Administracinė byla Nr. ATP-273-300/2013

                                                                        Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00627-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.7; 79.1.

 (S)

 

 

  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. birželio 6 d.

          Šiauliai

 

             Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria A. R. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro 2013 m. sausio 31 d. nutarimas, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 ir 2 dalis ir nubaustas subendrinta 1000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, paliktas nepakeistas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Šiaulių AVPK 2013 m. sausio 31 d. nutarimu A. R. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, ir nubaustas 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2012 m. liepos 3 d., 17.08 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), lenkė maršrutinį autobusą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir priversdamas iš priekio atvažiuojantį automobilį keisti judėjimo kryptį, aplenkęs užvažiavo prieš autobusą ir staigiai stabdė, priversdamas autobuso vairuotoją staigiai stabdyti. Pastovėjęs apie 10 sekundžių pavažiavo į priekį, apsisuko, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir važiuodamas prieš eismą, vėl blokavo autobusui kelią, tokiais savo chuliganiškais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių saugumui.

Be to, A. R. tuo pačiu nutarimu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį, buvo nubaustas 400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 1 d., 17.11 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, specialiai nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, priversdamas jį staigiai stabdyti ir sustoti sankryžoje, šio automobilio vairuotojas dar bandė apvažiuoti automobilį, tačiau filmuotos medžiagos autorius savo automobiliu trukdė jam tai padaryti, taip sukeldamas pavojingą situaciją. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, A. R. paskirta subendrinta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

A. R., nesutikdamas su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-01-31 nutarimu, Šiaulių apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė minėtą nutarimą pakeisti.

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi A. R. skundą atmetė.

Skundu Šiaulių apygardos teismui A. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-11 nutartį ir pakeisti Šiaulių AVPK 2013-01-31 nutarimą Nr. 40N-2294661-13, kuriuo jis nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį 1000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimu dvylikai mėnesių, pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį 400 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 1000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas dvylikai mėnesių, – 2012-07-03 epizode jo veiką perkvalifikuoti iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 2 ar 3 dalį bei pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį ir, esant galimybei, sumažinti paskirtą baudą, neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam nei numato įstatymas terminui.

Dėl 2012-07-03 įvykio skunde nurodo, kad pripažįsta, jog kirto lenkimo metu dvigubą ištisinę juostą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 123 punktą, tačiau, pasak apelianto, tai jis padarė dėl staigaus autobuso manevro, jo vairuotojo padarytų Kelių eismo taisyklių 88.2, 92, 93 punktų pažeidimo. Teigia, kad autobuso vairuotojas prieš persirikiuodamas į antrą eismo juostą nerodė jokio signalo, atliko staigų manevrą, kurio jis negalėjo numatyti, kartu pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 28, 106, 109 punktų reikalavimus. Nurodo, kad atstumas iki pavojingai manevruojančio autobuso buvo nedidelis, neviršijo 15–16 m, tai matyti iš pateikiamos fotonuotraukos, o leistinas judėjimo greitis šioje atkarpoje – 70 km per valandą. Pažeidėjas teigia, kad jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų sustodamas iš karto po autobuso aplenkimo, tai buvo reakcija į patirtą stresą, o išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, buvo netinkamai pasirinktas manevras susidariusioje eismo situacijoje. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 punkto reikalavimus, nes, pasak apelianto, antra eismo juosta prieš jį nevažiavo jokia transporto priemonė, kol į ją, padarydamas neleistiną manevrą, neįvažiavo autobusas. Ar apsisukdamas dar kartą kirto dvigubą ištisinę juostą, neprisimina, tačiau, dar kartą nuvykęs į įvykio vietą, įsitikino, kad toje vietoje yra punktyrinė juosta, tai patvirtina pateikiama fotonuotrauka, todėl mano, kad apsisukdamas Kelių eismo taisyklių nepažeidė. A. R. pripažįsta, kad privažiuodamas prie autobuso prieš eismo kryptį ir sustodamas priešais, pažeidė kelių eismo taisyklių 123, 124, 146 punktų reikalavimus, tačiau A. R. nurodo, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, kad jis privažiavo prie stovinčio autobuso, norėdamas jį nufilmuoti, užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidėją, jokio kelio blokavimo nebuvo, dėl to mano, kad toks jo manevras negalėjo sukelti pavojaus eismo ir kitų žmonių saugumui. Administracine tvarka nubausto asmens nuomone, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas, pažeidėjas teigia, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 ar 3 dalyje. Dėl 2012-08-01, apie 17 val., įvykusio įvykio nurodo, kad šioje situacijoje jo veiksmai galėjo būti įvertinti kaip pažeidimas, numatytas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, kadangi jis tyčia netrukdė atvažiavusiam automobiliui jį apvažiuoti. Po vos neįvykusio susidūrimo jis buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs, todėl nesugebėjo nedelsdamas patraukti automobilio iš sankryžos, be to, už jo taip pat buvo automobilių. Taip pat nurodo ir tai, kad savo kaltę padarius administracinės teisės pažeidimus suprato, permąstė buvusį elgesį ir atsakingai įvertino. Teigia, kad ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų teisės pažeidimų. Apeliantas mano, kad tai rodo, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, o tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam reikštų darbo praradimą, o jo šeima liktų be pajamų šaltinio, tik su finansiniais įsipareigojimais. Atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones nubaudžiamas ne tik jis, bet ir kiti jo šeimos nariai, ypač nukenčia mažametė dukra. Pažeidėjas pažymi, kad pažeidimai padaryti 2012-07-03 ir 2012-08-01, o po to žymiai pablogėjo jo šeimos materialinė padėtis – 2012-07-12 surašytas vartotojo padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 15-12, kuriuo priskaičiuota padaryta žala už gamtines dujas AB (duomenys neskelbtini) ir 2012-08-24 buvo sudaryta žalos atlyginimo atidėjimo sutartis Nr. 15-12; 2012 m. lapkričio mėnesį jo žmona R. R. neteko darbo ir nuo 2012-12-04 jai suteiktas bedarbio statusas; moka už žmonos studijas (duomenys neskelbtini) universitete.

