Administracinė byla Nr. I-768-162/2013
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00383-2013-5
Procesinio sprendimo kategorijos 4.5; 74
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugpjūčio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėos), Aušrelės Mažrimienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. Ch., pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Plateliui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Guboja“ atstovams – V. D., advokatui Ramūnui Girevičiui, 2013 m. rugpjūčio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ch. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Guboja“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimų – 2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-749; 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-422 bei 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-423 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas A. Ch. skundu (b.l. 5-9) bei patikslintu skundu (b.l. 122) prašo:
1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 12SD (14.12.104)-749;
2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 12SD (14.12.104)-422;
3) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 12SD (14.12.104)-423;
4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pagal pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame būtų projektuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), rengimą.
Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,0800 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0972 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjas ir šeši sodininkų bendrijos „Guboja“ (toliau – ir SB „Guboja“) nariai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Klaipėdos skyrius) pateikė prašymą leisti išsipirkti valstybinės žemės plotus, besiribojančius su jiems nuosavybės teise priklausančiais sodų sklypais. 2012 m. kovo 20 d. raštu Nr. 12SD-(14.23.104)-345 Klaipėdos skyrius pareiškėjams išaiškino, kad pageidaujami išsipirkti žemės sklypai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai, kurie parduodami sodo žemės sklypų savininkams tik tuomet, kai sodininkų bendrija atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai.
Nurodo, jog 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos skyrių su prašymu išduoti leidimą prie jam nuosavybės teise priklausančių sklypų prijungti papildomus (apie 0,0322 ha) žemės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėse. 2012 m. gegužės 11 d. Klaipėdos skyrius kreipėsi į SB „Guboja“, prašydamas pateikti informaciją, ar prašomi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. 2012 m. birželio 7 d. sodininkų bendrija raštu informavo Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, kadangi pageidaujami prijungti žemės sklypai reikalingi bendrijos reikmėms; be to, SB „Guboja“ yra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projekto poreikio 2014-2020 m. Europos Sąjungos projektų finansavimo laikotarpio sąrašą, kuriame yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas. Atsižvelgdamas į tai, 2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius raštu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 pareiškėją informavo, kad pageidaujamus prisijungti papildomas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Be to, atsižvelgus į sodininkų bendrijos nurodytas priežastis Klaipėdos skyrius nesutinka pareiškėjui išduoti leidimo privatizuoti žemės sklypus, rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-5553 pareiškėjas buvo informuotas, jog SB „Guboja‘ nėra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujino projekto poreikio 2014-2020 m. Europos Sąjungos projektų finansavimo laikotarpio sąrašą. Pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. dar kartą pateikė Klaipėdos skyriui prašymą dėl leidimo išsipirkti 0,0322 ha valstybinės žemės plotus, besiribojančius su jam nuosavybės teise priklausančiais sodų sklypais. Negavęs atsakymo, 2013 m. sausio 9 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo. Atkreipia dėmesį, jog 2012 m. spalio 26 d. prašymas nebuvo išnagrinėtas per įstatymų nustatytą terminą. 2013 m. sausio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos skyriaus vedėją nurodydamas, kad Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 4D-2012/1-1441 padarė išvadą, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl papildomos žemės įsigijimo buvo pažeistos įstatymo nuostatos, kadangi Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos. Pažymi, jog 2013 m. vasario 12 d. Klaipėdos skyrius sprendimu 12SD-(14.12.104)-423 dar kartą atsisakė išduoti leidimą, savo sprendimą motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 nurodytomis priežastimis. Papildomai Klaipėdos skyrius nurodė, jog 2002 m. vasario 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. 102 yra įregistruotas 2011 m. gruodžio 13 d. SB „Guboja“ raštas Nr. 59, kuriame nurodyta, kad bendrijos įstatų 29.1 punkte nustatyta neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sąskaita, taip pat laikytis gretimybių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais sprendimais, juos apskundė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5.)-729 pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos skyriaus sprendimais ir teigia, jog tokie Klaipėdos skyriaus sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl šių priežasčių. Klaipėdos skyrius nepagrįstai nurodė, jog SB „Guboja“ turi teisę spręsti valstybinės žemės, esančios mėgėjų sodų teritorijoje, privatizavimo klausimą, nes pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas sodininkų bendrijos ir jų valdymo organai nepriskirti prie subjektų, turinčių teisę valdyti žemės sklypus ir jais disponuoti. Taip pat Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios teisės aktais paremtos pozicijos dėl prašomo privatizuoti žemės ploto teisinio statuso, t.y. šis žemės plotas laikytinas įsiterpusiu ar ne. Teigia, jog vertinant Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692, 2.15 punktą, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Taisyklės), 2 punktą bei Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 punktą, darytina išvada, kad prašomas privatizuoti žemės sklypas laikytinas įsiterpusiu ir jam taikytina Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjiško sodo teritorijoje taisyklėse nustatyta privatizavimo tvarka. Klaipėdos skyrius neteisėtai pripažino, jog SB „Guboja“ įstatai ir valdybos nutarimai yra tinkamos formos dokumentais, patvirtinantys sodininkų bendrijos valią įgyti valstybinės žemės plotus statiniams ir rekreacijai. Klaipėdos skyrius nepagrįstai pripažino, kad 2012 m. birželio 7 d. SB „Guboja“ pateikė tinkamą prašymą privatizuoti valstybinės žemės sklypus bendrijos reikmėms, kadangi bendrijos narių susirinkimas dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo įsigijimo nuo 2012 m. birželio 7 d. nebuvo rengtas. Klaipėdos skyrius nepagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui privatizuoti valstybinius žemės sklypus po to, kai SB „Guboja“ nepateikė Taisyklių 27 punkto reikalavimų atitinkančio prašymo per 30 kalendorinių dienų nuo žemėtvarkos skyriaus pranešimų išsiuntimo dienos.
