Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2SA-124-56-2008].doc
Bylos nr.: 2SA-124-56/2008
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas P. Jaržemskis                                                            Civilinė byla Nr. 2SA-124-56/2008

Teisėja              L.Arlauskienė                                                                                Proc. sprendimo kategorijos:102.5;121.14;

                                                                                              122.4

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2008 m. spalio 23  d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės, Andžei Maciejevski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25  d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo.

             Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I.Ginčo esmė

 

          Pareiškėja B. D. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą byloje pagal ieškovės  R. B. ieškinį atsakovei B. D. dėl įsiskolinimo ir netesybų priteisimo.

          Pareiškėjos atstovas nurodė, jog byloje 2004-01-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, kurios 1 straipsnis nurodė, jog atsakovė asmeninės nuosavybės teise perduoda ūkinį pastatą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), kurio užstatytas plotas yra 165 kv.m., tūris 546 kub. m. ir 0,05 ha žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini)., Vilniaus rajone. Po šios sutarties sudarymo atsakovė B. D. iki 2005 m. liepos mėnesio gyveno ūkinio pastato antrame aukšte – pastogės patalpose, vėliau ieškovė nebeleido naudotis šiomis patalpomis. Taikos sutartimi ieškovė ir atsakovė turėjo tikslą perleisti nuosavybės teise tik ūkinio pastato pirmojo aukšto patalpas, o pastogės patalpos turėjo likti atsakovei, tačiau sutarties sudarymo metu šios patalpos negalėjo būti identifikuotos, kadangi nebuvo suformuotos kaip atskiras objektas. Atsakovė savo lėšomis įrengė ūkinio pastato pastogės patalpas, kurios sudarė 172,93 kv.m. ir 2005-06-07 pastatas pripažintas tinkamu naudoti. Šias aplinkybes patvirtina šalių pasirašyti dokumentai – 2005-07-13 sutikimas bei 2005-07-13 susitarimas dėl ūkinio pastato naudojimo tvarkos. Dokumentai nebuvo sudaryti notarine tvarka, ieškovė nesutiko jų įforminti notariškai, todėl nuginčyta atsakovės nuosavybės teisė į dalį ūkinio pastato, visas ūkinis pastatas perduotas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad taikos sutarties turinys neatitiko šalių valios, buvo sukurta šalių nelygybė – atsakovė už tą pačią kainą perdavė žymiai didesnio ploto patalpas, teismas tinkamai nepatikrino, ar sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, o abi šalys suklydo dėl sutarties teisinių pasekmių, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė dėl proceso atnaujinimo kreipėsi per tris mėnesius nuo sužinojimo, jog netenka teisės įgyti nuosavybės teise mansardines pastato patalpas, t.y. nuo 2008-01-17 Vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo atmestas atsakovės skundas dėl VĮ Registrų centro sprendimo panaikinti B. D. nuosavybės teisių įregistravimą į pastogės patalpas.

Ieškovė R. B. atsiliepime su prašymu atnaujinti procesą nesutiko ir prašė teismo prašymą atmesti.

            Nurodė, jog sudarant taikos sutartį abi šalis atstovavo advokatai, šalys aiškiai susitarė, kad nuosavybės teisės perleidžiamos į visą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokios bendros nuosavybės į šį statinį atsakovė kartu su ieškove niekada neturėjo, visas pastatas remiantis taikos sutartimi, 2004-01-16 teismo nutartimi priklauso ieškovei. Atsakovė jau nuo 2004 m. vasario mėnesio išsikraustė iš minėto namo į gretimame sklype buvusį sūnaus namą. Atsakovė neatliko jokių palėpės įrengimo darbų, 2005-07-13 susitarimas, kuriame nurodytos naudojamos dalys, yra suklastotas, nėra notarinės formos sandorio, todėl nei šis susitarimas, nei statybos inspekcijos, registrų centro veiksmai nuosavybės teisių į ūkinio pastato dalį nesukūrė. Atsakovė turėjo teisę 2004-01-16 teismo nutartį apskųsti, tačiau apskundimo terminai praleisti. Taikos sutarties sudarymo dieną palėpė jau buvo pastatyta, todėl visas buvęs daiktas  taikos sutarties sudarymo dieną perėjo ieškovės nuosavybėn. Atsakovė nenurodė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą, bei praleisto trijų mėnesių termino proceso atnaujinimui. Administracinė byla nesustabdė šio termino, nes buvo pradėta kitu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 dienos nutartimi prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-149-07/04 buvo atmestas. Teismas iš atsakovės B. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisė 1000 litų bylinėjimosi išlaidų; Iš atsakovės B. D. priteisė 5,65 litus pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatęs, kad pareiškėja (atsakovė) praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-149-07/04.