   Atsiliepimu į A. R. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuras prašo A. R. skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutartį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo A. R., apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir ATPK 124² straipsnio 2 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo veikų kvalifikavimo ir teigia, kad 2012-07-03 epizode jo veika turi būti perkvalifikuotina iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 2 ar 3 dalį, o 2012-08-01 epizode į ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Taigi, iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliantas savaip interpretuoja byloje esančius duomenis ir siūlo besąlygiškai jais remtis priimant sprendimą. Jau savaime toks pažeidėjo siūlymas prieštarauja įrodinėjimo turiniui, nes suponuoja prioriteto teikimą vienai įrodymų grupei kitų atžvilgiu. Šios aplinkybės ir apeliacinio skundo turinys rodo, kad A. R. tik jam palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, todėl pagrįstai paliko nepakeistą Šiaulių AVPK 2013 m. sausio 31 d. nutarimą, kuriuo A. R. nubaustas pagal jam inkriminuotus pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 ir 2 dalyse.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N⁴⁴⁴-4788/2009, Nr. N⁷⁵⁶−450/2010, Nr. N⁶³-992/2010).

   Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. R. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, t. y. pavojingai ir chuliganiškai vairavo automobilį – lenkė maršrutinį autobusą kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą ir priversdamas iš priekio atvažiuojantį automobilį keisti judėjimo kryptį, aplenkęs užvažiavo prieš autobusą ir staigiai stabdė, priversdamas autobuso vairuotoją staigiai stabdyti, pastovėjęs apie 10 sekundžių pavažiavo į priekį, apsisuko, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir važiuodamas prieš eismą, vėl blokavo autobusui kelią, ir šiais savo chuliganiškais veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir kitų žmonių saugumui, bei tai, kad jis vairuodamas automobilį, gatvių sankryžoje sukdamas į kairę, tyčia nepraleido tiesiai važiuojančio automobilio, priversdamas jį staigiai stabdyti ir sustoti sankryžoje, šio automobilio vairuotojui dar bandant apvažiuoti automobilį, jis savo automobiliu trukdė jam tai padaryti, taip sukeldamas pavojingą situaciją.

   Taigi, nors A. R. iš dalies neigia padaręs jam inkriminuotus pažeidimus, pateikia savo subjektyvų įvykusių situacijų vertinimą ir prašo 2012-07-03 epizode jo veiką perkvalifikuoti iš ATPK 124² straipsnio 2 dalies į ATPK 124¹ straipsnio 2 ar 3 dalį, o 2012-08-01 epizode – į ATPK 124² straipsnio 1 dalį, tačiau, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančių įrodymų pakanka padaryti išvadoms dėl A. R. kaltės padarius aptariamus pažeidimus.

   Tai, kad A. R. kaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo, įrodo vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. R. vairuojamas automobilis 2012-07-03 važiuoja antra eismo juosta, po to, atsiradus kliūčiai, į jo naudojamą eismo juostą persirikiuoja autobusas, tada jis, privalėdamas kelyje elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vietoj to, kad sulėtintų automobilio greitį, signalizuodamas aplenkia autobusą, kerta dvigubą ištisinę liniją, išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą, ir taip priverčia priešinga eismo juosta važiuojančius automobilius keisti judėjimo kryptį, po to išvažiuoja priešais autobusą, staiga sustabdo savo automobilį ir taip užkerta kelią autobusui. Toks pažeidėjo elgesys, kai dėl mažareikšmės dingsties (neva autobuso vairuotojo padarytu KET pažeidimu) nesivadovaujama kelio ženklinimu ir yra kertamos dvigubos ištisinės ženklinimo linijos, po to išvažiuojama į priešingos krypties eismo juostą, priverčiama priešinga eismo juosta važiuojančius automobilius keisti judėjimo kryptį, išvažiuojama priešais autobusą,  užkertamas kelias autobusui, tokiu būdu sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, pagrįstai vertinamas kaip chuliganiškos paskatos. Taip pat byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina ir A. R. kaltę 2012-08-01 įvykyje, iš įrašo turinio matyti, kad pažeidėjas įvažiavęs į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui privalėjo praleisti priešais atvažiuojantį automobilį, tačiau, nepaisant to, jis jo nepraleido bei dar trukdė jam pravažiuoti.

   Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A²⁶¹-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubaustojo asmens apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

   Pritardamas apylinkės teismo išvadai dėl A. R. kaltės pastarajam padarius jam inkriminuotus pažeidimus, apygardos teismas pritaria ir motyvams, kuriais remiantis konstatuota, kad šiuo atveju byloje nenustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. balandžio 11 d. nutartį A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.  

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

 

 

Teisėjas                                                                                                                     Vidmantas Mylė