Pareiškėjas A. Ch. ir jo atstovas advokatas Jonas Platelis prašo tenkinti skundą ir patikslintą skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti pareiškėjo patikslintą skundą atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsakovas atsiliepimuose (b.l. 47-51, 138-139) nurodo, jog pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-729 neskundžia, todėl mano, jog pareiškėjas dėl Klaipėdos skyriaus sprendimų panaikinimo praleido skundo padavimo teismui terminą.
Pabrėžia, jog pareiškėjas skunde nurodo netikslias faktines aplinkybes, kadangi 2012 m. vasario 27 d. pareiškėjo ir kitų sodininkų bendrijos narių prašymas buvo pateiktas po Klaipėdos rajono skyriaus administracinio teisės pažeidimo 2012 m. vasario 14 d. protokolo dėl savavališkos valstybinės žemės užėmimo surašymo. Pažymi, jog Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimu pareiškėjui už savavališką žemės užėmimą paskirta bauda, tačiau pareiškėjas iki šiol tęsia padarytą pažeidimą ir neatlaisvina savavališkai užimtos valstybinės žemės.
Teigia, kad žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia įsigyti, nelaikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, kadangi jis yra žymiai didesnis nei 0,04 ha ir prie jo yra privažiuojamasis kelias, todėl nagrinėjant pareiškėjo prašymą ši nuostata neturėjo būti taikoma. Klaipėdos skyrius suklaidino pareiškėją 2012 m. kovo 20 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104.)-345 nurodydamas, kad su jo sklypais besiribojantys žemės plotai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Pažymi, jog nagrinėjant pakartotiną 2012 m. balandžio 11 d. pareiškėjo prašymą, 2012 m. liepos 16 d. atsakyme Nr. 12SD-(14-12-104)-743 buvo tiksliai nurodyta, kad pareiškėjo pageidaujamas prisijungti 0,0322 ha ploto valstybinės žemės sklypas neatitinka teisės aktuose įtvirtintos sąvokos „įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“, todėl Klaipėdos skyrius neišdavė leidimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto.
Nurodo, jog sodininkų bendrija savo įstatuose ar savo valdybos nutarimuose turi teisę spręsti dėl valstybinės žemės pardavimo. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai. Taip pat pažymi, kad Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. SB „Guboja“ primininkė Klaipėdos skyriui 2011 m. gruodžio 13 d. pateikė raštą, kuriame nurodė, kad bendrijos įstatų 29.1 punkte nustatyta neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sąskaita bei laikytis atstumų tarp gretimybių. SB „Guboja“ valdybos 2006 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 06/03 nustatyta neleisti jokiam bendrijos nariui plėsti savo valdomų sklypų ribas žaliųjų zonų sąskaita, nes ateityje galimas jų panaudojimas bendriems narių poreikiams tenkinti. Klaipėdos skyrius, gavęs pareiškėjo 2012 m. balandžio 11 d. prašymą, 2012 m. gegužės 11 d. išsiuntė SB „Guboja“ raštą Nr. 12SD-511 dėl įsiterpusio sodo žemės sklypo pardavimo, į kurį 2012 m. birželio 7 d. buvo gautas atsakymas, jog visi bendrijos bendrieji plotai bendrijai yra reikalingi. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei nesant visuotiniam sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimui leisti pareiškėjui išsipirkti ginčo žemę, Klaipėdos skyrius 2012 m. liepos 16 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 į jo 2012 m. balandžio 11 d. prašymą dėl papildomo ploto prijungimo, kuriame nurodė, kad leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą nebus išduotas.
Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Guboja“ atstovai V. D. ir advokatas Ramūnas Girevičius su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo jų netenkinti atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose (b.l. 66-69, 130-132) nurodo, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas bei Klaipėdos rajono vyriausiasis žemėtvarkos inžinierius SB „Guboja“ išdavė valstybinės žemės naudojimo aktą Nr. B 004820, kuriame nurodyta, jog kolūkių užimama žemė priskiriama sodininkų bendrijai naudotis neterminuotai. Prie jo buvo pridėtas žemės planas ir analogiškas planas, tačiau jau su suformuotais žemės sklypais buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko, todėl mano, jog nėra paneigtas aukščiau minimas aktas, o tęsiama tąsa planuojant sklypus ir žemės planus. Teigia, jog SB „Guboja“ administruoja jau suformuotą bendrojo naudojimo žemę, todėl formuoti naujus įsiterpusius sklypus jau suformuotame žemės generaliniame plane privatizavimui būtų nelogiška. Pažymi, kad tokia praktika būtų ydinga žemės teisės atžvilgiu, kadangi įsiterpusio sklypo sąvoka yra suprantama ir konstatuojama nuo jau suformuotų ir esamų sklypų padėties, o ne specialiai tokius sklypus formuojant. Be to, jei būtų įsiterpęs žemės sklypas, kurį nori įsigyti pareiškėjas, tokiu atveju yra privaloma taikyti procedūrą tokiam sklypui suformuoti įsigijimui. Miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse mėgėjų sodo teritorijose valstybinės žemės sklypai formuojami pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513. Atkreipia dėmesį, jog pagal šį įsakymą sodo teritorijos plano pertvarkymo iniciatyvos teisę turi sodininkų bendrija. Pažymi, kad šiuo atveju SB „Guboja“ neinicijuoja sodo teritorijos plano pertvarkymo, kadangi žemė yra reikalinga būsimiems infrastruktūriniams objektams formuoti. Nurodo, jog SB „Guboja“ vidaus tvarkos taisyklių 70 punkte nurodyta, kad neleidžiama plėsti sklypų melioracijos griovių, kelių, apsauginių zonų sąskaita. Pabrėžia, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo turtines teises, yra savavališkai padidinęs savo sklypus, juos aptverdamas tvora, o dėl šio pažeidimo yra priimtas teismo sprendimas, tačiau pareiškėjas jo nevykdo ir neatlaisvina savavališkai užimtų žemės sklypų. Akcentuoja, jog visi kelkraščiai ir žaliosios zonos yra bendrijos strateginės paskirties teritorijos, paliktos visų sodininkų interesus ir poreikius tenkinančių komunikacijų-įrenginių (vandentiekis, kanalizacija, dujotiekis ir t.t.) tiesimui. Pažymi, jog bendrijos įstatų 29.1 punktas nurodo neleisti praplėsti sklypų melioracijos griovių, kelių apsauginių zonų sąskaita, be to tokia pozicija yra išsakyta ir bendrijos valdybos 2006 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 06/3. Atkreipia dėmesį, jog yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas Dituvos soduose ir SB „Guboja“. Taip pat pažymi, kad žemės plotai, einantys palei pareiškėjo sklypų ribą, yra naudojami kaip sanitarinės zonos žiemos metu valyti sniegą, o pareiškėjo norimas privatizuoti žemės plotas palei (duomenys neskelbtini) gatvę sodininkų bendrijai tarnauja kaip šalikelė, kadangi ši gatvė yra asfaltuota, o pėstiesiems palikta tik šalikelė, Turgaus gatvė yra pagrindinė sodininkų bendrijas „Guboja“ ir „Dituva“ jungianti gatvė.
Pabrėžia, kad pareiškėjo prašomas privatizuoti žemės sklypas nėra laisva žemė Žemės įstatymo atžvilgiu, kadangi žemė, nesudaranti sodo sklypų, yra bendrijos administruojama žemė, kuri yra suplanuota brėžiniais (topografiniais planais) ir valdoma pagal patikėjimo teisę. Patikėjimo teisės aktas yra 1988 m. gruodžio 19 d. išduotas valstybinės žemės naudojimo aktas Nr. B 004820. Šis aktas nėra panaikintas ir jo pagrindu nustatinėjamos žemės ribos, kurias administruoja SB „Guboja“.
Nurodo, kad SB „Guboja“ pirmininkė kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą su prašymu ištirti klausimą, susijusį su bendrijos teritorijoje esančios valstybinės žemės pardavimu. Seimo kontrolierius 2012 m. spalio 2 d. pažymoje pripažino, kad SB „Guboja" pirmininkės skundas dėl pareigūnų veiksmų, susijusių su įsiterpusio sklypo neteisingu traktavimu, pagrįstas ir nurodė, kad pareiškėjo prašomas privatizuoti žemės sklypas nėra įsiterpęs žemės sklypas, o žemės plano pakeitimus turi inicijuoti sodininkų bendrija.
