LVPS kreipėsi ne dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o dėl užstato, kurį neva atsakovė jam išskaitė iš darbo užmokesčio.

Esant visoms pirmiau išdėstytoms ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad ieškovo teisės šiuo atveju nėra pažeistos, kadangi byloje pateikti duomenys patvirtina, kad jam yra išmokėtas visas jam priklausęs darbo užmokestis, atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, sumokėdama jam visą priklausantį darbo užmokestį, todėl reikalavimas dėl 3 052,91 Eur neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas (DK 139 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl dienpinigių priteisimo.

DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta darbdavio pareiga darbuotojo komandiruotės metu mokėti jam darbo užmokestį ir kompensuoti papildomas sąnaudas, jeigu tokių darbuotojas komandiruotės metu patiria. Darbuotojui taip pat turėtų būti išsaugoma jo darbo vieta.

Pagal DK 107 straipsnio 3 dalį, darbdavio pareiga mokėti darbuotojui dienpinigius atsiranda dviem atvejais: jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu viena darbo diena (pamaina); jeigu darbuotojas komandiruojamas į užsienį (nepriklausomai nuo to, ar komandiruotė trunka ilgiau ar trumpiau negu viena darbo diena (pamaina).

Dienpinigių mokėjimo tvarką reglamentuoja Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (akto redakcija galiojusi nuo 2018-07-01) (toliau –Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašas). Šis teisės aktas taikomas nustatant dienpinigių į komandiruotę vykstančiam valstybės politikui, valstybės pareigūnui, teisėjui, valstybės tarnautojui, taip pat darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį mokėjimo tvarką.

Pagal Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punktą, darbdavys darbuotojui mokėtinų dienpinigių dydį apskaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius, įtvirtintus Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše, jeigu kolektyvinėje sutartyje arba su darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje nėra įtvirtinti mažesni dienpinigių dydžiai. Jeigu kolektyvinė sutartis arba darbo sutartis numato mažesnius dienpinigių dydžius, darbdavys, apskaičiuodamas darbuotojui mokėtinus dienpinigius, vadovaujasi būtent šiais kolektyvinėje sutartyje arba darbo sutartyje įtvirtintais dienpinigių dydžiais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013 ).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/2019).

Kaip jau minėta pagal DK 32 straipsnio nuostatas darbo sutartis tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, todėl šalys sudarydamos tokį susitarimą laisva valia suderina darbo sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Jei vienos iš šalių netenkina derinamo susitarimo (darbo sutarties) sąlygos, kiekviena šalis gali tokio susitarimo nepasirašyti, tokiu atveju darbo sutartis nebūtų sudaroma.

Ieškovas pareiškė reikalavimą iš atsakovės priteisti 7 085,00 Eur dienpinigių nepriemoką. Reikalavimą grindė į bylą pateikta LVPS buhalterės sudaryta dienpinigių paskaičiavimo lentele, kurioje nurodyta, kad ieškovui P. H. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. turėjo būti išmokėta 44 859,90 Eur dienpinigių, paskaičiuotų 100 proc., tačiau jam išmokėta tik 3 7854,00 Eur. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad dienpinigius LVPS buhalterė paskaičiavo pagal ieškovo pateiktus tachografo duomenis. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie neprimokėtus dienpinigius jis sužinojo tik pasikreipęs į LVPS. Patvirtino, kad anksčiau pretenzijų darbdaviui dėl dienpinigių jis nėra reiškęs, ir kad, galbūt, jis nebepamena pasirašytos darbo sutarties turinio.

Atsakovė nesutikimą su reikalavimu priteisti 7 085,00 Eur dienpinigių sumą grindė tuo, kad dienpinigiai tarp šalių sudarytos darbo sutarties 7 punktą turėjo būti skaičiuojami ne mažiau 50 proc. dienpinigių sumos, o ne ieškovo reikalaujama 100 proc. dienpinigių sumos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, kad ieškovas buvo informuojamas prieš vykstant į komandiruotę apie dienpinigių dydį ir jis niekada pretenzijų dėl jų dydžio nereiškė.

Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl dienpinigių paskaičiavimo nėra, ginčas tarp šalių kilo tik dėl dienpinigiams paskaičiuoti taikomos išlygos dydžio – 50 proc. Ieškovo atstovas teismo posėdžio argumentavo, kad atsakovė neteisėtai taikė šią išlygą, nes tai nebuvo teisėtai įforminta, nebuvo gautas ieškovo sutikimas. Patvirtino, kad dienpinigių skola susidarė būtent dėl dienpinigiams paskaičiuoti taikomos išlygos dydžio – 50 proc. Atsakovės atstovas su ieškovo išsakytais argumentais nesutiko, nesutikimą grindė tuo, kad šalys 2016-02-24 sudarydamos darbo sutartį, sutarties 7 punktu sutarė, kad ieškovui bus mokami ne mažiau 50 procentų dienpinigių sumos, ieškovas sutartį perskaitė ir pasirašė lietuvių ir jam suprantama rusų kalba.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys pasiekė bendrą susitarimą ir laisva valia sudarė 2016-02-24 darbo sutartį Nr. 3733, pagal kurią ieškovas pradėjo dirbti įmonėje - tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbo sutarties 7 punktu šalys sutarė, kad ieškovui bus mokami ne mažiau 50 procentų dienpinigių sumos (vadovaujantis LR DK 220 straipsniu ir LR Vyriausybės nutarimu „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 2004 m. lapkričio 3 d. Nr. 1365). Pažymėtina, kad į darbo sutartį įtrauktas 7 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (akto redakcija galiojusi nuo 2018-07-01) patvirtinto dienpinigių apmokėjimo aprašo 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą. Šalys savo parašais patvirtino sudarytą darbo sutartį, tiek lietuvių, tiek rusų kalbomis. Maža to, ir pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbo sutartį skaitė, jos sąlygos buvo aiškios ir suprantamos. Aplinkybių, kad parašas ant darbo sutarties yra ne jo, ar kad ši darbo sutartis būtų suklastota nenurodė.

Taigi teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad darbo sutarties šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sąlygų, nei susitarė darbo sutartyje.

Nustačius, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį, raštu aptarė ir dienpinigių mokėjimo klausimą, toks susitarimas šalims – privalomas. Nagrinėjamu atveju sutartimi atsakovė nustatė tik žemutinę dienpinigių dydžio ribą, nepažeisdama jau minėto LR Vyriausybės nutarimo nuostatų. Tačiau atsakovė darbo sutartimi neįsipareigojo dėl konkretaus nuolat mokamo dienpinigių dydžio. Taigi, tokia darbo sutarties nuostata atsakovė pasiliko sau teisę mokėti ir didesnius nei 50 procentų dienpinigius, tuo pačiu pasiliekant teisę šį klausimą spręsti atsakovės nuožiūra (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020-05-19 sprendimą byloje Nr. e2A-1291-643/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-04-09 nutartį byloje Nr. e2A-923-967/2020).

Tai, kad ieškovui laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. buvo išmokėta dienpinigių daugiau nei ieškovės pateiktoje lentelėje paskaičiuota dienpinigių suma taikant 50 proc. dienpinigių sumos (22 429,95), patvirtina ir atsakovės į bylą pateikta pažymą apie darbuotojui P.H. priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius, pažyma apie darbuotojui kompensuotas komandiruotės išlaidas, kurios yra įtrauktos į avansines apyskaitas, pažyma apie darbuotojui kompensuotas komandiruotės išlaidas, kurios nėra įtrauktos į avansines apyskaitas bei ieškovo banko sąskaitos išrašas.

Taigi teismui nenustačius jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad darbo sutarties šalys turėjo kitokių ketinimų ir siekė susitarti dėl kitokių sąlygų, nei susitarė darbo sutartyje, teismas konstatuoja, kad šalys darbo sutartyje buvo aiškiai sutarusios dėl dienpinigių mokėjimo dydžio, todėl ieškovui dienpinigiai buvo paskaičiuoti tinkamai.

Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo pat darbo pas atsakovę pradžios 2016 m. kovo mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovei dėl netinkamo dienpinigių dydžio paskaičiavimo ir išmokėjimo. Todėl darytina išvada, kad ieškovui darbo sutarties sąlygos buvo aiškios, suprantamos ir tinkamos.

Esant anksčiau išdėstytų ir išanalizuotų duomenų visumai, nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas konstatuoja, kad atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, sumokėdama jam visus priklausančius dienpinigius laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., todėl reikalavimas dėl 7 085,00 Eur neišmokėtų dienpinigių priteisimo laikytinas nepagrįstu ir taip pat yra atmestinas (DK 107 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti netesybas.

Teismui atmetus ieškovo reikalavimus dėl 3 052,91 Eur darbo užmokesčio ir 7 085,00 Eur dienpinigių priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl netesybų priteisimo, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovas prašo priteisti 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija) atsakovės prašymas tenkintinas ir anksčiau paminėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. H., gim. „duomenys neskelbtini“ 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlantana“, juridinio asmens kodas 163377040.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                              Vytautas Pliuskevičius