           Teismas įvertinęs prašyme dėl proceso atnaujinimo ir teismo posėdžio metu išsakytus šalių argumentus, byloje esančius dokumentus sprendė, kad prašymas pateiktas pažeidžiant CPK 368 str. nustatytą terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą.

  III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė (toliau-apeliantė) atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui klausimą spręsti iš esmės: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės ieškinį atsakovei.

Nurodė, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė civilinio proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau-LAT) suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus ( LAT CBS nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2006, 3K-3-601/2006). LAT taip pat yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutas yra naudojamas tada, kai suinteresuotas asmuo  nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus  kitais teismų sprendimų teisėtumo ir  pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių  bei įstatymų saugomų  interesų gynimo būdų (LAT CBS  nutartis civ. byloje Nr. 3K3-739/2000;3K3-458/2004;3K-7-362/2007).CPK 368 straipsnis nustato, kad prašymas  atnaujinti procesą gali būti  pateikimas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią  jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti  aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. 2008 metų  balandžio 17 dieną atsakovė į teismą  dėl proceso atnaujinimo  civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl to, kad pirmosios instancijos teismo  nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Nurodė, kad atsakovė prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų (CPK 368 str.1 d.) nepraleido, nes apie  proceso atnaujinimo pagrindą sužinojo 2008 metų sausio 17 dieną ( Lietuvos Vyriausiam administraciniam teismui 2008 metų sausio 17 dieną priėmus nutartį administracinėje byloje  Nr. (duomenys neskelbtini). Iki šio sprendimo priėmimo atsakovė pagrįstai manė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 metų sausio 16 dienos nutartyje nėra teisės normų taikymo klaidų t.y. kad 2004 metų sausio 14 dieną Taikos sutartimi, patvirtinta  teismo 2004 metų sausio 16 dienos nutartimi, atsakovė nuosavybės teise perdavė dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o konkrečiai pastato ploto dalį 165 kv.m., tūrį 546 kub. m., o tuo metu dar nesuformuotų kaip atskiras  nekilnojamojo turto objektas-Pastogės patalpų neperdavė nuosavybėn, t.y. šių patalpų savininkė liko ji. Atsakovė ir ieškovė turėjo tikslą perleisti nuosavybės teise tik pirmojo  aukšto ūkinio pastato patalpas, kurios ir sudaro 165 kv.m, o tūris 546 kub.m. į kurias nuosavybės teisę turėjo išlaikyti  atsakovė. Ginčo pastogės patalpos taikos sutarties sudarymo  metu negalėjo  būti identifikuotos, nes nebuvo suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nors faktiškai egzistavo.

Nurodė, kad atsakovė prašo atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p., kai yra padaryta aiški teisės taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Teismas prieš patvirtindamas taikos sutartį privalo patikrinti ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešąjam interesui. (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutartis negalioja, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai (CK 6.984 str.). Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės šalių nelygybės bei kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 6.986 str. 1 d.). Vienu iš sandorio negaliojimo pagrindų yra sutarties  šalių valios trūkumas, suklydus dėl sandorio sąlygų (CK 1.90 str.)., o esminiu suklydimu yra laikoma ir situacija, jeigu suklydo abi šalys arba vieną  šalį suklaidino kita, o sudarytos sutarties įvykdymas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.). Šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos sukėlė teisines pasekmes, sukuriančias esminę šalių nelygybę.  Suklydimą ir nelygybę nulėmė netinkamas taikos sutarties objekto detalizavimas.

           Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nutartį; iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atnaujinti procesą nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantės motyvai, kad ieškovė įsigijo tik dalį ūkinio pastato, o ne visą ūkinį pastatą nepagrįsti. Ginčo šalys bendros nuosavybės į statinį niekada neturėjo.  Teismo nutartyje nėra teisės normų taikymo klaidos, kas savaime užkerta kelią atnaujinti procesą atsakovės nurodytu pagrindu. Teismo nutarties apskundimo terminui suėjęs senaties terminas ir jį atnaujinti nėra jokio pagrindo. 

            Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

            Apeliantė skundą grindžia tuo, kad CPK 368 str. 1 dalyje 3 mėnesių terminas atnaujinti procesą nėra praleistas, ir pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo  2008 metų sausio 17 dieną  Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui (toliau-LVAT) priėmus nutartį administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja, jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Todėl proceso atnaujinimas yra įpatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų  nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekima, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių. Pastaroji aplinkybė lemia, kad proceso atnaujinimo galimybė yra ribojama įstatyme nustatant prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus (CPK 368 str.)(LAT CBS kolegijos 2004 metų balandžio 14 dienos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2004).

          Faktas, kad įstatymų leidėjas nustato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą ir terminus, leidžia teigti, kad šį institutą įstatymų leidėjas vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Be to, šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (LAT CBS kolegijos  2005 m. kovo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2005)

Teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės (LAT CBS teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-167/2007).

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pareiškintis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą ( CPK 368 str. 1 d.). 

            Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad taikos sutartis tarp ginčo šalių  civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta 2004 metų sausio 16 dieną (b.l. 48-49). Iš Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties matyti, kad pareiškėja su skundu kreipėsi ir prašė panaikinti  VĮ ,,Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2006 metų liepos 20 dienos  sprendimą Nr. 223 (b.l.111-112), kuriuo panaikintas VĮ ,,Registrų centras“ Vilniaus filialo 2005 metų liepos 20 dienos sprendimas įregistruoti B. D. nuosavybės teises į dalį ūkinio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (b.l. 82). 

            Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą sprendžia, kad pareiškėja apie galimą savo teisių pažeidimą sudarantį pagrindą kreiptis dėl proceso atnaujinimo sužinojo 2007 metų liepos 20 dieną gavusi VĮ ,,Registrų centras“ sprendimą Nr. 223, kad jos prašymas įregistruoti nuosavybės teises į dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone atsisakytas tenkinti (CPK 367 str. 3 d.; 368 str.1 d.) Tai, kad ginčydama VĮ ,,Registrų centras“ centrinio registratoriaus sprendimo teisėtumą  pareiškėja kreipėsi į administracinį teismą nesustabdė šio termino eigos, nes ji kreipėsi kitu pagrindu, skųsdama VĮ ,,Registrų centras“ administratoriaus sprendimą Nr. 223, todėl atmeta apeliantės argumentą, kad apie savo teisių pažeidimą ji sužinojo tik 2008 metų sausio 17 dieną gavusi LVAT nutartį, kaip nepagįstą anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu.

             Esant nurodytoms aplinkybės apeliantės atskirasis skundas atmestinas.

              Ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies.

      Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Vadovaujantis Lietuvos RespublikosTeisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis ,,Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ patvirtinimo II dalies 8.15 punktu už  atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas 0,5 jį apskaičiuojant pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Minimali mėnesinė alga nuo 2008 metų sausio 1 d. 800 litų, todėl atsakovei priteistini 400 litų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str.1 p., kolegija

 

n u t a r ė:

 

     Palikti nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 25  d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-1541-95/2008, o atsakovės B. D. atskirąjį skundą atmesti.

     Iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 400 litų bylinėjimosi išlaidų.

 

           Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Petras Jaržemskis

 

Teisėjai                                                                                               Virginija Volskienė

 

                                                                                                            Andžei Maciejevski