Pateiktu atsiliepimu trečiasis suinteresuotas asmuo „Guboja“ taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimo išlaidas, netekinus jo skundo reikalavimų.
Teisėjų kolegija konstatuoja
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimų – 2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-749, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-422, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD (14.12.104)-423, kuriais buvo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo panaikinti minėtus sprendimus ir įpareigoti atsakovą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame būtų projektuojami įsiterpę valstybinės žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), rengimą.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai
Pareiškėjas A. Ch. 2012 m. balandžio 11 d. prašymu (b.l. 15) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių (minėta, toliau – ir Klaipėdos skyrius), prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypų (apie 0,0150 ha) suformavimui ir pardavimui šalia besiribojančių sodo žemės sklypų Nr. 1-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 1-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). 2012 m. gegužės 11 d. Klaipėdos skyrius raštu Nr. 12SD-511 kreipėsi į SB „Guboja“, prašydamas pateikti informaciją, ar prašomi privatizuoti žemės sklypai reikalingi sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (b.l. 63). 2012 m. birželio 7 d. SB „Guboja“ informavo Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, nes pageidaujami prijungti žemės sklypai nelaikytini įsiterpusiais, jie reikalingi bendrijos reikmėms; taip pat pažymėjo, kad SB „Guboja“ yra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujinimo projekto poreikio 2014-2020 m. Europos Sąjungos projektų finansavimo laikotarpio sąrašą, kuriame yra numatytas vandentiekio ir nuotekų tinklų klojimas (b.l. 64-65).
2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 (b.l. 17-18) pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad SB „Guboja“ nepritaria papildomų plotų privatizavimui, kadangi pageidaujami prisijungti papildomi plotai yra reikalingi bendrijoms reikmėms. Minėtame sprendime nurodė, jog pageidaujamas prisijungti papildomas žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Pažymėjo, kad pagal Turgaus gatvę galima suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą bendrijos reikmėms (inžinerinių komunikacijų teismui).
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2012 m. spalio 25 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-5553 informavo pareiškėją, jog SB „Guboja‘ nėra įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės vandentvarkos plėtros ir atnaujino projekto poreikio 2014-2020 m. Europos Sąjungos projektų finansavimo laikotarpio sąrašą (b.l. 20).
Pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos skyrių dėl leidimo išsipirkti ties pareiškėjo sklypu esančią įsiterpusią valstybinę žemę (b.l. 21). Nesulaukęs atsakymo į pateiktą prašymą, pareiškėjas 2013 m. sausio 9 d. Klaipėdos skyriui dar kartą pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog prieš tai pateiktas prašymas nebuvo išnagrinėtas (b.l. 24).
2013 m. sausio 15 d. pareiškime Klaipėdos skyriui pareiškėjas prašė pakartotinai išnagrinėti jo 2012 m. vasario 27 d. ir 2012 m. balandžio 11 d. prašymus dėl papildomos žemės išpirkimo. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Seimo kontrolierius 2012 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1441 padarė išvadą, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymus dėl papildomos žemės įsigijimo buvo pažeistos įstatymo nuostatos, kadangi Klaipėdos skyrius nesilaikė nuoseklios, teisės aktais paremtos pozicijos (b.l. 25).
Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. raštu Nr. 12SD-(14.12.104)-422 nurodė, jog pakartotinai pareiškėjo prašymų nenagrinės, nes Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą (b.l. 26-28).
Klaipėdos skyrius 2013 m. vasario 12 d. sprendimu 12SD-(14.12.104)-423 atsisakė išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus savo sprendimą motyvuodamas 2012 m. liepos 16 d. rašte Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 nurodytomis priežastimis, t.y. jog pageidaujamas prisijungti žemės sklypas neatitinka įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvokos (b.l. 29-30).
Pareiškėjas 2013 m. vasario 15 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtus Klaipėdos skyriaus sprendimus (b.l. 31-34). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-729 pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 35-36).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (2003 m. gruodžio 18 d. Nr. IX-1934), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (1991 m. liepos 25 d. Nr. I-1607) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr.1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės.
Dėl skundo padavimo teismui termino
Atsakovo teigimu, pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą, kadangi neapskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 1SS-(8.5)-729, todėl skundo padavimo teismui terminas yra skaičiuojamas nuo ginčijamų Klaipėdos skyriaus sprendimų (2012 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-749, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-422, 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-423) gavimo dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (pvz., administracinės bylos Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/200; Nr. AS146-201/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143 – 715/2011).
Nacionalinė žemės tarnyba Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 1SS-(8.5)-729 pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 35-36), todėl tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ginčijami Klaipėdos skyriaus sprendimai. Šiuo atveju Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui buvo privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, nuo kurios sprendimo gavimo dienos yra skaičiuojamas. skundo padavimo teismui terminas
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(8.5.)-729 gavo 2013 m. balandžio 16 d. (b.l. 37), skundą teismui išsiuntė 2013 m. gegužės 3 d. (b.l. 41), t.y. nepraleisdamas skundo padavimo teismui termino.
Dėl pageidaujamos įsigyti žemės ir ginčijamų sprendimų
Sodininkų bendrijų įstatymo paskirtis – nustatyti sodininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjiško sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus (1 straipsnis). Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Minėto įstatymo 2 straipsnyje pateikti mėgėjų sodo sklypo ir mėgėjų sodo teritorijos apibrėžimai. Mėgėjų sodo sklypas – tai mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir pažymėtas riboženkliais žemės sklypas (2 straipsnio 2 dalis). Mėgėjų sodo teritorija – tai savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta, pagal žemėtvarkos projektą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą suformuota teritorija, suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms) (2 straipsnio 3 dalis). Taigi, pagal minėtas Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatas, mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų ir kitų asmenų įsigyti sodo sklypai, bet ir bendrojo naudojimo žemė.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinis Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas SB „Guboja“ išdavė valstybinės žemės naudojimo teisės aktą Nr. B 004820 dėl SB „Guboja“ priskiriamos neterminuotai naudotis žemės, kartu pateikiant sodininkų bendrijos žemės planą (b.l. 70-74). Analogiškas žemės planas su suformuotais žemės sklypais buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko (b.l. 75-76). Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, bendrojo naudojimo žemė (valstybinė žemė) buvo paskirta būtent SB „Guboja“ naudojimui.
Pagal Žemės reformos įstatymo (2003 m. gruodžio 28 d. įstatymo Nr. IX-1935 redakcija) 8 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.
Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės) detaliai reglamentuoja sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinės žemės pardavimo tvarką. Taisyklių 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat užsieniečiai ir užsienio juridiniai asmenys ar kitos užsienio organizacijos, nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus: 3.1. sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys bei 3.2. sodininkų bendrijos. Taisyklių 3.1 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas). Minėtų Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad sodininkų bendrijos turi teisę pirkti bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.1 punktas) bei įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (Taisyklių 3.2.2.). Taip pat pažymėtina, jog šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad be aukciono parduodami šių Taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias Taisykles turintiems teisę juos įsigyti. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai taip pat parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai.
Taigi, vadovaujantis Taisyklių 3.1 punktu, sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.1 punktas) arba įsiterpusius valstybinės žemės sklypus (Taisyklių 3.1.2 punktas), kai sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams ar rekreacijai.
Įsiteisėjęs Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo A. Ch. paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje, įrodo, kad pareiškėjas norimą įsigyti žemės plotą užėmė savavališkai, t.y. užtverdamas tvorą apie 2,5 m ant žaliosios zonos palei (duomenys neskelbtini) gatvę ir apie 7,5-9,5 m ant žaliosios zonos prie (duomenys neskelbtini) gatvės (b.l. 58-60).
Sodininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad bendrijos įstatuose turi būti nurodyta: <...> narystės bendrijoje sąlygos, bendrijos narių teisės, pareigos ir kt., o to paties straipsnio 3 dalis numato, kad įstatuose gali būti ir kitų įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. SB „Guboja“ 2006 m. birželio 10 d. valdybos posėdžio nutarimu Nr. 06/03 buvo nutarta neleisti jokiam sodininkų bendrijos nariui plėsti savo valdomų sklypų ribas žaliųjų zonų sąskaita dėl galimo jų panaudojimo ateityje bendrijos poreikiams (b.l. 87). SB „Guboja“ įgaliotinių susirinkimo 2001 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 1 patvirtintų SB „Guboja“ įstatų 29.1 punkte numatyta neleisti praplėsti sklypų, melioracijos griovių, kelių apsauginėse zonose ir jų sąskaita. Taigi, atsižvelgdama į Sodininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, SB „Guboja“ patvirtino įstatus, kuriais apribojo sodininkų bendrijos narių galimybę praplėsti sklypų ribas žaliųjų zonų sąskaita bei kelių apsaugos zonose. Tačiau pareiškėjas neteisėtai išplėtė sklypo ribas, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam yra paskirta bauda. Byloje neginčytinai nustatyta, kad šis žemės sklypas pareiškėjui nebuvo suteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, teismo sprendimu ar kitu įstatymo pagrindu, o užimtas pažeidžiant SB „Guboja“ bendros sodininkų bendrijos žemės naudojimo tikslus. t.y. trukdant šį žemės plotą naudoti visų bendrijos narių gerovei. Atsižvelgdama į prieš tai minėtą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepatenka tarp Taisyklių 3.1.1 punkte minimų asmenų, kurie turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje naudojamus žemės sklypus, kadangi pareiškėjas minimą žemę naudoja neteisėtai.
Pareiškėjas teigia, kad prašoma įsigyti žemė yra įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, todėl pagal Taisyklių 3.1.2 punktą jam suteikiama teisė jį išsipirkti. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo argumentu nesutinka. Taisyklių 2 punkte apibrėžta įsiterpusio valstybinio žemės sklypo sąvoka, pagal kurią įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.
Minėta, jog sodo žemės sklypai SB „Guboja“ buvo suteikti 1988 m. gruodžio 29 d. tuometinio Klaipėdos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto. Iš valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, jog 2005 m. gegužės 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. Ch. įgijo 0,0800 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2007 m. liepos 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo 0,0972 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius SB „Guboja“ (b.l. 53-54). Iš SB „Guboja“ žemės sklypų plano, kuris buvo patvirtintas 1993 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos viršininko, matyti, jog pareiškėjas žemės sklypus nori pasididinti bendrojo naudojimo žeme, t.y. išplečiant sklypus į gatvės pusę bei žaliuosius plotus (b.l. 75), nepaisant to, kad norimi užimti žemės plotai nebuvo atskirai suformuoti. Minėti žemės plotai yra šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių. Taigi, prie šių žemės plotų yra privažiuojamasis kelias ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės), todėl šie žemės plotai negali būti laikyti įsiterpę valstybinės žemės sklypai Taisyklių 2 punkte nurodyto apibrėžimo prasme. Šie žemės plotai nėra ir nebuvo suprojektuotu su atitinkamomis ribomis, o pageidaujama išsipirkti teritorija yra įvardijama kaip SB „Guboja“ bendrojo naudojimo žemė.
Pareiškėjas skundą argumentuoja ir tuo, jog Klaipėdos skyriaus pozicija dėl ginčo žemės teisinio statuso buvo nenuosekli.
Iš Klaipėdos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. rašto Nr. 12SD-(14.12.104)-345 matyti, jog Klaipėdos skyrius nurodė, kad besiribojantys žemės plotai yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai (b.l. 14). Tačiau pažymėtina, kad šiuo raštu buvo atsakyta ne tik į pareiškėjo A. Ch. prašymą, bet ir į kitų asmenų prašymus, kadangi 2012 m. vasario 27 d. Klaipėdos skyriui buvo pateiktas kolektyvinis prašymas (b.l. 13). Atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog buvo pateikiama bendra informacija apie žemės plotus, dėl ko Klaipėdos skyrius neįsigilino į konkrečią situaciją, todėl suklaidino pareiškėją. Pareiškėjas vienas 2012 m. balandžio 11 d. prašymu (b.l. 15) kreipėsi į Klaipėdos skyrių, prašydamas išduoti leidimą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypų (apie 0,0150 ha) suformavimui ir pardavimui šalia besiribojančių sodo žemės sklypų Nr. 1-1 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) ir Nr. 1-2 (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). Su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė ir žemės sklypo plano kopiją (b.l. 16). Klaipėdos skyrius raštu Nr. 12SD-511 kreipėsi į SB „Guboja“ dėl informacijos pateikimo (b.l. 63). 2012 m. birželio 7 d. SB „Guboja“ informavo Klaipėdos skyrių, jog nepritaria valstybinių žemės sklypų privatizavimui, nes pageidaujami prijungti žemės sklypai reikalingi bendrijos reikmėms. 2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749 (b.l. 17-18) pareiškėjo prašymo netenkino ir nurodė, kad SB „Guboja“ nepritaria papildomų plotų privatizavimui, kadangi pageidaujami prisijungti papildomi plotai yra reikalingi bendrijoms reikmėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtame sprendime Klaipėdos skyrius pareiškėjui nurodė, jog pageidaujamas prisijungti papildomas žemės plotas (0,0322 ha) neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos, nes pagal Turgaus gatvę galima suprojektuoti žemės sklypą, reikalingą bendrijos reikmėms (inžinerinių komunikacijų tiesimui), o (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščius galima panaudoti bendrijos reikmėms (įrengti šaligatvius bei inžinerinių komunikacijų tiesimui). Klaipėdos skyrius, kreipdamasis į SB „Guboja“ dėl žemės sklypo pardavimo, atliko perteklinius veiksmus, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti suklaidintas, nors vėlesniuose Klaipėdos skyriaus sprendimuose buvo laikytasi nuoseklios pozicijos pageidaujamos išsipirkti žemės atžvilgiu. Seimo kontrolieriaus 2012 m. spalio 2 d. pažymoje Nr. 4D-2012/1-1003 „Dėl sodininkų bendrijos „Guboja“ valdybos pirmininkės V. D. skundo prieš Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos“ nurodyta, kad pareiškėjo A. Ch. pageidaujamas pirkti žemės plotas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokos, būtent šia nuostata remiantis ir buvo atsisakyta parduoti šiam asmeniui su juo sklypu besiribojančios valstybinės žemės dalį (b.l. 80-81). Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 18 d. rašte Nr. 1SS-(8.5)-1954 „Dėl prašymų nagrinėjimo“, adresuotame SB „Guboja“ valdybos pirmininkei, nurodė, kad teritorinis padalinys, tik įsitikinęs, jog žemės plotai, kaip įsiterpę žemės sklypai gali būti formuojami ir perduodami, turi kreiptis į sodininkų bendriją, pažymėdama, kad žemės sklypas, esantis greta žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikomas įsiterpusiu (b.l. 91-92). Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, jog pareiškėjo pageidaujamas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka sąvokos įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.
Pareiškėjo atstovas teigia, kad būtent pirminė Klaipėdos skyriaus pozicija patvirtino, jog pareiškėjo prašomas suformuoti žemės plotas atitinka įsiterpusios valstybinės žemės sklypo sąvoką, kadangi Klaipėdos skyrius kreipėsi į SB „Guboja“, prašydamas pareikšti savo nuomonę dėl valstybinės žemės pirkimo ir prašymą pagrindė Taisyklių 9 ir 10 punktais, kuriuose įtvirtinta, jog teritorinis padalinys, gavęs asmens prašymą inicijuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo jį išnagrinėja ir nustatęs, kad asmuo turi teisę įsigyti šį įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir kad žemėtvarkos projektas, kuriame būtų projektuojamas prašomas įsigyti įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, gali būti rengiamas, kreipiasi į sodininkų bendriją, praneša apie rengiamą žemėtvarkos projektą ir siūlo per 30 dienų nuo teritorinio padalinio kreipimosi, jeigu šis įsiterpęs valstybinės žemės sklypas reikalingas sodininkų bendrijai bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, pateikti prašymą parduoti žemės sklypą ir pateikti šių Taisyklių 27.4 punkte nurodytą dokumentą.
Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo atstovo argumentu nesutinka, kadangi institucijos klaida negali paneigti įstatyme nustatytų nuostatų, o toks institucijos klaidingas kreipimasis į SB „Guboja“ negali būti teisiniu pagrindu nepaisyti Taisyklių 2 punkte įtvirtinto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo ir ginčijamą žemės plotą laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu vien dėl to, jog buvo padaryta institucijos klaida.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio reikalavimų, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, be to, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog minėta Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).
Taip pat paminėtina, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Minėta, jog 2012 m. liepos 16 d. Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-749, pareiškėjui aiškiai buvo atsakyta, jog pareiškėjo prašomas įsigyti žemės sklypas neatitinka sąvokos „įsiterpęs valstybinės žemės sklypas“ ir vėlesniuose Klaipėdos skyriaus sprendimuose buvo laikytasi nuoseklios pozicijos. Ginčijami Klaipėdos skyriaus sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Darytina išvada, kad ginčijami Klaipėdos skyriaus sprendimai nesutrukdė pareiškėjui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti teises ir pareigas, efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2012 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. 12SD (14.12.104)-749, 2013 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 12SD (14.12.104)-422, 2013 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. 12SD (14.12.104)-423 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.
Teisėjų kolegijai nusprendus, kad Klaipėdos skyriaus sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl įpareigojimo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriame būtų projektuojami įsiterpę valstybinęs žemės sklypai 0,0322 ha ploto, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse, besiribojantys su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), rengimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Guboja“ prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t.y. už atsiliepimo į skundą ir patikslintą skundą parengimą, susipažinimą su administracinės bylos medžiaga bei atstovavimą teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 2013 m. gegužės 31 d. sąskaitą-faktūrą (b.l. 96) bei įmokos kvitą (b.l. 97), 2013 m. liepos 16 d. sąskaitą-faktūrą (b.l. 136), 2013 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas serija Nr. 2013/028 (b.l. 157-158) iš kurių matyti, jog SB „Guboja“ už atsiliepimo į skundą ir patikslintą skundą parengimą IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ sumokėjo 800 Lt, o advokatui Ramūnui Girevičiui už susipažinimą su bylos medžiaga sumokėjo 300 Lt bei už atstovavimą 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje – 700 Lt.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ir apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą, t.y. turi teisę reikalauti atlyginti inter alia procesinių dokumentų parengimo, transporto ir kitas įvardintas išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į teisės gauti iš kitos šalies procesinių išlaidų atlyginimą prigimtį bei esmę, ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis suteikia trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę pretenduoti į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatytų išlaidų atlyginimą tik tada, kai yra nustatoma, jog teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje AS502-152/2013).
Taigi nustatant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo SB „Guboja“ įgijo teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, būtina įvertinti, ar teismo sprendimu buvo patenkintos arba apgintos jos teisės. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Klaipėdos skyriaus sprendimus, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas dėl leidimo išdavimo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėjas siekia privatizuoti SB „Guboja“ bendrojo naudojimo žemės plotus, todėl netenkinus pareiškėjo skundo, buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės į paskirtus ir administruojamus bendrojo naudojimo žemės plotus. Darytina išvada, jog trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Vadovaujantis šio teisės akto 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliąją mėnesinę algą – 1000 Lt. Taigi išlaidų atlyginimas skaičiuojamas pagal minimalios algos dydį, jį dauginant iš koeficiento.
Pažymėtina, jog teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atlyginti 800 Lt išlaidas už atsiliepimo į skundą ir patikslintą skundą surašymą, 300 Lt išlaidas už susipažinimą su byla bei 700 Lt teismo posėdyje atstovavimo išlaidas. IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ (b.l. 96; 136) surašė atsiliepimą į skundą ir patikslintą skundą bei advokatas Ramūnas Girevičius atstovavo teisme pagal 2013 m. birželio 26 d. atstovavimo sutartį (b.l. 144).
Procesinių dokumentų parengimo maksimalius dydžius apibrėžia Rekomendacijų 8 punktas, kuris numato, kad už šias advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 8.2 už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3 (taikomas koeficientas). Trečiajam suinteresuotam asmeniui SB „Guboja“ IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“ parengtas atsiliepimas į skundą ir patikslintą skundą patenka į aukščiau minimų ir Rekomendacijose apibrėžtų procesinių dokumentų sąvokas, jis atitinka šių dokumentų esmę. Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, už atsiliepimo į skundą ir patikslintą skundą parengimą yra 3000 Lt (3 x 1000). Prašoma priteisti 800 Lt suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, nėra nepagrįstai per didelė (net nesiekia Rekomendacijose numatyto vidurkio), todėl priteistina.
Advokatas Ramūnas Girevičius atstovavo trečiojo suinteresuoto asmens SB „Guboja“ interesams 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje (b.l. 159-160), kuris pradėtas 15 val. 6 min., o baigtas 16 val. 51 min.
Rekomendacijų 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme atlyginama taikant 0,15 koeficientą. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių – laikoma kaip valanda. Pažyma apie teismo posėdį (b.l. 159-160) patvirtina, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdis pradėtas 15 val. 6 min. ir baigtas 16 val. 51 min., teismo posėdžio trukmė – 1 val. 45 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkte nurodytomis taisyklėmis, faktinis atstovavimo laikas yra 2 valandos. Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už dvi atstovavimo valandas teisme – 300 litų (2 val. x 0,15 x 1000). Prašoma priteisti 700 Lt suma viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl sumažintina iki Rekomendacijose maksimalaus dydžio – 300 Lt.
Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2013 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą serija Nr. 2013/028 už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad už susipažinimą su bylos medžiaga sumokėta 300 Lt (b.l. 157-158). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse formuojamoje teismų praktikoje nurodyta, jog išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas už atskiras teisines paslaugas, kurios nėra nurodytos Rekomendacijose. Taip pat teismų praktikoje formuojama ir tai, jog kai kurios išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-527/2008, 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858 – 283/2010 pažymėta, kad susipažinimas su bylos medžiaga priskirtinas bylos nagrinėjimo teisme pasirengimui, kuris pagal Rekomendacijų 10 punktą prilygintinas atstovavimui teisme. Remiantis tuo, darytina išvada, kad susipažinimas su bylos medžiaga įeina į Rekomendacijų 8.18 punktą, todėl išlaidos turėtų būti skaičiuojamos įvertinant sugaištą laiką dėl šio procesinio veiksmo. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsiliepimą į skundą ir patikslintą skundą parengė IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“, o advokatas Ramūnas Girevičius atstovavo tik 2013 m. rugpjūčio 12 d. teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, jog skirtingi asmenys parengė atsiliepimus bei atstovavo teisme, bylos apimtį bei sudėtingumą, darytina išvada, jog advokatui Ramūnui Girevičiui reikėjo dviejų valandų susipažinti su administracinės bylos medžiaga. Maksimali priteistina suma, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, už susipažinimą su bylos medžiaga neviršija Rekomendacijų 8.18 punkte numatyto maksimalios priteistinos sumos 300 Lt (2 x 0.15 x 800 x 2) dydžio, todėl priteistina.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu iš pareiškėjo A. Ch. trečiajam suinteresuotam asmeniui SB „Guboja“ priteistina 1400 Lt teismo išlaidų.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo A. Ch. skundą ir patikslintą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Guboja“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo tenkinti iš dalies.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Guboja“ (įmonės kodas 263682580) iš pareiškėjo A. Ch. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisti 1400 Lt (tūkstantį keturis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjos Dalia Gumuliauskienė
Aušrelė Mažrimienė
Laimutė Jokubauskaitė